Civilinė byla Nr. 2-581-157/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00015-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.3.9.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dekociti“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl įmonės likvidavimo procedūrų pratęsimo civilinėje bankroto byloje Nr. B2-827-450/217.

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekociti“ (toliau – BUAB ,,Dekociti“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Elmeda“ (toliau – UAB ,,Elmeda“). Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi įmonės likvidavimo procedūra partęsta iki 2013 m. kovo 1 d., teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi – iki 2014 m. gegužės 23 d., teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi – iki 2016 m. birželio 25 d., o teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi šį terminą atsisakyta pratęsti.
2. Atsakovės bankroto administratorius 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui prašymą pratęsti BUAB „Dekociti“ likvidavimo terminą vieneriems metams. Nurodė, kad vienintelis likęs neparduotas bankrutavusios įmonės turtas yra UAB „Ranga IV investicijos“ 1 057 205,20 Eur debitorinis įsiskolinimas. Teigia, kad 2016 m gruodžio 19 d. dauguma BUAB „Dekociti“ kreditorių komiteto narių, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto 24 mėnesių termino pratęsimo vieneriems metams.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi prašymą dėl įmonės likvidavimo procedūrų pratęsimo atmetė.    
4. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Dekociti“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; kad likvidavimo procedūra buvo pratęsta tris kartus – Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi iki 2013 m. kovo 1 d., teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi iki 2014 m. gegužės 23 d., teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi iki 2016 m. birželio 25 d.; kad teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi jau yra atsisakęs pratęsti šį terminą; kad UAB „Ranga IV investicijos“ debitorinis įsiskolinimas BUAB „Dekociti“ yra 1 057 205,20 Eur; kad RUAB „Ranga IV investicijos“ iki 2016 m. gruodžio mėn. sumokėjo tik nedidelę dalį debitorinio įsiskolinimo – 7 438,87 Eur.
5. Įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pratęsti BUAB „Dekociti“ likvidavimo termino, nes terminas buvo pratęstas jau tris kartus, likvidavimo procedūra nebuvo baigta, o toks termino pratęsimas pažeistų ĮBĮ nustatytą operatyvumo principą, pagrįstai tikėtina, jog dar kartą pratęsus terminą debitorinis įsiskolinimas nebūtų padengtas, arba būtų padengtas taip pat nežymia dalimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad praktikoje yra atvejų, jog gautos lėšos buvo paskirstytos tarp kreditorių ir užbaigus bankroto bylą teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovės BUAB ,,Dekociti“ bankroto administratorius prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pratęsti BUAB ,,Dekociti“ likvidavimo procedūros terminą vieneriems metams. Teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam imperatyvui, šiurkščiai pažeidžia kreditorių teises. Teismas ignoravo aplinkybę, kad skola iš debitoriaus yra išieškoma, tuo tarpu aplinkybė, kad iki šiol yra sumokėta tik nedidelė skolos dalis negali būti teisėtu pagrindu užbaigti likvidavimo procedūrą, nes prioritetas turi būti teikiamas kreditorių interesams apginti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patenkinti atsakovės BUAB „Dekociti“ administratorės UAB „Elmeda“ prašymą dėl pratęsimo likvidavimo procedūrų.
8. Minėta, kad nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi pareiškėja atsakovės BUAB „Dekociti“ bankroto administratorė teigia, jog tokia teismo nutartis šiurkščiai pažeidžia tiek pačios likviduojamos bendrovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
9. Apeliacinis teismas, prieš pradėdamas nagrinėti šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – teismai aiškindami ir taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių viseto įvertinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose jau ne kartą ir vienareikšmiškai yra išaiškinti įmonių civilinių bankroto bylų proceso ypatumai, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, kad tokiose bylose Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka siekiama apginti paprastai daugelio asmenų – įmonių kreditorių, teises bei teisėtus interesus, kad turint omenyje tokių procesų apimtį – dalyvaujančių asmenų skaičių, procedūrų sudėtingumą, jų trukmę, kaštus ir kt., o iš kitos pusės – tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešojo intereso poreikį, jog tokie procesai vyktų koncentruotai, operatyviai ir būtų užbaigti per kiek tai įmanoma trumpiausią terminą, – dauguma ĮBĮ normų, kurios reglamentuoja minimų procedūrų atlikimo tvarką, terminus ir kt., yra imperatyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje taip pat teisingai nurodė, kad teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo – laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010-381/2016).
10. Pažymėtina ir tai, kad šioje bankroto byloje sprendžiant dėl bendrovės likvidavimo termino pratęsimo taip pat ne kartą buvo nurodyta aiški ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tuo atveju, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Taigi atsakovės BUAB „Dekociti“ administratorės atskirojo skundo argumentų pagrįstumas ir skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis būtent šiomis nuostatomis.
11. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis šiais įstatymo reikalavimais, teismų praktikos išaiškinimais, o taip pat bankroto bylos medžiaga, kuri rodo, kad atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dar teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kad likvidavimo procedūra buvo pratęsta jau tris kartus, kad paskutine teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi jau buvo atsisakyta šį terminą pratęsti, kad per šį laikotarpį atsakovė skolininkė UAB „Ranga IV investicijos“ yra padengusi tik 7 438,87 Eur iš 1 057 205,20 Eur skolos, – sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog yra būtina ĮBĮ nustatyta tvarka užbaigti BUAB „Dekociti“ turto realizavimo procedūras (CPK 185 straipsnis).
12. Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių teiginį, jog ši teismo nutartis naikintina kaip šiurkščiai pažeidžianti tiek pačios likviduojamos bendrovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis), todėl skundas atmetamas o teismo nutartis paliekama nepakeista (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.   

Teisėja                                                                       Virginija Čekanauskaitė