Civilinė byla Nr. e2A-217-614/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01548-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S. ir L. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. S. ir L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo bei suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. Ž. (E. Ž.) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir A. Ž..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos E. S. ir L. L. (toliau – ir pareiškėjos) prašė turtinių teisių susikūrimo – mirusiosios V. Ž. turto paveldėjimo – tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad R. Ž. (R. Ž.), po savo sutuoktinės V. Ž. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. Ž.. Įstatyminiais V. Ž. įpėdiniais jos mirties dienai buvo jos sutuoktinis R. Ž., dukterys E. S. ir L. L. bei vaikaitis E. Ž., kurie per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. V. Ž. sutuoktinis R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad santuoka tarp R. Ž. ir V. Ž. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Palikėja V. Ž. santuokoje su sutuoktiniu R. Ž. įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus V. Ž. sutuoktinis R. Ž. rūpinosi bei toliau tęsė jam ir mirusiajai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamojo namo bei ūkinio pastato) faktinį valdymą. Po sutuoktinės mirties R. Ž. toliau gyveno sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name, vykdė prievoles, susijusias su turto išlaikymu. R. Ž. po savo sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais, t. y. toliau gyvendamas ir nuolat prižiūrėdamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą, juo rūpindamasis, mokėdamas mokesčius. Velionio R. Ž. elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto dalies valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių įgijimą.
3. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu nurodė, jog neturi duomenų apie V. Ž. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat NŽT nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu.
5. Suinteresuotas asmuo E. Ž. padavė pareiškimą, kuriame pareiškė savarankišką reikalavimą atnaujinti suinteresuotam asmeniui E. Ž. terminą palikimui, atsiradusiam po V. Ž. mirties, priimti. Nurodė, kad R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 29 d. jis kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo po senelio mirties, nes jo (E. Ž.) tėvas R. Ž. miręs (duomenys neskelbtini), tačiau pas notarą sužinojo, kad senelis paliko testamentą pareiškėjų naudai. Po keleto dienų gavo pareiškėjų pareiškimą, iš kurio turinio sužinojo, kad palikimo, likusio po senelės V. Ž. mirties, niekas nepriėmė. Paaiškino, kad V. Ž. mirties dieną buvo nepilnametis (buvo tik 15 m.), neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių, o iš suaugusiųjų šeimos narių niekas neinformavo, kad turi teisę paveldėti turtą po savo močiutės mirties. Teigė, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
6. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu nurodė, jog teismui konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, NŽT neprieštaraus termino atnaujinimui.
7. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad VĮ Turto bankas iš esmės savo poziciją ginčo klausimu išdėstęs pradiniame atsiliepime dėl V. Ž. palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
8. Pareiškėjos E. S. ir L. L. atsiliepimu prašė suinteresuoto asmens E. Ž. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad vaikaitis E. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės motinos A. Ž., per įstatymų nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą teisės į mirusiosios turto paveldėjimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. E. Ž. motinai A. Ž. buvo aiškiai žinoma, kad palikimą po V. Ž. mirties priėmė sutuoktinis R. Ž., kuris ir toliau tvarkėsi savo vardu registruotoje namų valdoje (valdė mirusiosios paliktą turtą ir juo rūpinosi kaip savu). Velionė V. Ž. dėl sveikatos būklės eilę metų buvo neįgali, todėl visa jai priklausiusio turto priežiūros našta teko sutuoktiniui R. Ž.. Vaikaičio E. Ž. motina A. Ž. pagalbos nei neįgaliai V. Ž., nei ją prižiūrėjusiam sutuoktiniui R. Ž. neteikė, sunkią negalią turinčios moters nelankė, o mirus V. Ž. pastarosios nelaidojo ir prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Neįgalią V. Ž. prižiūrėjo ir laidojo sutuoktinis R. Ž. ir dukterys (pareiškėjos). Pažymėjo, kad vaikaitis E. Ž. neprisidėjo ir neprisideda prie V. Ž. kapavietės priežiūros. Iki E. Ž. tėvo (mirusiosios V. Ž. sūnaus) R. Ž. ((duomenys neskelbtini)) mirties nepilnamečio E. Ž. motina A. Ž. buvo nutraukusi su juo santuoką įstatymų nustatyta tvarka ir kartu negyveno, todėl bet kokie ryšiai su vyro tėvais (vaiko seneliais) buvo nutrūkę. Vaikaitis E. Ž. pas senelį R. Ž. galbūt yra tik epizodiškai apsilankęs, tačiau neįgali močiutė V. Ž. vaiko nedomino, be to, ir seneliui iki mirties pagalbos vaikaitis neteikė. Nurodė, kad E. Ž. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, tačiau ir sulaukęs pilnametystės E. Ž. iki senelio R. Ž. mirties pretenzijų dėl V. Ž. turto paveldėjimo nereiškė. Vien aplinkybė, kad E. Ž. po savo senelės V. Ž. mirties palikimo nepriėmė, motyvuojant tuo, kad jis buvo nepilnametis arba, kad niekas jo neinformavo apie galimybę palikimą priimti, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi ir sulaukęs pilnametystės E. Ž. net nebandė įgyvendinti savo tariamų paveldėjimo teisių.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. paaiškino, jog R. Ž. labiausiai mylėjo pareiškėją E. S.. E. Ž. buvo ir tėvo (R. Ž.), ir močiutės (V. Ž.), ir senelio (R. Ž.) laidotuvėse. E. Ž. padėdavo seneliui. Senelis iš anūko tyčiodavosi. V. Ž. mylėjo tiek anūką (E. Ž.), tiek sūnų (R. Ž.). Paaiškino, kad pas notarą laiku nesikreipė, nes nebuvo informuoti. Manė, jog dėl turto bus susitarta taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjų L. L. ir E. S. pareiškimą. Tenkino suinteresuoto asmens E. Ž. pareiškimą. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž. po sutuoktinės V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs V. Ž. palikimą faktiškai valdyti. Nusprendė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai E. S. įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą po tėvo R. Ž. mirties. Atnaujino pareiškėjui E. Ž. praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. Ž. mirties, priimti. Nusprendė atnaujinto suinteresuotam asmeniui E. Ž. 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po V. Ž. mirties, pradžią skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
11. Teismas nustatė, kad velionė V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)) su R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Santuokoje V. Ž. ir R. Ž. susilaukė trijų vaikų: R. Ž., L. L., ir E. S.. V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) R. Ž. ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. Ž.. R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro 2022 m. liepos 15 d. išrašo nustatė, jog po velionės V. Ž. mirties pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas, palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Po R. Ž. mirties pareiškėja E. S. (duomenys neskelbtini) notarų biurui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, o (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2022 m. liepos 5 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad dukra E. S. priėmė palikimą pagal testamentą po velionio R. Ž. mirties. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 7 d. išrašo Nr. 10/55152 nustatė, jog R. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė pastatas-gyvenamasis namas ir pastatas-ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).
12. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų E. Ž. ir A. Ž. paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad R. Ž. po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už gyvenamajam namui teikiamas paslaugas (pridėti mokėjimų patvirtinimai už komunalinių paslaugų apmokėjimus), taip pat rūpinosi namų valdoje esančiais ūkiniais pastatais, aplinka. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po velionės V. Ž. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu. Nurodė, kad mirusiosios V. Ž. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais R. Ž. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
13. Teismas nustatė, kad E. Ž. senelė V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikė, jog palikimas, pagal galiojusį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini) E. Ž. terminą palikimui priimti praleido. Suinteresuoto asmens pareiškimas teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 9 d., todėl laikė, jog suinteresuotas asmuo E. Ž. į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo velionės V. Ž. palikimui priimti nesikreipė beveik 6 (šešerius) metus (laikė, jog suinteresuotam asmeniui E. Ž. terminas senelės V. Ž. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini)).
14. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo E. Ž. senelės (velionės) V. Ž. mirties momentu ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametis, t. y. 16 metų amžiaus. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo pats palikimo priimti negalėjo, nes tokį juridinę reikšmę turintį veiksmą turėjo atlikti įstatyminė suinteresuoto asmens E. Ž. atstovė, t. y. E. Ž. motina A. Ž., inter alia, dar ir gavusi išankstinį teismo leidimą. Suinteresuotas asmuo A. Ž. nepilnamečio E. Ž. vardu pareiškimo dėl velionės V. Ž. palikimo priėmimo nepateikė.
15. Pažymėjo, kad nei suinteresuotas asmuo E. Ž., nei suinteresuoto asmens motina A. Ž. aplinkybių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios priimti senelės V. Ž. palikimą per įstatymų numatytus terminus nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. būtų išreiškęs valią turto nepaveldėti (atsisakė nuo senelės V. Ž. turto dalies). Teismas vertino tai, jog suinteresuotas asmuo E. Ž. senelės V. Ž. mirties momentu buvo nepilnametis, dar neturėjo nei visiško civilinio veiksnumo, nei apskritai gyvenimiškos patirties. Teismas, atsižvelgęs į suinteresuoto asmens E. Ž. situaciją, t. y. į tai, jog palikimo atsiradimo momentu pastarasis buvo nepilnametis, taip pat jau buvo netekęs savo tėvo R. Ž., sprendė, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą) terminą palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktiniu aplinkybių kontekste, suinteresuoto asmens E. Ž. praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. velionės V. Ž. mirties momentu buvo nepilnametis ir net bylos nagrinėjimo metu yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis didelės gyvenimiškos patirties. Teismas nenustatė trečiųjų asmenų teisių pažeidimo atnaujinant terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Pareiškėja E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir atmesti E. Ž. pareiškimą.
17. Nurodė, kad teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės nėra objektyviai pateisinančios CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyto termino palikimui priimti praleidimą, tačiau teismas, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo bei protingumo principais pateisino suinteresuoto asmens praleistą terminą palikimui priimti ir jį atnaujino. Priimdamas tokį sprendimą, teismas pernelyg išplėtė CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodė, kad į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atsižvelgiama tik sprendžiant, ar termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ar ne. Palikimo priėmimo terminas negali būti atnaujintas, nesant svarbių priežasčių, tačiau vadovaujantis vien tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais. Pažymėjo, kad teismas jokių priežasčių svarbiomis nenustatė.
18. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo palikimo atsiradimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametis. Suinteresuotas asmuo pilnametystės sulaukė ir visišką teisnumą bei veiksnumą įgijo (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., t. y. pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo jokių veiksmų dėl V. Ž. palikimo priimti nesiėmė. Atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo net ir po R. Ž. mirties nuvykęs pas notarą ir sužinojęs, kad V. Ž. palikimas nebuvo priimtas, vis tiek jokių veiksmų nesiėmė, tačiau pareiškimą pareiškė tik po to, kai pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jeigu suinteresuotas asmuo iš tiesų būtų turėjęs valią priimti V. Ž. palikimą, suinteresuotas asmuo būtų vos tik sulaukęs pilnametystės nedelsiant ėmęsis atitinkamų veiksmų, o ne pasyviai delsęs. Toks pasyvumas reiškia, kad susiformavusios valios priimti V. Ž. palikimą suinteresuotas asmuo neturėjo iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.
19. Nurodė, kad iš suinteresuoto asmens, jo atstovės ir motinos paaiškinimų matyti, kad jokių veiksmų suinteresuotas asmuo nesiėmė dėl to, jog nei jis, nei jo įstatyminė atstovė A. Ž. apie jokį V. Ž. palikimą nežinojo. Atkreipė dėmesį, jog po V. Ž. mirties suinteresuotas asmuo nepilnamečiu buvo tik kiek daugiau nei 1 metus ir 9 mėn., o išnykus šiai kliūčiai, suinteresuotas asmuo beveik 4 metus ir 3 mėn. jokių veiksmų, kuriais būtų išreikšta valia priimti V. Ž. palikimą, neatliko.
20. Atkreipė dėmesį, jog nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti.
21. Nurodė, jog kadangi R. Ž. palikimą priėmė, beveik 5 metus ir 9 mėnesius juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, o suinteresuotas asmuo ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, tai termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, šiuo atveju visiškai neatitinka civilinių santykių stabilumo principo. Teismas turėjo spręsti, ar teisingas asmens, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti. Šiuo atveju buvo įvertinti tik suinteresuoto asmens interesai, tačiau nei asmens, priėmusio palikimą R. Ž., nei pareiškėjos interesai nebuvo vertinti. Atnaujinus terminą suinteresuotam asmeniui palikimui priimti, būtų sumažinta R. Ž. palikimo dalis, dėl ko nukentėtų pareiškėjos turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai.
22. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo nors ir buvo nepilnametis V. Ž. mirties metu, tačiau išnykus priežasčiai, trukdžiusiai įgyvendinti jo teises, daugiau nei 4 metus nesiėmė jokių veiksmų vien dėl tos priežasties, kad nežinojo apie V. Ž. palikimą. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, t. y. R. Ž., atžvilgiu. Neigiamų pasekmių V. Ž. palikimą priėmusio R. Ž. atžvilgiu (atitinkamai ir pareiškėjo atžvilgiu) teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nevertino, dėl ko sprendimas šioje dalyje yra neteisingas.
23. Pareiškėja L. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje dėl termino suinteresuotam asmeniui E. Ž. palikimui priimti atnaujinimo ir jo reikalavimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodė, kad protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai yra tik vienas iš visumos elementų, į kurį turi atsižvelgti teismas spręsdamas, ar asmuo praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, ar ne. Visi kriterijai yra lygiaverčiai ir vertintini visumos kontekste. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas negali remtis/vadovautis ir priimti sprendimą jį grįsdamas tik vienu kriterijumi, ignoruojant visus kitus. Teigė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog suinteresuotas asmuo praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių.
25. Suinteresuotas asmuo iš esmės remiasi vienintele aplinkybe, jog senelės V. Ž. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo nepilnametis. Tačiau nėra aišku, kodėl suinteresuotas asmuo, sulaukęs pilnametystės (duomenys neskelbtini), su priešiniu pareiškimu į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 4 m. ir 3 mėn. Suinteresuoto asmens nepilnametystės faktą formaliai laikant svarbia priežastimi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jokio pateisinimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šiuo konkrečiu atveju nėra ir negali būti.
26. Pažymėjo, kad jaunas amžius ir didelės gyvenimiškos patirties neturėjimas nesutrukdė suinteresuotam asmeniui kreiptis į notarą po savo senelio R. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)). Iš suinteresuoto asmens, jo atstovės (advokatės) ir motinos A. Ž. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, kodėl suinteresuotas asmuo, tapęs pilnamečiu, tik (duomenys neskelbtini) pateikė priešinį pareiškimą – suinteresuotas asmuo paprasčiausiai neturėjo valios savo senelės V. Ž. palikimui priimti. Nurodė, kad asmens tylėjimas, t. y. įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų nesiėmimas, reiškia, jog asmuo nepareiškė valios (noro) palikimo priėmimui.
27. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui buvo puikiai žinoma, jog jo senelės V. Ž. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, priėmė jo senelis. Tenkinus suinteresuoto asmens pareiškimą, sumažėja R. Ž. paveldėta savo sutuoktinės V. Ž. turto masė (net iki 1/4 dalies), tuo pačiu sumažėja ir R. Ž. vienintelės testamentinės įpėdinės E. S. paveldima turto dalis. Labai tikėtina, jog tai nulems tolimesnius (būsimus) ginčus tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens. Suinteresuotas asmuo taps 3/8 V. Ž. ir R. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusio nekilnojamojo turto dalies savininku (pareiškėja E. S. – 5/8 dalies savininke). Kitų asmenų teisių ir/ar teisėtų interesų pažeidimo teismas iš esmės net nevertino.
28. Nurodė, kad teismas sprendimu pats pripažino, jog suinteresuotas asmuo iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti jo praleistą terminą palikimui priimti. Teisingumo bei protingumo principai – tai tik viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismai vertindami, ar asmuo praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, jog svarbių priežasčių termino atnaujinimui nustatyta nėra, tačiau remdamasis tais pačiais teisingumo ir protingumo principais vis tiek tenkino priešinį pareiškimą.
29. Nurodė, kad yra skirtumas (vertinant per tą pačią teisingumo ir protingumo prizmę), kai į termino atnaujinimą pretenduoja asmuo, kuris, pavyzdžiui, buvo itin geruose santykiuose su savo seneliais, juos prižiūrėjo, rūpinosi jais, padėjo jiems, ir asmuo, kuris su savo seneliais bendraudavo tik epizodiškai ir tik tuomet, kai jam reikėdavo pinigų. Būtų neteisinga ir neprotinga teigti / aiškinti, jog abu nurodyti asmenys, esant tokioms aplinkybėms, turi vienodas teises į praleisto termino atnaujinimą.
30. Atnaujinus praleistą terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo įgys teisę į turtą (jo dalį), kuriuo pats suinteresuotas asmuo niekada nesirūpino, neprižiūrėjo ir kurį kaip savo daugiau kaip 5,5 m. po savo sutuoktinės mirties valdė, tvarkė ir rūpinosi R. Ž.. Tokiu būdu būtų pažeisti ir teisinių santykių stabilumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principai bei pažeistos pareiškėjų teisės.
31. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodomų priežasčių nepripažinimas svarbiomis, tačiau praleisto termino atnaujinimas CK 1.5 straipsnio pagrindu, reiškia netinkamą CK 5.57 straipsnio įtvirtinto instituto aiškinimą ir taikymą bei nepagrįstą jo išplėtimą.
32. Suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinius skundu spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, todėl iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. objektyviai turėjo galimybę realizuoti savo subjektinę teisę – kreiptis dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
33. Suinteresuotas asmuo E. Ž. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
36. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atnaujino pareiškėjui E. Ž. praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. Ž. mirties, priimti.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. Ž. ir R. Ž. sudarė santuoką ir susilaukė trijų vaikų: R. Ž., L. L., ir E. S.. R. Ž. ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. Ž. (V. Ž. ir R. Ž. vaikaičio). R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) Po V. Ž. mirties pareiškimas dėl palikimo priėmimo nebuvo paduotas, palikimo priėmimo faktas neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad R. Ž. po sutuoktinės V. Ž. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs V. Ž. palikimą faktiškai valdyti. Po R. Ž. mirties pareiškėja E. S. (duomenys neskelbtini) notarų biurui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, o (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2022 m. liepos 5 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad dukra E. S. priėmė palikimą pagal testamentą po R. Ž. mirties.
38. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
39. Minėta, kad E. Ž. senelė V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo E. Ž. praleido terminą palikimui priimti, pareiškimą dėl termino atnaujinimo teisme pateikė (duomenys neskelbtini) Taigi nagrinėjamu atveju E. Ž. terminą palikimui priimti praleido beveik 6 metus.
40. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
42. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
43. Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
44. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. Ž. termino palikimui priimti po senelės V. Ž. mirties iš esmės argumentuoja tuo, kad senelės mirties dieną buvo nepilnametis, neturėjo galimybės pats įgyvendinti savo teisių, niekas iš suaugusiu neinformavo apie teisę paveldėti po senelės mirties.
45. Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini) Taigi V. Ž. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) E. Ž. buvo nepilnametis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog suinteresuotas asmuo E. Ž. pats palikimo priimti negalėjo, nes tokį juridinę reikšmę turintį veiksmą turėjo atlikti įstatyminė suinteresuoto asmens E. Ž. atstovė, t. y. E. Ž. motina A. Ž., kuri tokio veiksmo neatliko. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek E. Ž., tiek jo motina A. Ž. apie V. Ž. mirtį žinojo, dalyvavo jos laidotuvėse. Taigi tuo metu jiems turėjo kilti klausimų dėl V. Ž. turto likimo, jai mirus. E. Ž. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau ir sulaukęs pilnametis, daugiau negu ketverius metus nesiėmė veiksmų palikimui priimti po senelės V. Ž. mirties. Minėta, jog teisinio reguliavimo nežinojimas, savaime nėra objektyvi priežastis termino atnaujinimui.
46. Nei suinteresuotas asmuo E. Ž., nei suinteresuoto asmens E. Ž. motina A. Ž. nepateikė jokių kitų duomenų apie priežastis lėmusias termino praleidimą, o nuo palikimo atsiradimo iki kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 6 metai). Spręstina, jog tiek suinteresuoto asmens E. Ž. paaiškinimai, tiek byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog pastarasis neįrodė svarbių priežasčių nulėmusių termino priimti palikimą praleidimą. Minėta, kad nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
47. Nagrinėjamu atveju po V. Ž. mirties palikimą priėmė R. Ž., pradėjęs palikimą faktiškai valdyti, palikimu beveik 6 metus rūpinosi, jį išlaikė. Suinteresuotas asmuo E. Ž. apie tai žinojo, tačiau ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, kas apeliacinio teismo vertinimu leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog E. Ž. neturėjo ketinimo paveldėti po V. Ž. mirties, neprieštaravo, kad palikimas pereitų seneliui. Pažymėtina, kad priešingai nei po V. Ž. mirties, po R. Ž. mirties E. Ž. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. Ž. suprato, jog palikimui priimti reikia imtis aktyvių veiksmų (kreiptis pas notarą) bei leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog E. Ž. siekė paveldėti tik po R. Ž. mirties, tačiau ne po V. Ž. mirties.
48. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi terminas palikimui priimti atnaujintas iš esmės tik remiantis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad E. Ž. velionės V. Ž. mirties momentu buvo nepilnametis ir net bylos nagrinėjimo metu yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis didelės gyvenimiškos patirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokios aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip pakankamos pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis bei atitinkančios teisingumo ir protingumo principus kitų įpėdinių atžvilgiu.
49. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasis galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusios palikimą, suinteresuotas asmuo sulaukęs pilnametystės privalėjo imtis veiksmų palikimui priimti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nepripažino svarbiomis, o vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, neturintis didelės gyvenimiškos patirties, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, nesudaro pagrindo suinteresuotam asmeniui E. Ž. atnaujinti terminą palikimui priimti.
50. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, tačiau neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir suinteresuotam asmeniui E. Ž. terminą palikimui priimti po senelės V. Ž. mirties atnaujino nesant tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje keičiamas, suinteresuoto asmens E. Ž. pareiškimas atnaujinti terminą netenkinamas.
51. Pareiškėja L. L. apeliaciniame procese patyrė 703 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 53 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėja E. S. apeliaciniame procese patyrė 53 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo žyminį mokestį). Apeliacinius skundus patenkinus, pareiškėjoms L. L. ir E. S. iš suinteresuoto asmens E. Ž. priteisimos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje, kuria teismas tenkino suinteresuoto asmens E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir atnaujino E. Ž. praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. Ž. mirties, priimti ir netenkinti E. Ž. pareiškimo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. Ž. mirties, priimti.
Priteisti pareiškėjai L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 703 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjai E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens E. Ž. (E. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Eglė Surgailienė