Civilinės bylos Nr. e2-246-464/2020

Teisminio proceso numeris 2-55-3-01525-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:  3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ ir O. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4405-803/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agrodetalė“ ir O. Ž. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2019 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. 699 527,12 Eur pradelstų įmokų, 77 182,97 Eur delspinigių nuo pradelstų įmokų; 2) iš atsakovės UAB „Agrodetalė“ priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) iš atsakovo O. Ž. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš atsakovų UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. lygiomis dalimis priteisti ieškovės sumokėtą žyminį mokestį (po 3 419 Eur) ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė, vykdydama teismo 2020 m. kovo 12 d. protokoline nutartimi jai nustatytą įpareigojimą galutinai suformuluoti savo reikalavimus, 2020 m. kovo 13 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo juos sumažino ir prašo priteisti iš atsakovų solidariai 643 264,92 Eur pradelstų įmokų ir 77 182,97 Eur delspinigių, iš viso 720 447,89 Eur. Šis ieškinio dalyko patikslinimas teisėjos 2020 m. kovo 16 d. rezoliucija yra priimtas.

3.       Ieškovė nurodo, kad su atsakove UAB „Agrodetalė“ 2018 m. sausio 25 d. buvo sudariusi lizingo sutartį Nr. 201801F-171, o su atsakovu O. Ž. 2018 m. sausio 25 d. buvo sudariusi laidavimo sutartis Nr. LS/201801F-171, kuria O. Ž. laidavo už UAB „Agrodetalė“ lizingo sutartimi prisiimtų prievolių tinkamą įvykdymą. Lizingo sutartimi UAB „Agrodetalė“ įsipareigojo ieškovei mokėti mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą – lizingo sutartyje neapibrėžtą kiekį 2017–2019 metų gamybos „Belarus“ traktorių. 67 vienetai traktorių parduoti UAB „Agrodetalė“ 2019 m. sausio 9 d., o perduoti 2019 m. sausio 11 d., taip pat 9 vienetai traktorių parduoti 2019 m. kovo 15 d. sutartimi, o perduoti 2019 m. kovo 20 d. Atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl, lizingo gavėjai vėluojant mokėti lizingo įmokas, ieškovė 2019 m. spalio 8 d. vienašališkai lizingo sutartį nutraukė ir pareikalavo per tris dienas grąžinti turtą. Tačiau ieškovė, dalyvaujant antstolei, iš lizingo gavėjos (atsakovės UAB „Agrodetalė“) atsiėmė tik vieną traktorių, kitas lizinguojamas turtas negrąžintas, o tai teikia pagrindą abiejų atsakovų sutartinei atsakomybei kilti.

4.       Pradinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams UAB „Agrodetalė“ ir        O. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant pradinių reikalavimų 776 710,09 Eur sumos.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nenustatęs privalomųjų sąlygų šio procesinio instituto taikymui.

6.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama areštuoti atsakovams priklausantį 294 199,09 Eur sumos nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis.

7.       Prašyme nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymui arba įvykdymo apsunkinimui. Ieškinys pareikštas dėl 776 710, 09 Eur skolos priteisimo iš atsakovų, o bendra įkeistų ieškovei daiktų vertė yra 482 511,00 Eur, todėl lieka neužtikrinta 294 199,09 Eur dydžio ieškinio reikalavimo dalis. Ši 294 199,09 Eur suma atsakovams laikytina didelė ir objektyviai padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, ieškovei vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, iš lizinguojamo turto, t. y. 76 „Belarus“ traktorių, ieškovei grąžintas tik vienas traktorius. 19 traktorių buvo perleisti UAB „Kajovika“ 2019 m. pradžioje. Pastaroji bendrovė teigia, kad apie tai, jog minėti traktoriai priklauso ieškovei (lizingo davėjai), nežinojusi, apie tai nei UAB „Agrodetalė“, nei jos vadovo O. Ž. nebuvo informuota. Dar 5 traktoriai laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. birželio 4 d. buvo įregistruoti kitų trečiųjų asmenų (fizinių ir juridinių) vardu, o 11 traktorių iš pradžių buvo neteisėtai įregistruoti lizingo gavėjos (UAB „Agrodetalė“) vardu, tačiau šiuo metu yra išregistruoti, t. y. galimai išvežti iš Lietuvos Respublikos. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, pagrindžia atsakovų nesąžiningumą ir sudaro visas prielaidas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo solidariai atsakovams UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. nuosavybės teise priklausantį ir pas juos arba trečiuosius asmenis esantį 294 199,09 Eur sumos nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pas atsakovus ar trečiuosius asmenis esančias ir atsakovams priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovui O. Ž. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, taip pat disponuoti gaunama darbo užmokesčio dalimi pragyvenimui, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos per mėnesį, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, atsiskaityti su ieškove UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, o atsakovei UAB „Agrodetalė“ leidžiant vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetus, išmokėti darbo užmokestį bei atsiskaityti su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovų nesąžiningumas yra įrodinėjamas lizinguojamo turto (76 traktorių „Belarus“), išskyrus vieną, negrąžinimu ieškovei, šiai dėl vėluojamų įmokų nutraukus lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizinguojamą turtą. Iš pateikto į bylą antstolės                N. Jutkienės 2019 m. lapkričio 11 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo       Nr. 11 teismas nustatė, kad UAB „Agrodetalė“ teritorijoje esančiuose garažuose ir gamybines patalpose buvo rastas tik vienas ieškovei priklausantis traktorius „Belarus“, kiti nerasti. Į bylą pateiktos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymos patvirtina, kad dalis traktorių iš lizinguojamo turto sąrašo yra įregistruoti trečiųjų asmenų vardu. 

10.       Esant tokioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad tokie atsakovų veiksmai (atsakovų lizinguojamo turto, nuosavybės teise priklausančio ieškovei, perleidimas tretiesiems asmenims) rodo atsakovų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu ir sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovai ateityje gali bandyti nesąžiningais veiksmais apsunkinti arba išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentu, kad ieškovės nurodytos įkeitimu neužtikrintos ieškinio sumos dydis          (294 199,09 Eur) atsakovams yra didelis.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovai UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes ieškinys pirmiausia nėra preliminariai pagrįstas. Nors ieškiniu reikalaujama 699 527,12 Eur pradelstų įmokų ir 77 182,97 Eur delspinigių nuo pradelstų įmokų, tačiau pradelstoms įmokoms ir prievolės neva netinkamam vykdymui pagrįsti ieškovas pateikė tik vieną mokėjimų už traktorius grafiką, kuriame nurodyta suma tik 15 084,94 Eur. Ieškinys grindžiamas ir sąskaitomis faktūromis, tačiau nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai. Be to, ieškinio reikalavimas ir teisinis pagrindas neaiškūs, nes ieškovė, prašydama priteisti pradelstas įmokas ir delspinigius, teisiniu pagrindu nurodo lizingo sutarties ir teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, tačiau, jomis remdamasi, visiškai neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl jų nepasisako.

11.2.                      Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui taip pat nėra, kadangi reali visų įkeistų objektų rinkos vertė yra ne 482 511 Eur, kaip teigia ieškovė, tačiau yra ne mažesnė nei       800 000 Eur ir viršija ieškinio reikalavimus. Tokias įkeistų daiktų vertes preliminariai patvirtino turto vertinimo ekspertai, kurie šiuo metu atlieka turto vertinimą.

11.3.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo atsakovų teises ir teisėtus interesus, yra neproporcingos. Dėl jų taikymo atsakovai patiria ir ateityje patirs žymiai didesnę žalą negu ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių netaikius. Abu atsakovai yra verslininkai / verslo subjektai, aktyviai vykdantys ūkinę komercinę veiklą, dirbantys su klientais daugiau nei dvidešimtyje šalių, esančių skirtinguose žemynuose. Todėl turto areštas, o ypač atsakovų banko sąskaitų areštas, itin apsunkina ir trikdo normalią atsakovų veiklą. Negalėdami vykdyti jokių ūkinių operacijų, atsakovai patiria realią žalą.

11.4.                      Teismas, 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmesdamas pirmąjį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė, kad net ir 776 710,09 Eur ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo ją vertinti kaip atsakovams didelę. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje be jokių motyvų konstatuota, kad 294 199,09 Eur suma atsakovams yra didelė ir todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina.

12.       Ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į atsakovų UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais

12.1.                      Ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga jau nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje, joje teismui nurodžius, kad atsakovai skolos fakto neginčija, o teismas nenustatė ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Analogiška išvada padaryta ir skundžiamoje nutartyje.

12.2.                      Ieškinyje ieškovė įvardijo, kad lizingo gavėja turėjo pareigą kas mėnesį atlikti mokėjimus ieškovei pagal lizingo sutartį, o po jos nutraukimo pagal sutarties 12.5.5 punkte numatytą sąlygą nedelsiant sumokėti ieškovei visus sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus; ieškovei realizavus lizinguojamą turtą, nedelsiant padengti skirtumą tarp ieškovės lizinguojamo turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal mokėjimo grafikus. Kadangi lizingo gavėja negrąžino lizinguojamo turto ieškovei, ši negalėjo jo realizuoti, todėl prašo priteisti visą likusią nesumokėtą skolą pagal lizingo sutartį, kuria pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti ieškovės apskaitos dokumentai – įsiskolinimo detalizacija. Taigi atskirojo skundo teiginiai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo yra deklaratyvūs ir nepaneigia nei įsiteisėjusioje 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje, nei skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų.

12.3.                      Atsakovai, nesutikdami su išvada, kad yra likusi neužtikrinta 294 199,09 Eur ieškinio reikalavimų dalis, pateikia tik savo nuomonę apie ieškovei įkeisto nekilnojamojo turto vertes, juolab jų parduodamo turto rinkos vertė gali būti ženkliai mažesnė, nei suma, už kurią siekiama parduoti. Pati ieškovė užsakė viso atsakovų įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau iki šio atsiliepimo pateikimo dienos vertintojas nespėjo parengti išsamios turto vertinimo ataskaitos, pateikdamas išankstinę informaciją apie nustatytą ieškovei įkeisto turto vertę. Gauti vertinimai (534 000 Eur) kardinaliai prieštarauja atsakovų atskirajame skunde nurodytai įkeisto turto vertei ir neženkliai skiriasi nuo sutartinės hipotekos išraše, pateiktame su atsakovų atsiliepimu į pradinį ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos įkeisto turto vertės (482 511 Eur). Todėl akivaizdu, kad įkeisto turto nepakanka ieškovės reikalavimams užtikrinti.

12.4.                      Iš antstolės B. Palavinskienės gauto 2019 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad per pastarąsias 20 dienų į UAB „Agrodetalė“ sąskaitas galėjo įplaukti ne didesnė kaip 1 767,89 Eur suma, tačiau nurodytu laikotarpiu atsakovės atžvilgiu pritaikius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir antstolio D. Kisieliaus areštus bendrai 4 742,33 Eur sumai ir jų pagrindu nurašius 1 345,59 Eur sumą, likutis lizingo gavėjos sąskaitose tesudaro 422,27 Eur, o yra likę neįvykdyti piniginių lėšų apribojimai dar 3 396,74 Eur sumai. Taigi UAB „Agrodetalė“ veikla nebegali būti normali, nes kiti kreditoriai jos atžvilgiu pradėję išieškojimą, areštuoja sąskaitas, o jose esanti lėšų suma bei įplaukos yra tokios mažos, kad jų nepakanka nei kreditorių reikalavimams įvykdyti, nei darbuotojų, kurių yra apie 10, algoms mokėti. Atsižvelgiant į tai, šios atsakovės finansinė būklė yra kritinė, todėl tai dar labiau pagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą.

12.5.                      Atsakovai atskirajame skunde nepateikia jokių paaiškinimų dėl savo nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, nors būtent jų nesąžiningumas buvo viena esminių priežasčių, dėl ko teismas įžvelgė objektyvią būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį pridėtų dokumentų prijungimo

13.       Apeliantai prie atskirojo skundo pridėjo skelbimo iš internetinio skelbimų portalo www.aruodas.lt, kuriame parduodamas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ekrano nuotrauką (2019 m. lapkričio 22 d.). Teigia, kad jis įrodo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą (299 000 Eur). Taip pat pridėjo antstolės B. Palavinskienės 2019 m. lapkričio 19 d. turto aprašo Nr. e2-4405-805/2019 ir     2019 m. lapkričio 20 d. turto aprašo Nr. e2-4405-803/2019 kopijas. 

14.       Ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo to paties skelbimo dėl minėto buto pardavimo ekrano nuotrauką 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. vėlesnei datai, kuriame buto pardavimo kaina nurodoma 289 000 Eur. Taip pat pridėjo UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2019 m. gruodžio 9 d. elektroninio laiško ieškovės atstovui, kuriame apskaičiuotos turto objektų vertės, kopiją, antstolės B. Palavinskienės 2019 m. gruodžio 9 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-363667 kopiją ir informacijos iš www.rekvizitai.lt apie UAB „Agrodetalė“ darbuotojų skaičių kopiją.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Viena vertus, nei viena iš šalių neprašo minėtų dokumentų prijungti prie bylos ir neįrodinėja CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimo, kita vertus, pridedamais dokumentais šalys įrodinėja faktinę aplinkybę dėl ieškovei įkeisto turto, kuriuo užtikrinamas lizingo sutarties vykdymas, vertės. Todėl atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme šis klausimas išnagrinėtas rašytinio proceso būdu, nepranešus apeliantams, siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) abi laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui būtinos sąlygos, apeliacinės instancijos teismas priima abiejų šalių su jų procesiniais dokumentais teikiamus įrodymus. Šie įrodymai buvo išsiųsti šalims kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu, taigi jų turinys šalims turi būti žinomas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų 

17.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

18.       Pirmosios instancijos teismas, antrą kartą spręsdamas dėl arešto apeliantams priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms taikymo poreikio, padarė išvadą, kad egzistuoja abi šios sąlygos, tačiau apeliantai, su tokia išvada nesutikdami, atskirajame skunde neigia abiejų šių sąlygų buvimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje įvertina tiek preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tiek realios grėsmės sąlygas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

19.       Apeliantai UAB „Agrodetalė“ ir O. Ž. pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo kvestionuoja teigdami, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė nėra pateikusi visų ieškinį pagrindžiančių įrodymų – visų mokėjimų grafikų ir pirminių apskaitos dokumentų.

20.       Atliekant ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020). 

21.       Be to, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d.  nutartis civilinėje byloje     Nr. 2-827-370/2015).

22.       Nagrinėjamu atveju akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo šioje procesinėje stadijoje įžvelgti nėra pagrindo, juolab kad ir apeliantai neneigia nei lizingo, nei laidavimo sutarčių sudarymo, nei neatsiskaitymo su ieškove, nei skolos jai faktų. Tarp bylos šalių šiuo atveju ginčas kyla tik dėl skolos dydžio. Tačiau tai nereiškia, kad toks ieškinys tampa savaime nepagrįstu. Nors ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, teismui pateikė ne visus mokėjimo grafikus bei sąskaitas faktūras, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ji padarė vėliau – teikdama 2020 m. kovo 20 d. rašytinius paaiškinimus. Tokios nustatytos aplinkybės lemia išvadą, kad ieškinys, pačių apeliantų vertinimu, yra preliminariai nepagrįstas tik dėl priteistinos sumos dydžio, o ne dėl to, kad jis nėra net tikėtinai pagrįstas. Tačiau šios aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką ir jų vertinimas priklauso pirmosios instancijos teismui, sprendžiant ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimą.   

23.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje sąlygos dėl reikalavimų tikėtino pagrįstumo ir nevertino, nurodęs, kad šis klausimas yra išspręstas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Taigi šiuo aspektu iš esmės sutiktina su ieškovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą pozicija, kad ieškinio pagrįstumas pagal prima facie doktriną jau nustatytas įsiteisėjusioje 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje.  

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui 

24.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl sprendžiant, ar yra poreikis jas taikyti, vertinama, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (jų pobūdis, rūšis, apimtis, mastas) yra proporcingos ir atitinka šių priemonių taikymu siekiamą tikslą.

25.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas apeliantų veiksmus, perleidžiant lizinguojamą turtą tretiesiems asmenims, įvertino kaip įrodančius apeliantų nesąžiningumą bei siekį apsunkinti arba išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat sutiko su ieškove, kad įkeitimu neužtikrintos ieškinio sumos dydis (294 199,09 Eur) atsakovams yra didelis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie du teismo vertinti aspektai patvirtina grėsmę sprendimo įvykdymui dėl galimai nesąžiningų apeliantų veiksmų.  

26.       Visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turėdamas tikslą išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016;   2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje          Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).

27.       Tokiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti su tokiais apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be pagrindo konstatavo įkeitimu neužtikrintos ieškinio sumos dydžio aplinkybę (t. y. 294 199,08 Eur) kaip padidinančią sprendimo neįvykdymo grėsmę, juolab kad pats teismas, priimdamas ankstesnę 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesdamas, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota ir šiuo metu aktualia praktika, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma (776 710,09 Eur) atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

28.       Antra vertus, kritikuotini ir skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl apeliantų veiksmų nesąžiningumo pripažinimo būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kontekste. Ieškovė tokia aplinkybe, kad apeliantai nevykdo lizingo sutartyje numatyto įsipareigojimo po lizingo sutarties nutraukimo grąžinti ieškovei lizinguojamą turtą ir nenurodė to priežasčių, grindė  ankstesnį savo prašymą, kurio teismas netenkino. Kitaip tariant, teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį, šios faktinės aplinkybės jau yra nepripažinęs grėsme teismo sprendimo įvykdymui.

29.       Be to, antrą kartą spręsdamas priešingai, teismas neatsižvelgė į apeliantės UAB „Agrodetalė“ verslo pobūdį ir jos ūkinės veiklos specifiką – traktorių (per)pardavimas kitiems asmenims viena iš pagrindinių jos veiklos sričių, ką patvirtina duomenys viešai prieinamame interneto tinklapyje www.agrodetale.lt. Nėra tokių duomenų, kad apeliantė lizinguojamu turtu naudojosi pati ir todėl, ieškovei lizingo sutartį nutraukus, turėjo galimybę, bet negražino dar neišmokėto turto lizingo davėjai. Vadinasi, negali būti vertinama, kad traktorių pardavimas kitiems asmenims yra sąmoningas ir aiškiai nesąžiningas apeliantės veikimas, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su ieškove pagal galbūt nepalankų apeliantei teismo sprendimą, t. y. šio turto slėpimas ir jo perleidimas turint būtent tokį ketinimą, kaip noras paslėpti šį turtą nuo išieškojimo ieškovės naudai.

30.        Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat leidžiančius įsitikinti pirmiau įvardytos apeliantės veiklos vykdymu (jos verslu). Iš kitų ginčų matyti, kad apeliantė UAB „Agrodetalė“ pagal sutartį parduodavo traktorius kontrahentui į Lenkiją (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-29-258/2020). Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-136-516/2020 turinys patvirtina, kad UAB „Agrodetalė“ parduodavo traktorius pirkėjams į Egiptą, dėl to Latvijos teismuose yra inicijavusi 205 599 Eur sumos ginčą dėl skolos už parduotus traktorius išieškojimo. 

31.       Aptartos aplinkybės leidžia labiau tikėtinai spręsti, kad apeliantės UAB „Agrodetalė“ pasirinktas verslo vykdymo modelis lėmė situaciją, kai, šiai negaunat laiku atsiskaitymo iš savo pačios pirkėjų, sutriko apeliantės atsiskaitymai su jos kreditoriais. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad apeliantai, perleidę lizinguojamą turtą, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

32.       Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad apeliantai jau nebeturi lizinguojamo turto, nes yra perleidę jį tretiesiems asmenims, savaime taip pat nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių instituto, kaip itin išimtinės ir itin ribotais atvejais taikomos priemonės, taikymo būtinumo. Aptariama ir pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip reikšminga aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia apeliantų nesąžiningumą   laikinųjų apsaugos priemonių jų atžvilgiu taikymo aspektu. Kitaip tariant, ji nepatvirtina  apeliantų ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jiems patiems nuosavybės teise priklausantį (pažymėtina, nei ieškovei priklausantį) turtą, kurį skundžiama nutartimi areštavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškiniu nėra prašoma grąžinti lizinguojamą turtą, ieškinio reikalavimai yra išimtinai piniginio pobūdžio (dėl atsiskaitymo už turtą).

33.       Galiausiai, nagrinėjamu atveju svarbu dar ir tai, kad ieškovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimai pagal lizingo sutartį (jos turiniai interesai) yra užtikrinti hipoteka ir laidavimu, o tarp šalių byloje kyla ginčas tik dėl skolos dydžio.

34.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad notarė J. Kontutienė 2019 m. gruodžio 5 d., tenkindama hipotekos (įkeitimo) kreditorės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymą, atliko vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Agrodetalė“ ir įkaito davėjų O. Ž., L. Ž., R. Ž. ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“. Apeliantė UAB „Agrodetalė“ šį notaro vykdomąjį įrašą ginčijo teismine tvarka, motyvuodama tuo, kad iki kol  vyksta teisminis ginčas su ieškove dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir dydžio, vykdomasis įrašas negalėjo būti išduotas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8031-1089/2020 UAB „Agrodetalė“ prašymas panaikinti minėtą notaro vykdomąjį įrašą buvo atmestas (nutartis dar neįsiteisėjusi).

35.       Taip pat ieškovė, kaip buvo nurodyta pirmiau, jau šioje byloje 2020 m. kovo 13 d. patikslino ieškinio reikalavimų sumą, ją sumažindama iki 720 447,89 Eur (643 264,92 Eur pradelstų įmokų ir 77182,97 Eur delspinigių). Taigi, nors pirmosios instancijos teismo išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo nenuneigta, tačiau ir tai, kad ieškovė yra inicijavusi tos pačios apimties skolos pagal tą pačią lizingo sutartį išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą ir ginčą dėl jos priteisimo teisme, o vėliau pati tikslino ieškinio reikalavimų sumą, ją sumažindama, rodo, kad UAB „Agrodetalė“ skolos dydis nėra visiškai tiksliai identifikuotas, prašant jai taikyti tokius griežtus ribojimus, kaip turto, o iš esmės – piniginių lėšų areštas.

36.       Nors ieškovė pažymi, kad įkeisto turto vertė neužtikrina ieškovės reikalavimo visa apimtimi, tačiau, nenustačius apeliantų nesąžiningumo, nukreipto į jų siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, tiek ieškovės, tiek apeliantų nurodyti argumentai, susiję su įkeisto turto verte, nėra teisiškai reikšmingi. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atitinkamai nepasisako.

37.       Kitokio vertinimo nesuponuoja ir ieškovės nurodomos aplinkybės dėl mažo piniginių lėšų likučio areštuotose sąskaitose arba nurodomi faktai, kad UAB „Agrodetalė“ turtą yra areštavę ir kiti antstoliai. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Apie tai jau ne kartą pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017;  2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).

Dėl taikytų apribojimų  proporcingumo

38.       Atskirasis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo taikytos priemonės yra neproporcingos, nes turto areštas, o ypač banko sąskaitų areštas, kas šiuo atveju realiai ir taikyta, itin apsunkina ir trikdo normalią atsakovų ūkinę komercinę veiklą. Nors nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytais argumentais paneigus vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimą, apeliantų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime tampa neproporcingomis, tačiau pasisakytina ir dėl tokių atskirojo skundo argumentų.

39.       Taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principo. Vertindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones proporcingumo aspektu, teismas privalo atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018). Tai reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėjo įvertinti tiek ieškovės, tiek apeliantų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto pranašumo.

40.       Nagrinėjamu atveju prie atskirojo skundo pateikti antstolės B. Palavinskienės 2019 m. lapkričio 20 d. turto aprašas Nr. e24405-803/2019 patvirtina, kad antstolė areštavo lėšas, esančias dešimtyje UAB „Agrodetalė“ banko sąskaitų, o 2019 m. lapkričio 19 d. turto aprašu               Nr. e24405-803/2019, be kita ko, areštuoti ir 44 traktoriai.

41.       Vertinant, kieno interesai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo atveju būtų labiau pažeisti, aktualios tokios aplinkybės: pirma, pačios ieškovės 2020 m. vasario 25 d. pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Agrodetalė“ ir ieškovės sutartiniai santykiai tęsiasi nuo 2013 m. lapkričio 13 d., ieškovė bendrai per visą lizingo kreditavimo laikotarpį apeliantei yra suteikusi 8 933 900 Eur kredito (lizingo), o per visą šį laikotarpį apeliantė ieškovei yra sumokėjusi 71 972,62 Eur netesybų; antra, UAB „Agrodetalė“ pagrindinė veikla yra traktorių pardavimas, šiai veiklai reikalingi traktoriai; trečia, UAB „Agrodetalė“ turi ne tik skolų, tačiau ir turtinių reikalavimų, yra inicijavusi teisminius ginčus dėl įsiskolinimo jai priteisimo; ketvirta, lizingo sutartis užtikrinta hipoteka ir laidavimu.

42.       Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, labiau tikėtina, didesni neigiami padariniai atsirastų būtent apeliantams, o ne ieškovei jų netaikymo atveju. Areštavus pinigines lėšas, gali įstrigti ir apeliantų bylinėjimosi procesai dėl skolų priteisimo, nes jie neturėtų iš ko padengti bylinėjimosi kaštų, galiausiai, dėl tokių ribojimų disponuoti itin didele pinigų suma, nors teismas dar nėra ginčo išsprendęs iš esmės ir nepasisakęs, koks (ir ar yra apskritai) apeliantų skolos ieškovei dydis, atsižvelgiant ir į skolos išieškojimo užtikrinimą kitomis priemonėmis (turto hipoteka), apeliantė galėtu tapti nemoki (bankrutuoti). Abiem atvejais tokia situacija ne tik apeliantams, tačiau ir pačiai ieškovei būtų nenaudinga, nes ieškovė, kaip lizingo davėja, turėtų būti suinteresuota skolos atgavimu, o ne apeliantės nemokumu.

43.       Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, neteisingai įvertindamas faktines aplinkybes dėl apeliantų nesąžiningumo kaip grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantų atžvilgiu atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ (juridinio asmens kodas 126233315) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ (juridinio asmens kodas 125998255) ir O. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė