Civilinė byla Nr. e2S-1937-603/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09599-2018-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARTIS

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15254-816/2018 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Niksoft“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Vermosa“, ieškinį atsakovams D. S. ir D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo ŽŪB ,,Šiaurės bulius“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Niksoft“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vermosa“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir D. Č. 15 456,22 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų D. S. ir D. Č. bankų ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas, jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą skolos sumai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovės bankrutavusios UAB „Niksoft“ reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovų D. S. ir D. Č. turtą 15 456,22 Eur sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje (-ose) sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti: su ieškove pagal ieškovės reikalavimą, valstybės biudžetu ir fondais mokant mokesčius, kredito įstaigomis pagal iki nutarties priėmimo sudarytas kredito sutartis mokant eilines įmokas, mokėti priteistą išlaikymą nepilnamečiams asmenims, pasamdytiems iki nutarties priėmimo ūkyje darbuotojams mokant darbo užmokestį.
3. Teismas konstatavo, kad byloje nesant objektyvių atsakovų finansinę padėtį apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą prielaidą apie gerą atsakovų turtinę padėtį, esant galimai neteisėtiems atsakovų veiksmams, nagrinėjamu atveju reikalavimo suma (15 456,22 Eur) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didelė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas (atsakovas) D. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė prašyme nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad ieškovė planuoja kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, nesudaro pagrindo teigti, kad yra iškilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4.2. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro matyti, kad atsakovas turi nemažai nekilnojamo turto, kurio nesiekia nuslėpti. Be to pažymi, kad ir atsakovė D. Č. yra dirbantis bei oficialias pajamas gaunantis asmuo. Šiuos duomenis teismas galėjo nustatyti pats.

4.3. Taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo ir sąžiningumo principai, kadangi buvo areštuota dvigubai didesnė suma nei ieškinio reikalavimas, nes areštuotas tiek atsakovo, tiek atsakovės turtas 15 456,22 Eur sumai atskirai.

5. Atsakovė D. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Skundžiamoje nutartyje teismo nurodytas vienintelis argumentas, pagrindžiantis būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad reiškiamas reikalavimas dėl didelės sumos. Aktualiausioje teismų praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

5.2. Draudimas disponuoti ieškovės gaunamomis pajamomis eliminuoja atsakovės galimybę tenkinti net minimalius asmeninius poreikius. Netgi esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, vykdant tokį sprendimą, būtų taikomi apribojimai išieškant skolą iš darbo užmokesčio. Todėl yra akivaizdu, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra neproporcingas, neprotingas ir neteisingas, pažeidžiantis atsakovės teisėtus interesus bei teises. Be to, pažymi tai, jog tai, kad atsakovė oficialiai dirba, gauna pastovų darbo užmokestį kaip tik ir paneigia atsakovės siekį slėpti pajamas, vengti įvykdyti palankų ieškovei teismo sprendimą, jos nesąžiningumą.

6. Ieškovė bankrutavusi UAB „Niksoft“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nevykdo jokios veiklos, turi likusį tik turtą, į kurį savo išieškojimus yra arba greitu metu bus nukreipę kiti kreditoriai, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai kreipusis į teismą dėl baudos atsakovui skyrimo už atsiskaitymų eilės su kreditoriais pažeidimą, 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A6.-689-1017/2018 atsakovui skyrė 2 000 Eur dydžio baudą. Atsakovas kaip laiduotojas buvo užtikrinęs bankrutavusios UAB „Niksoft“ prievolės įvykdymą sutartine hipoteka Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ įkeisdamas jam priklausiančią fermą bei žemės sklypą. Atsakovui nevykdant veiklos Lietuvos Respublikoje ir tai kaip patvirtinimą deklaravus išvykimą, akivaizdu, kad atsakovas sieks kuo greičiau realizuoti likusį nekilnojamą ir kilnojamąjį turtą, taip užkirsdamas galimybes ieškovui gauti savo reikalavimų patenkinimą ieškinio reikalavimo ribose. Taip pat nurodo, kad atsakovui negaunat jokių kitų pajamų Lietuvos Respublikoje ir turint tik nekilnojamąjį turtą, kurio didelės vertės dalis yra įkeista, bei transporto priemonę, kuri taip pat, kiek žinoma, yra įkeista, šio ieškinio reikalavimo suma yra didelė ir svari, o jos įvykdymas ateityje gali būti apribotas ar netgi neįmanomas. Įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti tik 2018 m. sausio 11 d. po kreipimosi į teismą dėl baudos vadovui skyrimo už turto ir dokumentų neperdavimą.

6.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi pritaikytas areštas bus taikomas dvigubai didesnei sumai, nei ieškinio suma, kadangi nutartyje aiškiai nurodyta, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 15 456,22 Eur sumos.

7. Trečiasis asmuo ŽŪB ,,Šiaurės bulius“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja antroji sąlyga, t. y., kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
11. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Kaip teisingai apeliantas nurodo, ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti prezumpciją, jog ieškinio suma jam nėra didelė, pateikdami duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
12. Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nes apelianto turtinė padėtis yra gera, jis turi pakankamai turto ieškovės reikalavimams įvykdyti. Apeliantas teismui pateikė Nekilnojamo turto registro išrašą apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įregistruotus juridinius faktus bei žymas, tačiau apeliantas nepateikė teismui įrodymų apie šio turto vertę, suvaržymus (jei tokie yra), taip pat duomenų apie gaunamas pajamas. Apeliantas taip pat deklaratyviai nurodo ir apie atsakovės D. Č. turtinę padėtį, teigdamas vien tai, jog ji gauna oficialias pajamas. Pati atsakovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė darbdavio UAB ,,Indema“ pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė nuo 2018 m. balandžio mėn. gauna 800 Eur mėnesinį atlyginimą, tačiau, tokių duomenų nepakanka siekiant nustatyti atsakovės turtinę padėtį ir daryti išvadą, kad 15 456,22 Eur reikalavimas atsakovei nėra didelis (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti apie gerą nei jo, nei atsakovės D. Č. turtinę padėtį bei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Be kita ko, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad ši civilinė byla nėra vienintelė atsakovo atžvilgiu pradėta civilinė byla. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad apelianto atžvilgiu vykdomi trys piniginiai išieškojimai (CPK 179 str. 3 d.).
13. Apeliantas, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas jo nesąžiningumas, todėl nėra grėsmės sprendimo įvykdymui. Šie argumentai bei apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos ir naikinti ar keisti teismo pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, vien apeliantui didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas taikyti minėtas priemones. Apeliantas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, turėtų įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad reikalavimo suma jam negali būti laikoma didele, tačiau kaip jau pažymėta, nagrinėjamu atveju apeliantas to neįrodė (CPK 178, 185 str.), taigi, nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
14. Taip pat atskirajame skunde teigiama, jog areštuojant turtą buvo pažeisti ekonomiškumo bei sąžiningumo principai, kadangi teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atskirai tiek atsakovės, tiek atsakovo atžvilgiu visai ieškinio sumai. CPK 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Pirmosios instancijos teismas areštavo tiek atsakovės D. Č., tiek apelianto D. S. turtą 15 456,22 Eur sumai. Ieškinio reikalavimas yra iš atsakovų solidariai priteisti 15 456,22 Eur. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, jeigu skolininko pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios skolininkų atsakomybės esmė yra ta, jog vykdant teismo sprendimą nėra svarbu, iš kurio skolininko išieškoma bus skola. Taigi, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą išieškojimas galėtų būti vykdomas tiek iš atsakovės, tiek iš apelianto turto visos 15 456,22 Eur sumos ribose, todėl abiejų atsakovui turto areštui taikomas toks dydis, kokia yra ieškinio suma. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nesutiktina su apelianto teiginiu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiško ar sąžiningumo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja nei minėtiems principais, nei yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiamoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

                            Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                              Loreta Bujokaitė