Administracinė byla Nr.1-3093-423 /2014
Proceso Nr. 3-62-3-00813-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,
dalyvaujant pareiškėjos V. P. atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,
nedalyvaujant pareiškėjai V. P. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja V.P. patikslintu skundu prašo: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2014-04-04 sprendimą Nr. (6.5) I-3192; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2013-02-04 sprendimą Nr. (10.1) S-7398; įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 2853,30 Lt (b.l. 23-26).
Pareiškėja skunde nurodė bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja yra dirbanti senatvės pensininkė ir jai buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Pareiškėja 2014-01-28 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydama pateikti duomenis apie tai, kokia suma buvo sumažinta senatvės pensija ir prašė išmokėti jai neišmokėtą senatvės pensijos dalį nuo 2011-06-14 iki 2011-12-31. VSDFV Kauno skyrius 2014-02-04 sprendimu Nr. (10.1)S-7398 prašymo netenkino, nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius. Šį sprendimą 2014-02-24 pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2014-04-04 sprendimu Nr.(6.5) I-3192 skundo netenkino. Pareiškėja su ginčijamais sprendimais nesutinka, kadangi jie prieštarauja LR Konstitucinio Teismo sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimą asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta, t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei LR Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas. Todėl pareiškėjai neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta, o ginčijami neteisėti sprendimai panaikinti.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko, atsiliepime (b.l. 29-32) nurodė, kad pareiškėja nuo 2011-06-14 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjai paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius 2011-08-12 sprendimu Nr. 10.33.C-17844 paskyrė V. P. 825,18 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2011-06-14 iki gyvos galvos; 2011-09-23 sprendimu Nr. 10.33.C-22094 - 813,41 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2011-06-14 iki gyvos galvos. VSDFV Kauno skyriaus 2012-06-22 sprendimu Nr. 10.19-38282 pareiškėjai nuo 2011-06-14 iki gyvos galvos skirta 835,48 Lt senatvės pensija; 2013-06-26 sprendimu Nr. PE - SP1-10072 pareiškėjai nuo 2013-06-14 iki gyvos galvos skirta 975,94 Lt senatvės pensija; 2014-01-28 sprendimu Nr. PE - SP1-2070 pareiškėjai nuo 2011-06-14 iki gyvos galvos skirta 814,46 Lt senatvės pensija; 2014-01-28 sprendimu Nr. PE - SP1-2072 pareiškėjai nuo 2012-06-14 iki gyvos galvos skirta 837,66 Lt senatvės pensija; 2014-01-28 sprendimu Nr. PE - SP1-2073 pareiškėjai nuo 2013-06-14 iki gyvos galvos skirta 981,63 Lt senatvės pensija; 2014-07-03 sprendimu Nr. PE - SP1-12238 pareiškėjai nuo 2014-06-14 iki gyvos galvos skirta 1008,12 Lt senatvės pensija (b.l. 11, 33-39).
Pareiškėja 2014-01-28 paprašė VSDFV Kauno skyrių grąžinti (išmokėti) jam neišmokėtą senatvės pensijos sumą, susidariusią laikotarpiu nuo 2011-06-14 iki 2011-12-31 pagal Laikinąjį įstatymą, tačiau VSDFV Kauno skyrius 2014-02-04 sprendimu Nr. (10.1) S-7398 nurodė neišmokėtos pensijos sumą ir prašymo netenkino (b.l. 14-15). Šį sprendimą pareiškėja 2014-02-24 apskundė VSDFV (b.l. 27), kuri 2014-04-04 sprendimu Nr.(6.5) I-3192 skundo netenkino (b.l. 12-13).
Pagal praktiką, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013, kurios iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 bei išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje bylose Nr. A143-816/2014, kuriose, įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuota, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad termino eiga prasideda tuomet, kai asmuo gavo pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją. Pažymėta, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, kt.).
Minėtos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog sumažinta pensija pareiškėjai buvo mokama nuo 2011-06-14 iki 2011-12-31 (b.l. 14-15). Pareiškėja su prašymu išmokėti jai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstą sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2014-01-28, t.y. 3 metų termino nepraleido, dėl to ginčo byloje nėra. Kaip ir nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstine ginčo ne per teismą nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėja ginčija minėtą VSDFV 2014-04-04 sprendimą Nr. (6.5) I-3192 bei VSDFV Kauno skyriaus 2014-02-04 sprendimą Nr. (10.1) S-7398, kuriuose nurodytas senatvės pensijos sumažinimo pagrindas ir atsisakyta mokėti tokio dydžio senatvės pensiją, kuri buvo paskaičiuota iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, bei prašo priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011-06-14 iki 2011-12-31.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 8 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) 1 dalis reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį; 2 dalis reglamentavo, kad pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.
Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai neišmokėta senatvės pensijos dalis – 2654,00 Lt (nors pareiškėja prašo priteisti 2853, 30 Lt, tačiau VSDFV Kauno skyriaus 2014-02-04 sprendime Nr. (10.1) S-7398 nurodyta neišmokėta pensijos dalis – 2654,00 Lt), iš esmės susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.
Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos (8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.
Taigi, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą.
Atsakovas pateikė 2014-02-04 pareiškėjos senatvės pensijos detalų apskaičiavimą Nr. (10.1) S-7398, pagal kurį nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2011-06-14 – 2011-12-31 laikotarpį pareiškėja negavo 2654,00 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies, todėl skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai 2654,00 Lt..
Šį turtinį praradimą teismas privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai. Todėl VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-474/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą pareiškėjos teisę būtų pažeistos LR Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš LR Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjai nepagrįstai neišmokėtos senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Taigi, atsakovams nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjos konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos LR Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012-09-21 ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2011-06-14 – 2011-12-31 laikotarpiu sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamuose sprendimuose yra pateikiama informacija apie pareiškėjai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama. Be to, juose išreikšta ir VSDFV, ir VSDFV Kauno skyriaus valia atsisakyti mokėti pareiškėjai jos pageidaujamo dydžio pensiją. Būtent šie atsisakymai ir yra administraciniai aktai, kuriuos skundžia pareiškėja.
ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste iš tiesų reikia pripažinti, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, priimtas jau po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, t.y. po 2012-09-21, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos.
Minėta, kad pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta senatvės pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti ginčijamus VSDFV 2014-04-04 sprendimą Nr. (6.5) I-3192 bei VSDFV Kauno skyrius 2014-02-04 sprendimą Nr. (10.1) S-7398. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.
Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kurias LR Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis LR Konstitucijai, sumažinta ir neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš atsakovo.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.
Pažymėtina, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgdama į byloje pateiktus argumentus bei informaciją apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015-12-31 (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2p., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-04-04 sprendimą Nr. (6.5) I-3192.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2014-02-04 sprendimą Nr. (10.1) S-7398.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai V. P. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2011-06-14 – 2011-12-31 laikotarpį – 2654,00 Lt (768,65 EUR).
Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminą iki 2015-12-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Asta Urbonienė
Gintaras Čekanauskas
Natalja Zelionkienė