Baudžiamoji byla Nr. e1-1465-1100/2020

        Teisminio proceso Nr.  1-01-1-11353-2020-0

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        1.2.29.3.1; 2.12.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

K. N. (K. N.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalį 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 4 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 90 parų arešto;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

K. N. 2020 m. kovo 18 d. apie 11.50 val. jo vairuojamą transporto priemonę BMW.7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Sukilėlių g., prie visuomeninio transporto stotelės Balstogė, sustabdžius policijos pareigūnams ir pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, neturėdamas teisėto pagrindo ir prisistatydamas svetimu P. P. (P. P.) vardu bei pavarde, padavė jiems P. P., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip panaudojo svetimą asmens dokumentą.

K. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario mėnesį jo pusbrolis P. P. automobilyje BMW paliko savo vairuotojo pažymėjimą ir banko mokėjimo kortelę. Minėtas vairuotojo pažymėjimas ir kortelė buvo automobilio dėtuvėje, prie vairo. jis 2020 m. kovo 18 d. iš tetos pasiskolino automobilį BMW ir juo važiavo. Bevažiuojantį Vilniuje, Sukilėlių g., jį sustabdė policijos pareigūnai. K. N. šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, nes atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Jis policijos pateikė pareigūnams pusbrolio vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas yra nesuklastotas, ten yra pusbrolio P. P. nuotrauka. Policijos pareigūnai įtarė, kad tai yra ne K. N. vairuotojo pažymėjimas, ir suprato, kad nuotraukoje ne jis (el. b. l. 65–67, 73–74).

Liudytojas M. R. (M. R.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. kovo 18 d. apie 11.55 val. patruliavo su kolege S. M.. Vilniuje, Sukilėlių g., prie visuomeninio transporto stotelės, pastebėjo įtartiną BMW markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį sustabdė ir jos vairuotojas pateikė anglišką vairuotojo pažymėjimą, išduotą P. P. vardu. Vairuotojo pažymėjime esanti nuotrauka neatitiko vairuotojo požymių. Patikrinus duomenų bazę apie P. P. ir vairuotojui uždavus papildomų klausimų, pastarasis į juos negalėjo tiksliai atsakyti, o tai dar labiau sukėlė įtarimą, kad vairuotojas nėra tikrasis vairuotojo pažymėjimo savininkas. Asmuo, pateikęs vairuotojo pažymėjimą, suprato, kad yra išaiškintas, todėl tada pateikė savo asmens tapatybės kortelę, išduotą K. N. vardu. Patikrinus duomenų bazėse K. N., nustatė, kad šis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (el. b. l. 139–141).

2020 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (el. b. l. 26).

Iš byloje esančių K. N. asmens duomenų išrašo matyti, kad paskutinis, t. y. 2015 m. sausio 30 d. išduotas, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja (el. b. l. 83).

2020 m. kovo 25 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas P. P. vardu, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 99–100).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. balandžio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Vairuotojo pažymėjime pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (el. b. l. 108–110).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito fizinio asmens dokumentą (vairuotojo pažymėjimą).

Kaltinamasis K. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino kito fizinio asmens dokumento panaudojimo neturint teisėto pagrindo faktą. Pasak kaltinamojo, jis, sustabdytas policijos pareigūnų, pateikė savo pusbrolio vairuotojo pažymėjimą. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojas M. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ir 2020 m. kovo 18 d. tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo M. R. patikimumu. Reikšminga tai, kad byloje nustatyta, jog bylai reikšmingu laiku K. N. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, todėl nėra abejonių, kad jis pateikė svetimą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnams, kad nebūtų nustatyta tikroji kaltinamojo asmenybė. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad K. N. neturėjo teisėto pagrindo pateikti kitam asmeniui priklausantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis pateikė tokį dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, K. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. N. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 124).

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. N. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu dokumentu, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. N. anksčiau ne kartą teistas (el. b. l. 40–57), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nedirba (el. b. l. 92), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. N. už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrus BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismas pažymi, kad už apysunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis nustato baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Prokuroras pareiškime prašo paskirti K. N. 90 MGL dydžio baudą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų mažesnės baudos, nei nustatyta minimali, paskyrimą (nenustatyta aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas). Teismo vertinimu, K. N. skirtina 102 MGL dydžio bauda (beveik minimali už apysunkių nusikaltimų padarymą), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

K. N. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis, pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 20 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V.        Kiti klausimai

K. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 78–80). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

K. N. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 18 d. 12 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.39 val. (dvi dienos) (el. b. l. 19–21, 22–23). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, informuoti P. P. (P. P.) apie vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, atsiėmimo galimybę. Iki tol, kol P. P. neatsiims minėto dokumento, palikti šį dokumentą prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. N. (K. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. skirti 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. N. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 18 d. 12 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.39 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 64 MGL (3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų)) dydžio.

K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, informuoti P. P. (P. P.) apie vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, atsiėmimo galimybę. Iki tol, kol P. P. neatsiims minėto dokumento, palikti šį dokumentą prie bylos medžiagos.

K. N. išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

K. N. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

 5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                       Darius Lukaitis