Civilinė
byla Nr. 2-492/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos
priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2525-622/2010 pagal ieškovės E. S. ieškinį
atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama
priteisti iš atsakovės L. S. 290 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines
palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtą, neviršijant ieškinio
sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 24 d.
nutartimi areštavo atsakovei L. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį
turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises,
priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis,
neviršijant 290 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip
apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad ieškovės
reikalavimas yra turtinio pobūdžio, be to, pinigų suma, dėl kurios šioje byloje
kilo ginčas, yra didelė, atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti
tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus
laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti neįmanomas, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str.
1 d. 1 ir 3 p.).
III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė L. S. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos
apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos
priemones, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė gali imtis kokių
nors veiksmų dėl turimo turto perleidimo.
2. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė
nepagrįstai reikalauja anksčiau sutarto laiko sugrąžinti jai paskolą. Teismo
sprendimo apsunkinti arba padaryti neįmanomu negalima, nes dar nėra suėjęs terminas
paskolos grąžinimui.
3. Piniginių lėšų areštas pažeidžia atsakovės
interesus.
Ieškovė E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo
netenkinti atskirajame skunde išdėstytų reikalavimų ir skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria nėra
pažeidžiamos atsakovės teisės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių
nekilnojamajam turtui, atsakovė galėtų netrukdomai perleisti, įkeisti, dovanoti
nekilnojamą daiktą tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkintų galimą išieškojimą
iš turto ir padarytų išieškojimą negalimu.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui
palankaus sprendimo realų ir tinkamą
įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos
prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus
teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų
praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių
atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali
objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo
neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008
m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje
Nr. 2-906/2008 ir kt.). Tačiau, kai yra įrodymų, jog reikalavimų
suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo
kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės
(pvz., dėl didelės reikalavimų sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui
egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje
byloje pareikšto ieškinio suma fiziniam asmeniui – 290 000 Lt, tokia pinigų
suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus
sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios
instancijos teismas atsižvelgdamas, kad šiuo atveju ieškovės pareikšta
atsakovei didelė reikalavimo suma, pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių
argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ji būtų
pajėgi įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Esant didelei
pareiškimo kainai ir nesant byloje duomenų, patvirtinančių apeliantės galimybę
įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo būtų
patenkintas ieškinys, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti
ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju apeliantei
pareikštas didelės sumos reikalavimas, todėl nesant duomenų apie jos turtinę padėtį,
preziumuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas bei paneigiami
apeliantės motyvai, kad ieškovė neįrodė savo prašymo pagrįstumo.
Sprendžiant
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiamas ieškinio
pagrįstumo klausimas bei ieškovės teisė reikšti reikalavimus atsakovei. Taikant
laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog
ateityje galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK 144 str.), tuo pačiu
vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems
tikslams. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovės ieškinys yra
nepagrįstas, todėl teismas neturėjo taikyti laikinųjų
apsaugos priemonių.
Laikinųjų
apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų
proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos
priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina pareikštiems
reikalavimams užtikrinti. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios
apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo
principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti
parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie
nuostoliai būtų minimalūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė
turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones,
eiliškumą. Apeliantės piniginių lėšų areštas nustatytas tik tuomet, jeigu ji
neturi ar turi nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Apeliantė
skunde nurodo, kad piniginių lėšų areštas pažeidžia atsakovės interesus. Tačiau
byloje nėra pateikta duomenų, kad yra areštuotos atsakovės piniginės lėšos.
Remiantis
nurodytais motyvais, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais
panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 338 str., 329
str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios
dalies 1 punktu,
n
u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Danutė Milašienė
Donatas Šernas