Civilinė byla Nr. e2S-282-614/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40159-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą pateikti išsamų, teisiškai pagrįstą sprendimą dėl prašyto finansavimo lizinguojant automobilio ŠKODA KARAQ STYLE veiklos nuomą. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti paskolą naujo automobilio įsigijimui (jį lizinguoti), pakeičiant turimą sutartį nauja, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, ieškovo teigimu, nenurodydamas teisiškai pagrįstos priežasties. Atsakovo ieškovui elektroniniu paštu nurodyta priežastis – buvę vėlavimai pagal dabartinę sutartį, ieškovo teigimu, yra lakoniška, ji nepatvirtina, kokia informacija ir kokios reikšmingos aplinkybės nulėmė tokį atsakovo sprendimą, kuris nesuformuluotas raštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3.       Teismas sprendė, kad ieškovo pasirinktas jo galimai pažeistos materialiosios teisės gynimo būdas negalimas. Ieškovas nurodė, kad toks jo pasirinktas būdas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, tame tarpe pripažindamas tas teises, tačiau teismas su tokiu ieškovo argumentu nesutiko.

4.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes juo ieškovas prašo ne pripažinti tam tikrą civilinę teisę ar teisinį santykį, o prašo įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į jo prašymą sudaryti sutartį (kitaip tariant pripažinti procedūrinę teisę gauti atsakymą į pateiktą prašymą), kurio patenkinimas pats savaime materialinių teisinių padarinių ieškovui nesukeltų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas yra viešųjų paslaugų teikėjas, todėl jam galioja paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK VI knygos XVIII1 skyrius), be to sutarčių sudarymui bendrosios teisės normos CK 6.162 str.-6.188 str. tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Iš ieškinio matyti, jog ieškovas ieškiniu prašo išreikalauti informaciją, kuri turėjo įtakos tiems teisiniams santykiams, tačiau teismas nusprendė, jog šis ginčas nėra nagrinėtinas teisme, nes priėjo išvados, jog ginčas negali kilti, o tai reiškia, jog teismas ieškinio priėmimo metu išsprendė kilusį ginčą.

5.2.                      Kaip matyti iš ieškinio dalyko bei pagrindo, tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl paslaugų nesuteikimo dėl priežasčių, kurių nenurodoma ir kurios gali būti pateisinamos, tačiau nesužinojus šių priežasčių, nebus galima realizuoti teisės į sutartinių santykių ir iš šių santykių kilsiančių teisių gynybą. Vadinasi, teisė išreikalauti informaciją yra savarankiškas ieškinio dalykas, kuris turi visus teisinius pažeistų teisių požymius, kurie sudaro prielaidas į pažiestų subjektinių teisių gynimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

8.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

9.       Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

10.       Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti išsamų, teisiškai pagrįstą sprendimą dėl prašyto finansavimo lizinguojant automobilio ŠKODA KARAQ STYLE veiklos nuomą negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, tiek ir atskirajame skunde nurodytų argumentų, ieškovas iš esmės siekia nuginčyti ieškovo sprendimą atsisakyti finansuoti automobilio ŠKODA KARAQ STYLE veiklos nuomą. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto susirašinėjimo su atsakovu (el. b. l. 67), matyti, kad atsakovas, kaip privatus verslo subjektas, priėmė sprendimą atsisakyti finansuoti ieškovą ir pateikė tokio sprendimo priėmimo argumentus. Todėl ieškovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, savo teisę į teisminę gynybą galėtų įgyvendinti ginčydamas atsakovo sprendimą bei esant reikalui teikti procesinius prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Tuo tarpu šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas pats savaime nesukurtų jokių materialinių teisinių padarinių ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovo ieškiniu prašoma informacija turėtų tik įrodomąją reikšmę, kitoje civilinėje byloje įrodinėjant atsakovo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                              Eglė Surgailienė