Civilinė byla Nr. e2-168-798/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00007-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus T. Z. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios informuotiesiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį investicinį fondą „Nu Capital“, atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus T. Z. finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio administratorių agentūra“ (civilinė byla Nr. eB2-429-730/2025).
2. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kreditorius T. Z. su 626 412 Eur antros eilės finansiniu reikalavimu įtrauktas į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą.
3. Trečiasis asmuo UAB „I asset management“, valdanti informuotiesiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį investicinį fondą „Nu Capital“ (toliau – NuCapital) nesutiko su T. Z. finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad teismui yra pateikta T. Z. prašymo kopija, o ne originalas, todėl nėra galimybės nustatyti, kada jis buvo pasirašytas ir pateiktas nemokumo administratoriui, įvertinti kiek dienų praleistas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėjo, kad kreditorius T. Z. taip pat tiksliai nenurodė, kada ir iš ko sužinojo apie būtinybę pareikšti finansinį reikalavimą. Mano, kad kreditorius vėliausiai 2025 m. kovo mėnesį žinojo apie atsakovės bankroto procesą. Nemokumo administratorė pateikusi teismui T. Z. reikalavimą neprašė atnaujinti terminą jo patvirtinimui, dėl to nemokumo administratorės pozicija yra neaiški, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, todėl jis laikytinas pasibaigusiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė atnaujinti terminą kreditoriui T. Z. finansiniam reikalavimui BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje pareikšti, patvirtinti kreditoriaus T. Z. 300 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje, tenkinti jį antrąja eile, pirmuoju etapu. Priteisti iš ieškovo T. Z. trečiajam asmeniui NuCapital 2 433,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė kreditoriaus finansiniam reikalavimui prieštaravimų nereiškė.
6. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo ir termino jam pateikti atnaujinimo (2025 m. liepos 7 d.) kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė T. Z. (Nr. DOK-13837). Šis prašymas pateiktas ir BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje (Nr. DOK-8948). Byloje taip pat pateikti įrodymai (elektroniniai laiškai) patvirtino, kad kreditoriaus prašymas nemokumo administratorei buvo išsiųstas tą pačią dieną elektroniniu paštu, tai yra 2025 m. liepos 7 d. (Nr. DOK-13837). Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad kreditoriaus prašymas yra tinkamai pasirašytas ir 2025 m. liepos 7 d. buvo išsiųstas nemokumo administratorei.
7. Atsakovei BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-429-730/2025. Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. birželio 14 d. buvo ne darbo diena (šeštadienis), remiantis CPK 74 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalimi, terminas pateikti finansiniam reikalavimui baigėsi 2025 m. birželio 16 d., todėl kreditorius praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
8. Kreditorius T. Z. prašė teismo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Nemokumo administratorė patvirtino kreditoriaus nurodomas aplinkybes, kad T. Z. BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ pranešimo negavo (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 34.35 min.–35.50 min.). Šios nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. Z. praleido terminą ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ nebuvo tinkamai informuotas pranešimu, apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą, kaip kiti kreditoriai.
9. Nors trečiasis asmuo NuCapital nurodo, kad T. Z. žinojo apie bankroto bylos iškėlimą vėliausiai 2025 m. kovo mėn., kadangi jam tai tapo žinoma iš Klaipėdos apygardos teismo
2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025, tačiau teismas pažymėjo, jog minėtoje nutartyje nurodyta, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“, o ne, jog ji iškelta. Be to, teismo vertinimu, toks aiškinimas, kad ieškovui buvo žinoma, jog teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad ieškovas taip pat turėjo ir numatyti, jog bankroto byla bus iškelta. Teismas nusprendė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nutarė jį atnaujinti.
10. Nagrinėjamu atveju T. Z. prašo patvirtinti 626 412 Eur finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas 2022 m. spalio 7 d. vekseliu (300 000 Eur) ir 2023 m. kovo 30 d. vekseliu (326 412 Eur). Šių vekseliu pagrindu BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ įsipareigojo sumokėti T. Z. aukščiau nurodytas sumas. Kreditoriaus teigimu, išduotais vekseliais buvo užtikrinamas paskolų sutarčių, jo sudarytų su BUAB „Vėjo projektai“ apmokėjimas. Ginčo dėl šių vekselių autentiškumo nėra.
11. Teismas nustatė, kad T. Z. ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. spalio 7 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 20221007/01, kurios pagrindu T. Z. įsipareigojo suteikti UAB „Vėjo projektai“ 300 000 Eur paskolą. Sutartyje numatyta, kad ieškovas įsipareigojo sumokėti šią sumą per vieną darbo dieną į paskolos gavėjos sąskaitą. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolą gražinti iki 2023 m. kovo 10 d. ir mokėti 2 procentų dydžio mėnesines palūkanas. T. Z. pateikė įrodymus, kad mokėjimai buvo atlikti 2022 m. spalio 10 d. bendrai 300 000 Eur į nurodytą sąskaitą, tai yra pirmą darbo dieną po paskolos sutarties sudarymo (Nr. DOK-13316). Minėtos paskolos sutarties šalys 2022 m. balandžio 4 d. taip pat buvo sudarę paskolos konvertuojamąją sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino paskolos gavėjai 100 000 Eur, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. balandžio 5 d. į paskolos gavėjos sąskaitą. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolą gražinti iki 2023 m. balandžio 4 d. ir mokėti 16 procentų metines palūkanas. T. Z. pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. balandžio 5 d. buvo atliktas 100 000 Eur pervedimas (Nr. DOK-13316).
12. Šalys 2022 m. balandžio 11 d. buvo sudarę konvertuojamos paskolos sutartį, kurios pagrindu T. Z. paskolino paskolos gavėjai 200 000 Eur, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. balandžio 15 d. į paskolos gavėjos sąskaitą. Paskolos gavėja įsipareigojo paskolą gražinti iki 2023 m. kovo 15 d. ir mokėti 16 procentų dydžio metines palūkanas. T. Z. pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. balandžio 13 d. buvo atliktas 200 000 Eur pervedimas (DOK-13316). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad T. Z. paskolos dalyką perdavė, paskolos dalykas buvo perduotas laikantis paskolos sutartyje nurodytų terminų, taip pat atsižvelgiant į aptartose sutartyse nurodytą paskolos gražinimo laiką, paskolos dalykas ieškovui nebuvo gražintas.
13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ ir UAB „Vėjo projektai“ vadovas A. N., tai yra asmuo, pasirašęs paskolos sutartis ir 2022 m. spalio 7 d. ir 2023 m. kovo 30 d. vekselius, patvirtino T. Z. nurodytas aplinkybes, kad vekseliai buvo sudaryti paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui, nurodė, jog UAB „Vėjo projektai“ buvo BUAB „Elektrinio transporto priemonės“ dukterinė bendrovė, todėl atsakovė išdavė vekselius, tuo užtikrindama paskolos sutarties įvykdymą. Pažymėjo, kad sutartis ir vekselius ruošė finansų skyrius, ne T. Z. (2025 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo 15.00 min. – 21.00 min.).
14. Pasisakydamas dėl iš 2022 m. spalio 7 d. vekselio kildinamo reikalavimo (300 000 Eur), įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo A. N. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, kad vekselis buvo sudarytas T. Z. ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutarties įvykdymo užtikrinti.
15. Kadangi T. Z. tinkamai ir laiku perdavė prievolės dalyką, atsižvelgęs į tai, kad paskolos gražinimas buvo užtikrintas BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ įsipareigojimu, teismas nusprendė, jog T. Z. prašomas patvirtinti 300 000 Eur finansinis reikalavimas (pagal 2022 m. vasario 7 d. vekselį) yra pagrįstas ir paskolos suteikimo faktas laikytinas įrodytu.
16. Trečiasis asmuo NuCapital nurodė, kad byloje nėra paskolos suteikimą pagrindžiančių įrodymų (mokėjimo pavedimų ir pan.), be to, T. Z. nepateikė įrodymų, kad pagal konvertuojamos paskolos sutartis, finansinio reikalavimo dydis yra 326 412 Eur, tai yra T. Z. nepateikė skaičiavimų. Kita vertus, pagal akcijų pasirašymo sutartį ieškovas yra gavęs paskolos gražinimą bendrovės akcijomis (2 857 vnt. akcijų), todėl konvertuojamos paskolos sutartys laikomos pasibaigusiomis. Be to, T. Z. taip pat galėjo pasinaudoti teise išpirkti bendrovės akcijas, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas sutiko su šiais argumentais.
17. T. Z. ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. konvertuojamosios paskolos sutartys buvo faktiškai įvykdytos, sudarant 2022 m. gruodžio
15 d. akcijų pasirašymo ir akcijų išpirkimo sutartį. Minėta 2022 m. gruodžio 15 d. akcijų pasirašymo sutartimi šalys aiškiai nurodė minėtas konvertuojamųjų paskolų sutartis, kurias laikė įvykdytas už T. Z. gaunamas akcijas, patvirtino, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos T. Z. reikalavimas yra visiškai sumokėtas (sutarties 2.7 papunktis). Nors iškėlus UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą T. Z. negali sudaryti akcijų išpirkimo sutarties (pagal T. Z. ir UAB „Vėjo projektai“ sudarytą 2025 m. vasario 26 d. susitarimą), tačiau šiuo atveju negalėjimas sudaryti akcijų išpirkimo sutarties kyla iš imperatyvaus teisinio draudimo, o ne iš UAB „Vėjo projektai“ valios ar sutarties pažeidimo. Teismas padarė išvadą, kad T. Z. reikalavimas pagal 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. konvertuojamųjų paslaugų sutartis ir jų pagrindu išduotą 2023 m. kovo 30 d. vekselį yra pasibaigęs, todėl netvirtintinas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Kreditorius T. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kreditorius buvo informuotas apie tai, kad trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau su prašymu jis supažindintas nebuvo ir nežinojo kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė trečiasis asmuo.
18.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad NuCapital pateikė prašymą priteisti iš T. Z. ir (ar) BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 4 670,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Anot kreditoriaus šios išlaidos nepagrįstos, todėl turi būti sumažintos. Už atskirojo skundo parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 935,08 Eur, o už dalyvavimą teismo posėdžiuose, anot kreditoriaus, galėtų sudaryti maždaug 716 Eur.
19. Trečiasis asmuo NuCapital pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo atmesti, prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nemokumo administratorė galbūt patikrino ir prašė tvirtinti visus atsakovei pareikštus finansinius reikalavimus, tačiau tai nepašalino pirmosios instancijos teismo pareigos atlikti savarankišką šių finansinių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą. Pirmosios instancijos teismui išskyrus kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą, jis turėjo pareigą iki pirmosios instancijos teismo nustatytos 2025 m. spalio 24 d. pateikti savo poziciją dėl fondo skunde nurodytų argumentų, o teismas turėjo per vieną 2025 m. spalio 31 d. paskirtą teismo posėdį kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išnagrinėti iš esmės.
19.2. Bylos nagrinėjimą paskyręs žodiniame teismo posėdį ir pripažinęs kreditoriaus dalyvavimą būtinu, teismas pats savo iniciatyva nusprendė apklausti liudytoju A. N. ir dėl to atidėjo teismo posėdį. Taip teismas perėmė sau kreditoriaus įrodinėjimo pareigą ir ėmėsi rinkti konkrečius įrodymus jo finansiniam reikalavimui pagrįsti, du kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, tai yra visiškai nesuderinama su ginčo teisenoje galiojančiais šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais.
19.3. Pirmosios instancijos teismas tokį savo aktyvumą išimtinai kreditoriaus naudai išskirtoje byloje grindė atsakovės bankroto procese egzistuojančiu viešuoju interesu ir jo pareiga būti aktyviam tokiame procese. Vis tik, teismo aktyvus vaidmuo yra nukreiptas į bankrutuojančios bendrovės ir visų teisėtų jos kreditorių interesų apsaugą, o ne į pavienių kreditorių akivaizdų protegavimą. Pirmosios instancijos teismas aktyviai veikė prieš bankrutuojančios įmonės interesus, dėdamas maksimalias pastangas, kad pažeidžiant JANĮ ir CPK teisės normas, būtų bet kokia kaina patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas.
19.4. Kreditorius bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo sutuoktinė yra advokatė
L. Z. ir ji padėjo jam suruošti pavėluotai pateiktą nemokumo administratorei prašymą. Akivaizdu, kad kreditoriui, konsultuojamam profesionalios teisininkės, nėra (negali) būti nežinomos bylos nagrinėjimo stadijos ir jam nustatyta pareiga laiku ir tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti poziciją ir įrodymus.
19.5. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui reikšti.
T. Z., kaip UAB „Vėjo projektai“ kreditoriui, restruktūrizavimo administratoriaus buvo siųsta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-172-777-20258, kurios 3.2.3.22 ir 24.10 papunkčiuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme jau inicijuota atsakovės bankroto byla. Vien tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas, tačiau ji nėra iškelta, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kreditorius terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių. Be to, kreditorius aktyviai dalyvavo UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje.
19.6. Teismas nepagrįstai patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą. 2022 m. spalio 7 d. vekselyje yra įrašas apie tai, kad už bendrovės pareigą atsiskaityti su T. Z. pagal šį vekselį laiduoja UAB „Vėjo projektai“. Taigi, lieka neaišku, kodėl šalys padarę įrašą apie UAB „Vėjo projektai“ laidavimą, nepadarė dar vieno įrašo apie tai, kad šis vekselis yra užtikrinimo priemonė, kuria užtikrinamos UAB „Vėjo projektai“ prievolės. Be to, situacija, kai bendrovė tariamai užtikrina UAB „Vėjo projektai“ prievoles ir tokį užtikrinimą laiduoja pati pagrindinė skolininkė UAB „Vėjo projektai“, atrodo akivaizdžiai nelogiška.
19.7. T. Z. iki 2023 m. vasario 14 d. nepateikęs vekselio apmokėjimui, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ) 55 straipsnio
1 dalies 3 punktą, nuo 2023 m. vasario 15 d. neteko teisės jo, kaip vertybinio popieriaus pagrindu, reikšti reikalavimą atsakovei. Be to, nei 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje, nei 2022 m. spalio 7 d. vekselyje nėra įrašų apie tai, kad paskolos užtikrinimui išduodamas vekselis. Tai nutarties 18 punkte pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
19.8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė vien dėl to, jog taip nurodė pats kreditorius ir liudytoju apklaustas buvęs atsakovės vadovas
A. N. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad nė vienas iš šių asmenų nesugebėjo paaiškinti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. T. Z. ir A. N. duodant paaiškinimus buvo vartojamos sąvokos „užtikrino“, „garantavo“, „laidavo“, tačiau nė vienas asmuo nenurodė konkrečių užtikrinimo sąlygų, pagal kurias būtų galima kvalifikuoti aiškią užtikrinimo priemonę ir kokios jos esminės sąlygos. Be to, remiantis civiline teise, tokios sutartys turi būti rašytinės.
20. Atsiliepime į kreditoriaus T. Z. atskirąjį skundą trečiasis asmuo NuCapital prašo atskirąjį skundą atmesti, o šią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Kreditoriaus prašymas dėl finansinio reikalavimo atitinka bankrutuojančiai atsakovei pareikštą ieškinį su bankrutuojančiai bendrovei pareikštu materialiuoju reikalavimu. Todėl NuCapital 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirasis skundas atitinka apeliacinį skundą, kuriuo jis skundė 2025 m. rugpjūčio 11 d. pirmosios instancijos teismo nutarties bankroto byloje dalį, kuri prilyginamą teismo procesiniam sprendimui dėl ginčo esmės.
20.2. Net jeigu Lietuvos apeliacinis teismas manytų, kad aptariamu atveju laikytina, jog NuCapital pateikė įprastą atskirąjį skundą, tai šiuo atveju egzistuoja pagrindas už 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirąjį skundą priteisti išlaidas, viršijančias 935,08 Eur.
20.3. Šioje byloje fondo atstovė už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 5 val., prašė priteisti 726 Eur, kai maksimali priteistina suma už 3 val. yra 716,10 Eur. Šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų.
21. Atsiliepime į trečiojo asmens NuCapital atskirąjį skundą kreditorius T. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, šią nutarties dalį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. T. Z. prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą išsamiai surašė kokios prievolės buvo užtikrintos vekseliais, surašė visų dokumentų datas, numerius ir pridėjo visų dokumentų kopijas. Kreditorius prie 2025 m. spalio 24 d. rašytinių paaiškinimų pridėjo nemokumo administratorei siųstą laišką su priedais. Be to, net jei kreditorius su prašymu dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo ir nebūtų pateikęs visų dokumentų, nėra draudimo papildomus dokumentus teikti bylos nagrinėjimo metu, jei dėl reikalavimo tvirtinimo kyla ginčas. NuCapital atskirajame skunde pricitavo apie draudimus teikti naujus dokumentus apeliaciniame procese, tačiau byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir kreditorius dokumentus teikė laiku.
21.2. Jei teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir išsiaiškinti jam teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, to negalima laikyti nei proceso pažeidimu, nei tuo labiau veikimu prieš bendrovę ar kreditoriaus palaikymu.
21.3. Nemokumo administratorė papildomų rašytinių paaiškinimų į bylą nebuvo pateikusi, apklausiant ją teismo posėdyje dėl bendrovės išrašytų vekselių, ji paaiškino, kad, gavusi T. Z. prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kreipėsi tiek į buvusį bendrovės vadovą, tiek į finansų skyriaus vadovę ir gavo šių asmenų patvirtinimus, jog kreditoriui vekseliai buvo išduoti, laiduojant už T. Z. suteiktų paskolų UAB „Vėjo projektai“ grąžinimą, o pačių vekselių tarp bendrovės jai perduotų dokumentų nebuvo.
21.4. To, kad teismas nusprendė papildomai apklausti vekselį išdavusios bendrovės buvusį vadovą, kuris vekselį pasirašė, negalima laikyti teismo veikimu prieš bendrovę, nes kreditoriaus manymu, nemokumo administratorei nurodžius, jog tarp bendrovės perduotų dokumentų informacijos apie išduotus vekselius nebuvo, būtent bendrovės interesais buvo svarbu išsiaiškinti vekselių išdavimo aplinkybes.
21.5. Jei kreditoriui, negavusiam pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo, šioje situacijoje nebūtų atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumas principas, nes kiti kreditoriai pranešimus gavo ir turėjo galimybę laiku pateikti finansinius reikalavimus.
21.6. T. Z. reikalavimas patvirtinti 300 000 Eur finansinį reikalavimą vekselio pagrindu, kuris buvo išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė už
T. Z. suteiktą paskolą UAB „Vėjo projektai“ (kurios vadovu buvo tas pats
A. N.) pagrįstas rašytiniais įrodymais, bei juos patvirtinančiais liudytojo parodymais. Tai, kad 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta, jog prievolės vykdymas yra užtikrinamas kitos įmonės išduotu vekseliu, nei vekselyje nėra nurodyta, kad jis yra išduotas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nedaro įsipareigojimo užtikrinti prievolės vykdymą negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditoriaus T. Z. prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisėjo aktyvaus vaidmens ir gal būt padarytų procesinių pažeidimų
24. Trečiojo asmens NuCapital atskirajame skunde yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismu išskyrus kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą, jis turėjo pareigą per vieną 2025 m. spalio 31 d. paskirtą teismo posėdį kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išnagrinėti iš esmės. Tačiau teismas vietoje to savo iniciatyva nusprendė apklausti liudytoju A. N. ir teismo posėdį atidėjo. Taip teismas perėmė sau kreditoriaus įrodinėjimo pareigą ir ėmėsi rinkti konkrečius įrodymus jo finansiniam reikalavimui pagrįsti.
25. Su šiais trečiojo asmens skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešasis interesas bankroto bylose reikalauja, jog visus klausimus teismas spręstų atsižvelgdamas į bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimas yra ypač svarbus, nes yra tiesiogiai susijęs su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir JANĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kreditorių lygiateisiškumo principo, reiškiančio, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus, užtikrinimu. Nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, yra reikšminga visų kreditorių interesams, nes nuo ja patvirtinto konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio priklauso visų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis.
26. Kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Tai lemia, kad sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, su išimtimis, taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės.
27. Nors teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), svarbu ir tai, kad sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, jog nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
28. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iškvietęs liudytoją, negali būti pripažintas pažeidęs proceso įstatymo ar JANĮ nuostatas. Teismas liudytoją iškvietė siekdamas išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes, o ne įrodyti kreditoriaus
T. Z. reikalavimo pagrįstumą, kaip tą teigia trečiasis asmuo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą nuspręsti, kad kviečiant liudyti A. N., teismui galėjo būti iš anksto žinoma apie tai, jog pastarasis patvirtins kreditoriaus T. Z. argumentų pagrįstumą.
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sutiko su trečiojo asmens NuCapital argumentais dėl finansinio reikalavimo nepagrįstumo dėl
2023 m. kovo 30 d. vekselio (326 412 Eur) ir šios finansinio reikalavimo dalies nepatvirtino. Todėl šiuo atveju teigti, kad liudytojo iškvietimas ir posėdžio atidėjimas pažeidė trečiojo asmens, bankrutuojančios bendrovės ar jos kreditorių interesus, būtų teisiškai nepagrįsta.
30. Nors pirmosios instancijos teismas, gavęs trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus
T. Z. 626 412 Eur finansinis reikalavimas, išskyrė jį nagrinėti į atskirą bylą, šios bylos nagrinėjimas nėra prilyginamas bylos nagrinėjimui apeliacinio proceso tvarka. Todėl atskirajame skunde gausiai išdėstyta teismų praktika apie draudimą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįsta ir ja remtis šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Vertintina, kad kreditorius T. Z. tinkamai įvykdė pareigą ir laiku pateikė turimus įrodymus, kurie jo vertinimu, galėjo pagrįsti jo finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje.
31. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatymo nuostatas, todėl trečiojo asmens ši atskirojo skundo dalis atmetama, kaip nepagrįstas.
Dėl termino atnaujinimo
32. Trečiasis asmuo NuCapital atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. Z. atnaujino terminą finansiniam reikalavimui reikšti. T. Z., kaip UAB „Vėjo projektai“ kreditoriui, restruktūrizavimo administratoriaus buvo siųsta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-172-777-20258, kurios 3.2.3.22 ir 24.10 papunkčiuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme jau inicijuota atsakovės bankroto byla. Vien tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas, tačiau ji nėra iškelta, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kreditorius terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių. Be to, kreditorius aktyviai dalyvavo UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje.
33. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
34. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditoriaus prašyme nurodytas termino praleidimo aplinkybes (priežastis) pripažino svarbiomis ir atnaujino praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta.
37. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad nemokumo administratorė patvirtino kreditoriaus T. Z. nurodomas aplinkybes, jog jis negavo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ pranešimo. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad T. Z. žinojo apie bankroto bylos iškėlimą vėliausiai 2025 m. kovo mėn., kadangi jam tai tapo žinoma iš Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-172-777/2025, tačiau paminėtoje nutartyje nurodyta, jog yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“, o ne, kad ji iškelta.
38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorius yra fizinis asmuo, t. y. jis nėra verslo subjektas ir jam negali būti keliami aukštesni apdairumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kreditoriaus praleistas terminas mažiau nei vienas mėnuo. Vien tas faktas, kad kreditorius aktyviai dalyvavo UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byloje, nesudaro pagrindo įvertinti, jog jam, gavus Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. eB2-172-777/2025, turėjo būti savaime suprantama, kad BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bus iškelta bankroto byla.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditoriaus nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis (pateisinančiomis termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimą), juolab kad terminas praleistas nežymiai. Priešingai nei teigia atskirajame skunde trečiasis asmuo, termino atnaujinimas taip pat atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė atnaujinti kreditoriui terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
40. Atskirajame skunde trečiasis asmuo nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimą. 2022 m. spalio 7 d. vekselyje yra įrašas apie tai, kad už bendrovės pareigą atsiskaityti su T. Z. pagal šį vekselį laiduoja UAB „Vėjo projektai“. Taigi, lieka neaišku, kodėl šalys, padariusios įrašą apie UAB „Vėjo projektai“ laidavimą, nepadarė dar vieno įrašo apie tai, kad šis vekselis yra užtikrinimo priemonė, kuria užtikrinamos UAB „Vėjo projektai“ prievolės. T. Z. iki 2023 m. vasario 14 d. nepateikęs vekselio apmokėjimui, pagal ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuo 2023 m. vasario 15 d. neteko teisės jo, kaip vertybinio popieriaus pagrindu, reikšti reikalavimą atsakovei. Be to, nei 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje, nei 2022 m. spalio 7 d. vekselyje nėra įrašų apie tai, kad paskolos užtikrinimui išduodamas vekselis. Tai nutarties 18 punkte pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priėmė prieštaringą sprendimą.
41. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015).
42. Asmens, kuris nėra tiesioginis pagrindinį skolininką ir kreditorių siejančių teisinių santykių dalyvis ir yra trečiasis asmuo iš to teisinio santykio kylančios pagrindinio skolininko ir kreditoriaus prievolės atžvilgiu, išduotas vekselis, atlikdamas tos prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Priešingai, toks vekselis pats savaime yra savarankiška prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios išdavimą bei jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras ĮPVĮ.
43. Aplinkybė, kad kreditorius (vekselio gavėjas) nerealizavo vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka, įgyvendindamas teisę gauti reikalavimo patenkinimą ne teismo sprendimo pagrindu, o remdamasis supaprastinta notaro vykdomojo įrašo išdavimo tvarka, negali lemti vekselio davėjo pareigos sumokėti jame nurodytus pinigus pasibaigimo. Pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Be to, skolininko (vekselio davėjo) prievolės galiojimą pagal nerealizuotą vekselį lemia ir vekselio teisinės prigimties dualumas, kadangi vekselis, būdamas vertybinis popierius, kartu yra ir abstraktus vienašalis sandoris. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, nerealizavimas neturi įtakos vekselio, kaip abstrakčią prievolę sukuriančio vienašalio sandorio, galiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-507-684/2018).
44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, o trečiasis asmuo atskirajame skunde to nepaneigė, kad kreditorius T. Z. ir UAB „Vėjo projektai“ 2022 m. balandžio 11 d. buvo sudarę konvertuojamos paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino paskolos gavėjai 200 000 Eur, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. balandžio 15 d. į paskolos gavėjos sąskaitą. Kreditoriaus pateikti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. balandžio
13 d. buvo atliktas 200 000 Eur pervedimas (Nr. DOK-13316). Taip pat šalys buvo sudariusios 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 20221007/01, kurios pagrindu kreditorius įsipareigojo suteikti UAB „Vėjo projektai“ 300 000 Eur paskolą. Kreditorius pateikė įrodymus, kad mokėjimai buvo atlikti 2022 m. spalio 10 d. ir pinigai (300 000 Eur) pervesti į nurodytą sąskaitą, tai yra pirmą darbo dieną po paskolos sutarties sudarymo (Nr. DOK-13316).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kreditorius paskolos dalyką pagal sutartis skolininkui perdavė, o įvertinus aukščiau nurodytą teismų praktiką, vien tai, kad T. Z. iki 2023 m. vasario 14 d. nepateikė vekselio apmokėjimui, nereiškia, jog jis prarado teisę reikšti finansinį reikalavimą atsakovei. Prievolė turi būti vykdoma, jeigu ji galioja (nėra niekinė, nenuginčyta, neįvykdyta ir nėra kitų jos negaliojimo ar pasibaigimo pagrindų).
46. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, jo ryšys su pagrindine prievole pasireiškia tuo, jog pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas).
47. Vadinasi tas faktas, kad šalys padarė įrašą apie UAB „Vėjo projektai“ laidavimą, bet nepadarė dar vieno įrašo apie tai, jog šis vekselis yra užtikrinimo priemonė, kuria užtikrinamos UAB „Vėjo projektai“ prievolės, neturi teisinės reikšmės ir nėra pagrindo teigti, kad prievolė pagal 2022 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 20221007/01 yra pasibaigusi, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Vėjo projektai“ (vekselių davėjo) prievolė pagal nerealizuotą paprastąjį vekselį nėra pasibaigusi, yra galiojanti ir turi būti vykdoma.
48. Nors trečiasis asmuo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį rėmėsi išimtinai tik liudytojo A. N. parodymais, tai paneigia nutarties argumentai, jog kreditoriaus T. Z. ir liudytojo A. N. nurodytas aplinkybes pagrindžia elektroniniai susirašinėjimai, kurie patvirtino, kad kreditoriui buvo išsiųsti parengti paskolos ir vekselio projektai (Nr. DOK-15179).
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad T. Z. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra pagrįstas, kadangi jis kilo iš netinkamai įvykdytos UAB „Vėjo projektai“ prievolės (pagal paskolos sutartį), kurios įvykdymą buvo užtikrinusi atsakovės BUAB „Elektrinio transporto sistemos“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai patvirtino šią T. Z. finansinio reikalavimo dalį.
50. Kita dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus reikalavimą dėl
2023 m. kovo 30 d. vekselio (326 412 Eur) skundžiama nebuvo, todėl teisėjų kolegija šios nutarties dalies neanalizuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad NuCapital pateikė prašymą priteisti iš ieškovo ir (ar) BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ administravimo išlaidų 4 670,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditoriaus T. Z. reikalavimai buvo patenkinti 47,89 procento, trečiajam asmeniui NuCapital iš kreditoriaus priteisė 2 433,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
53. Kreditorius atskirajame skunde pirmiausia nurodė, kad jis buvo informuotas apie tai, jog trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau su prašymu ieškovas supažindintas nebuvo ir nežinojo, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė trečiasis asmuo. Teisėjų kolegija šiuos kreditoriaus argumentus pripažįsta teisiškai nereikšmingais. Pažymėtina, kad šalies teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą garantuoja CPK. Todėl vien pats faktas, kad kreditorius iki bylos išnagrinėjimo iš esmės galėjo ir nežinoti apie trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, savaime nepaneigia trečiojo asmens teisės gauti jų atlyginimą.
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
55. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).
56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).
57. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti (Nr. DOK-13585, Nr. DOK-14922, Nr. DOK-15188) per Elektroninių paslaugų portalą (EPP). Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė: už 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirojo skundo parengimą
3 944,10 Eur, o už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 435,60 Eur ir 290,40 Eur.
58. Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus T. Z. 626 412 Eur finansinis reikalavimas. Trečiojo asmens dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas negali būti prilyginamas apeliacinio skundo padavimui ir bylos nagrinėjimas nėra prilyginamas bylos nagrinėjimui apeliacinio proceso tvarka, kadangi finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ne ginčo tvarka, tai skundo padavimas pagal pasekmes lemia ne reikalavimo pripažinimą nepagrįstu, o ginčo dėl jo pagrįstumo ir (ar) dydžio iniciavimą.
59. Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis, priteistinas už atskirojo skundo parengimą, sudarė 935,08 Eur.
60. Trečiasis asmuo ataskaitoje apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad kreditoriaus
T. Z. finansinio reikalavimo analizė ir teisinis vertinimas sudarė 2 480 Eur, o atskirojo skundo parengimas 1 464,10 Eur.
61. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).
62. Nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktas).
63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).
64. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kreditoriaus T. Z. finansinio reikalavimo analizė ir teisinis vertinimas, kuris įkainotas 2 480 Eur, nelaikytina savarankiška teisine paslauga. Todėl spręstina, kad trečiasis asmuo iš viso patyrė 2 190,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai patenkinus trečiojo asmens skundą 52,11 proc., jai iš kreditoriaus turėjo būti priteista
1 141,26 Eur. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad iš kreditoriaus T. Z. trečiojo asmens NuCapital naudai priteisiama 1 141,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo institutą, finansinio reikalavimo patvirtinimo institutą, nepadarė proceso įstatymo pažeidimų, tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens atskirajame skunde nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
66. Dėl esminių atskirųjų skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
67. Atmetus trečiojo asmens atskirąjį skundą, o apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant: „Priteisti iš kreditoriaus T. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I asset management“, valdančiai informuotiesiems investuotojams skirtą į paskolas investuojantį investicinį fondą „Nu Capital“, (juridinio asmens kodas 304405305) 1 141,26 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas