Civilinė byla Nr. e3K-3-52-611/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00200-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.9; 2.6.8.3.11; 2.6.10.6; 2.6.11.2; 2.6.11.16 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),   

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobus.lt“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autobus.lt“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo byloje „Bigbank AS“ filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto (automobilio) kokybę, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdus, teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti sugrąžinti visą už daiktą sumokėtą kainą, restitucijos taikymo ypatumus, aiškinimo ir taikymo.

2.       

3.       Ieškovas nurodė, kad pagal Pirkimo sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. komercinį pasiūlymą, trečiajam asmeniui tarpininkaujant dėl finansavimo, iš atsakovės įsigijo 2017 m. gamybos 189 365 km ridos automobilį. Ieškovas į atsakovės banko sąskaitą sumokėjo 15 proc. bendros automobilio kainos (36 700 Eur) – pervedė 5553,12 Eur pradinį įnašą, o likusią 31 146,88 Eur sumą tiesiogiai atsakovei pervedė trečiasis asmuo. Automobilis parduotas su esminiais trūkumais, kurių šalinimo išlaidos viršytų 12 000 Eur. Ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo), šiuo atveju yra adekvatus ir pagrįstas. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės nuostolių, kuriuos patyrė siekdamas nustatyti paslėptus automobilio trūkumus ir teikdamas pretenzijas, atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė pardavimo portaluose skelbime ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. komerciniame pasiūlyme ieškovui nurodė, kad automobilis trūkumų neturi. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovui važiuojant įsigytu automobiliu priekiniame skydelyje užsidegė signalas, kad trūksta alyvos. Ieškovas susisiekė su atsakove, ši nurodė nupirkti ir įpilti 1 litrą alyvos ir, kai tik ieškovas galės, pakeisti variklio alyvą. 2022 m. rugpjūčio 29 d. remonto dirbtuvėse UAB „Edvardo servisas“ atlikti alyvos ir filtrų keitimo darbai. Tačiau ieškovui 2022 m. rugsėjo 30 d. važiuojant automobiliu skydelyje vėl užsidegė signalas, kad trūksta alyvos. Automobilis 2022 m. spalio 5 d. pakartotinai užregistruotas į dirbtuves UAB „Edvardo servisas“, nustatyti trūkumai: turbina leidžia tepalą, užsikišęs DPF filtras, oro aušintuvas apsitepalavęs, galimai užsikišęs. 2022 m. spalio 6 d. pateikta 2549 Eur automobilio remonto sąmata. Ieškovui susisiekus su atsakove ir pateikus 2549 Eur sąmatą, atsakovė nurodė, kad tai ne jos kaltė ir kad garantija baigėsi, nes nuvažiuota daugiau nei 3000 km, turbinai restauruoti pasiūlė 350 Eur kompensaciją. Ieškovas nesutiko su šiuo pasiūlymu, kreipėsi į teismą su pirminiu reikalavimu. Gavęs informacijos, kad automobilio turbinos gedimą dažnai lemia rimtesnės priežastys, ieškovas nusprendė automobilį tikrinti ir testuoti UAB „Krasta Auto“. Pagal 2023 m. kovo 23 d. defektaciją, būsimų remonto darbų sąmata – 7772,47 Eur, būtina pakeisti katalizatorių, nes jis labai užsikišęs, rekomenduojama pakeisti ir turbiną, nes jos ašelė turi išilginį laisvumą, o pakeitus turbiną būtina pakeisti alyvą. UAB ,,Krasta Auto“ 2023 m. gegužės 29 d. pasiūlyme nurodyta, kad atlikus patikrą nustatyta, jog variklio cilindrų kompresija netolygi, todėl reikia išardyti visą variklį. UAB „Kretingos smagratis“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. surašytas defektų aktas: nustatytas gedimas – turbokompresoriaus veleno išilginis laisvumas. Atlikus variklio galvos demontavimo darbus, nustatytos variklinės alyvos dingimo priežastys: a) susidėvėję išmetimo vožtuvų sandarinimo riebokšliai; b) išmetimo vožtuvų kreipiančiųjų klibėjimas, to pasekmė – netinkama variklio cilindrų kompresija. Būtinas variklio remontas, priešingu atveju galimas visiškas variklio sudedamųjų dalių sugadinimas. Remonto kaina – 12 861,71 Eur.

6.       Taip pat teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) pateiktos išvados, be kitų, kad: automobilio variklio turbokompresoriaus ašelė turi išilginį laisvumą ir, atsiradus šiam laisvumui, susidarė jo tepimo kontūrų nesandarumas, todėl variklinė alyva iš turbokompresoriaus tiekiamo oro srautu patenka į oro aušintuvą, variklio įsiurbimo traktą ir jo cilindrus ir juos užteršia, o alyvos degimo produktai lemia negrįžtamą DPF filtro efektyvumo sumažėjimą (jo užsikimšimą pelenais ir su nesudegusia alyva sukibusiais suodžiais); tikėtina, kad turbokompresoriaus trūkumus galėjo lemti natūralus jo ašelės ir guolių susidėvėjimas, tačiau techniniu požiūriu negalima atmesti, kad turbokompresoriaus ašelės didesnį išilginį laisvumą taip pat galėjo lemti prieš tai susidaręs DPF filtro užsikimšimas; daugiau tikėtina, kad turbokompresoriaus trūkumai bent iš dalies buvo susiformavę iki automobilio įsigijimo; iš išorinių požymių 2022 m. rugpjūčio 11 d. techninės apžiūros metu negalima buvo pastebėti ar nustatyti, kad turbokompresorius turi esminius trūkumus; 2022 m. spalio 5 d. nustatyti automobilio variklio defektai turėjo būti nedelsiant pašalinti (pakeitus turbokompresorių tinkamu, atlikus DPF filtro, oro aušintuvo ir įsiurbimo trakto valymą), nes nustatyti turbokompresoriaus trūkumai lėmė ne tik, tikėtina, didesnes variklinės alyvos sąnaudas bei DPF filtro užsikimšimą ir jo efektyvumo sumažėjimą, bet ir galėjo lemti kitus didesnius variklio gedimus.

7.       Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad po 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. negalima automobilio naudoti pagal paskirtį, nes jo techninė būklė neatitinka techninių reikalavimų (automobilis nevažiuojantis, nes jo variklis iš dalies išardytas). Eksperto vertinimu, UAB „Kretingos smagratis“ atlikti variklio ardymo darbai tokia apimtimi, kaip tai buvo padaryta (nuimant cilindrų bloko galvutę bei iš dalies išardant ją, ardant variklio maitinimo sistemą ir kitus variklio priklausinius), nebuvo būtini, nes esminiai variklio trūkumai (turbokompresoriaus tepimo kontūrų nesandarumas, DPF filtro užsikimšimas) buvo nustatyti per du ankstesnius patikrinimus (2022 m. spalio 5 d. UAB „Edvardo autoservisas“ ir 2023 m. kovo 23 d. UAB „Krasta Auto“). Dėl netinkamo demontuotų mazgų (detalių) saugojimo būtų problemiškas tiriamojo variklio surinkimas panaudojant vizualiai tinkamas nuimtas detales ir mazgus, nes yra sudėtinga įvertinti tiriamojo variklio esminių mazgų techninę būklę ir tinkamumą juos toliau naudoti. Eksperto vertinimu, dabar automobilyje įrengtą ir iš dalies išardytą variklį reikia keisti kitu varikliu.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovas automobilį įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, o viena iš atsakovės veiklos sričių – prekyba automobiliais, taigi ieškovas laikytinas vartotoju ir byloje taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Teismas vadovavosi CK 6.3641 straipsnio 4, 5 dalių, 6.4311 straipsnio nuostatomis. 

9.       Teismas pažymėjo, kad įvertinus nuvažiuotus atstumus spręstina, jog ieškovas automobilį 2022 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais eksploatavo pakankamai intensyviai. 2023 m. sausio–rugsėjo mėnesiais ieškovas ėmėsi veiksmų, siekdamas išsiaiškinti visus galimus automobilio trūkumus, sprendžiant iš jo argumentų, ne dėl realiai egzistavusių aplinkybių, trukdžiusių naudoti automobilį pagal tiesioginę paskirtį, o dėl to, kad taip patarė specialistai. Po patikrinimo, kurio metu nustatyti būtini atlikti darbai, ieškovas automobiliu nuvažiavo dar 1408 km.

10.       Teismas įvertino Ekspertizės akte pateiktas išvadas, kad turbokompresoriaus trūkumai bent iš dalies buvo susiformavę iki automobilio pardavimo ieškovui, taip pat kad 2022 m. spalio 5 d. nustatyti automobilio variklio defektai turėjo būti nedelsiant pašalinti, nes jie lėmė ne tik, tikėtina, didesnes variklinės alyvos sąnaudas bei DPF filtro užsikimšimą ir jo efektyvumo sumažėjimą, bet ir galėjo lemti kitus didesnius variklio gedimus. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. UAB ,,Edvardo servisas“, ieškovui nuo automobilio įsigijimo nuvažiavus 2141 km, jokių defektų nenustatė, vėliau, net ir neatlikus UAB ,,Edvardo servisas“ 2022 m. spalio 6 d. akte nurodytų darbų, automobilis savo tiesioginę funkciją atliko, nuvažiavo dar pakankamai didelį atstumą. Nepaisydamas būtinų remonto darbų, apie kuriuos žinojo, ieškovas automobilį toliau naudojo savo rizika, be to, organizavo jo variklio ardymo darbus.

11.       Nors Ekspertizės akte nurodyta, kad daugiau tikėtina, jog turbokompresoriaus trūkumai bent iš dalies buvo atsiradę iki automobilio pardavimo, iš šiame akte pateikiamų duomenų taip pat matyti, kaip nurodė teismas, kad ,,N571“ tipo variklių resursas yra apie 300 000 km ridos, jo techninė būklė gali būti blogesnė vien dėl detalių natūralaus susidėvėjimo, ir tai galėjo lemti turbokompresoriaus, kurio resursas yra ne mažesnis kaip 200 tūkst. km automobilio ridos, trūkumus. Įvertinęs eksperto paaiškinimus teisme, automobilio ridą, ieškovo automobiliu nuvažiuotą atstumą, taip pat ir nešalinant jau nustatytų trūkumų, teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą. Automobilis buvo važiuojantis, tiesioginę funkciją atliko, ieškovas juo nuvažiavo pakankamai tolimus atstumus, o tikėtinos jo remonto sąnaudos, remontuojant pagal 2022 m. spalio 5 d. nustatytus defektus, lyginant su automobilio verte, nebūtų buvusios neprotingai didelės.

12.       Spręsdamas dėl reikalavimo taikyti restituciją teismas vadovavosi Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, kad UAB „Kretingos smagratis“ atlikti variklio ardymo darbai tokia apimtimi, kaip tai buvo padaryta, nebuvo būtini; dėl netinkamo demontuotų mazgų ir detalių saugojimo būtų problemiška surinkti variklį panaudojant nuimtas detales ir mazgus; automobilyje įrengtą ir iš dalies išardytą variklį reikia keisti kitu varikliu. Teismas laikė, kad, ardant nenaują automobilį, nuvažiavusį beveik 200 000 kilometrų, tikėtina, galima rasti didesnių jo trūkumų, konstatuoti, kad detalės ar įrenginiai praradę dalį jiems būdingų savybių, tačiau, kaip galima spręsti iš Ekspertizės akto, eksperto paaiškinimų teisme, tai įvyko ir dėl natūralaus automobilio (jo detalių) dėvėjimosi, taip pat, tikėtina, ir dėl to, kad automobilis buvo naudojamas ir nepašalinus nustatytų jo defektų.

13.       Ieškovas, turėdamas profesionalų atstovą, bylos nagrinėjimo metu priėmęs sprendimą naudoti automobilį nešalindamas jau nustatytų jo trūkumų, taip pat imtis veiksmų užsakant automobilio variklio ardymo ar dalinio ardymo paslaugas, kaip nurodė teismas, privalėjo įvertinti galimas tokio elgesio pasekmes. Teismas konstatavo, kad ieškovo pasirinkta restitucija natūra negalima ir dėl to, kad tokiu būdu šalys nebūtų grąžinamos į padėtį, buvusią iki ieškovui įsigyjant automobilį. Ieškovas savo rizika naudojo remontuotiną automobilį, užsakė jo variklio ardymo darbus, dėl to automobilis šiuo metu nebeatlieka tiesioginės funkcijos, eisme dalyvauti negali.

14.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – nutraukė Pirkimo sutartį, įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei automobilį, o atsakovę – gavus sugrąžintą automobilį, per 14 dienų grąžinti ieškovui 5553,12 Eur, grąžinti trečiajam asmeniui 31 146,88 Eur; civilinės bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių kilusį ginčą.

16.       Kolegija vadovavosi CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalių, 6.363 straipsnio, 6.364 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl naudoto daikto kokybės reikalavimų, pardavimo sąlygų, pardavėjo atsakomybės, vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumų, pirkėjo ir pardavėjo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

17.       Bylos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina, jog iki pardavimo (2022 m. rugpjūčio 10 d.) automobilis turėjo trūkumą – variklio turbokompresoriaus ašelė turėjo išilginį laisvumą ir, atsiradus šiam laisvumui, susidarė jo tepimo kontūrų nesandarumas, todėl variklinė alyva iš turbokompresoriaus tiekiamo oro srautu patekdavo į oro aušintuvą, variklio įsiurbimo traktą ir jo cilindrus ir juos užteršė, o alyvos degimo produktai lemia negrįžtamą DPF filtro efektyvumo sumažėjimą (jo užsikimšimą pelenais ir su nesudegusia alyva sukibusiais suodžiais). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šis trūkumas atsirado po Pirkimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, kad šis trūkumas nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo. Taigi atsakovė pardavė automobilį su jau esančiu trūkumu.

18.       Kolegija laikė, kad aplinkybė, jog ieškovas automobiliu nuo jo įsigijimo iki trūkumų paaiškėjimo (2022 m. spalio 5 d.) nuvažiavo 4517 km, šiuo atveju nėra reikšminga, nes nustatyta, kad turbokompresoriaus trūkumas atsirado iki automobilio pardavimo ieškovui, o ne jam trumpą laiką (54 dienas) eksploatuojant automobilį. Be to, automobilis yra skirtas važiuoti, todėl važiavimo automobiliu faktas, neįrodžius netinkamo automobilio eksploatavimo fakto, negali būti automobilio trūkumo priežastis.

19.       Kolegija vertino, kad tai, jog turbokompresoriaus trūkumas galimai galėjo atsirasti ir dėl natūralaus nusidėvėjimo, nepašalina atsakovės atsakomybės ir pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę. Natūralus daikto nusidėvėjimas, jeigu jis pirkėjui nematomas (nepastebimas), apie jį nėra pirkėjui pranešama ir jis trukdo daiktą naudoti pagal jo paskirtį, yra toks pats trūkumas, kurį reikia šalinti arba apie jį pranešti pirkėjui, kaip ir apie bet kurį kitą automobilio gedimą (trūkumą).

20.       Atsakovė, būdama verslininkė, parduodama automobilį nebuvo pakeitusi tepalų, taigi nebuvo tinkamai paruošusi jo naudoti ir nėra duomenų, jog apie būtinumą pakeisti tepalus būtų pranešusi ieškovui. Neišnykus tepalų dingimo problemai ir jau nustačius defektus (turbina leidžia tepalą, užsikišęs DPF filtras, oro aušintuvas apsitepalavęs, galimai užsikišęs), atsakovė nurodė, kad garantija varikliui netaikoma, nes ieškovas nuvažiavo daugiau negu 3000 km. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 24 d. užsidegus signalinei lemputei, kad trūksta tepalo, ieškovas nebuvo automobiliu nuvažiavęs 3000 km, o atsakovė nesiėmė spręsti iškilusios problemos (nepaėmė automobilio patikrinti), jos išsprendimą atitolino. Vėlesnis elgesys – teigimas, kad tai jau ne atsakovės problema, kolegijos vertinimu, nelaikytinas sąžiningu ir suponuoja pagrindą išvadai, kad atsakovė žinojo apie automobilio problemą dėl per didelio tepalų suvartojimo (dingimo). Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad atsakovė pasiūlė 350 Eur kompensaciją už turbokompresoriaus restauravimą.

21.       Kolegija vadovavosi CK 6.3641 straipsnio 4, 5 dalių nuostatomis, konstatavo, kad nustatytas automobilio trūkumas (turbokompresoriaus defektas), apie kurį ieškovas nežinojo (ir negalėjo žinoti) ir kuris paaiškėjo 2022 m. spalio 5 d. ir 2023 m. kovo 23 d. atlikus patikrinimus, yra esminis – ieškovas dėl šio trūkumo negalėjo tinkamai naudotis automobiliu, o jo trūkumų pašalinimo kaina – 7772,47 Eur – itin didelė. Kolegijos vertinimu, pagrindą tokiai išvadai teikia nustatytos aplinkybės, kad: buvo nustatyti automobilio variklio turbokompresoriaus trūkumai, kurie, kaip nurodė ekspertas, tikėtina, lėmė ne tik didesnes variklinės alyvos sąnaudas bei DPF filtro užsikimšimą ir jo efektyvumo sumažėjimą, bet ir galėjo lemti kitus didesnius variklio gedimus; ieškovui pasiėmus iš atsakovės automobilį, jau po 11 dienų pradėjo aiškėti variklio trūkumai, galimybė tinkamai naudotis automobiliu tapo apsunkinta; pakeitus automobilio tepalą ir filtrus (pagal atsakovės rekomendaciją), tepalo dingimo problema išliko; 2022 m. spalio 5 d., nuvykus vėl į UAB ,,Edvardo servisas“ dėl patikros, buvo nustatyti automobilio trūkumai – turbina leidžia tepalą, užsikišęs DPF filtras, oro aušintuvas apsitepalavęs, galimai užsikišęs; 2023 m. kovo 23 d. UAB ,,Krasta Auto“ taip pat atliko automobilio defektaciją, joje nurodė, kad būtina keisti katalizatorių, nes jis labai užsikišęs, rekomenduojama keisti turbiną, nes jos ašelė turi išilginį laisvumą, po turbinos keitimo būtina keisti alyvą; ieškovas įsigijo brangų, neseną automobilį, kurio rida nesiekia 200 000 km, o tai neabejotinai suteikia jam lūkestį, jog automobilis nekels problemų ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (juo važinėti) ilgesnį laiką, nei žymiai senesnis automobilis.

22.       Kolegija padarė išvadą, kad nustatyti automobilio trūkumai, įvertinus ieškovo lūkesčius dėl įsigyjamo daikto, trūkumų šalinimo kainą, nevertintini kaip nedideli (CK 6.3641 straipsnio 5 dalis). Atsakovė, kuriai tenka pareiga įrodinėti, kad trūkumas nedidelis, tokių įrodymų nepateikė.

23.       Kolegija konstatavo, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, jo reikalavimas nutraukti Pirkimo sutartį ir taikyti restituciją pagrįstas. Ieškovui (vartotojui) nutraukus Pirkimo sutartį, įstatymas (CK 6.3463 straipsnio 4 dalis) įpareigoja jį grąžinti automobilį, o atsakovę (pardavėją) – grąžinti už prekę sumokėtą kainą. Klausimai, susiję su automobilio būkle grąžinimo metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu atsakovė manys, kad grąžinto automobilio vertė yra sumažėjusi dėl ieškovo kaltės, ji turi teisę reikšti pretenzijas ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

24.       Kolegija nurodė, kad bylos dalies dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, kai šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, todėl ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalį, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai taikė pagal įstatyme įtvirtintą pardavėjo garantiją kraštutinę priemonę (lot. ultima ratio) nutraukti Pirkimo sutartį ir tokios priemonės taikymo sprendime tinkamai nepagrindė. Pirkėjas (ieškovas) šiuo atveju neturi teisės reikalauti nutraukti Pirkimo sutartį, nes įsigijo naudotą, net 189 365 ridos, tačiau techniškai tvarkingą automobilį, po 2 mėnesių nuo sutarties sudarymo, nuvažiavus 4517 km, paaiškėjusio eksploatacinio automobilio trūkumo (atsiradusio dėl natūralaus nusidėvėjimo) nešalino, toliau intensyviai eksploatavo automobilį. Be to, vėliau, savo inciatyva ieškodamas kitų automobilio defektų, padarė automobilio esminius pakeitimus (išardė variklį), dėl kurių automobilio naudoti nebegalima (jis yra nevažiuojantis). Atsakovė atskleidė visas esmines jai žinomas aplinkybes prieš ieškovui įsigyjant automobilį. Ieškovas nepasinaudojo galimybe patikrinti naudoto automobilio techninę būklę pas specialistus. Be to, pagal Pirkimo sutartį garantija automobiliui nebuvo taikoma.  

25.2.                      Teismas nepagrįstai mechaniškai pritaikė restituciją, nors šiuo metu automobilio būklė, nevertinant nustatyto defekto (turbokompresoriaus susidėvėjimo), nebeatitinka būklės, buvusios Pirkimo sutarties sudarymo metu: automobilio variklis yra ieškovo inciatyva išardytas, o vadovaujantis Ekspertizės akto išvadomis, variklio defektų sudarant Pirkimo sutartį nebuvo ir dėl netinkamai saugotų išardytų dalių variklis nebegali būti grąžintas į pradinę padėtį.

25.3.                      Net nustatęs, kad turbokompresoriaus eksploatacinis gedimas buvo daikto perdavimo momentu, teismas, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, turėjo spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo galimumo, būdo pakeitimo, atsakovės atleidimo nuo atsakomybės ar jos mažinimo. Teismas nepagrįstai neįvertino tyčinių ieškovo veiksmų ir netaikė CK 6.253 straipsnio, nepagrįstai nesprendė klausimo dėl automobilio vertės sumažėjimo atlyginimo. 

25.4.                      Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles,  nepateikė detalaus įrodymų vertinimo, neaišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Nepagrįsta teismo išvada dėl esminių automobilio trūkumų. Ją teismas grindė, pažymėtina, automobilio turbokompresoriaus gedimu ir su jo veikimu susijusių dalių keitimo į naujas dalis kaina, akcentavo pirkėjo lūkestį. Teismas neįvertino Ekspertizės akto išvadų, kad gedimai yra eksploataciniai (funkciniai), natūraliai nusidėvinčios dalys gali būti remontuojamos ar keičiamos ir net paaiškėjus, kad gedimai atsirado iki sutarties sudarymo, tai neteikia teisinio pagrindo taikyti išimtinę, neproporcingą pirkėjo teisių gynybos priemonę. Pagal kasacinio teismo praktiką, turi būti apsvarstyti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai, automobilio trūkumų pašalinimo įmanomumas. Teismas, taikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisių gynybos būdą, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas savo iniciatyva ir rizika ėmėsi atlikti ne nustatyto turbokompresoriaus defekto remontą, kuris buvo galimas ir būtų užtikrinęs galimybę toliau eksploatuoti automobilį, bet ardyti automobilio variklį ir ieškoti kitų defektų. Byloje pakako duomenų išvadai, kad automobilio trūkumai buvo nedideli. Turbokompresorius yra remontuojama automobilio dalis, o tokio remonto darbų kaina tėra 350 Eur, šią sumą atsakovė siūlė kompensuoti ieškovui. Esminių, juolab paslėptų defektų nebuvo. Be to, nepagrįsta teismo išvada, kad tubokompersoriaus trūkumas buvo iki Pirkimo sutarties sudarymo.

26.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą,  priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, tinkamai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagrįstai taikė prašomą pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad esminio Pirkimo sutarties pažeidimo nebuvo. Atsakovė garantavo parduodamo daikto kokybės standartą (nurodė, kad daiktas yra be trūkumų), atitiktį Pirkimo sutarties sąlygoms, taigi suteikė teisėtą lūkestį, kad automobiliu bus galima naudotis protingą laiką, ieškovui nepatiriant nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tai, kad atsakovė pardavė naudotą automobilį be komercinės garantijos, nešalina jos pareigos užtikrinti parduoto daikto kokybę protingą laiką po sutarties sudarymo, nes tokia pardavėjos pareiga įtvirtinta įstatyme. Ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

26.2.                      Teismas, spręsdamas dėl Pirkimo sutarties nutraukimo, nuosekliai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas įvertino automobilio trūkumų pobūdį, jų atsiradimo laiką, šalinimo kainą, automobilio įsigijimo kainą, automobilio amžių ir pagrįstai nusprendė, kad dėl trūkumų automobilio naudoti pagal paskirtį nepatiriant papildomų išlaidų buvo neįmanoma, o trūkumų pašalinimo kaina – itin didelė.

26.3.                      Teismas tinkamai vertino rašytinius įrodymus, nustatęs, kad automobilio trūkumai buvo dar Pirkimo sutarties sudarymo metu, padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio eksploatavimas neturėjo įtakos paaiškėjusiems trūkumams. Automobilis nefunkcionavo tinkamai iš karto po Pirkimo sutarties sudarymo. Nenustatyta, kad automobilio eksploatacija po sutarties sudarymo lėmė sutarties sudarymo metu egzistavusius turbokompresoriaus ir DPF filtro trūkumus ar padidino jų mastą.

26.4.                      Teismas pagrįstai pritaikė pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą – Pirkimo sutarties nutraukimą, nes nustatyta, kad trūkumai yra esminiai, dėl kurių automobiliu negalima naudotis pagal paskirtį, jie egzistavo sutarties sudarymo metu, tai reiškia esminį sutarties pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kad siūlyta 350 Eur suma neapžiūrėjus automobilio yra pakankama turbokompresoriaus trūkumui pašalinti. Atsakovė nepagrįstai apsiriboja turbokompresoriaus gedimo aspektu ir nutyli, kad buvo nustatyti ir kiti automobilio trūkumai, įskaitant užsikimšusį DPF filtrą.

26.5.                      Esant sudarytoms vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikytinos CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo (vartotojo) teisių apsaugos. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, tokie automobilio trūkumai, kokie buvo nustatyti, bei jų šalinimo išlaidos negali būti laikomi mažareikšmiu trūkumu, nes byloje nėra ginčo, kad su nustatytais trūkumais automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nepatiriant išlaidų, siekiančių nuo 2549,25 Eur iki 7772,47 Eur.

26.6.                      Restitucija pritaikyta tinkamai ir pagrįstai. Variklio ardymo darbai buvo nulemti atsakovės elgesio – iškėlus bylą ji nepripažino jokių automobilio trūkumų, teigė, kad automobilis parduotas tvarkingas. Taigi jokių tyčinių ieškovo veiksmų nebuvo. Automobilis su iš dalies išardytu varikliu neatitinka savo paskirties ir negali važiuoti, tačiau, atlikus surinkimo darbus ir pašalinus nustatytus turbokompresoriaus bei DPF filtro trūkumus, automobilis savo funkciją visiškai atliktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

27.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceo kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Pirmiausia pažymėtina, kad nors atsakovė kasaciniu sundu prašo panaikinti visą kasacine tvarka skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kasaciniame skunde ji nenurodo teisinių argumentų dėl kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinės bylos dalis dėl nuostolių atlyginimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl pastarosios sprendimo dalies, nenustačiusi kasacijos pagrindų.

29.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės (pardavėjos) atsakomybės už parduoto naudoto automobilio kokybės trūkumus. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, reikalavimą reiškė bendrųjų pirkimo–pardavimo taisyklių pagrindu, prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdą – nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir grąžinti sumokėtą kainą.

30.       Šią bylą nagrinėję teismai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius ir laikėsi skirtingos pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas pasirinko neproporcingą gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas pasirinko tinkamą gynybos būdą, ir ieškinio dalį dėl Pirkimo sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo patenkino. Teismas padarė išvadą, kad automobilio trūkumai atsirado iki Pirkimo sutarties sudarymo (atsakovė pardavė automobilį su jau esančiais turbokompresoriaus trūkumais), nustatytus trūkumus vertino kaip esminius.

31.       Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.333 straipsnio 1 dalies, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju taikytinas išimtinis gynybos būdas (Pirkimo sutarties nutraukimas), tinkamai to nepagrįsdamas, neapsvarstęs alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, neįvertinęs atsakovės atsakomybę šalinančių ieškovo veiksmų. Be to, atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas.

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde keliamus klausimus, šioje nutartyje pasisakys dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę vartotojui už parduodamo daikto (naudoto automobilio) neatitiktį kokybės reikalavimams,  pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdus, taip pat restitucijos taikymo ypatumus. 

Dėl         teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo atsakomybę vartotojui už parduodamo daikto (naudoto automobilio) neatitiktį kokybės reikalavimams, aiškinimo ir taikymo

33.       Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti ne tik nuosavybės teisę į daiktus, bet ir jų kokybę. Šios pardavėjo pareigos (patvirtinti nuosavybės teisę ir kokybę) įgyvendinimo užtikrinimo tikslu nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – nustatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta.

34.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

36.       Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 4 dalis). Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės, įtvirtintos CK 6.333 straipsnio nuostatose: pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis); kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Taigi esant garantijai pagal įstatymą pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą ir faktą, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, o tais atvejais, kai įstatyme ar sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 17, 18 punktai). Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

37.       Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs šioje normoje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, 32 punktas).

38.       Kai sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, kaip yra nagrinėjamoje byloje, be pirmiau nurodytų teisės normų, taikomos ir CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikytinos teisės normos.

39.       Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK normų, reglamentuojančių vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, pakeitimai, kuriais, be kita ko, įgyvendinta maksimalaus derinimo 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų (toliau – Direktyva 2019/771), kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB. Į CK buvo perkeltos Direktyvos 2019/771 nuostatos, reglamentuojančios, be kita ko, subjektyviuosius ir objektyviuosius prekių kokybės atitikties reikalavimus, pardavėjo atsakomybę, neatitikties įrodinėjimo naštos paskirstymą, taip pat vartotojo teisių gynimo priemones neatitikties atveju (apie jas teisėjų kolegija pasisakys tolesniame šios nutarties skyriuje). Šios nuostatos galiojo šalių Pirkimo sutarties sudarymo metu, todėl taikytinos nagrinėjamoje byloje.   

40.       Vartotojo įsigyjamų prekių kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.363 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi, be kita ko, atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip nustatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko (nurodyto straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Prekės taip pat turi atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant (nurodyto straipsnio 3 dalies 1, 4 punktai). 

41.       Esant sudarytai vartojimo sutarčiai pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis). CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti, t. y. nustatyta, kad prekės trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.

42.       CK 6.364 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio (nei dveji metai nuo prekės pristatymo) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis) pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, jog konkreti prekės savybė neatitinka CK 6.363 straipsnio 3 dalyje nustatytų (objektyviųjų) atitikties reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės. 

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). Taip pat išaiškinta, kad norma, kurioje įtvirtinta vartotojo įrodinėjimo naštą palengvinanti prezumpcija (ankstesnės redakcijos CK 6.363 straipsnio 11 dalis), kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 31 punktą).

44.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.       Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

46.       Nagrinėjamoje byloje teimai nustatė, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. pardavė ieškovui 2017 m. gamybos 189 365 ridos automobilį „BMW X6“ už 36 700 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatė šiuos automobilio defektus: turbokompresorius leidžia tepalą, užsikišęs DPF filtras, oro aušintuvas apsitepalavęs, galimai užsikišęs. Pagal UAB ,,Edvardo servisas“ 2022 m. spalio 6 d. pateiktą sąmatą, automobilio remonto išlaidos – 2549 Eur. Teismo nustatytas variklio turbokompresoriaus trūkumas pasireiškė tuo, kad turbokompresoriaus ašelė turėjo išilginį laisvumą ir, atsiradus šiam laisvumui, susidarė jo tepimo kontūrų nesandarumas, todėl variklinė alyva iš turbokompresoiaus tiekiamo oro srautu patekdavo į oro aušintuvą, variklio įsiurbimo traktą ir jo cilindrus ir juos užteršė, o alyvos degimo produktai lemia negrįžtamą DPF filtro efektyvumo sumažėjimą (jo užsikimšimą pelenais ir su nesudegusia alyva sukibusiais suodžiais). Teismai nustatė, kad šis trūkumas nebuvo šalių aptartas Pirkimo sutartyje ar kokia nors kita forma, jis paaiškėjo per dviejų mėnesių laikotarpį nuo automobilio įsigijimo. Teismo paskirtos ekspertizės akte daroma tikėtina išvada, jog turbokompresoriaus trūkumai bent iš dalies buvo susiformavę iki automobilio įsigijimo.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, remdamasis CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pripažino, kad atsakovė pardavė ieškovui automobilį su trūkumais. Automobilio trūkumų prezumpciją paneigiančių aplinkybių įrodinėjimo našta įstatymo priskirta pardavėjai (atsakovei), o ji, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nepaneigė šios prezumpcijos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad automobilio turbokompresoriaus trūkumas atsirado po Pirkimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, kad šis trūkumas nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki pardavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, tinkamai aiškino ir taikė pardavėjo atsakomybę vartotojui už parduodamo daikto neatitiktį kokybės reikalavimams reglamentuojančias teisės normas.

  Dėl         teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daiktą įsigijusio vartotojo teisių gynimo būdus ir jų tarpusavio hierarchiją, aiškinimo ir taikymo

48.       Bendrosios netinkamos kokybės prekę įsigijusio pirkėjo teises reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos CK 6.334 straipsnyje. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, reikalavimą reiškė bendrųjų pirkimo–pardavimo taisyklių pagrindu, prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynybos būdą – nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir grąžinti sumokėtą kainą.

49.       Teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl, teismams nustačius, kad ieškovas yra vartotojas, nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos vartojimo santykius ir vartotojo pažeistų teisių gynimo būdus reglamentuojančios teisės normos.

50.       Pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo būdų sistema istoriškai buvo reglamentuojama 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44). Ši direktyva nustatė pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų hierarchiją. Pagal Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 1 dalį, pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokį daikto kokybės neatitikimą, buvusį prekių pateikimo momentu. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, esant daikto kokybės neatitikimui, vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokia teisių gynimo priemonė būtų neproporcinga pardavėjo atžvilgiu. Vartotojas gali reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu (i) vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą; (ii) pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisių gynimo priemonės (daikto nepateisė ir (ar) jo nepakeitė); (iii) pardavėjas neįgyvendino teisių gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 5 dalis). Vartotojas jokiais atvejais neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 6 dalis). Ši direktyva buvo minimalaus derinimo, todėl valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą, galėjo nustatyti teisinį reguliavimą, palankesnį vartotojui. Lietuva šia galimybe buvo pasinaudojusi ir vartotojų teisių gynimo būdų hierarchijos įstatymiškai nebuvo įtvirtinusi, t. y. vartotojas iki 2022 m. sausio 1 d. galėjo laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, įskaitant ir sutarties nutraukimą, nebent nustatoma, kad daikto trūkumas mažareikšmis.

51.       Tačiau Direktyva 2019/771, kuria buvo pakeista ankstesnė Direktyva 1999/44, yra maksimalaus derinimo, todėl valstybės narės, įgyvendindamos Direktyvą 2019/771, privalėjo įstatymais įtvirtinti vartotojų teisių gynimų būdų hierarchiją.

52.       Direktyvoje 2019/771 hierarchijos taikymo prasme nustatyta iš esmės analogiška pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų sistema kaip ir ankstesnėje Direktyvoje. Pagal Direktyvą 2019/771, vartotojo, įsigijusio netinkamos kokybės prekę, teisių gynimo sistema yra tokia: pirma, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties esant nedideliam neatitikimui – tai, kad neatitiktis nedidelė, įrodinėja pardavėjas (Direktyvos 2019/711 13 straipsnio 5 dalis); antra, vartotojas pirmiausia turi suteikti šansą sutart įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja (Direktyvos 2019/771 14 straipsnis); trečia, vartotojas įgyja teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį arba prašyti sumažinti kainą tik Direktyvos 2019/771 13 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais: 1) kai pardavėjas jos nepataisė ar nepakeitė; 2) kai neatitiktis atsirado nepaisant pardavėjo pastangų užtikrinti daikto kokybę; 3) kai neatitiktis yra tokia didelė (angl. the lack of conformity is of such a serious nature), kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį; 4) kai iš aplinkybių yra aišku, kad pardavėjas neužtikrins prekių kokybės.

53.       Iš esmės analogiška pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo sistema, įgyvendinus Direktyvą 2019/771, nustatyta CK 6.3641 straipsnyje (nuo 2022 m. sausio 1 d.). Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (nurodyto straipsnio 1 dalis).

54.       Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti (išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes) (žr. CK 6.3641 straipsnio 2 dalį).

55.       Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis CK 6.3643 straipsniu, jeigu: pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka CK 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; prekės trūkumas yra esminis; pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelius nepatogumus vartotojui (CK 6.3641 straipsnio 4 dalis). Tačiau vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui (to paties straipsnio 5 dalis).

56.       Taigi, kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. iš dalies pasikeitė nacionaliniame įstatyme įtvirtinti vartotojų teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, kasacinio teismo praktika dėl iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusių vartotojo pažeistų teisių gynimo būdų taikymo, aiškinant nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančias normas, taikytina tiek, kiek ji atitinka pasikeitusį teisinį reguliavimą.

57.       Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas.

58.       Aiškindamas vartotojo teisių gynimo būdus Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra nurodęs, kad Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse įtvirtinta aiški teisių gynimo priemonių, kuriomis vartotojas turi teisę pasinaudoti, kai prekė neatitinka sutarties, hierarchija. Pagal šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, vartotojas pirmiausia turi teisę reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Tik jeigu vartotojas neturi teisės reikalauti pataisyti arba pakeisti sutarties neatitinkančių prekių arba jeigu pardavėjas neįgyvendino kurios nors iš šių teisių gynimo priemonių per pagrįstą laiką ar nesukeldamas vartotojui didelių nepatogumų, vartotojas, vadovaudamasis minėtos direktyvos 3 straipsnio 5 dalimi, gali reikalauti nutraukti sutartį, išskyrus atvejus, kai pagal šios direktyvos 3 straipsnio 6 dalį prekės neatitikimas yra nedidelis (mažareikšmis) (ESTT 2019 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Fülla prieš Toolport GmbH, C-52/18, 58–60 punktai). Direktyva 1999/44 siekiama užtikrinti tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, visišką ir veiksmingą apsaugą tais atvejais, kai pardavėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, kartu leidžiant atsižvelgti į pardavėjo nurodomus ekonominio pobūdžio argumentus (žr. ESTT 2011 m. birželio 16 d. sprendimo byloje Gebr. Weber ir Putz, C-65/09 ir C-87/09, 75 punktą; anksčiau nurodyto sprendimo byloje Fülla 41, 52 punktus).

59.       Paaiškėjus daikto kokybės trūkumams, kiekviena iš teisinio santykio šalių turi tam tikras pareigas. Pagal Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, vartotojas, pageidaujantis, kad būtų užtikrinta prekės atitiktis sutarčiai, turi pardavėjui suteikti tinkamą galimybę tai padaryti. Šiuo tikslu jis privalo informuoti pardavėją apie šį neatitikimą ir pasirinktas teisių gynimo priemones: pataisyti prekę arba ją pakeisti. Be to, vartotojas privalo pateikti sutarties neatitinkančią prekę pardavėjui. Savo ruožtu pardavėjas privalo nemokamai, per protingą laiką ir nesukeldamas jokių didelių nepatogumų vartotojui pataisyti arba pakeisti prekę; jis gali atsisakyti tik jeigu tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Vartotojas gali reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta tik tuo atveju, jei pardavėjas neįvykdė savo atitinkamų pareigų, nustatytų Direktyvos 1999/44 3 straipsnio 3 dalyje (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Fülla, 62–63 punktai). Sutarties nutraukimo, kuris yra didžiausia vartotojo turima teisių gynimo priemonė, galima prašyti tik tada, kai neatitikimas yra pakankamai didelis (ESTT 2022 m. liepos 14 d. sprendimas byloje DS prieš Porsche Inter Auto GmbH & Co. KG, Volkswagen AG, C-145/20, 94 punktas).

60.       Taigi, pagal Direktyvą 1999/44 ir ESTT praktiką, pirmenybė buvo teikiama sutarties išsaugojimui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Kadangi Direktyvoje 2019/771 hierarchijos taikymo prasme nustatyta iš esmės analogiška pirkėjo (vartotojo), įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų sistema kaip ir ankstesnėje Direktyvoje, minėta ESTT jurisprudencija yra aktuali aiškinant Direktyvoje 1999/44 įtvirtintus vartotojo pažeistų teisių gynimo būdus ir jų hierarchiją. Atititinkamai CK 6.3641–6.3643 straipsniuose įtvirtintos pažeistų vartotojo teisių gynimo priemonių taikymo sąlygos turi būti aiškinamos pagal prasmę kuo artimiau minėtai ESTT jurisprudencijai.

61.       Remdamasi aptartais motyvais, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.3641–6.3643 straipsniuose įtvirtinta vartototų pažeistų teisių, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, gynimo sistema yra tokia: pirma, vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties esant nedideliam neatitikimui – tai, kad neatitiktis nedidelė, įrodinėja pardavėjas; antra, vartotojas pirmiausia turi suteikti galimybę sutartį įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja; trečia, vartotojas įgyja teisę nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį arba prašyti sumažinti kainą tik CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (žr. šios nutarties 55 punktą).

62.       Atsakovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju taikytinas išimtinis gynybos būdas (Pirkimo sutarties nutraukimas), tinkamai to nepagrįsdamas, neapsvarstęs alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų, neįvertinęs atsakovės atsakomybę šalinančių ieškovo veiksmų. Atsakovės įsitikinimu, išvados dėl automobilio trūkumų vertinimo kaip esminių, nevertinimo jų kaip nedidelių padarytos pažeidžiant įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgus į Ekspertizės akto išvadas.

63.       Apeliacinės instancijos teismas nustatytą automobilio turbokompresoriaus defektą vertino kaip esminį prekės trūkumą, todėl nutraukė šalių sudarytą Pirkimo sutartį. Minėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, įsigaliojusiose 2022 m. sausio 1 d., įtvirtinta pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdų hierarchija (vartotojas pirmiausia turi suteikti pardavėjui galimybę sutartį įvykdyti tinkamai prekę pataisant arba pakeičiant nauja), tačiau nustatytas ir atvejis, kada laikomas pateisinamu vartotojo reikalavimas, kad nedelsiant būtų sumažinta kaina arba nutraukta sutartis. Šis atvejis įtvirtintas CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkte – kai prekės trūkumas yra esminis. Ši norma atitinka Direktyvos 2019/771 13 straipsnio 4 dalies c punktą – kai neatitiktis tokia didelė, kad yra pagrįsta nedelsiant sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi aplinkybė dėl trūkumo vertinimo kaip esminio (itin didelio) yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl galimybės iš karto taikyti ieškovo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdą – Pirkimo sutarties nutraukimą. 

64.       Nei Direktyvoje 2019/771, nei CK nuostatose nepateikta esminio (itin didelio) prekės trūkumo sąvokos apibrėžtis. Tačiau Direktyvos 2019/771 preambulės 52 punkte, kuriame nurodoma, kad tam tikrais atvejais galėtų būti pateisinama, jog vartotojas turėtų turėti teisę, kad jam nedelsiant būtų sumažinta kaina arba nutraukta sutartis, taip pat nurodyta: jei pardavėjas ėmėsi veiksmų prekių atitikčiai užtikrinti, tačiau neatitiktis paaiškėjo vėliau, turėtų būti objektyviai nustatyta, ar vartotojas turėtų leisti pardavėjui toliau bandyti užtikrinti prekių atitiktį, atsižvelgiant į visas atvejo aplinkybes, pvz., prekių rūšį ir vertę bei neatitikties pobūdį ir reikšmę. Visų pirma esant brangioms arba sudėtingoms prekėms galėtų būti pagrįsta leisti pardavėjui dar kartą pabandyti pašalinti neatitiktį. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar galima tikėtis, kad vartotojas toliau pasikliaus pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį, ar ne, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad ta pati problema iškyla du kartus. Panašiai tam tikrais atvejais neatitiktis gali būti tokio rimto pobūdžio, kad vartotojas nebegali toliau pasikliauti pardavėjo gebėjimu užtikrinti prekių atitiktį, pavyzdžiui, kai neatitiktis labai pakenkia (angl. severely affects) vartotojo galimybei naudotis prekėmis įprastai ir negalima tikėtis, kad vartotojas pasikliaus tuo, kad pardavėjui pataisius arba pakeitus prekes problema būtų išspręsta (angl. consumer cannot be expected to trust that repair or replacement by the seller would remedy the problem).

65.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte (bendrojoje pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus nustatančioje normoje) įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Todėl, aiškinant CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodomą esminio prekės trūkumo sąvoką, gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika šiuo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje daikto trūkumai kaip esminiai vertinami, kai yra tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Sutartis esant esminiam pažeidimui nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal šią įstatymo nuostatą, joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-403/2024 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta esminio trūkumo sąvoka aiškintina taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2019/771 preambulėje nurodytus požymius (šios nutarties 64 punktas). Vienas iš kriterijų, vertinant, ar daikto trūkumas yra nedidelis ar rimtas, yra daikto gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį (CK 6.3501 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nustatymas, ar prekės trūkumas yra esminis (neatitiktis itin didelė, rimta), yra fakto klausimas, kuris bylą nagrinėjančio teismo turi būti sprendžiamas, kiekvienu individualiu atveju vertinant tiek pačią prekę (individualias savybes, naudojimo paskirtį), jos kainą, tiek prekės neatitikties pobūdį ir reikšmę – ar neatitiktis daro itin didelę įtaką vartotojo galimybėms naudoti prekę pagal įprastą jos paskirtį ir vartotojas negali tikėtis, kad prekė gali būti pataisyta ar pakeista.  

66.       Bylą nagrinėję teismai skirtingai aiškino nustatytų automobilio trūkumų pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas nustatytus automobilio trūkumus vertino kaip esminius, nes ieškovas dėl jų negalėjo tinkamai naudotis automobiliu, trūkumų pašalinimo kaina (7772,47 Eur) – itin didelė, automobilis neatitiko ieškovo lūkesčio, kad automobilis nekels pakankamai ilgą laiką problemų ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį (juo važinėti) tam tikrą ilgesnį laiką, negu žymiai senesnis automobilis. 

67.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 64–65 punktuose nurodytus motyvus dėl daikto trūkumo vertinimo kaip esminio, pripažįsta pagrįstu atsakovės kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl nustatyto automobilio trūkumo vertinimo kaip esminio padarė neatsižvelgęs į Ekspertizės akto išvadas, kad gedimai yra eksploataciniai (funkciniai), natūraliai nusidėvinčios dalys gali būti remontuojamos ar keičiamos, į šios nutarties 64– 65 punktuose nurodytus kriterijus, nevertinęs, ar šis trūkumas yra lengvai pašalinamas. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas šių išvadų nevertino kartu su visais bylos duomenimis, nors nagrinėjamoje byloje jos yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl trūkumo kvalifikavimo kaip esminio CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymo prasme. Specialių žinių turinčio eksperto iš esmės konstatuota, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti pakeitus detalę (turbokompresorių) ir atlikus tam tikrus papildomus darbus – išvalius DPF filtrą, oro aušintuvą ir įsiurbimo traktą. Kaip nustatyta šioje byloje, tokių darbų kaina buvo 2549 Eur. 

68.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė reikšmingų aplinkybių visumos, todėl negalima padaryti išvados, ar automobilio trūkumas pagrįstai pripažintas esminiu ir atitinkamai ar pagrįstai taikytas CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ieškovo teisių gynimo būdas šios dalies 3 punkto pagrindu. 

69.       Minėta, kad įstatyme yra įtvirtinta vartotojo teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kai prekė neatitinka kokybės reikalavimų, nors neatitiktis ir nelaikytina esmine, jeigu trūkumas nėra nedidelis, kai pardavėjas nepašalina daikto trūkumų arba atsisako tai padaryti (CK 6.3641 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas vartotojo reikalavimas nutraukti sutartį, gali spręsti dėl šio reikalavimo patenkinimo ne vien CK 6.3641 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu (dėl esminio prekės trūkumo), bet ir kitais alternatyviais pagrindais. Nustatęs, kad prekės trūkumas, už kurį atsakingas pardavėjas, priešingai nei teigia pirkėjas, nevertintinas kaip esminis, teismas ex officio turėtų spręsti dėl vartotojo prašomo gynybos būdo (sutarties nutraukimo) taikymo kitais – CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje nurodytais – alternatyviais pagrindais (vertinti, ar pardavėjas ėmėsi veiksmų prekės kokybei užtikrinti, ar jie buvo pakankami). Kadangi apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo automobilio trūkumą kaip esminį, dėl ieškovo prašomo gynybos būdo (Pirkimo sutarties nutraukimo) taikymo galimybės kitais pagrindais iš esmės nesprendė. 

Dėl restitucijos taikymo sąlygų ir būdo

70.       Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

71.       Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 33 punktą).

72.       Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų.

73.       Restitucija turėtų būti taikoma ne formaliai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, remiantis kuriomis turi būti sprendžiama, ar bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015).

74.       CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų šalims didelius nepatogumus. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.148 ir 6.149 straipsnių normos nustato restitucijos taikymo ypatumus, kai restitucijos dalyku esantis turtas sunaikintas ar sunaikintas iš dalies ar kitaip yra sumažėjusi jo vertė. CK 6.149 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu turtas sunaikintas iš dalies arba kitaip sumažėjusi jo vertė, tai skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sunaikintos turto dalies piniginį ekvivalentą ar atlyginti jo vertės sumažėjimą, išskyrus atvejus, kai turto vertė sumažėjo dėl normalaus turto nusidėvėjimo.

75.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nutraukęs šalių sudarytą Pirkimo sutartį ir pritaikęs restituciją, ją taikė mechaniškai, neatsižvelgdamas į anksčiau aptartas restitucijos taikymo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Ekspertizės akto išvadą, kad automobilio variklis yra ieškovo išardytas nesant tam poreikio ir kad dėl ilgo buvimo tokios būsenos variklis nebetinkamas surinkti, t. y. automobilio būklė dėl ieškovo atliktų veiksmų išardant variklį ir jo nesurenkant žymiai pablogėjo. Šios aplinkybės (vartotojo veiksmų įtaka automobilio vertei) turėjo būti vertinamos ir į jas atsižvelgiama (sprendžiama, ar vartotojas turi kompensuoti pardavėjai automobilio vertės sumažėjimą ir kokia apimtimi) taikant restituciją tarp šalių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

76.       Pirmiau šioje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Pirkimo sutartis nutraukta ir ieškovas įpareigotas atsakovei grąžinti automobilį, o atsakovė įpareigota grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei ištyręs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog automobilio atitikties kokybės reikalavimams trūkumai nevertintini kaip esminiai ir todėl CK 6.3641 straipsnyje įtvirtintas gynybos būdas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu negali būti taikomas, teismas ex officio (pagal pareigas) turėtų spręsti dėl ieškovo prašomo gynybos būdo taikymo galimybės kitais CK 6.3641 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais, vadovaudamasis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.   

78.       Jei teismas nuspręstų, kad Pirkimo sutarties nutraukimas, kaip ieškovo teisių gynimo būdas, vadovaujantis CK 6.3641 straipsniu, yra tinkamas būdas apginti ieškovo pažeistas teises, tai turėtų, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, be kita ko, įvertinti, kiek ieškovas savo veiksmais sumažino automobilio vertę (šios nutarties 74–75 punktai).

79.       Kadangi bylos dalis perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria Pirkimo sutartis nutraukta ir ieškovas įpareigotas atsakovei grąžinti automobilį, o atsakovė įpareigota grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                               Gražina Davidonienė   

Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski