Administracinė byla Nr. eA-191-815/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01625-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Joniškio rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Joniškio rajono savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo, žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – ir Kanceliarija) 2021 m. gegužės 3 d. aktą Nr. PSA-896 ir įpareigoti persiųsti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašymą kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai, kurios veikla ištirti J. G. mirtį, mirties aplinkybes; 2) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. aktus Nr. (3.46 E) S-1974 ir Nr. (3.46 E) S-2185 arba nurodytų aktų dalis: (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. aktą Nr. S-97? (duomenys neskelbtini) pensionato sąsiuvinio (žurnalo) „(duomenys neskelbtini) kapinės Nr. 1“ aktą „Gyventojų mirčių registracija 1993 m.“? 3) priteisti J. G. paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą teisingą ir protingą turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), kurios dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir vidiniu įsitikinimu, nustatytų pats teismas, teismo nuožiūra; 4) priteisti iš atsakovo (atsakovų) dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, neteisėtų valdžios institucijų aktų, asmens duomenų apsaugos pažeidimo, atlyginti pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą (kompensaciją) lygią 50 000 Eur už pareiškėjui padarytas skriaudas, sukeltus dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą ir kančias? 5) priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, taip pat dėl prašomų nustatyti duomenų ir išsamaus tyrimo inicijavimo. Pareiškėjo teigimu, ginčo ribos apima jo senelio J. G. atvežimo ir patalpinimo į valstybines gydymo įstaigas aplinkybės, jam taikytų gydymo metodų, mirties aplinkybių, mirties registravimo aplinkybių, palaikų laidojimo procedūrų (ritualo), laiko, aplinkybių, kapavietės, kapavietės dydžio, tikslios palaikų buvimo vietos nustatymo, kapavietės priežiūros, kapinių statinių, siejamų su T. G., atsiradimo (duomenys neskelbtini) kapinėse aplinkybių ir su minėtomis aplinkybėmis susijusios informacijos iš viešojo administravimo subjektų gavimo kliūčių. Ginčo ribos taip pat apima neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus (neveikimą) nagrinėjant pareiškėjo prašymus, netinkamą pareiškėjo prašymų nagrinėjimo organizavimą, vilkinimą persiųsti pagal kompetenciją pareiškėjo prašymą, kad būtų atliktas išsamus senelio mirties aplinkybių ikiteisminis tyrimas, jam priklausiusių išmokų ar kitų lėšų nustatymo (apskaičiavimo) ir informacijos, reikalingų J. G. priklausiusių išmokų sumoms nustatyti išreikalavimą iš viešojo administravimo subjektų kliūčių. Taip pat ginčo ribos apima neteisėtus valdžios (viešojo administravimo subjektų) institucijų aktus (veiksmus arba neveikimą), apribojant pareiškėjui teisę gauti reikalingą informaciją, susijusią su J. G. pilietybės atkūrimu, be kita ko, apribojant pareiškėjo teisę įgyvendinti J. G. palaikų ekshumaciją ir pagarbų perlaidojimą šeimos kape pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles. Ginčo ribos taip pat apima 2019 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir TM) 2020 m. neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi, TM 2020 m. padaryto pareiškėjo asmens duomenų pažeidimo klausimą, TM 2021 m. neteisėtų veiksmų klausimą, teisingo turtinės ir neturtinės žalos nustatymo ir priteisimo klausimo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai neužtikrino, jog valstybės globotinis, pacientas J. G. būtų palaidotas pagarbiai. Atsakovai nepateikė informacijos (objektyvių duomenų) apie tai, ar (duomenys neskelbtini) pensionato (kaimo) kapinėse senelio palaikai buvo palaidoti standartus atitinkančioje žmonių palaikams laidoti skirtoje vietoje, laikantis teisės normų ir teisės aktuose nustatytos tvarkos, nepateikė informacijos apie tai, koks J. G. kapavietės sklypo dydis (matmenys), kiek iš viso kapaviečių buvo įregistruota nuo 1993 m. sausio iki 1993 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) kaimo kapinių eilėje N1, nepateikė 1994 m. kaimo kapinių schemos (kapinių plano) kopijos, nenurodė teisinio pagrindo, kodėl prašoma informacija negali būti pateikta, nepaaiškino priežasčių ir nenurodė, kokiu pagrindu remiantis arba dėl kokių teisinių priežasčių prašoma informacija neteiktina.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2019 m. jam nepagrįstai apribota ir suvaržyta teisė gauti reikalingą senelio palaikų ekshumavimui informaciją. Lieka neaišku, kuris iš 37 toje pačioje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo eilėje užkastų palaikų yra pareiškėjui artimo giminaičio palaikai. Šių aplinkybių neapibrėžtumas pareiškėjui sukelia teisinį nesaugumą, žymų neteisybės jausmą, todėl pareiškėjas patiria disharmoniją ir dvasinę kančią. Atsakovai iki šiol nepagrįstai užkerta ar kitaip apriboja pareiškėjo teisę susipažinti su (duomenys neskelbtini) pensionato kapinių techniniais dokumentais (1993, 1994 m. galiojusia ir tinkamai patvirtinta kapinių schema, planu ar techniniu kapinių projektu), nesupažindina su ministro įsakymu dėl (duomenys neskelbtini) pensionato įsteigimo ar reorganizavimo dokumentu.
5. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 3 d. rašto Nr. PAS-896 pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės tarnautojai neišnagrinėjo (arba išnagrinėjo netinkamai) 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjo prašymą ir prašyme naujai pateiktų pareiškėjo klausimų (reikalavimų). Vyriausybė nepersiuntė pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos institucijoms pagal kompetenciją. Be to, pareiškėjo teigimu, Vyriausybės tarnautojai neorganizavo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo taip, kaip numatyta teisės aktuose, nepridėjo prie atsakymo reikiamų dokumentų (gautų iš kitų institucijų? raštų kopijų).
6. Pareiškėjas nesutiko su 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono savivaldybės aktais (dokumentais) Nr. (3.46 E) S1974 ir Nr. (3.46 E) S2185 ir Globos namų aktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiami aktai nesudaro pagrindo objektyviai nustatyti ir identifikuoti tikslios senelio palaikų vietos, nėra aišku, kurie tiksliai iš nurodytų 37 (duomenys neskelbtini) kapinių N1 eilėje palaidotų palaikų (ar kapaviečių) yra senelio palaikai (ar kapavietė).
7. Pareiškėjas nurodė, kad nustačius minimalų arba vidutinį užmokestį, kurį J. G. gaudavo dirbdamas prokuroro padėjėju ir prokuroru, galima būtų nustatyti negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu dėl ligos nebūtų praradęs sveikatos. Taip pat nustačius minimalų arba vidutinį užmokestį, kurį J. G. gaudavo dirbdamas prokuroro padėjėju ir prokuroru, galima būtų nustatyti pensijos ir kitų pagal įstatymą jam priklausiusių išmokų sumas, kurias jis (arba paveldėtojai) būtų gavę, jeigu būtų žinojęs apie jam priklausiusią pensiją ir kitas socialines išmokas. Pareiškėjas prašė nustatyti reikšmingą bylai aplinkybę (faktą), kad po senelio mirties pagal įstatymą seneliui priklausiusios socialinės išmokos (pensija, nedarbingumo, neįgalumo ar kt. socialinė išmokos) jo paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą nebuvo grąžintos, ir priteisti paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą teisingą ir protingą turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), kurios dydį nustatytų teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
8. Dėl atsakovų tarnautojų (pareigūnų) neatidumo ir nerūpestingumo, tai pat dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo teigimu, nuo 2019 m. neteisėtai ir nepagrįstai buvo ribojama ir varžoma jo teisė gauti informaciją, įskaitant informaciją, kuri pagal Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisykles buvo ir yra reikalinga pareiškėjui senelio palaikų ekshumacijos leidimui gauti. Pareiškėjas nurodė, kad TM padarė pareiškėjo asmens duomenų apsaugos pažeidimą ir nutekino į kibernetinę erdvę ne tik pareiškėjo asmens duomenis, bet ir su seneliu susijusius duomenis. Duomenys pateko į pasaulinės bendrovės „Google“ duomenų talpyklas. Neteisėtai ir nepagrįstai apribotos ir suvaržytos teisės pareiškėjui lėmė besikaupiančio pobūdžio psichologinius, emocinius, dvasinius sukrėtimus. Atsakovų veikla (veiksmai arba neveikimas) neteisėta, aiškiai neproporcinga ir nepagrįsta teisėto tikslo siekiui. Atsakovai nepateikė teisinio pagrindo, galinčio pateisinti kliudymą gauti reikalingą informaciją, ir sukūrė naujų, neproporcingų skriaudų, o būtent, paviešindama privačius (konfidencialius) ir jautrius, su senelio sveikata, gydymo metodais ir palaikų paieškomis susijusius duomenis, tuo padarydama asmens duomenų apsaugos pažeidimą.
9. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendime administracinėje byloje eI3-467-621/2020 konstatuotų valstybinės institucijos neteisėtų veiksmų, Lietuvos ombudsmeno, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir dėl šiame skunde išvardintų atsakovų tarnautojų, taip pat dėl Joniškio rajono savivaldybės, SAM, TM neteisėtų veiksmų (aktų) atsirado žala, taip, kaip neteisėti veiksmai (aktai) ir žala suprantama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Pareiškėjas pažymėjo, kad ilgą laiką patiria dvasinį skausmą ir neteisybės jausmą sužinojęs, kad nenustatyti asmenys senelį atvežė į (duomenys neskelbtini), kurioje jam taikė gydymą, dirbtinai sukeldami insulino komas, ir po to trankydami pareiškėjo senelį elektrošoku. Pareiškėjas dažnai susiduria su dvasinį skausmą sukeliančiomis mintimis, kad pirmiau minėtų gydymo procedūrų metu dėl gliukozės stygiaus nervų sistemoje pareiškėjo senelį apimdavo konvulsijos, kliedesiai ir jam aptemdavo sąmonė, senelis prarasdavo sąmonę, o po to, kada būdavo be sąmonės, gydytojai psichiatrai arba slaugytojai trankydavo jį elektrošoku.
10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama TM, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
11. Atsakovas paaiškino, kad byloje nėra ginčo, jog TM pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą ir 2020 m. gruodžio 14 d. prašymą išnagrinėjo vėliau nei tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 26 punktuose, tačiau teigė, kad pradėti administracinę procedūrą pareiškėjo prašymo pagrindu nebuvo būtina. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent įstaigos diskrecija, todėl pareiškėjui nesuteikta teisė reikalauti, kad TM pradėtų administracinę procedūrą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo. Kadangi TM 2021 m. sausio 21 d. atsakyme nebuvo viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), t. y. atsakymas buvo informacinio pobūdžio ir negalėjo būti ginčo dalyku administraciniame teisme, TM nenurodė pareiškėjui jo apskundimo tvarkos. TM 2021 m. sausio 21 d. rašte pareiškėjui pripažino, kad dėl įvykusios žmogiškosios klaidos buvo paviešinta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 14 d. pažyma su jo asmens duomenimis, išreiškė savo apgailestavimą dėl pareiškėjui sukeltų nepatogumų bei nurodė, kad ateityje tokių atvejų nebebus, informavo pareiškėją, kad šiuo metu TM diegiama vidaus kontrolės sistema, kuria būtų siekiama sukurti kompleksinį ir nenutrūkstamą procesą, apimantį įvairių vidaus kontrolės priemonių parinkimą ir taikymą. Atsakovo teigimu, padaryti pažeidimai yra vienkartinio pobūdžio, trumpalaikiai, todėl negalėjo pareiškėjui sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, taip pat ir tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri privalėtų būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją. Teismui konstatavus, kad TM atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, atsakovas pažymi, kad teisės pažeidimų pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
12. Atsakovai Administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Joniškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
13. Atsakovai paaiškino, kad Administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (3.46E)S-1974 pareiškėjui pakartotinai pateikė informaciją, kuri jam buvo teikta Administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358. Siekiant apsaugoti asmens duomenis pareiškėjui buvo ne kartą paaiškinta, kad, norėdamas gauti informaciją ir dokumentus apie galimai ieškomą asmenį, jis turi įstaigai, kuri disponuoja konkrečia informacija, pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšį su mirusiu asmeniu, tačiau pareiškėjas šių duomenų neteikė. Vykdydami Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-467-621/2020 (neįsiteisėjusį) ir gavę (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, kuriuose yra saugomi žurnalai, sutikimą, bei reaguodama į pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. elektroninį laišką, Administracija nedelsdama pateikė pareiškėjui turimą informaciją ir dokumentus.
14. Administracija 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (3.46E)S-2185 pažymėjo, kad neturi duomenų, kokiu pagrindu tuometinis (duomenys neskelbtini) pensionatas (šiuo metu pavadinimas yra pasikeitęs į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus) savo mirusius gyventojus laidojo (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, lygiagrečiai jas ir prižiūrėjo. Faktą, kad Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 1993 m. nebuvo (duomenys neskelbtini) kapines prižiūrinti organizacija, patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės Joniškio rajono savivaldybei perduotos tik 1996 m. vasario 22 d. Vyriausybės įgalioto asmens perdavimo–priėmimo aktu. Atsakovai darė išvadą, kad iki 1996 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) kaimo kapinės buvo valstybės nekilnojamojo turto objektas, o ne Joniškio rajono savivaldybės nuosavybės objektas, todėl Administracija pareiškėjui paaiškino, kad nėra kompetentinga atsakyti į daugelį prašyme užduotų klausimų ir negali pateikti / nurodyti jo prašomų dokumentų / faktų, kurių ji neturi. Administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir SADM) ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kad jie pagal kompetenciją atsakytų į pareiškėjo prašymo 3–7, 9 ir 11 numeriais pažymėtus klausimus. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-97 pateikė atsakymus į aukščiau minėtus klausimus. Seniūnui pareiga (seniūno kompetencija) organizuoti kapinių priežiūrą įtvirtinta tik Lietuvos Respublikos Seimui 1994 m. liepos 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. kovo 26 d. (19 str. 2 d. 7 p.). 1993 m. galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatyme (galiojimo laikotarpis nuo 1990 m. kovo 24 d. iki 1995 m. kovo 26 d.) nebuvo įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios seniūną (tuo metu seniūnai vadinti apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaičiai) organizuoti kapinių priežiūrą. Administracija neturi teisių atlikti minėto sklypo ekspertizės, kad būtų nustatytas tikslus kapavietės dydis, tačiau, siekiant pareiškėjui pateikti kuo tikslesnę informaciją ir duomenis, Administracijos atstovai 2021 m. gegužės 7 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo kapines ir įvertino pareiškėjo prašomas aplinkybes, kurios akivaizdžiai buvo matomos apsilankymo metu. Atsakovai darė išvadą, kad Administracija šiuo klausimu pareiškėjui pateikė visą jos žinomą informaciją ir duomenis. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę žalą yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, galimai pažeistoms pareiškėjo teisėms apginti yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Administracija nurodė, kad nei viena iš valstybės ar savivaldybės institucijų nėra atsakinga už asmeninius šeimos santykius, todėl pareiškėjo mintys apie jo apribotą galimybę bendrauti su seneliu, sąlygojančios pareiškėjo norą, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, negali sukelti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad Administracija pareiškėjui gali pateikti tik tokią informaciją, kurią pati turi ir disponuoja.
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama SAM, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
16. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 patvirtintais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-662 patvirtintomis Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo taisyklėmis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) išduoti leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus gali gavęs asmens prašymą ir šių taisyklių 7 punkto papunkčiuose nurodytų dokumentų, tame tarpe palaidojimo vietą ir laiką (vietovė, kapo numeris ir data) patvirtinančių dokumentų kopijas. Nesant duomenų apie asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, kapavietės numerį, norint gauti leidimą ekshumuoti šio asmens palaikus Centrui gali būti pateikta kapinių prižiūrėtojo informacija, leidžianti identifikuoti kapo vietą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė (ir neįrodinėja), jog dėl valstybės institucijų atitinkamų veiksmų (neveikimo) jam atsirado žala. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokio įstatymo nuostatas pažeidė valstybė (jos institucijos), kaip pažeidimas pasireiškė, kokios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina nei valstybės neteisėtų veiksmų, nei reikšmingo priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos, nei išlaidų buvimo.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM), atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad neatstovauja valstybės dėl skunde nurodytų aktų, nes joks VRM aktas skundo pagrinde nenurodytas. Prašė pašalinti VRM iš valstybės atstovų.
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama SADM, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
19. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas galimai kilusios žalos ir neteisėtų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmų nekildina ir nesieja su SADM veiksmais, todėl jis yra netinkamas valstybės atstovas šioje byloje. Pareiškėjas nuo 2019 m. ne kartą yra kreipęsis į SADM su įvairiais prašymais ir paklausimais, SADM į pareiškėjo prašymus atsakė savo kompetencijos ribose ir dėjo maksimalias pastangas padėti pareiškėjui išspręsti jo keliamus klausimus. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis SADM archyvo dokumentais, (duomenys neskelbtini) senelių – invalidų namai buvo įkurti (duomenys neskelbtini) likvidavus (duomenys neskelbtini) vaikų namus, tačiau šie dokumentai ministerijos archyvuose nėra išlikę. Atsakovo teigimu, nei ankstesni, nei dabar galiojantys socialinės globos namų nuostatai nenumato ir negali numatyti funkcijos tvarkyti (duomenys neskelbtini) kaimo ar bet kurio kito kaimo ar miesto kapinių, nes tai yra savivaldos funkcija. Atsakovas pažymėjo, kad SADM nedisponuoja jokia informacija ir dokumentais apie socialinės globos namų gyventojų palaidojimo vietą ir laiką ar kapinių registro duomenų tvarkymą, ministerijos archyvuose saugomuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra informacijos apie konkrečių asmenų, gyvenusių (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, gautas pensijas ar kitas išmokas, o globos namuose (pensionatuose) gyvenusių asmenų bylos saugomos jų sudarymo vietoje (konkrečiu atveju – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose). Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijas mokėjo savivaldybių globos ir rūpybos skyriai, SADM nedisponuoja informacija apie konkrečius neįgaliesiems mokėtų išmokų dydžius. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja SADM veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Pareiškėjas nepagrindė dėl tariamo SADM veikimo (neveikimo) atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo fakto ir jo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp jo nurodomos tariamai patirtos žalos ir neteisėtų SADM veiksmų (neveikimo).
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kanceliarijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
21. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašyme, be visų kitų reikalavimų, buvo prašoma „ištirti pareiškėjui artimo giminaičio, pareiškėjo senelio J. G. mirtį, mirties aplinkybes.“ Skunde teismui pareiškėjas keičia argumentaciją ir nurodo ikiteisminį tyrimą (tokio prašymo ir argumentų nurodytame prašyme nebuvo). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde aiškiai neatskleidžia, nei kokią konkrečiai neturtinę žalą patyrė, nei pateikia tokios žalos įrodymų. Iš skundo nėra aišku, už ką pareiškėjui kilo prašoma atlyginti neturtinė žala (neįrodinėja visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų tokiai žalai atlyginti buvimo, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos (jos dydžio) ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir tariamų Kanceliarijos neteisėtų veiksmų). Atsakovas pažymėjo, kad susirašinėjimas su pareiškėju nebuvo vienkartinis. Į pareiškėjo prašymus bei skundus buvo atsakoma pagal teisės aktus, taip pat esant teisės aktų numatytiems pagrindams pareiškėjo prašymas buvo persiųstas kitoms institucijoms. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėtų įrodymų, jog buvo padarytas nusikaltimas, jis pats turėtų tiek teisę, tiek pareigą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Pareiškėjas nebuvo nurodęs apie ikiteisminį tyrimą (bei tariamą nusikaltimą), tuo labiau, kad mirties, kaip fakto nustatytas ir ištyrimas (be nusikalstamos veikos) nėra ikiteisminio tyrimo objektas, o kaip pats pareiškėjas skunde nurodo – ekspertizės dalykas (objektas). Atsakovo teigimu, Kanceliarijos pateiktas skundžiamas atsakymas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus – pareiškėjui buvo atsakyta pagal kompetenciją (t. y. kad tokių prašyme nurodytų klausimų sprendimas nėra priskirtas Kanceliarijos kompetencijai), kartu primenant, kad ankstesni jo prašymai buvo persiųsti pagal kompetenciją atitinkamoms institucijoms nagrinėti.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą privataus gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis buvo pažeista, nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974 ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.
23. Pasisakydamas dėl Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. rašto Nr. (3.46 E) S-1974 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė, kad Administracija šiuo raštu, vykdydama įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-467-621/2020, pakartotinai pareiškėjui pateikė informaciją, kuri jam buvo teikta Administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, t. y. pakartotinai išsiuntė Administracijos 2020 m. sausio 21 d. rašto Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ elektroninio dokumento nuorašą. Teismo vertinimu, skundžiamas Administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (3.46 E) S-1974 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Juo pareiškėjui tik pakartotinai persiunčiamas 2020 m. sausio 21 d. raštas Nr. (3.63)S-358, kurio teisėtumo pareiškėjas neginčijo. Šiame rašte nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui. Teismas nurodė, kad skundžiamas raštas laikytinas tik informacinio pobūdžio dokumentu, pats savaime nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimo. Įvertinęs skundžiamo rašto turinį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo pateiktus argumentus, teismas darė išvadą, kad Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (3.46 E) S-1974 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, todėl skundo reikalavimas panaikinti šį raštą negali būti tenkinamas. Teismas administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974 nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu.
24. Pasisakydamas dėl Administracijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (3.46 E) S-2185 teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nustatė, kad Administracija šiuo raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. balandžio 18 d. prašymą. Išanalizavęs šiuo raštu pateiktą informaciją, teismas nurodė, kad juo iš esmės atsakyta pareiškėjo rūpimais klausimais. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.1, 35.2 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Įstatymas atsakovui nustato pareigą teikti jo disponuojamą informaciją ir dokumentus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui pateikė jo žinomą informaciją ir duomenis, o kitų fiksuotų duomenų apie tikslų J. G. kapo dydį neturi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 35 punktas nustato, jog atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktu atsakymo turiniu, teismo teigimu, nereiškia, kad pareiškėjui nebuvo atsakyta, jo prašymas neišnagrinėtas ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, laikėsi Taisyklių 25 punkte nustatyto termino. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl jo netenkino (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas darė išvadą, kad ginčijamas raštas yra aiškus, motyvuotas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais teismas neturėjo teisinio pagrindo.
25. Vertindamas Kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. rašto Nr. PSA-896 teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad institucijos gali būti prašoma tik tos informacijos, kuri yra susijusi su atitinkamo subjekto veikla, jeigu jis tam tikra prašoma pateikti informacija disponuoja pagal jam suteiktą kompetenciją. Teismas nurodė, kad Kanceliarija pareiškėjo prašomos informacijos pateikti negalėjo, ką skundžiamame rašte pareiškėjui ir nurodė. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 3 d. prašymus Kanceliarija persiuntė atsakyti pagal kompetenciją SADM, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namams, TM, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, t. y. pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi iš esmės tuo pačiu klausimu, t. y. siekdamas gauti informaciją, dokumentus, susijusius su senelio sveikata, mirtimi ir pan. Naujų faktų pareiškėjas nenurodė, prašymas yra analogiškas anksčiau pateiktiems, grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagrįstai pakartotinai nesiuntė atsakyti į pareiškėjo raštą, Kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. raštas Nr. PSA-896 teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jo naikinti ir skundą šioje dalyje atmetė.
26. Pasisakydamas dėl turtinės žalos priteisimo, teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs senelis, jeigu nebūtų sirgęs, taip pat su pensija ir kitų priklausiusių išmokų sumomis, kurias jis (arba paveldėtojai) būtų gavę, jeigu senelis būtų žinojęs apie jam priklausiusią pensiją ir kitas socialines išmokas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, teismas darė išvadą, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą.
27. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovų veiksmų, kai, pasak pareiškėjo, buvo ribojama ir varžoma jo teisė gauti informaciją, taip pat su TM asmens duomenų apsaugos pažeidimu. Teismas nurodė, kad TM savo interneto tinklalapyje paskelbė nenuasmenintą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis, tokiu būdu neužtikrino konfidencialumo principų, neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, jog užtikrintų, kad duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir tuo pažeidė BDAR 24 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatas (Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 3R-987 (2.13-1.)). Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad TM, internetinėje svetainėje paskelbusi nenuasmenintą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą, pažeidė pareiškėjo teisę į duomenų apsaugą, tačiau nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad pažeista asmeninė neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribota teisės pažeidimo pripažinimu, kaip savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo pažeista, dėl ko pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.
28. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, skundo argumentus grindė tik abstraktaus pobūdžio teiginiais. Nenustatęs neteisėtų veiksmų (neveikimo), padarytų pareiškėjui, teismas darė išvadą, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), todėl neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Netenkinęs skundo reikalavimo dėl žalos priteisimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
29. Pareiškėjas T. G. apeliaciniu skundu, taip pat papildomuose paaiškinimuose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. aktą Nr. PSA-896; įpareigoti persiųsti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. prašymą kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai, kurios veikla ištirti J. G. mirtį, mirties aplinkybes; panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. aktus Nr. (3.46 E) S-1974 ir Nr. (3.46 E) S-2185 (arba nurodytų aktų dalį) – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. aktą Nr. S-97; priteisti pareiškėjui, įskaitant J. G. paveldėtojai, įpėdinei pagal įstatymą, pareiškėjo motinai, žalos atlyginimą teismo nuožiūra, priteisti iš atsakovo (atsakovų) 5 proc. dydžio metines palūkanas už visas priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neatsakė į jo prašymą? išreikalauti dokumentus, nepasisakė dėl jo argumentu?, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybe? pristatyti bet kokius įrodymus, reikalingus skundo patenkinimui, teismas nepadėjo pareiškėjui gauti įrodymų, todėl paneigė jo teisę pasinaudoti veiksmingomis priemonėmis, siekiant pagrįsti savo reikalavimą?. Pareiškėjo teigimu, procesas neatitiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų ir neužtikrino pareiškėjui Konvencijos teikiamų garantijų, be kita ko, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, neužtikrino, kad byla būtų išnagrinėta pagal rungimosi, dispozityvumo principus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas tinkamai ir teisingai neištyrė byloje esančių įrodymų, nenustatė svarbių bylos aplinkybių, duomenų, neišreikalavo iš tinkamo atsakovo (atsakovų) prašomos informacijos, dokumentų, duomenų, kurie buvo būtini (reikalingi) pareiškėjo skundo argumentams ir reikalavimams pagrįsti, nepasisakė dėl daugelio skundo argumentų, nepagrįstai neišnagrinėjo prašomos atlikti ekspertizės klausimo, nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įvertinti atsakovo (atsakovų) veiklą, nepasisakė dėl 2019 m. SAM neteisėtų veiksmų (teisės aktų pažeidimų) nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi, nepagrįstai netenkino skundo reikalavimo išreikalauti tikslų J. G. kapo (kapavietės) numerį.
31. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad Vyriausybė pagrįstai pakartotinai nesiuntė atsakyti į pareiškėjo raštą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio suprasti motyvą ir teisinę priežastį, kodėl nebus pakartotinai siunčiamas pareiškėjo kreipimasis. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. balandžio 16 d. ir 2020 m. kovo 1 d. prašymų turinys skiriasi.
32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. akto Nr. S-97. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) pensionatas nesudarė galimybės pasiimti artimiesiems pareiškėjo senelio palaikų ir pagarbiai palaidoti pagal katalikų tikėjimą ir tradicijas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog J. G. (duomenys neskelbtini) kapinėse buvo laidojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktu, t. y., kadangi mirusiojo artimųjų, kurie pasiimtų mirusiojo palaikus laidojimui savo šeimos kapuose, nebuvo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė ir nesprendė pareiškėjo reikalavimo dėl teismo ekspertizės.
33. Pareiškėjas nurodo, kad, teismui konstatavus, jog buvo pažeista jo teisė į duomenų apsaugą, privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas (kompensacija). Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendime byloje eI3-467-621/2020 konstatuotų viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti iš tinkamo atsakovo (atsakovų) informaciją ir duomenis apie pagal įstatymą atliktą (duomenys neskelbtini) pensionato kapinių inventorizaciją su statinių, antkapių ir laidojimo faktų registravimo dokumentus.
34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kokie būtent į bylą pateikti įrodymai teismo netenkina, kokiais objektyviais duomenimis remiantis teismas teigia, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo prašymo atkreipti dėmesį į tai, kad faktą, jog jo senelis pensiją gaudavo iš Socialinio aprūpinimo skyriaus, įrodo teismui pateikti oficialūs institucijų dokumentai ir tai, kad dokumentuose yra nurodoma, jog pats J. G. apie tai (apie skiriamą pensiją) nežino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde prašė išreikalauti iš atsakovo įrodymus (dokumentus) arba informaciją (objektyvius duomenis), kurie būtini pagrįsti jo argumentus ir reikalavimus, ir kurie įrodytų, kad J. G. pagal įstatymą priklausiusios socialinės išmokos (pensija, nedarbingumo–invalidumo ar kt. socialinė išmoka) atitinkamu laiku iš tiesų jam buvo išmokomos arba iš tiesų buvo sukauptos, o po jo mirties grąžintos J. G. šeimai, t. y. paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą. Kadangi teismas prašomų įrodymų neišreikalavo, pareiškėjas daro išvadą, kad po J. G. mirties jam priklausiusios lėšos nebuvo grąžintos jo paveldėtojams (įpėdiniams) pagal įstatymą.
35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas 2021 m. birželio 7 d. registravo pareiškėjo pareiškimą Nr. DOK-11775, 2021 m. birželio 21 d. registravo pareiškėjo patikslintą prašymą Nr. DOK-12683 dėl skundo reikalavimų dėl įrodymų išreikalavimo ir papildomų rašytinių paaiškinimų, teisėjas priėmė rezoliuciją vertinti pareiškimą ir prašymą nagrinėjant bylą, tačiau jokių vertinimų nagrinėjant bylą iš esmės neatliko. Pareiškėjas pažymi, kad Kanceliarijos darbas ir veikla nėra organizuojami taip, jog atsiliepimas į skundą, būtų? pateiktas laikantis teisės aktuose nustatytu? terminu?, todėl atsakovo prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir įrodymais ir turi būti atmestas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatskleidė svarbios bylos aplinkybės – koks subjektas, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kada įrengė (duomenys neskelbtini) kaimo kapines. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš VRM ar iš tinkamo atsakovo (atsakovų) būtinus (reikalingus) duomenis arba nustatyti ir nukreipti skundo reikalavimus juridiniam asmeniui (asmenims), kuris atsakingas (atsakingi) už neįgalaus valstybės globotinio J. G. pilietybės atkūrimą. Pareiškėjas prašo įvertinti tą aplinkybę, kad valstybė ir atsakovai (viešojo administravimo subjektai) nuo 2019 m. nepateikia pareiškėjui jo senelio kapo numerio ir kitos su nagrinėjama byla susijusios medžiagos, todėl pareiškėjui keliamas stresas, per ilgai besitęsianti įtampa, netikrumas ir nežinomybė.
36. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
37. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nei su skundu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog Administracija nevykdė ar netinkamai vykdė kurią nors jai priskirtą funkciją, ir įrodymais nepagrindė teiginių dėl patirtų nuostolių (žalos). Pareiškėjas neįvardijo konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad skundžiamas Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštas Nr. (3.46 E) S-1974 nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas 2021 m. gegužės 12 d. rašto teisėtumą ir pagrįstumą, tinkamai įvertino įrodymų visumą. Atsakovas pažymi, kad teismas savo nuožiūra sprendė klausimą dėl pareiškėjo įrodymų ištyrimo (teismo ekspertizės) reikalavimo, todėl sprendime aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo ginčijamų raštų teisėtumo ir pagrįstumo, o atskirų motyvų dėl įrodymų ištyrimo (teismo ekspertizės) reikalavimo nenurodymas savaime nereiškia, kad jie nebuvo tirti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių įrodymų ar dokumentų, jog jam SAM nustatyta tvarka yra neišduodamas Centro leidimas ekshumuoti palaidotus žmogaus palaikus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam turtinę žalą yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, taip pat galimai pažeistoms pareiškėjo teisėms apginti yra suėjęs teisės aktuose nustatytas ieškinio senaties terminas. Atsakovo teigimu, nei viena iš valstybės ar savivaldybės institucijų nėra atsakinga už asmeninius šeimos santykius, todėl pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde reiškiamos mintys (apie jo apribotą galimybę bendrauti su seneliu ar apribotas jo teises įgyvendinti palaikų ekshumaciją), sąlygojančios pareiškėjo norą, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, negali sukelti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nepateikė jokių aplinkybių dėl dispozityvumo principo pažeidimo.
38. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kanceliarijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. Atsakovas nurodo, kad teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl ginčo esmės. Teismo motyvai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip prašė pareiškėjas, atsakovo teigimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir netinkamai vertino bylos įrodymus. Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog teismas sprendime atskirai nenurodė pavėluotai pateikto atsiliepimo į skundą priėmimo motyvų, nedaro skundžiamo teismo sprendimo neteisėto ir nepagrįsto. Atsakovas nurodo, kad ABTĮ įpareigoja teismą sprendime atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) ir šiuo atveju teismas tokią pareigą įvykdė.
40. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama SADM, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, bei subjektyvia apelianto nuomone savaip interpretuojant galiojantį teisinį reglamentavimą ir keliant nepagrįstas abejones dėl teismo sprendimo priėmimo pagrįstumo ir motyvų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikia naujų argumentų ir / ar faktinių aplinkybių, įrodančių, kad SADM pažeidė teisės aktus ir taip atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, taip pat apeliaciniame skunde nenurodo SADM neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo fakto nesieja su SADM priimtais sprendimais ar galimu neveikimu.
41. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama SAM, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė SAM ir kuo tai pasireiškė, taip pat nenurodė, kokius galimai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko SAM, kokie SAM veiksmai sukėlė jam žalą, pareiškėjas neįrodinėjo, kad dėl SAM veiksmų jis realiai patyrė kokią nors žalą. Atsakovo teigimu, pareiškėjui neįrodžius SAM neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei žalos, jis neturi teisės į žalos atlyginimą.
43. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama TM, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas nurodo, kad TM padarytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio, trumpalaikis, todėl negalėjo pareiškėjui sąlygoti didelių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių jam priklausytų piniginė kompensacija. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nors pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą buvo pažeista, dėl ko jam galėjo kilti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui. Atsakovo teigimu, teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, surinko pakankamai įrodymų, juos tinkamai įvertino, padarė pagrįstas bei tinkamai motyvuotas išvadas.
45. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė VRM veiksmų ar neveikimo. Atsakovas nurodo, kad pilietybės klausimai buvo sprendžiami suinteresuoto asmens valia (prašymu). Jei pareiškėjo seneliui buvo paskirta globa, tai išreikšti valią galėjo globėjas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nebereikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kanceliarijos 2021 m. gegužės 3 d. akto Nr. PSA-896, Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. ir 2021 m. gegužės 12 d. aktų Nr. (3.46 E) S-1974 ir Nr. (3.46 E) S-2185 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.
47. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą privataus gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis buvo pažeista. Teismas nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
48. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
50. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, kas, pasak pareiškėjo, rodo teismo šališkumą ir kt., pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas ginčas, be kita ko, dėl žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su eile atsakovų veikų, pareiškėjo įvardijamų buvus neteisėtomis, todėl galimai pareiškėjui rūpinčios, tačiau su nagrinėjamo ginčo dalyku nesusijusios aplinkybės nėra reikšmingos, dėl ko teismas ir neturėjo pareigos dėl kiekvienos iš jų pasisakyti atskirai. Tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai tėra subjektyvus vertinimas, nulemtas bylos baigties. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojamas procesinis sprendimas atnaujinti terminą atsiliepimui į skundą pateikti savaime jokio pranašumo kitai šaliai nesuteikė, kadangi, priešingai nei civilinės bylos procese, administracinės bylos procese sprendimas už akių ar pan. negali būti priimtas. Nepagrįstais laikytini ir kiti pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002).
51. Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7, 8 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Proceso šalių rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, kuriais grindžia savo skundą (prašymą), turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021).
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad teismas nepagrįstai susiaurino ginčo ribas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus dėl įrodymų išreikalavimo, pažymi, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 10 str. 1 d., 56 str. 5 d., 80 str. 1 d). ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Be to, turi būti užtikrintas racionalus ir veiksmingas teismo darbas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1940-520/2018). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie būtų teisiškai reikšmingi pareiškėjo skundui išnagrinėti, nepriėmė pirmosios instancijos teismas ir dėl kokių teisinių priežasčių turėjo būti priimti tie įrodymai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo teikti dokumentai, susiję su jo skundo pagrindu ir dalyku, buvo priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai įvertino surinktus ir administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje buvo surinka pakankami duomenų pareiškėjo teiginiams įvertinti ir tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą. Atitinkamai netenkinamas pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas abstraktaus pobūdžio prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.
54. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją, 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.
55. VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Be to, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurių nebuvo nurodyta ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į Kanceliariją, prašydamas pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su jo artimo giminaičio, senelio J. G., sveikata, gydymusi, mirties aplinkybėmis, palaidojimo vieta, pajamomis ir pan. Pažymėtina, kad šiame prašyme pareiškėjas nurodė ir jau teiktą Kanceliarijai 2020 m. kovo 1 d. prašymą. Kanceliarija savo atsakyme pareiškėjui nurodė, kad nedisponuoja pareiškėjo prašoma informacija ir priminė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 1 d. prašymas buvo perduotas kompetentingoms institucijoms, kurios išnagrinėjo pareiškėjo keliamus klausimus ir pateikė atsakymus. Todėl Kanceliarija pakartotinai nebesiuntė pareiškėjo prašymo kitoms institucijoms. Iš byloje esančio Kanceliarijos atsakymo į pareiškėjo tris prašymus, registruotus 2020 m. kovo 2 ir 3 d. bei šių prašymų turinio matyti, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. prašymu į Kanceliariją kreipėsi iš esmės tais pačiais klausimais, kaip ir prašymuose, Kanceliarijoje registruotas 2020 m. kovo 2, 3 d. Todėl pareiškėjo prašymas pagrįstai pakartotinai nebuvo siųstas kitoms institucijoms. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad aptariami raštai skiriasi, šių savo teiginių nepagrindė. Kaip minėta, lyginant prašymus, turi būti vertinama ne tik tai, kokius reikalavimus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo prašyme, o analizuojamas visas prašymo turinys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Kanceliarijoje 2020 m. kovo 2, 3 d. registruotų prašymų ir 2021 m. balandžio 16 d. prašymo dalykai yra iš esmės tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai sprendė, jog Kanceliarija pagrįstai nesiuntė pareiškėjo prašymo kitoms institucijoms, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl skundžiamo Kanceliarijos akto panaikinimo.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
59. Byloje nustatyta, kad Administracija 2021 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (3.46 E) S-1974 „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo“, vykdydama įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-467-621/2020, pakartotinai pareiškėjui pateikė informaciją, kuri jam buvo teikta Administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštu Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, t. y. pakartotinai išsiuntė Administracijos 2020 m. sausio 21 d. rašto Nr. (3.63)S-358 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ elektroninio dokumento nuorašą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį ir jame išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Administracijos raštas yra informacinio turinio dokumentas, kuriuo pareiškėjui tik pakartotinai persiunčiamas Administracijos 2020 m. sausio 21 d. raštas Nr. (3.63)S-358. Šiame Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. rašte pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl skundžiamo rašto nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Administracijos 2021 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (3.46 E) S-1974.
60. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad dėl Administracijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (3.46 E) S-2185 pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
61. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Administracija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (3.46 E) S-2185 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2021 m. balandžio 18 d. prašymą. Įvertinusi ginčijamo rašto turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad raštas yra aiškus, motyvuotas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su tokia teismo išvada argumentus, akcentuotina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), sprendimo motyvus grindė atsakovo nurodytais argumentais, juos pripažindamas pagrįstais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl ginčo esmės. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. gegužės 11 d. akto Nr. S-97 vertinimo bei kreipimosi į ekspertus būtinybės. Atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju teismui kilo būtinybė skirti ekspertą (ABTĮ 61 str.).
62. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl prašomos priteisti turtinės žalos, teigia, kad teismas turėjo imtis aktyvesnio vaidmens, išreikalauti iš atsakovo reikiamus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.), tačiau jo aktyvumas ir galios negali būti beribės. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir nagrinėjant bylą paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė institucijų neteisėtų veiksmų, dėl kurių galimai kilo žala. Todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.) ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą.
63. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
64. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
65. Byloje nėra ginčo, kad TM savo interneto tinklalapyje paskelbė nenuasmenintą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis, tokiu būdu neužtikrino konfidencialumo principų, neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, jog užtikrintų, kad duomenys tvarkomi laikantis BDAR, ir tuo pažeidė BDAR 24 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.271 str.).
66. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais, o jo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
67. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Ernestas Spruogis