Administracinė byla Nr. eA-541-815/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00500-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 17.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pratęsti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą 6 mėnesiams.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, yra pasistatęs vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atlikusi Gyvenamojo namo patikrinimą, surašė savavališkos statybos aktą ir nurodė iki 2020 m. spalio 14 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vėliau, pareiškėjo prašymu, šis terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 14 d., tačiau ir per nustatytą terminą pareiškėjas nespėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Gyvenamasis namas, kurio savavališkos statybos padarinius jis įpareigotas pašalinti, stovi septyniems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype. Gyvenamasis namas yra II kategorijos nesudėtingas statinys, todėl siekiant įteisinti Gyvenamojo namo statybą svarbiausia yra gauti kitų bendraturčių sutikimus. Kai Inspekcija Gyvenamajam namui surašė savavališkos statybos aktą, vienas žemės sklypo bendraturčių buvo miręs, vyko paveldėjimo procedūros, todėl pareiškėjui nebuvo aišku, kieno sutikimus reikia gauti, o tai ribojo jo galimybę imtis įteisinimo veiksmų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paveldėtojų nuosavybės teisė buvo įregistruota tik 2020 m. gegužės 29 d. Pareiškėjas apie tai sužinojo ir su paveldėtojais ryšį užmezgė 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei paveldėtojai, nei kiti bendraturčiai nebuvo suinteresuoti suteikti pritarimą Gyvenamojo namo statybai, todėl pareiškėjui objektyviai buvo atimta galimybė per įstatyme nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, įteisinant statybą.
4. Pareiškėjo teigimu, bendraturčių nesutikimas nėra pagrįstas objektyviais motyvais, kurie pateisintų tokį jų elgesį, o yra nulemtas subjektyvių priežasčių bei asmeninių simpatijų ar antipatijų. Dėl šios priežasties pareiškėjas gali savavališkos statybos įteisinimo klausimą spręsti tik teismine tvarka, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą bei prašydamas pripažinti, kad jam nėra reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas Gyvenamojo namo statybai (jos įteisinimui). Dėl to pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose.
5. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog jis negali įteisinti savavališkos statybos padarinių vien dėl žemės sklypo bendraturčių nepagrįsto jo nuosavybės teisės ribojimo ir kad savo teises jis yra priverstas įgyvendinti teismine tvarka, yra objektyvi priežastis, kodėl pareiškėjas negalėjo per Inspekcijos nustatytą terminą įteisinti savavališkos statybos, todėl prašo teismo šį terminą pratęsti. Pareiškėjas negali numatyti, kiek užtruks bylos nagrinėjimas, todėl šiuo prašymu prašo pratęsti terminą pusei metų, o jeigu per šį laiką bylos nagrinėjimas (administracinės procedūros) nebus baigtos, jis pakartotinai prašys šį terminą pratęsti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad Inspekcija, patikrinusi situaciją žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė, jog sodyboje pastatytas naujas vienbutis gyvenamasis namas. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – žemės ūkio. Sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Kadangi pareiškėjas nepateikė Gyvenamojo namo statybą pagrindžiančių dokumentų, Inspekcija surašė 2020 m. balandžio 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200403-00018 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriame nurodė, kad neturint statybą leidžiančio dokumento pastatytas vieno buto gyvenamasis namas, II grupės nesudėtingas statinys. Inspekcija surašė 2020 m. balandžio 16 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200416-00025 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. spalio 14 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Išnagrinėjusi ir įvertinusi prašymo motyvus Inspekcija 2020 m. spalio 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-201026-00047 terminą pratęsė iki 2021 m. sausio 14 d. Vykdydama privalomųjų nurodymų vykdymo kontrolę Inspekcija, 2021 m. vasario 22 d. patikrinusi informaciją IS „Infostatyba“, nerado duomenų, kad ginčo objekto statybai būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Patikrinus situaciją vietoje, užfiksuota, kad pastatas nenugriautas, statybvietė nesutvarkyta. Inspekcija 2021 m. vasario 23 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-210223-00018 konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą tik 2021 m. vasario 22 d., t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra nepagrįstas, nes Inspekcijos nustatytas terminas pasibaigė, o remiantis teismų praktika pareiškėjas neteko galimybės naudotis teise šį terminą pratęsti.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. A. skundą.
11. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. balandžio 16 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 m. spalio 14 d. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą (namą), nesudėtingą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Rytų Lietuvos SVP departamentas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SDPN-00-201026-00047 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 14 d. Pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, 2021 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2021 m. sausio 14 d., tačiau į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl šio termino pratęsimo kreipėsi tik 2021 m. vasario 22 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
13. Atsižvelgdamas į Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jį pratęsti, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs terminas galėtų būti tik atnaujinamas, tačiau Įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.
14. Teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-789/2021, kuria pareiškėjas prašo vadovautis, nėra analogiška šiai bylai, nes minėtoje byloje prašymas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą teismui buvo pateiktas laiku.
15. Šiuo atveju nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą jau po to, kai buvo pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir šis terminas nebegali būti pratęstas, teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
III.
16. Pareiškėjas G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti.
17. Pareiškėjas sutinka, kad teismas teisingai nurodė įstatymo normas ir priėmė teisėtą sprendimą, tačiau mano, jog teismo sprendimas nėra teisingas.
18. Pareiškėjas pažymi, kad praktikoje yra galimos situacijos, jog dėl objektyvaus informacijos trūkumo ir ginčų su bendrasavininkais, asmeniui objektyviai neužtenka įstatyme nustatyto laiko įteisinti savavališką statybą arba asmuo šį terminą praleidžia, o įstatymas jo atnaujinimo nenumato. Pareiškėjas kelia klausimą, ar teisinga dėl riboto įstatyminio reguliavimo (nenumatytos termino atnaujinimo galimybės) asmenį pasmerkti dideliems nuostoliams, t. y. nugriauti pastatytą statinį vien dėl to, kad pareiškėjas nežymiai pažeidė numatytą procedūrą ir pavėlavo kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo. Pareiškėjui kyla abejonė, ar toks ribotas reguliavimas ir griežtas jo laikymasis yra proporcingas.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismai laikosi vieningai praktikos, jog pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui nebėra galimybės jį pratęsti. Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Inspekcijos nuomone, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200416-00025 įvykdymo terminą pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino teismas negali pratęsti.
24. Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą, tačiau nesiekė atkurti teisingumo, neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiškėjas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūrą.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. spalio 14 d. nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą (namą), nesudėtingą statinį, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos Rytų Lietuvos SVP departamentas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SDPN-00-201026-00047 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. sausio 14 d. Pareiškėjas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 3 d., t. y. pasibaigus reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminui.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
30. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 27 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas nebegali pratęsti.
31. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas yra tik formaliai teisėtas, bet neteisingas, atsižvelgiant tiek į aptartą teisinį reguliavimą, tiek į nustatytas faktines aplinkybes, yra deklaratyvūs. Pareiškėjas dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau to nepadarė. Be to, net ir pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius neišnyksta, todėl pareiškėjas bet kokiu atveju privalo tą prievolę įvykdyti.
32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė