Civilinė byla Nr. 2A-142-264/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00413-2014-7;

Procesinio sprendimo kategorijos: 76.3; 76.4; 78.2.1;121.14.; 121.18.; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-624-950/2014 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui K. G., institucijos teikiančios išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo),

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje ( b. l. 2 – 3) prašė:

- priteisti iš atsakovo K. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt (tai atitinka 130,33 Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pakeičiant 2012-02-10 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2012-02-10 Prienų rajono apylinkės teisme buvo sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, kuria nustatytas išlaikymas sūnui, priteisiant iš atsakovo po 250Lt (tai atitinka 72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją. Pastaruoju metu pasikeitė vaiko poreikiai, jie padidėjo, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgia,  gera valia nedidina  vaikui reikalingo išlaikymo. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, aprangos priežiūrai, būstui, sveikatai, higienai, mokslui ir lavinimo priemonėms, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat vaikas lanko baseiną, todėl reikia mokėti ne tik už abonementą, bet ir tam būtinas priemones. Ieškovė nurodo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad teismas vaiko išlaikymo dydį nustatė kai vaikui buvo 1 metai, o šiuo metu jam yra 3 metai. Per tą laikotarpį vaikas vystėsi, pasikeitė jo fizinė sveikata, poreikiai, o kartu ir materialinės sąnaudos vaiko išlaikymui ir jo gerovei tenkinti. Taip pat vaikas dažnai serga. Atsakovo skiriamų pajamų neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti. Pagal vaiko išlaikymo mėnesinę sąmatą jo poreikiams patenkinti būtina bent 900 Lt (tai atitinka 260,66 Eur). Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, todėl pagal proporcingumo principą didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ( b. l. 32 – 34) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė teikdama ieškinį dar 2011-09-19 sūnaus išlaikymui reikalavo 400 Lt (tai atitinka 115,85 Eur) kasmėnesinių išmokų, tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių turtinę padėtį, kompromiso būdu susitarė, kad atsakovas mokės po 250Lt (tai atitinka 72,41 Eur) kas mėnesį vaiko išlaikymui. Ieškovė prašydama padidinti išlaikymą sūnui neteisingai nurodė atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis teismui buvo žinoma 2012-02-10 kuomet buvo patvirtintas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo dydžio. Atsakovo nuomone, jokio jo turtinių sąlygų pagerėjimo nėra, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl epizodinių vaiko susirgimų jam būtų buvęs reikalingas slaugymas, nuolatinė priežiūra, kas sąlygotų didesnio išlaikymo poreikį. Ieškovės sudarytas mėnesinis vaiko poreikių sąrašas yra niekuo nepagrįstas, išlaidos išgalvotos. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis dirba verslo liudijimo pagrindu ir jo mėnesinės pajamos yra nepastovios bei nedidelės. Be to, jis dar privalo išlaikyti ir kitą nepilnametį vaiką – dukrą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriai be kita ko, yra nustatytas ir neįgalumas. Nepilnametei dukrai jis teikia 125 Lt ( tai atitinka 36,20 Eur) dydžio išlaikymą

Institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė (b. l. 27 – 28), kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui padidinti materialinio išlaikymo dydį sūnui D. G., priimant sprendimą siūlė atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus bei poreikius, šalių pajamas ir turtinę padėtį.

Institucija teikianti išvadą byloje – Birštono rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė (b. l. 54 – 55), kad priteistas iš atsakovo K. G. 250Lt (tai atitinka 72,41 Eur) išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) poreikius bei užtikrina jam būtinas vystytis sąlygas. Teikiamas atsakovo išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra pakankamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino:

              Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartimi civ. byloje Nr. 2-52-805/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis - po 450 Lt (tai atitinka 130,33 Eur), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-04-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti E. Ž..

              Priteisė valstybei iš K. G. bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt (tai atitinka 20,85 Eur) žyminio mokesčio ir  teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 34,05 Lt (tai atitinka 9,86 Eur).

              Priteisė valstybei iš K. G. bylinėjimosi išlaidas – 938,57 Lt (tai atitinka 271,83 Eur) už E. Ž. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teismas įvertino šalių turtinę padėtį Prienų rajono apylinkės teismui priimant 2012-02-10 nutartį ir šalių turtinę padėti priimant 2014-08-25 sprendimą ir nustatė, kad  nagrinėjamoje civ. byloje surinkti įrodymai liudija, kad K. G. yra visiškai darbingas, faktinių duomenų, jog jis negalėtų dirbti ir gauti  didesnes pajamas, nagrinėjamoje civ. byloje nėra, todėl  atsakovo K. G. turtinė padėtis, lyginant su 2012 m., yra pagerėjusi. Tiek prijungtos civ. bylos Nr. 2-52-805/2012 medžiaga (civ. byla Nr. 2-52-805/2012, b. l. 6, 7, 12, 15), tiek nagrinėjamoje civ. byloje esantys faktiniai duomenys (b. l. 5, 6, 11, 12) liudija, kad ieškovės E. Ž. turtinė padėtis, lyginant su 2012 m., nėra pakitusi,  jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovė  nedirba ir gauna tik socialines išmokas; turi vienintelį išlaikytinį, t.y. sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje surinktos faktinės aplinkybės liudija, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartimi nustatytas atsakovo K. G. teiktinas 250Lt (tai atitinka 72,41 Eur) dydžio mėnesinis išlaikymas patenkinti sparčiai augančio ir bręstančio vaiko poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių  jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per didesnį kaip pustrečių metų laikotarpį  nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, padidėjusių komunalinių paslaugų kainų, padidėjusių įvairių prekių ir paslaugų kainų. 450 Lt (tai atitinka 130,33 Eur) dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, vyresnį ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių, poreikį stiprinti sveikatą ir imunitetą, būtinybę pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt., gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, įvertinus šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, teismas darė išvadą, kad atsakovas K. G. gali ir privalo teikti nepilnamečiam sūnui didesnį išlaikymą, todėl padidino iš atsakovo K. G. nepilnamečiui sūnui D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartimi priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, priteisiant iš jo po 450 Lt (tai atitinka 130,33 Eur) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t.y. 2014-04-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniame skunde ( b. l. 109 – 111) prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą, ieškinį atmesti, kadangi po 2012-02-10 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr.2-52-805/2012 nei apelianto turtinė padėtis pagerėjo, nei padidėjo išlaidos sūnaus išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apelianto pajamos yra padidėjusios, jo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Apeliantas nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą paprastą, nekvalifikuotą darbą. Jo mėnesinės pajamos sudaro apie 300 Lt – 400 Lt (tai atitinka 86,89 Eur – 115,85 Eur). Dėl sveikatos būklės neįsidarbino (duomenys neskelbtini). Apelianto pajamos, lyginant tuo metu kada buvo priimtas 2012-02-10 sprendimas dėl sūnaus išlaikymui skirtų lėšų išieškojimo, nepadidėjo.

2. Apeliantas padeda išlaikyti  savo neįgalią dukrą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriai kas mėnesį moka ne tik nustatytą 125 Lt ( tai atitinka 36,20 Eur) dydžio išlaikymą, bet skiria žymiai daugiau lėšų, nes neįgaliai dukrai išlaikyti reikia daugiau lėšų specialių poreikių tenkinimui, gydymui.

3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra įvykęs nors vienas iš CK 3.201 str. įvardintas atvejis (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovės pateikta pažyma, kad sūnus epizodiškai lankėsi pas gydytojus dėl kvėpavimo takų uždegimų. Tačiau tai nėra ilgai trunkanti liga, o epizodinis susirgimas. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad dėl ligos sūnaus išlaikymui atsirado būtinybė didinti jo išlaikymo išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl  epizodinių vaiko susirgimų būtų buvęs reikalingas slaugymas ar nuolatinė priežiūra.

4. Ieškovės pateiktas sūnaus mėnesinių išlaidų sąrašas yra nepagrįstas. Apelianto nuomone nepagrįstas išlaidų dydis yra žaislams (100 Lt/mėn., tai atitinka 28,96 Eur/mėn.), kelionės išlaidoms į baseiną (100 Lt/mėn., tai atitinka  28,96 Eur/mėn.), spalvinimo knygelėms (100 Lt/mėn., tai atitinka  28,96 Eur/mėn.). Ieškovė nurodo, kad kas mėnesį kelionei pas daktarus ir vaistų pirkimui išleidžianti po 150 Lt,tai atitinka 43,44 Eur), tačiau iš VĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad per 2013 metus sūnus pas daktarus lankėsi ne daugiau kaip 10 kartų, 2014 metais  – vieną kartą. Taigi neaišku kaip susidaro 150 Lt (tai atitinka 43,44 Eur) suma kas mėnesį kelionei pas daktarus ir vaistų pirkimui. Apelianto nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos yra niekuo nepagrįstos, išgalvotos tik tam, kad pagrįsti didelę reikalaujamą išlaikymo sumą.

Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos VĮ Regitra 2014-11-22 pažymą apie transporto priemonės išregistravimą Nr.12005823, kuri patvirtina, kad apeliantas neturi automobilio VW LT 50, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Apelianto nuomone, ši pažyma patvirtina, kad jis neturi didelės vertės automobilio. Pateikti šio įrodymo pirmos instancijos teismui neturėjo galimybės, kadangi automobilis nepataisomai sugedo ir buvo VĮ Regitra išregistruotas po teismo sprendimo ( b. l. 132 – 133). Taip pat prašo prijungti Kauno VGTP tarnybos sprendimo kopiją ( b. l. 134).

Ieškovė patikslintame atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 124 – 125) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-08-25 sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, padidindamas išlaikymo dydį, teisingai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir esamą dabartinę šalių padėtį. Ieškovė gyvena iš socialinės paramos, yra bedarbė, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovės sunkią materialinę padėtį patvirtina ir tas faktas, kad jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Apelianto turtinė padėtis geresnė. Jis teismo posėdyje nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra 1000 Lt ( tai atitinka 289,62 Eur). Turi verslo liudijimą. Atsakovas turi dvi transporto priemones, nekilnojamojo turto. Be to yra perleidęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nuo 2012-02-10 priimtos teismo nutarties praėjo  du su puse metų. Per tą laiką sūnus paaugo, pasikeitė jo poreikiai, padidėjo išlaidos aprangai, maistui, mokymosi reikmėms, kurių kainos per šį laikotarpį padidėjusios. Nors sūnus neserga lėtinėmis ligomis, tačiau serga peršalimo ligomis, todėl reikalingai vaistai, kurie nėra pigūs. Teismas teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri numato, kad vaikui turi būti skiriamas išlaikymas vieno MMA dydžio, kuris šiuo metu yra 1 300 Lt (tai atitinka 376,51 Eur). Prašoma padidinti 450 Lt (tai atitinka 130,33 Eur) suma nesudaro pusės MMA. Viso sūnaus išlaikymui būtų skiriama 900 Lt (tai atitinka 260,66 Eur) suma per mėnesį. Ieškovės nuomone, tai nėra didelė suma, nes kartais išlaikymui tenka skirti ir didesnę sumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus: VĮ Regitra 2014-11-22 pažymą apie transporto priemonės išregistravimą Nr.12005823, kuri patvirtina, kad apeliantas neturi automobilio VW LT 50, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Apelianto nuomone, ši pažyma patvirtina, kad jis neturi didelės vertės automobilio. Pateikti šio įrodymo pirmos instancijos teismui neturėjo galimybės, kadangi automobilis nepataisomai sugedo ir buvo VĮ Regitra išregistruotas po teismo sprendimo ( b. l. 132 – 133). Taip pat prašo prijungti Kauno VGTP tarnybos sprendimo kopiją ( b. l. 134).

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui dėl nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo padidinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 450 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau apeliantas su priteista suma nesutinka ir prašo palikti galioti 2012-02-10 sprendimu priteistą išlaikymo dydį – 250 Lt.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo  iš apelianto sūnaus išlaikymui priteista  po 130,33 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-04-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukte teise valdyti E. Ž., yra objektyvi ir įrodyta,  atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra įvykęs nors vienas iš CK 3.201 str. įvardintas atvejis (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Vaiko susirgimai yra epizodiniai, todėl nereikalingas slaugymas ar nuolatinė priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių sūnaus poreikius. Nustatyta, kad šalių sūnus lanko baseiną todėl reikia mokėti abonementą, kainuoja kelionės išlaidos, baseino lankymui reikalinga speciali apranga. Taip pat vaikui turi būti užtikrintos sąlygos laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui. Tam, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis, reikalinga pilnavertė mityba. Vaikui reikalingos higienos priemonės, apranga, lavinimo priemonės. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartimi nustatytas atsakovo K. G. teiktinas 72,41 Eur (250 Lt) dydžio mėnesinis išlaikymas patenkinti sparčiai augančio ir bręstančio vaiko poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio amžiaus; poreikio stiprinti sveikatą ir imunitetą; būtinybės pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą; kt.) jau yra keliskart didesni. Be to, per didesnį kaip pustrečių metų laikotarpį (nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutarties priėmimo) nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų, įvairių prekių ir paslaugų kainų. Apelianto nuomone, nepagrįstas išlaidų dydis yra žaislams, kelionės išlaidoms į baseiną, spalvinimo knygelėms, kelionės išlaidoms į gydymo įstaigas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, jog  siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistas 130,33 Eur išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civilinės bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga buvo 289,62 Eur (1000 Lt). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovės E. Ž. pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini) dydis 130,33 Eur (450 Lt) gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Iš ieškovės ieškinyje pateikto vaiko poreikių apskaičiavimo, matyti, kad sūnui išlaikyti  kas mėnesį reikalinga apie 260,66 Eur (900 Lt). Apeliantas teigdamas, kad  ieškovės nurodytos išlaidos yra niekuo nepagrįstos, išgalvotos tik tam, kad pagrįsti didelę reikalaujamą išlaikymo sumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų (skaičiavimų ar pan.) šiam savo teiginiui pagrįsti. Apelianto abejonės nepaneigia, kad tokie vaiko poreikiai yra būtini, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis. Pažymėtina, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, be to, pagal bylos duomenis nuo 2014-09-01 D. G., gim. (duomenys neskelbtini) turėjo pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) darželį (b. l. 81). Pažymėtina ir tai, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri turi užtikrinti tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, išlaikyti būstą, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Apelianto teiginiai dėl nepagrįstai didelių vaiko išlaikymo išlaidų nepagrįsti ir dėl to, kad tėvas negyvena kartu su sūnumi ir jam nėra žinomos kiek ir kokios realiai patiriamos vaiko išlaikymo išlaidos. 

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad apelianto pajamos yra padidėjusios, jo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Apeliantas nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą paprastą, nekvalifikuotą darbą. Jo mėnesinės pajamos sudaro apie 300 Lt – 400 Lt (tai atitinka 86,89 Eur – 115,85 Eur). Dėl sveikatos būklės (aukšto kraujospūdžio) neįsidarbino (duomenys neskelbtini). Apelianto pajamos, lyginant tuo metu kada buvo priimtas 2012-02-10 sprendimas dėl sūnaus išlaikymui skirtų lėšų išieškojimo, nepadidėjo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį, konstatavo, kad Prienų rajono apylinkės teismui priimant 2012-02-10 nutartį atsakovas niekur nedirbo ir jo pajamas sudarė tik 476,54 Lt dydžio tėvystės pašalpa (civ. byla Nr. 2-52-805/2012, b.l. 21-22);  jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 1/5 dalis gyvenamojo namo, 1/5 dalis ūkinio pastato, 1/5 dalis ūkinio pastato, 1/5 dalis ūkinio pastato, 1/5 dalis kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). (civ. byla Nr. 2-52-805/2012, b. l. 9-10) ir 0,0600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (civ. byla Nr. 2-52-805/2012, b.l. 11); jo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės – „VW PASSAT“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „VW LT 50“, v/n (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. 2-52-805/2012, b.l. 13-14, 26-29). Nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys faktiniai duomenyspatvirtina, kad apelianto vardu yra registruotas tas pats nekilnojamasis turtas, registruotos dvi transporto priemonės, o teismo posėdžio metu apeliantas aiškiai nurodė, kad jo mėnesinės pajamos, nors ir nėra pastovios, tačiau sudaro iki 289,62 Eur (1000 Lt) per mėnesį. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors atsakovas K. G. ir yra perleidęs 0,0600 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jis dirba Verslo liudijimo  pagrindu ir gauna beveik du kartus didesnes darbines pajamas, įvertino tai, kad yra visiškai darbingas, faktinių duomenų, jog jis negalėtų dirbti ir gauti dar didesnes pajamas, nagrinėjamoje civ. byloje nėra. Remiantis tuo, teismas pagrįstai sprendė, kad K. G. turtinė padėtis, lyginant su 2012 m., yra pagerėjusi (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.). Tai, kad apeliantas išregistravo automobilį VW LT 50, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dirba pagal verslo liudijimą paprastą, nekvalifikuotą   darbą, o jo mėnesinės pajamos sudaro apie 300 Lt – 400 Lt (tai atitinka 86,89 Eur – 115,85 Eur) negali būti laikomos esminėmis ir sudarančiomis įstatyminį pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo šalių nepilnamečiui sūnui padidintas išlaikymas iki 130,33 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą. Taip pat apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali susirasti geriau apmokamo darbo, gauti didesnių pajamų. Apeliantas nors ir vyresnio amžiaus, tačiau darbingas, turi nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra nepajėgus teikti priteistą išlaikymą sūnui.

Apeliantas nurodo, kad padeda išlaikyti  savo neįgalią dukrą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriai kas mėnesį moka ne tik nustatytą 125 Lt ( tai atitinka 36,20 Eur) dydžio išlaikymą, bet skiria žymiai daugiau lėšų, nes neįgaliai dukrai išlaikyti reikia daugiau lėšų specialių poreikių tenkinimui, gydymui. Kaip matyti pirmos instancijos teismas šią nurodytą apelianto aplinkybę jau yra įvertinęs tiek 2012-02-10 priteisiant šalių nepilnamečiui sūnui išlaikymą, tiek priimant skundžiamą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kito išlaikytinio buvimas nepaneigia atsakomybės išlaikyti ir kitą  turimą nepilnametį vaiką bei nesuteikia pagrindo  priteisto išlaikymo sumažinimui, įvertinus atsakovo prievolę teikti vaikui išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo  teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie plačiau neaptariami.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 130,33 Eur (450 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo  iš apelianto priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje, kurias sudaro 57,92 Eur ( b. l. 130). Byloje yra pateikta Kauno VGTP tarnybos sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad apeliantui suteikta antrinė teisinė pagalba ( b. l. 134). CPK 96 str. 4 d. numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 96 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

            apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25  d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėja                                                                                     Aušra Baubienė