Civilinė byla Nr. 2A-377-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija
Deksnienė;
procesinio
dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.10; 128.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos
Blaževič,
kolegijos teisėjų Jolitos
Cirulienės, Albino Čeplinsko,
sekretoriaujant
Dovilei Stoškuvienei, Audronei Stankevičiūtei
dalyvaujant
ieškovui V. U. (V. U.), ieškovo
atstovui R. L., atsakovei A. Č.,
viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. U. apeliacinį
skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1172-722/2009 pagal ieškovo V.
U. ieškinį atsakovei A. Č. dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo ir bendro turto padalijimo, turto išreikalavimo iš
svetimo neteisėto valdymo ir
n u s t a t ė :
Ieškovas V. U. ieškiniu prašė teismo nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir atsakovė A. Č. nuo
2002 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį,
įsigijo šį bendrą turtą: tris plastikinius langus, kainuojančius 600 Lt, 850 Lt
ir 1650 Lt, linoleumą, kurio bendra vertė 1 200 Lt, 1 800 Lt vertės šarvuotas
lauko duris, dvejas 370 Lt vertės užuolaidas, du 350 Lt vertės karnizus
užuolaidoms, keturis 640 Lt vertės šviestuvus, 900 Lt vertės muzikinį centrą
„Philips“, 1 800 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Beko“, 460 Lt vertės keptuvę
„Zepter“, 700 Lt vertės kompiuterį, 700 Lt vertės televizorių „JVC“, 920 Lt
vertės televizorių „Samsung“, 250 Lt vertės DVD grotuvą „Philips“, 1 380 Lt
vertės kompiuterį, 1 600 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 900 Lt vertės minkštą
komplektą (sofą su dviem foteliais), 200 Lt vertės prieškambario spintą, iš
viso turto už 17 270 Lt, kuris yra jų bendroji dalinė nuosavybė, kurioje
kiekvienam iš jų priklauso pusė šio turto. Prašė padalinti jo ir atsakovės A. Č. bendrą turtą taip: jam priteisti 700 Lt vertės televizorių
„JVC“, 920 Lt vertės televizorių „Samsung“, 250 Lt vertės DVD grotuvą „Philips“,
1 380 Lt vertės kompiuterį, 1 600 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 900 Lt
vertės minkštą komplektą (sofą su dviem foteliais), 200 Lt vertės prieškambario
spintą, iš viso turto už 5 950 Lt; atsakovei A. Č. priteisti
tris plastikinius langus, kainuojančius 600 Lt, 850 Lt ir 1650 Lt, linoleumą,
kurio bendra vertė 1 200 Lt, 1 800 Lt vertės šarvuotas lauko duris, dvejas 370
Lt vertės užuolaidas, du 350 Lt vertės karnizus užuolaidoms, keturis 640 Lt
vertės šviestuvus, 980 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 900 Lt vertės muzikinį
centrą „Philips“, 1 800 Lt vertės automatinę skalbimo mašiną „Beko“, 460 Lt
vertės keptuvę „Zepter“, 700 Lt vertės kompiuterį. Iš viso atsakovei priteisti
turto už 12 300 Lt. Išreikalauti jam iš atsakovės A. Č. jo
asmeninius daiktus: 600 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą Nokia, apie
70 tomų bendros 350 Lt vertės grožinės literatūros knygų, 2 bendros 320 Lt
vertės rinkinius darbo įrankių (replės, atsuktuvai, platukai, kaltai ir t. t.),
300 Lt vertės pietų servizą 6 asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinį, 2 bendros
150 Lt vertės krištolines vazas, 50 Lt vertės stiklinį dekoratyvinį torto
padėklą, iš viso turto už 1 820 Lt; priteisti jam iš atsakovės 1 000 Lt
piniginę kompensaciją; jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove gyveno nuo 2002 m. lapkričio iki 2009 m. vasario 23 d. kartu kaip šeima, atsakovė priėmė jį gyventi su sąlyga,
kad jo pinigus tvarkys ji, todėl ieškovas jai atidavė dvi savo banko korteles.
Gyvendamas kartu su atsakove įsigijo bendrų daiktų, kurie faktiškai yra
bendroji šalių nuosavybė. Atsakovė neleidžia pasiimti iš jos buto ne tik bendrai
įgytų, bet ir ieškovui asmenine nuosavybe priklausančių daiktų. Bendros
nuosavybės daiktams padalinti, būtina nustatyti juridinį faktą, kad jis su
atsakove vedė bendrą ūkį ir įsigijo bendrą turtą. Nurodė, kad dalį minėtų daiktų
jis atsinešė atsikraustydamas pas atsakovę, todėl jie turi būti išreikalauti iš
atsakovės neteisėto valdymo.
Atsakovė A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti,
priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo reikalavimas
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis su atsakove gyveno kartu ir
vedė bendrą ūkį, nėra numatytas CPK 444 str. ir 445 str., todėl teisinių
pasekmių ieškovui ir atsakovei nesukurs. Ieškovas buvo atsakovės nuomininkas,
tarp jų nebuvo jokių rašytinių ar žodinių susitarimų, kad ateityje jie kurs
bendrą gyvenimą ir ves bendrą ūkį. Nurodė, kad ji ieškovą priėmė gyventi į savo
butą 2005 m. balandžio mėn. po ieškovo motinos mirties, 2006 m. ieškovo prašymu priregistravo jį savo bute. Nuo 2002 m. ieškovas negyveno jos bute, jie tik draugavo, susitikinėjo. Ji su ieškovu kartu kaip šeima negyveno, jis buvo
jos nuomininkas, nes neturėjo kur gyventi. Ieškovas mokėjo jai po 500 Lt kas
mėnesį už butą ir už tai, kad ji gamino jam pietus. Ieškovas vartojo alkoholį,
būdavo agresyvus, todėl po konflikto 2009 m. vasario mėn. padedant policijai jis buvo iškeldintas. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jis gyvendamas su
atsakove įsigijo bendro turto, yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad turtas buvo
įgytas bendrai su atsakove bei daiktų įsigijimui panaudotos bendros ieškovo ir
atsakovės lėšos. Visus daiktus, kuriuos ji turi bute, ji pirko iš savo lėšų,
ieškovo banko kortelių neėmė. Ieškovas nežinojo nei daiktų pavadinimų, nei jų
vertės, nei jų įsigijimo aplinkybių. Ieškovo reikalavimas išreikalauti iš
atsakovės jo turtą yra neteisėtas, jis gali pasiimti savo daiktus, tačiau
nenori. Atsakovė sutinka atiduoti ieškovo įrankius ir visas jo 56 knygas. Baldus
ir buitinę techniką atsakovei paliko buvęs sutuoktinis po skyrybų 2002 m. Plastikinių langų vertė yra 3 400 Lt, šarvuotų durų, kurias ieškovas jai padovanojo 50-ojo
gimtadienio proga, vertė yra 1380 Lt, linoleumas pakeistas tik viename
kambaryje, jis kainavo 412 Lt, du pirkti karnizai kainavo 54 Lt, 4-ių 640 Lt vertės
šviestuvų ji nepirko, šviestuvus turėjo iš seno buto, tik perkabino juos iš
vieno kambario į kitą, buvo pirktos dvi užuolaidos už 818 Lt, muzikinio centro
„Philips“ ji neturi, pirko skalbimo mašiną „Gorenje“ už 1299 Lt, „Beko“
skalbimo mašinos nepirko, tokios neturėjo, turi seną skalbimo mašiną „Ryga“,
keptuvę „Zepter“ už 589 Lt, vieną kompiuterį atidavė dukra, turi tik tą vieną
seną kompiuterį, kito, naujo, kompiuterio neturi, televizorių „Samsung“ pirko
2000-08-28 už 1 150 Lt, televizoriaus „JVC“ neturi, DVD grotuvo „Philips“
neturi, miegamojo baldų komplekto nepirko ? atidavė dukters pažįstama, sofą su
dviem foteliais – naują baldų komplektą „Edenas“ pirko už 2 540 Lt
parduotuvėje, prieškambario spintą pirko naują už 1 475 Lt. Visi baldai ir
buitinė technika pirkti už jos asmeninius arba jos dukters pinigus.
Jonavos rajono
apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies,
nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. U. ir
atsakovė A. Č. nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip šeima ir kartu gyvendami
įgijo šį turtą: tris 3 400 Lt vertės plastikinius langus, 1 380 Lt vertės šarvuotas
duris, dvejas bendros 700 Lt vertės užuolaidas, 4 metrus 300 Lt vertės linoleumo, du bendros 54 Lt vertės karnizus, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, 2
540 Lt vertės miegamąją sofą su dviem foteliais (komplektą „Edenas“), 1 375 Lt
vertės prieškambario komplektą – iš viso 9 438 Lt vertės, kurie yra bendroji
dalinė šalių nuosavybė, kurioje kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį šio
turto.
Padalino bendrosios
dalinės nuosavybės teise valdomus daiktus taip:
ieškovui
priteisė 2 540 Lt vertės sofą lovą su dviem foteliais – komplektą „Edenas“ ir 1
375 Lt vertės prieškambario komplektą, iš viso turto už 3 915 Lt;
atsakovei
priteisė tris bendros 3400 Lt vertės plastikinius langus, 1380 Lt vertės šarvuotas
duris, 4 m 300 Lt vertės linoleumo, 2 bendros 54 Lt vertės karnizus, dvejas bendros
700 Lt vertės užuolaidas, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, iš viso turto už 6 423
Lt;
priteisė iš
atsakovės ieškovui 804 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto
dalį;
išreikalavo iš
atsakovės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus – 56 bendros
280 Lt vertės knygas ir du bendros 320 Lt vertės rinkinius darbo įrankių;
kitą ieškinio
dalį atmetė.
Priteisė iš
ieškovo atsakovei 301,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš
ieškovo 4,25 Lt, o iš atsakovės 9,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu.
Teismas
nurodė, kad gali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šalys
kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį bei įsigijo turtą, kuris yra bendroji dalinė jų
nuosavybė, ir jiems priklauso po pusę šio turto. Kartu gyvenusiems ir sudariusiems
faktinę šeimą sugyventiniams nutraukus tokį bendrą gyvenimą, bendrai įgytas ir
naudojamas turtas gali būti padalytas jų susitarimu ar kreipiantis į teismą.
Teismas pripažino,
kad šalys gyveno kartu nesudarę santuokos kaip šeima ir buvo bendro gyvenimo
partneriai, vedė bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Atsakovė nepateikė jos ir
ieškovo sudarytos rašytinės buto nuomos sutarties, pagal kurią būtų nustatyti
buto nuomos santykiai. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog
šalių bendras gyvenimas nesudarius santuokos prasidėjo nuo 2005 m. balandžio mėn. ir tęsėsi iki 2009 m. vasario 23 d. Teismas nustatė, kad ieškovas tik po savo
motinos mirties (2005 m. kovo mėn.), 2005 m. balandžio mėn. paprašė leisti gyventi pas atsakovę, nes anksčiau gyveno su motina jos bute, turėjo kur gyventi
ir su atsakove tik draugavo, ateidavo pas ją. Iš atsakovės paaiškinimo, kurio
ieškovas nepaneigė, teismas nustatė, kad 2006 m. ji priregistravo ieškovą savo bute. Ieškovo teiginys, jog jis su atsakove pradėjo gyventi kartu nuo 2002 m. rugsėjo mėn., yra paneigtas paties ieškovo paaiškinimais. Ieškovas parodė, kad jis su
atsakove susipažino ir pradėjo draugauti 2002 m. rugsėjo mėn., o 2002 m. lapkričio mėn. atėjo pas ją ir paprašė leisti gyventi kartu. Ieškovo nurodyti ir
apklausti teisme liudytojai, buvę ieškovo bendradarbiai, nenurodė, kad jie
atsakovę pažįsta nuo 2002 m., nurodė, kad pažįsta apie 1-2 metus ? kai ką nors
vežė į jos butą ar iš jos buto. Niekas iš ieškovo liudytojų nenurodė, kad jie
buvo pažįstami su atsakove anksčiau – nuo 2002 m., lankėsi pas ją namuose, nes ten gyveno ieškovas. Atsakovės ir ieškovo parodymais nustatyta,
kad jie 2007-11-20 abu dalyvavo virtuvės indų pristatyme bare, ji pirko
keptuvę, atsakovė dalyvavo ieškovo motinos laidotuvėse, ruošė ieškovo
gimtadienio šventę, kurioje dalyvavo ir ieškovo sūnus su anūku.
Teismas
nustatė, kad gyvendamos kartu šalys turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu,
gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, netekto darbingumo pensiją, laikino
nedarbingumo pašalpų, iš kurių įgijo ir bendrai naudojo daiktus. Todėl šalių
bendro gyvenimo metu už bendras lėšas įgyti namų apyvokos ir kiti daiktai yra
laikomi bendrąja daline šalių nuosavybe. Teismas atmetė kaip neįrodytus
atsakovės argumentus, kad ji daiktus pirko iš savo atlyginimo bei iš 5 000 Lt
priemokos, gautos išmainius turėtą keturių kambarių butą į dviejų kambarių
butą bei kad didele dalimi prie jos įsigytų daiktų prisidėjo atsakovės duktė, nes
pagal 2006-04-26 mainų sutartį butais pasikeista be priemokos, vidutinis atsakovės
dukters atlyginimo dydis yra 1 320 Lt per mėnesį, todėl mažai tikėtina, kad ji
didele dalimi prisidėjo prie daiktų įsigijimo.
Teismas konstatavo,
kad šalių tarpusavio ir liudytojų parodymai dėl turto yra prieštaringi.
Ieškovas neįrodė, kad jo nurodytus daiktus jis pirko iš bendrų lėšų šalių
bendro gyvenimo metu ir kad jo nurodytus daiktus atsakovė turėjo savo namuose ieškinio
padavimo teismui dieną, kokius daiktus jis pasiėmė, nustojęs gyventi su
atsakove, išeidamas iš jos namų 2009-02-23.
Teismas nustatė,
kad pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus didesnė dalis daiktų yra
pirkta 2005-2008 m. laikotarpiu. Ieškovas neteisingai nurodė kai kurių daiktų
kainas, tiksliai visų daiktų kainų nežino, todėl teismas rėmėsi atsakovės
pateiktais įrodymais. Teismas patikslino daiktų kainas ir nustatė, kad trijų
plastikinių langų kaina yra 3 400 Lt, šarvuotų durų – 1 380 Lt, dviejų
užuolaidų - 818 Lt, 4 m linoleumo - 412,80 Lt, 2 karnizų - 54 Lt,
televizoriaus „Samsung“ - 1150 Lt, skalbimo mašinos „Gorenje“ – 1 299 Lt,
keptuvės „Zepter“ - 589 Lt, miegamosios sofos su dviem foteliais (komplekto
„Edenas“) – 2 540 Lt, prieškambario komplekto – 1 475 Lt. Teismas nurodė, kad
dėl nusidėvėjimo daiktų vertė ieškinio padavimo teisme dienai negali būti tokia,
kokia buvo jų įsigijimo dieną. Teismas netaikė nusidėvėjimo keptuvei „Zepter“,
nes ji pirkta 2007-11-20, jos garantija 2 metai, baldams – miegamajai sofai su
foteliais, nes baldai pirkti 2008-12-12, trims plastikiniams langams ir
šarvuotoms durims, karnizams, nes jie pirkti 2008-07-11, todėl šių daiktų kainą
paliko nepakeistą. Teismas dėl nusidėvėjimo sumažino prieškambario spintos
vertę iki 1 375 Lt, užuolaidų ? iki 700 Lt, linoleumo ? iki 300 Lt. Teismas
pripažino, kad televizorius „Samsung“ ir skalbimo mašina „Gorenje“ nedalintini,
kadangi iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog šis turtas yra
įgytas, kai šalys dar negyveno kartu. Teismas nurodė, kad trys plastikiniai
langai, buto šarvuotos durys, vieno kambario linoleumas negali būti savarankiški
nuosavybės teisės objektai, dalintini šioje byloje, nes jie tapo antraeiliais
daiktais, priklausančiais pagrindiniam daiktui (butui) (CK 4.14 str. 1 d.).
Kadangi ieškovas neprašė šių daiktų jam priteisti natūra, o prašė padalinti
bendrai gyvenant su atsakove įgytus daiktus, šį ieškovo reikalavimą teismas tenkino
ir minėtus daiktus priteisė atsakovei, o ieškovui už šį turtą iš atsakovės
priteisė kompensaciją. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines
aplinkybes, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad
ieškovas ir atsakovė nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip šeima ir gyvendami kartu įgijo šį turtą:
tris 3400 Lt vertės plastikinius langus, 1380 Lt vertės šarvuotas duris, dvejas
bendros 700 Lt vertės užuolaidas, 4 metrus 300 Lt vertės linoleumo, du bendros 54 Lt vertės karnizus, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, 2540 Lt vertės
miegamąją sofą su dviem foteliais (komplektą „Edenas“), 1375 Lt vertės prieškambario
komplektą, iš viso daiktų už 9438,00 Lt, kurie yra bendroji dalinė šalių
nuosavybė, kurioje kiekvienai iš šalių priklauso ½ dalis šio turto.
Teismas atmetė
ieškovo reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo jo nurodytus
daiktus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad visi jo paminėti daiktai
buvo pas atsakovę bute ieškinio padavimo teisme dieną ir yra šiuo metu, kad
ieškovas atsivežė nurodytus daiktus ateidamas gyventi pas atsakovę, taip pat
teismas nenustatė, kad šie daiktai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė arba buvo
valdomi ieškovo su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas
rėmėsi tik savo sūnaus parodymais. Teismas laikė ieškovo sūnaus parodymus
prieštaringais, be to, ieškovo sūnaus parodymus teismas vertino kritiškai dėl jo
suinteresuotumo bylos baigtimi. Kadangi atsakovė pati sutiko, kad jos bute yra
56 ieškovo knygos ir 2 rinkiniai jo darbo įrankių, ir nori atiduoti šiuos
daiktus ieškovui, teismas sprendė, kad yra pagrindas asmeninius ieškovo daiktus
– 56 bendros 280 Lt vertės knygas ir du bendros 320 Lt vertės rinkinius darbo
įrankių (replės, atsuktuvai, kaltai, plaktukai) išreikalauti iš svetimo,
neteisėto valdymo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš
atsakovės 600 Lt vertės telefoną Nokia, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų,
išskyrus savo paaiškinimą, patvirtinančių, kad šis telefonas yra atsakovės
žinioje, o atsakovė paneigė, jog telefonas iš viso buvo ir dabar yra pas ją.
Teismas nustatė,
kad nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šalims gyvenant kartu jos
įsigijo ir ieškinio padavimo teismui metu atsakovė turėjo 700 Lt vertės televizorių
„JVC“, naują 1380 Lt vertės kompiuterį, 250 Lt vertės DVD grotuvą „Philips“, 900
Lt vertės muzikinį centrą „Philips“, 4 bendros 640 Lt vertės šviestuvus,
įsigijo linoleumą dar vienam kambariui, todėl sprendė, kad ieškinys dėl šių
daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo, piniginės
kompensacijos iš atsakovės už juos priteisimo negali būti tenkinamas.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. U. prašė
sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti
visiškai. Apeliantas nurodė šiuos motyvus:
1) teismo sprendimas yra ne visiškai teisingas, kadangi teismas nustatė
juridinę reikšmę turintį faktą ne viso laiko, kiek šalys gyveno kartu ir vedė
bendrą ūkį, bei pripažino bendrąja nuosavybe ne visą turtą, kurį šalys įgijo bendrai
gyvendami, ir daugiausia iš ieškovo lėšų, ir nepriteisė pusės šio turto, t. y.
1 380 Lt vertės kompiuterio, 700 Lt vertės televizoriaus „JVC“ ir 250 Lt vertės
DVD leistuvo „Philips“. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovės
neteisėto valdymo ieškovo asmeninius daiktus ? 600 Lt vertės telefono aparatą
„Nokia“, 300 Lt vertės pietų servizą šešiems asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių
rinkinį, 2 bendros 150 Lt vertės krištolines vazas, ir 50 Lt vertės stiklinį
dekoratyvinį padėklą tortui;
2) aplinkybę, kad šalys nuo 2002 m. rugsėjo iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu atsakovės bute (duomenys neskelbtini) bei bendro
gyvenimo pradžią nuo 2002 m. rugsėjo įrodo ir liudytojų A.
U., O. N. parodymai. Ieškovui nebuvo jokio reikalo nuomotis
gyvenamąjį plotą pas atsakovę, kadangi ieškovas turėjo kur gyventi, o iš tiesų jis
su atsakove gyveno kaip šeima;
3) teismas nepagrįstai iš trijų jo su atsakove pirktų televizorių nei
vieno nepripažino bendrąja nuosavybe, atsisakė padalinti abiejų pirktus
kompiuterius, DVD grotuvą, miegamojo baldų komplektą. Kadangi visi daiktai liko
atsakovės bute, be to, nebuvo galimybės gauti rašytinių įrodymų apie jų
įsigijimą, todėl šių daiktų egzistavimą atsakovė neigė, arba įrodinėjo, kad
juos įsigijo pati. Teismas be pagrindo patikėjo atsakovės teiginiu, kad beveik
visiškai naują itališką miegamojo komplektą jai padovanojo jos buvusi kaimynė,
tuo tarpu šis miegamojo komplektas buvo nupirktas iš tos pačios kaimynės už ieškovo
pinigus ? 1600 Lt;
4) teismas vienašališkai ir labiau atsakovės naudai vertino pateiktus
įrodymus, liudytojų parodymus, o kai kuriuos įrodymus atsisakė priimti ar
išreikalauti. Teismas nevertino pateikto telefono aparato „Nokia“ įsigijimo
dokumento ? jo techninio paso su parduotuvės antspaudu ir įrašu, kad ieškovas
yra jo pirkėjas. Teismas vien tiktai dėl to, kad atsakovė pareiškė, jog tokio
telefono pas ieškovą ir pas ją niekada nebuvo, šio rašytinio įrodymo nepriėmė;
5) teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti iš banko bankomato
vaizdo kameros įrašus įrodyti, jog atsakovė ir jos dukra naudojosi ieškovo
banko kortelėmis;
6) teismas nepagrįstai pripažino tinkamu rašytiniu įrodymu atsakovės
pateiktą televizoriaus „Samsung“ garantinį taloną, išrašytą UAB „Teliksa“ 2000-08-25.
Tame talone nėra nurodyta, kas pirko televizorių, o pirkimo data ir
televizoriaus modelis neatitinka realybės. Teismas ignoravo pareikštą prašymą
įpareigoti atsakovę pateikti šio televizoriaus techninį pasą, iš kurio
matytųsi, kad šis garantinis talonas yra išrašytas ne tam televizoriui;
7) iš atsakovės neteisėto valdymo išreikalautini daiktai: 300 Lt vertės
pietų servizas šešiems asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinys, 2 bendros 150
Lt vertės krištolinės vazos ir 50 Lt vertės stiklinis dekoratyvinis padėklas
tortui; yra ieškovo motinos daiktai, kuriuos jis paveldėjo po jos mirties,
todėl yra labai brangūs ne turtine prasme, o kaip motinos prisiminimas, todėl šiuos
daiktus ieškovas nori būtinai atgauti. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovės
teiginiais, kad ji turi daug indų, tačiau minėtų indų tarp jų nėra. Teismas
ignoravo A. U. parodymus, kuris patvirtino, jog šiuos daiktus
padėjo parsivežti į atsakovės butą.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. Č. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti,
teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas
jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, susijusias su bylos
nagrinėjimu. Nurodė šiuos motyvus:
1) ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginčo
šalių bendro gyvenimo terminą. Pažymėtina, kad nei vienas iš nurodytų liudytojų
ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas A. U. teismo
posėdyje pats abejodamas savo liudijimu apie ginčo šalių bendro gyvenimo
pradžią, nurodė galimai 2002-2003 m. ir patvirtino jog daiktus pas atsakovę
vežė būtent 2005 m. birželio mėn., po ieškovo motinos mirties. Ieškovas
ieškinyje yra nurodęs, kad minėtus daiktus atsinešė pas atsakovę tuo metu, kai
atsikraustė gyventi. Liudytojo A. U. prieštaringas
liudijimas įrodo tik tas faktines aplinkybes, kad liudytojas A.
U. ieškovui yra sūnus, bandęs liudyti tėvo naudai. Priešingai liudytojui A. U., liudytoja O. N. teismo
posėdyje nurodė jai žinomas faktines aplinkybes ir taip patvirtino atsakovės
nurodytas;
2) ieškovas skunde minimus rašytinius įrodymus apie telefoną „Nokia“
bandė teismui pateikti jau po ginčo šalių baigiamųjų kalbų, todėl teismas
teisėtai atsisakė juos priimti. Tokie ieškovo veiksmai pirmosios instancijos
teisme yra vertintini kaip tyčinis proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas savo
teisėmis. Teismas bylos eigoje patenkino visus ieškovo prašymus dėl dokumentų
prijungimo prie bylos ar jų išreikalavimo iš valdžios institucijų ir trečiųjų
asmenų;
3) ieškovas neįrodė teismui, kad jis nuosavybės teise valdo prašomus
išreikalauti daiktus bei nepateikė įrodymų, kad atsakovė tiesiogiai ar
netiesiogiai dalyvavo paimant iš ieškovo šiuos daiktus prievarta, todėl
neteisingai rėmėsi CK 4.95 str. Ieškovas parodė savo nenorą kooperuotis ar
bendradarbiauti, nes iki šiol minėtų knygų ir įrankių nepasiėmė;
4) pats ieškovo reikalavimas dėl pas atsakovę atsineštų daiktų yra
prieštaringas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsinešė: 600 Lt vertės telefoną
„Nokia“, apie 70 350 Lt vertės knygų, 2 bendros 320 Lt vertės įrankių
komplektus, 300 Lt vertės pietų servizą, 50 Lt vertės taurių rinkinį, 2 bendros
150 Lt vertės vazas, 50 Lt vertės stiklinį padėklą. 2009-07-15 parengiamojo
posėdžio metu ieškovas, galutinai formuodamas ieškinio reikalavimus, nurodė,
kad atsinešė tik darbo įrankius, grožinę literatūrą, indus bei papildomai
nurodo meškeres ir du rankinius laikrodžius. Liudytojas A.
U. parodė, kad į butą pervežė tik pietų servizą, kilimą, paveikslą ir
kelias vazas. Ieškovas dėl savo piktnaudžiavimo alkoholiu pats nežino, nei ką
atsinešė pas atsakovę, nei ką atsiėmė;
5) ieškovas apeliaciniu skundu ginčija 3 480 Lt iš 7770 Lt pradinio
ieškinio sumos. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino
ieškovo reikalavimų už 4 719 Lt, todėl lieka nebeaišku, kodėl ieškovas ginčija
didesnę sumą už likusią nepatenkintą, kuri yra 3 051 Lt. Tai parodo, kad
ieškovas pats nežino ko nori, o tik kerštaudamas siekia vėl įvelti atsakovę į
teisminius procesus;
6) ieškovas su apeliaciniu skundu pateikia naują rašytinį įrodymą bei
melagingai nurodo, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos
teisme ir kodėl jį pateikti būtinybė iškilo dabar. Ieškovo naujai pateiktas
rašytinis įrodymas nepriimtinas ir netirtinas apeliacinės instancijos teisme
(CPK 314 str.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str.
nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti
priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio
skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329
str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek
faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB
„Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad bylą
nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos
aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka
faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas
atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos
prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir
faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v.
UAB „ Okseta“, bylos
Nr. 3K-3-166/2008). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų
aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo
prerogatyva.
Bylos medžiaga
patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto
nustatymo, prašydamas nustatyti, kad šalys nuo 2002 m. rugsėjo iki 2009 m. vasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, įsigijo bendrą turtą, ieškovas
atnešė į atsakovės butą jam asmeninės nuosavybės teisė priklausantį turtą.
Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad šalys
nesudarė santuokos, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo artimi šeiminiams
santykiams ? tai gyvenimas kartu iki 2009 m. vasario mėnesio, rūpinimasis bendra buitimi, poilsiu bei išlaikymu, turto įsigijimas ir kita. Tai patvirtino ir
pati atsakovė pareiškime policijai parašiusi, kad ieškovas yra jos sugyventinis
(b. l. 58-59). Teismo vertinimu, toks šalių tarpusavio santykių pobūdis reikšmingas
šalių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrą turtą,
priklausantį šalims bendrosios nuosavybės teise. Sugyventinių turtinėms teisėms
į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos,
nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis). Ieškovas
tvirtina, kad didesnė dalis turto įgyta 2002-2009 m. laikotarpiu, yra pirkta jo lėšomis, todėl prašė priteisti iš atsakovės turtą ir piniginę
kompensaciją. Su tuo sutikti negalima, nes ieškovo motyvams pagrįsti nepateikta
įrodymų. Byloje šalys skirtingai aiškina, nuo kada pradėjo vesti bendrą ūkį. Teisėjų
kolegija nesivadovauja ieškovo paaiškinimu, nustatydama šalių bendro ūkio
vedimo pradžią, nes ieškovo parodymai dėl laiko yra nepagrįsti jokiais
objektyviais įrodymais ir prieštarauja paties ieškovo paaiškinimui. Ieškovas,
apklaustas posėdyje (b. l. 96), paaiškino, kad 2002-09 susipažino su atsakove,
po to lankėsi pas ją 2002 m. lapkričio mėn., vėliau dar kartą ir tik tada
atsakovė pasiūlė ieškovui gyventi drauge. Liudytojas A. U.,
apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiškino (b. l. 99), kad ieškovo
daiktus pas atsakovę nuvežė 2005 m., ieškovas pas atsakovę pradėjo gyventi maždaug
2002-2003m., tačiau tikslios datos nurodyti negali. Pirmosios instancijos
teismo posėdyje apklausta liudytoja O. N. paaiškino, kad
ieškovas pas atsakovę gyvena nuo 2004 m. ar 2005 m., tačiau tiksliai nurodyti negali. Liudytoja L. B. paaiškino (b l. 99),
kad ieškovas gyveno atsakovės bute nuo 2005 m. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįstas ieškovo motyvas, kad byloje
liudytojų parodymais yra įrodyta, kad ieškovas gyveno su atsakove nuo 2002 m. rugsėjo mėn., todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip neįrodytas. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad
šalis bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2005 m. (b. l. 135), todėl atmestinas apelianto motyvas, kad teismo sprendimas nėra teisingas.
Ieškovas tvirtina, kad atsakovės bute liko turtas,
kurį šalys pirko gyvendamos kartu: kompiuteriai, DVD grotuvas, miegamojo baldų
komplektas, 700 Lt vertės televizorius „JVC“ ir 250 Lt vertės DVD leistuvas „Philips“.
Be to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė
išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovo asmeninius daiktus 600 Lt
vertės telefono aparatą „Nokia“, 300 Lt vertės pietų servizą šešiems asmenims, 50
Lt vertės 12 taurių rinkinį, 2 bendros 150 Lt vertės krištolines vazas, ir 50
Lt vertės stiklinį dekoratyvinį padėklą tortui.
Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti
taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs
įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus
negu jo nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų
visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.
Tiesiogiai minėtų ginčo daiktų buvimo faktą pas atsakovę įrodo tik apelianto
paaiškinimai (CPK 177 str. 1, 2 d.), tačiau remtis vien šiuo įrodymu šiam
faktui konstatuoti teismas negali dėl suprantamos priežasties – apelianto materialinio
teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas
turėjo vertinti kitus įrodymus ir spręsti, ar jų visuma patvirtina ieškovo
paaiškinimus. Ieškovo paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, buvo
itin neinformatyvūs ir prieštaringi (b. l. 2, 66, 99), todėl pirmosios
instancijos teismas turėjo įvertinti byloje surinktų netiesioginių įrodymų
visumą. Kaip matyti iš liudytojos E. S. paaiškino,ji miegamojo
baldus neatlygintinai atidavė L. B.. Liudytoja L. B. pasakė, kad liudytojos E. S. miegamojo
baldus atidavė atsakovei, baldus atvežė ieškovas su bendradarbiais. Liudytojas A. B. patvirtino, kad vežė baldus atsakovei, baldai buvo
atiduoti, o ne parduoti. Liudytojas A. K. patvirtino,
kad baldus atsakovės dukrai atidavė (b. l. 99-100). Taigi dauguma byloje
surinktų įrodymų patvirtina, jog ginčo baldai buvo neatlygintinai perduoti
atsakovės dukrai, o pastaroji juos atidavė atsakovei. Taigi šis turtas negali
būti prapažintas šalių daline bendrąja nuosavybe, nes atsakovė baldus gavo iš
dukters neatlygintinai, kaip dovaną. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo
teiginys, kad ginčo baldai yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, nėra įrodytas.
Kompiuterio, garso ir vaizdo aparatūros pirkimo šalims
gyvenant kartu faktui įrodyti byloje jokių įrodymų nėra pateikta, tai
pripažino ir pats ieškovas. O atsakovės pateikti byloje dokumentai visai
nesusiję su ieškovo nurodyta aparatūra (b. l. 79-80). Taigi nesant jokių
objektyvių įrodymų, kad garso ir vaizdo aparatūra buvo pirkta šalims gyvenant
kartu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, ieškovo reikalavimas pagrįstai
atmestas kaip neįrodytas.
Dėl asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančių
daiktų byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų. Ieškovo paaiškinimą,
kad knygas, indus, kilimą, paveikslą ieškovas atvežė į atsakovės butą,
patvirtino liudytojas A. U.. Atsakovė neginčija, kad pas
ją liko ieškovo knygos (56 tomai), ji sutinka jas grąžinti, siūlė jas paimti,
ieškovas jų atsiimti neatvyko (b. l. 98) Teisėjų kolegija sutinka su
atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje nėra įrodymų, jog kiti
ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai liko pas atsakovę. Apelianto
kartu su apeliaciniu skundu pateiktas mobiliojo telefono pasas, kuriame
įrašytas ieškovo vardas ir pavardė, patvirtina, kad ieškovas 2006-05-25 įsigijo
telefoną, tačiau minėtas telefono pasas nepatvirtina, kad telefonas yra pas
atsakovę. Taigi šis ieškovo reikalavimas taip pat yra neįrodytas, todėl
atmestinas.Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad
atsakovė ar jos šeimos nariai naudojosi ieškovo lėšomis ar banko kortelėmis be
jo sutikimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo nurodytas bankomatas nėra
filmuojamas, kitame bankomate, kurį nurodė ieškovas, vaizdo įrašai apie
nufilmuotus asmenis neišliko (b. l. 107, 112). Teisėjų kolegijos vertinimu,
nėra teisiškai reikšmingas faktas, jog atsakovė naudojosi ieškovo lėšomis,
kadangi, kaip nustatyta byloje, šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį, darė
bendras išlaidas, taigi naudojo ieškovo lėšas jam pačiam leidus. Kaip teigia ieškovas,
jis perdavė savo lėšas (taip pat ir banko korteles) atsakovei gera valia, ieškovo
lėšomis šalys pirko įvairių daiktų (b. l. 1, 66, 96). Atsakovė paaiškino, kad
ji bendram ūkiui išlaikyti taip pat naudojo savo pajamas. Taigi nustatyti
faktą, kad ieškovo lėšomis buvo pirkta daugiau turto, negu nustatyta byloje, remiantis
vien ieškovo gautų pajamų suma, negalima, nes šalių lėšos keletą metų buvo
naudojamos bendriems poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad dalis lėšų buvo
išleista šalių kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti (maistui, mokesčiams,
transportui, kultūrai ir laisvalaikiui ir pan.), tuo naudojosi ir pats
ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dalis bendrojoje
dalinėje nuosavybėje, dalino turtą, kuris nustatytas byloje, ir dėl to gali
būti priteistas kiekvienai iš šalių natūra arba išmokant piniginę kompensaciją,
kitą ieškovo reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip
neįrodytą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalis dėl atmestų reikalavimų yra pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms
apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1
d. 1 p.).
Byloje šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios,
atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovo. Šaliai, kurios naudai priimtas
sprendimas, teismas iš kitos šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93
straipsnio 1, 3 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė už suteiktas
teisines paslaugas (b. l. 147--151) advokatui sumokėjo 200 Lt. Teismas
sprendžia, kad išlaidų advokato pagalbai už atstovavimą teisme atlyginimas nemažintinas,
atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą
maksimalaus dydžio. Byla sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, advokatas
atsakovės vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų kolegija su
atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais sutiko. Visa tai įvertinus, iš
ieškovo priteistina 200 Lt.
Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už
procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme – 4,05 Lt (b. l.
145) (CPK 96 str.).
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,
n u t a r i a :
Jonavos rajono
apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš
ieškovo V. U. (a. k. (duomenys
neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:
200 (du
šimtus) Lt atsakovei A. Č. (a. k. (duomenys
neskelbtini) (duomenys neskelbtini));
4 (keturis)
Lt 5 ct valstybei.
Kolegijos pirmininkė
Galina Blaževič