Civilinė
byla Nr. 2S50-545/2007
Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 110.6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007
m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos
pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,
kolegijos
teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Neringa Švedienė,
kolegijos
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.
B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m.
balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V.
B. prašymą atsakovei D. L. , trečiajam asmeniui
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias
apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo: areštuoti atsakovės D. L. vardu įregistruotą nekilnojamąjį daiktą patalpą – butą
(palėpę), esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
įrašyti viešame registre draudimą perleisti nuosavybės teises į minėtą patalpą
– butą (palėpę), taip pat uždrausti atsakovei vykdyti remonto, rekonstravimo ar
kitus darbus minėtoje patalpoje. Nurodė, kad atsakovė neteisėtai įregistravo
savo daiktines teises į patalpą – butą (palėpę), palėpė įregistruota kaip butas
taip pat neteisėtai. Pareiškėjas ir kiti namo (duomenys neskelbtini),
savininkai yra kreipęsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su
prašymu pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos leidimą, išduota
atsakovei D. L. dėl palėpės įrengimo, tačiau iki šio
klausimo išsprendimo atsakovė gali perleisti palėpę kitiems asmenims arba
kitaip suvaržyti savo daiktines teises į ją.
Vilniaus miesto
3-iasis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytas 10 d.
terminas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
neatitinka CPK 148 str. 2 d. reikalavimų, numatytų prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo turiniui ir pateikimo
formai. Kadangi pareiškėjas V. B. nenurodė, kokie
reikalavimai bus reiškiami ieškinyje, taip pat nesumokėjo CPK 148 str. 2 d.
nustatyto dydžio žyminio mokesčio, pareiškėjui nustatomas terminas prašymo dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti.
Vilniaus miesto
3-iasis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti
pareiškėjo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
iki ieškinio pareiškimo kaip neteismingą šiam teismui. Nurodė, kad prašymas dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitiko CPK 148 str. 2 d. reikalavimų,
numatytų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo
turiniui ir pareiškimo formai. Pareiškėjas, šalindamas prašymo trūkumus,
nurodė, kad ieškiniu pareiškėjas reikš reikalavimus dėl daiktinių teisių į ¼
dalį nekilnojamojo daikto – 126,49 kv. m ploto palėpės, esančios (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios vertė 755 000,00 Lt, taigi pareiškėjo
būsimo ieškinio suma sudaro 188 750,00 Lt (1/4 x 755000,00 Lt), t. y. viršija
vieną šimtą tūkstančių litų, todėl pareiškėjo reiškiamas ieškinys bus
teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.).
Pareiškėjas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto
3-iojo apylinkės teismo 2007-04-11 nutartį ir patenkinti prašymą. Atskirasis
skundas grindžiamas tuo, kad pagal CPK 34 str. 1 d. teismas, laikydamasis
teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų
teisminga kitam teismui. Be to, nesant teisinio pagrindo ginčo turto
įvertinimui, teismas negalėjo remtis klaidingai duomenimis apie šio turto
vidutinę rinkos vertę.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Kolegija,
įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia,
kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2007-03-16 nutartimi pagrįstai ir
teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo V. B. prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui.
Civilinio
proceso kodekso 148 str. 2 d. numato, kad suinteresuotas asmuo, pateikdamas
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo
dienos sumoka pusę CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, pareiškėjas V. B. , pateikdamas teismui
prašymą taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo sumokėjęs žyminio
mokesčio, taip pat nenurodė, kokie reikalavimai atsakovei bus reiškiami, todėl
teismas 2007-04-04 nutartimi pagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams
pašalinti. Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nurodžius, kad
nekilnojamojo turto dalis, į kurią pareiškėjas gali pretenduoti, yra ¼ dalis
viso ginčo objekto – palėpės ploto (126,49 kv. m.), kurios bendra kaina yra 755
000 Lt, tačiau jis sumoka įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už ½ dalį
ginčo objekto, kuris pagal pateiktus dokumentus yra 5 662,00 Lt, teismas
2007-04-11 nutartimi padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog prašymas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos negali būti
nagrinėjamas apylinkės teisme. Iš patikslinto prašymo matyti, jog ketinamo
reikšti ieškinio suma viršija 100 000 Lt, o tai reiškia, kad pagal CPK 27 str.
numatytą rūšinio teismingumo taisyklę toks ieškinys turi būti reiškiamas
Vilniaus apygardos teismui. Atskirojo skundo argumentas, jog nesant teisinio
pagrindo turto įvertinimui, negalima remtis klaidingai duomenimis, kuriais
remiantis buvo paskaičiuota vidutinė ginčo turto vertė, atmestinas, kadangi
pareiškėjas turi įstatyme nustatytą pareigą nurodyti ieškinio kainą ir jos
paskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus. Teismas taip pat nepažeidė ir CPK 148
str. 2 d. nurodytos nuostatos, kad prašymas turi būti pateikiamas teismui,
kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį. Kolegija nurodo, kad
nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas pažeidė CPK 34
str. 1 d., numatančią, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą
bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui,
išskyrus atvejus, numatytus CPK 35 str. ir pasikeitus rūšiniam teismingumui.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pasikeitė rūšinis teismingumas,
turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą.
Kolegija taip
pat nurodo, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui 2007-05-11 pateiktas
prašymas prijungti prie bylos papildomus įrodymus yra grąžinamas jį pateikusiam
asmeniui, kadangi pateiktas pasibaigus teismo nutarties apskundimo terminui, numatytam
Civilinio proceso kodekso 335 straipsnyje, todėl toks atskirojo skundo
papildymas prieštarauja Civilinio proceso kodekso 323 straipsniui.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada,
kad skundžiama Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007-04-11 nutartis yra
teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, numatančių
prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių formai ir turiniui keliamus
reikalavimus, todėl yra paliktina nepakeista, prašymas taikyti laikinąsias
apsaugos priemones atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1
punktas).
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331,
337, 339 str., kolegija
n
u t a r ė:
Vilniaus miesto
3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Romualda
Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Algirdas
Auruškevičius
Neringa
Švedienė