Nr. 1S-116-487/2021

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski),

teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       T. G. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį t. y. tuo, kad:

1.1.       veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirta dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

-       2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų (duomenys neskelbtini) T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą -7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę - sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

-       Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo - pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis - T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.       Taip pat T. G. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

-       2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų - siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į (duomenys neskelbtini) surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 - 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus - du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į (duomenys neskelbtini) gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant - slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki (duomenys neskelbtini) miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini), iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų - pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini), o grįžę į (duomenys neskelbtini), A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų - ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

1.3.       Be to, T. G. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

-       2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis (duomenys neskelbtini) vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 metų lapkritį, tačiau iki 2011 m lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 metų lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, ko pasėkoje A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“ 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“ bendros 500 eurų vertės, rankšluostį be vertės, odinę rankinę „Armani“ 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę be vertės ir 3 100 litų (897.82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis - T. G., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka T. G. laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 17 d. Suimtajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3.       Kaltinamojo T. G. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria T. G. pratęstas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir skirti švelnesnes. 

3.1.                      Skunde gynėjas nurodo, jog skundžiamojoje nutartyje išvardintų duomenų visuma nepatvirtina galimos prielaidos, jog T. G. padarė jam inkriminuotas veikas. Tik vieno bendradarbiaujančio su pareigūnais asmens parodymai apie T. G. veiksmus pripažintini nepakankamais tęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog, bylą nagrinėjant teisme, kaltinimai dėl sunkaus M. P. kūno sužalojimo ir pasikėsinimo sunkiai sužaloti R. M. iš esmės nepasitvirtino.

3.2.                      Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad T. G., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Akcentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų išvadą, kad suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, jog asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl įtarimų sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresiančios griežtos įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgarij, Bykov prieš Rusiją), gynėjas pažymi, kad T. G. yra siejamas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Jis turi gyvenamą vietą Lietuvoje, gyvena su savo faktine sutuoktine, su kuria veda bendrą ūkį, palaiko ryšius su ja suėmimo vietoje, turi 2 pilnamečius vaikus. T. G. yra suimtas jau ilgą laiko tarpą (nuo 2018 m. balandžio 17 d.), šis terminas bus įskaičiuotas į galutinę bausmę. Be to, T. G. BK straipsnių sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos, galimas ir lygtinis paleidimas. Todėl negalima suėmimo pratęsimą argumentuoti vien gresiančių bausmių griežtumu.

3.3.                      Gynėjas, nesutikdamas su teismo išvada dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, nurodo, kad teismas šią išvadą argumentavo T. G. pareikštų kaltinimų sunkumu ir ankstesniu teistumu, padarydamas prielaidą, kad kaltinamasis gali nusikalsti ir ateityje. Skunde pažymima, jog paskutinis T. G. teistumas buvo 2011 m., t. y. prieš 11 metų, todėl asmens teistumas yra išnykęs ir į tai turi būti atsižvelgiama. Kiti kaltinamojo teistumai buvo 2003-2005 m., prieš 16-18 metų. Pasak gynėjo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis kaltinamas veikų padarymu 2010-2011 m., t. y. beveik prieš 11 metų. Todėl manoma, kad toks suėmimo taikymo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

3.4.                      Pasisakydamas dėl EŽTT praktikos, susijusios su kardomųjų priemonių taikymu, gynėjas skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog kardomosios priemonės taikymas atitinka EŽTT praktiką ir joje suformuotus kriterijus. Skunde gynėjas, cituodamas EŽTT sprendimus, atkreipia skundą nagrinėjančio teismo dėmesį į tai, kad Teismas ne kartą pažymėjo bendrųjų principų, nusakančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu, kaip nustatyta Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje, laikymosi svarbą, pabrėžė, kad pirminėje proceso stadijoje kaltinamo asmens suėmimą gali pateisinti pagrįstas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo, būtinybė surinkti didelį kiekį įrodymų bei nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų, kurie kaip įtariama dalyvavo nusikalstamoje grupuotėje ir kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo, atsakomybės laipsnį. Tačiau tolesnėje proceso stadijoje, po „raktinių“ ar „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme šiomis aplinkybėmis suėmimas nebegali būti pateisinamas (Wrona prieš Lenkiją, Kudla prieš Lenkiją, Michta prieš Lenkiją, McKay prieš Jungtinę Karalystę) 

3.5.                      Gynėjas pabrėžia, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje byloje tokie „raktiniai“ (bendradarbiaujantys) liudytojai, t. y. H. B. ir A. Z., jau yra apklausti. Byloje suplanuotos kaltinamųjų apklausos ir gynybos prašymų nagrinėjimas. Gynėjo nuomone, Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas yra akivaizdus, o tolimesnis suėmimo T. G. taikymas yra perteklinis.

3.6.                      Suėmimu, kaip griežčiausia išimtine kardomąja priemone, esmingai apribojamos asmens teisės, todėl BPK 122 straipsnis numato, kad jis gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. EŽTT laikosi nuostatos, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant išimtinėms sąlygoms ir išimtinėms aplinkybėms (žr. Chodorkovskis prieš Rusija). Gynėjas vertina, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus konstatuotina, jog kardomųjų priemonių tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, ir netaikant T. G. pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

3.7.                      Skunde pažymima ir tai, kad EŽTT yra ne kartą pasisakęs apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones. Ši pareiga kyla ir iš BPK nustatyto reguliavimo. Taigi siekiant kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas ir, tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Teismas galimo švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo nesvarstė.

4.       Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. G. gynėjo advokato K. Ašmio skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundas atmetamas.

5.       Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pratęsus kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė galimas kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas bei, pratęsdamas kaltinamojo T. G. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

6.       Pažymėtina, kad, aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundą, patikrinamas tik skundžiamos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. vertinama, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžiama, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.

7.       Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas pakanka. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiojo parodymuose, tai pat įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialistų išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutikti neturi pagrindo. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad iš šių duomenų tik vieno bendradarbiaujančio asmens parodymuose užfiksuoti duomenys apie T. G., kurie laikytini nepakankamais, taip pat, kad bylą nagrinėjant teisme kaltinimai dėl vieno epizodo iš esmės nepasitvirtino, kaip minėta, skundą nagrinėjantis teismas duomenų įrodomosios reikšmės nevertina. Šioje proceso stadijoje teismas nenustato atskirų kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Tik bylą nagrinėjant teisme, byloje surinkti įrodymai tiriami, įvertinami bei sprendžiami asmens kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimai. Byloje surinktų duomenų ir juose esančios informacijos analizės atlikimas, jos patikimumo vertinimas ir išvadų dėl įrodymų  darymas yra bylą išnagrinėjusio teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, prerogatyva. Spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

8.       Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos daugiau negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

9.       Kauno apygardos teismas kaltinamajam T. G. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės dydį. T. G. yra kaltinamas padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos apysunkiams, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kurios, nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, yra reikšmingos kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę asmens pasislėpimo rizikos galimybę (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, jo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika – kad T. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena bei veda bendrą ūkį su faktine sutuoktine, su ja palaiko ryšius ir jo suėmimo vietoje, turi du pilnamečius vaikus, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią slėpimosi riziką. Šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nurodomi suimtojo socialiniai, ekonominiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai kaltinamasis padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina T. G. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

11.       Vertinant galimą kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką,  apygardos teismas atsižvelgė ir į kitą reikšmingą aplinkybę – į kaltinamojo ryšius užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Apie T. G. ryšius užsienyje spręsta, įvertinus kaltinamojo praleistą laiką užsienio valstybėse. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis T. G. ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2011 m. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje. Turimais duomenimis, kaltinamasis T. G. galimai yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), minėtame ikiteisminiame tyrime T. G. įtariamas ir tuo, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam keliose užsienio valstybėje (Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kt.). Nors šie duomenys negali būti tiesiogiai vertinami, jie, kaip minėta, suteikia pakankamą pagrindą manymui, jog kaltinamasis T. G. gali turėti asmeninių ryšių net keliose užsienio valstybėse ir siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bandyti jais pasinaudoti.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintų veikų, jų pobūdžio, patį T. G. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, patvirtinančių slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys T. G. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

13.       Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimas kaltinamajam T. G. paskirtas, pagrįstai nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. įžvelgus riziką, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pabrėžtina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Pasisakydamas dėl šio pagrindo buvimo, apygardos teismas įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. G. pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus laisvei, kvalifikuotu kitų asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, jų kontrabanda, turto bei dokumentų grobimu, panaudojant fizinį smurtą, kurie galimai padaryti dalyvaujant organizuotos grupės veikloje ir kurioje galimai paties T. G. vaidmuo (kaip nurodoma kaltinime, vieno iš organizuotos grupės lyderio, veikusio kaip nusikalstamų veikų organizatorius) nebuvo antraeilis. Remiantis bylos duomenimis, nusikalstamos veikos galimai nebuvo atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, savanaudiškos, dalis jų patenka į BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2012 m. oficialiai niekur nedirbo, nuo 2012 m. vasario 3 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, o nuo 2021 m. kovo 22 d. deklaravo išvykimą į užsienį. Taigi, jis iki sulaikymo oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, anksčiau buvo ne kartą teistas, tuo pačiu ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

14.       Nors galima sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog ankstesnis T. G. teistumas šiuo metu yra išnykęs, galimo kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis yra 2010-2011 m., dalis kaltinamajam inkriminuojamų veikų yra daug pavojingesnės ir sunkesnės už padarytas praeityje. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau, nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus, taip pat ir į vykstantį kitą ikiteisminį tyrimą atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, vertinant T. G. asmenybės pavojingumą. Visos šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas egzistuoja. Skundo argumentai kitų, jau paminėtų aplinkybių kontekste, negali būti vertinami kaip esmingai mažinantys T. G. naujo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

15.       Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių T. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

16.       Vertinant skundo argumentus dėl baudžiamosios bylos stadijos, T. G. taikomos kardomosios priemonės trukmės, nustatyta, kad suimtajam suėmimas taikomas nuo 2018 m. balandžio 17 d. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią T. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, spręstina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nepažeistas. Nors T. G. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

17.       Pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išskirtinėmis priežastimis tolimesniam T. G. suėmimo taikymui yra bylos sudėtingumas bei didelė apimtis (baudžiamąją bylą šiuo metu sudaro 78 tomai), itin didelis byloje dalyvaujančių proceso dalyvių, iš kurių kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų, skaičius, byla nagrinėjama dėl galimai padarytų apysunkių, sunkių ir labai sunkių sudėtingų, iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotų nusikalstamų veikų. Byla įstatyme nustatyta tvarka pripažinta greičiau nagrinėtina. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsęs, nėra pagrindo išvadai, kad procesas yra vilkinamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla nagrinėjama pagal iš anksto suderintą intensyvų teismo posėdžių grafiką. Pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių ar teisiamųjų posėdžių atidėjimas buvo sąlygoti objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga, posėdžių organizavimu karantino dėl Covid-19 grėsmės sąlygomis, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumu, jų sveikatos būkle ir kt. Dėl pandemijos, byla pagal galimybes, panaudojant technines priemones, yra nagrinėjama ir karantino metu, teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2021 m. spalio mėnesio pradžios ir tai patvirtina, kad dedamos visos pastangos išnagrinėti bylą kuo sparčiau.

18.       Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su suėmimo taikymo trukme, pažymėtina ir tai, kad EŽTT praktikoje Konvencijos 5 straipsnio pažeidimu dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai buvo laikomi suimti trumpesnį laiką, nei nagrinėjamu atveju suėmime laikomas T. G. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbus ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis bei pagrįstas manymas, kad T. G., paleistas iš suėmimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, yra tie duomenys, kuriems esant ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas T. G. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Taigi, kaltinamajam taikoma kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

19.       Kaltinamojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau turi būti svarstoma galimybė, net ir esant visiems formaliems suėmimo pagrindams, vietoj suėmimo skirti kitą kardomąją priemonę. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnyje keliami kardomųjų priemonių tikslai gali būti efektyviai užtikrinti kita su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusia kardomąja priemone arba taikant jų kompleksą. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesutinka su skundo teiginiais, jog, šioje proceso stadijoje T. G. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje. Baudžiamojoje byloje jokių racionalių ir efektyvių priemonių, galinčių užtikrinti, kad T. G. parinkta švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu būtų galima užtikrinti vieną iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. apriboti pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas kaltinamajam šioje baudžiamosios bylos stadijoje nebus efektyvus ir pakankamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

20.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl T. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo T. G. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi T. G. pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. bandžio 15 d. nutartimi T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 17 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai         Jolanta Čepukėnienė

        Justas Namavičius

         Linas Šiukšta