Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė
byla Nr. 2A-343-524/2007
Teisėja
R.Kulberkienė Procesinio
sprendimo kategorija 41; 42.11.3; 49; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos
pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Virginija
Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovės
atstovui adv. O.Drobitkai, atsakovų atstovui adv. R.Kiviliui, viešajame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį
skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį
atsakovėms A. J., S. Š., I. M., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko
administracijai, Kretingos rajono I-ajam notarų biurui dėl pirkimo-pardavimo ir
dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo
pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis ir dovanojimo sutartis, sudarytas tarp atsakovių (b.l. 2-3). Nurodo, kad atsakovė A. J. 2002-09-18 dovanojimo sutartimi perleido S. Š. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio 0,31 ha žemės įėjo į buvusią savininko A. K. teritoriją, dėl kurios sandorio
sudarymo metu dar vyko teisminiai ginčai, o vėliau galutiniu Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005-10-10 sprendimu ginčijamas žemės sklypas perėjo
valstybės nuosavybėn. Pažymi, kad 2005-02-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė S. Š. perleido nuosavybės teisę į ginčijamą žemės sklypą I. M.. Mano, kad šie sandoriai sudaryti pažeidžiant LR civilinio
kodekso nuostatas, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikoma
restitucija natūra.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b.l. 112-115) ieškovės ieškinį tenkino visiškai,
pripažino negaliojančiomis 2002-09-18 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. J. ir S. Š., ir 2005-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. Š. ir I. M., dėl tų sutarčių dalių, kuriose perleista nuosavybės teisė į 0,31 ha žemės sklypą, įeinantį į A. K. teritoriją, taikė restituciją ir grąžino I.
M. jos sumokėtą pirkimo-pardavimo sutarties kainą, o valstybės nuosavybėn grąžino 0,31 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad atsakovė A. J. ginčo
sklypo savininke tapo niekinio sandorio pagrindu, todėl ir kitiems atsakovams
negali atsirasti teisės ir pareigos šio sandorio pagrindu. Teismas padarė
išvadą, kad dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o
pažeistas imperatyvas daro negaliojančiais ir vėliau sudarytus sandorius, todėl
sutarčių galiojimo panaikinimas šiuo atveju reiškia niekinio sandorio pasekmių
pašalinimą ir atsakovė I. M. negali remtis savo sąžiningumu.
Pažymėjo, kad niekinis sandoris negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų,
tačiau būtina likviduoti turtinius padarinius, kuriuos jis sukėlė, todėl
taikoma dvišalė restitucija ir visos ginčo sandorių šalys grąžinamos į pradinę
padėtį.
Apeliaciniu skundu (b.l. 125-127) atsakovė I. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti, o nesant
galimybės pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų – grąžinti
bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisingai
taikant procesines teisės normas, neįvertinus reikšmingų bylos aplinkybių.
Pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo nei faktiniais, nei
juridiniais ieškinio pagrindais, pagrindžiančiais ieškinio dalyką ir taip išėjo
už reikalavimo bei ginčo ribų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo teisine
prezumpcija, kad turto valdytojas yra sąžiningas įgijėjas, kol neįrodyta
priešingai, o taikydamas visišką restituciją ir išreikalaudamas turto iš
sąžiningo įgijėjo, nesvarstė ir neaptarė sandorių negaliojimo ir tokios
restitucijos pasekmių bei prasmės.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 139-142) ieškovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą,
visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas.
Pažymi, kad šioje byloje sutarčių pripažinimas negaliojančiomis reiškė niekinio sandorio pasekmių pašalinimą, todėl atsakovai negali remtis savo
sąžiningumu. Konstatuoja, kad niekinis sandoris yra neegzistuojantis, todėl
negali sukurti sandorio šalims teisių ir pareigų, ir būtina likviduoti tuos
padarinius, kuriuos niekinis sandoris sukėlė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų
praktiką šios kategorijos bylose, teismams yra išaiškinęs 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų’’ ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo leidėjų tikslą ir
nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises pirmenybė yra teikiama turto grąžinimui
natūra pretendentams ir tik atsižvelgiant į susiklosčiusius visuomeninius
santykius gali būti numatytas išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas iš
asmenų, kurių nuosavybės teisės atkuriamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2003-09-12 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-961/2003 yra nurodęs, kad buvę
savininkai savo nekilnojamąjį turtą nustojo valdyti prieš savo valią, nes jis
buvo iš jų paimtas neteisėtai panaudojus prievartą, o valstybė, įsipareigodama
atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis to turto
valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol
nebus iki galo išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Vadinasi, kol nėra iki
galo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo vienu ar kitu
įstatymo numatytu būdu, negalima pripažinti, kad pažeista nuosavybės teisė yra
realiai apginta. Nacionalizuotas nekilnojamasis turtas, į kurį
pretenduojantysis nori atkurti nuosavybės teisę, išlieka neteisėtai nusavintas
prieš savininko valią iki to momento, kol nėra įstatymo numatyta tvarka
priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į šį turtą. Be to, Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2003-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2003
rėmėsi ir Konstitucinio Teismo 1994-05-27 bei 2002-05-10 nutarimais ir
atkreipė teismų dėmesį į Konstitucinio Teismo patvirtintą taisyklę, kad
sprendžiant turto restitucijos klausimus pirmenybė turi būti teikiama
nuosavybės grąžinimui natūra ir kad išankstinio žemės išpirkimo pagal kaimo
gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai, gyventojų bendram
naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms negalima grįsti visuomenės poreikiu,
nes išpirkus žemę atsiranda galimybė ją privatizuoti, t.y. įsigyti kitiems
asmenims.
Paminėtų bendrųjų nuostatų apie turto
nacionalizavimą laikėsi pirmosios instancijos teismas. Todėl nepagrįstas
apelianto motyvas dėl atsakovių A. J. ir I. M. sąžiningumo. Ieškovė yra pretendentė
atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą- į iki nacionalizacijos valdytą
A. K. žemę, esančią (duomenys
neskelbtini). Kliūtis
spręsti nuosavybės teisių atkūrimą buvo ta aplinkybė, kad žemės sklypo dalis,
į kurias pretenduoja ieškovė, buvo paskirta atsakovei A. J. neteisėtai kaip asmeninio ūkio žemė ir ši aplinkybė
konstatuota 2005-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-459/2005. 2002-09-18 dovanojimo sandorio teisėtumas
turi būti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teisės normas, t.y.
būtina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektų veiksnumas, valia ir forma
atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Įvertinus tai, kad
teismų praktikoje yra nustatyta, jog įvykdyta nekilnojamojo turto
nacionalizacija yra pripažinta neteisėta, nes buvę savininkai savo
nekilnojamąjį turtą nustojo valdyti prieš savo valią, nes jis buvo iš jų
paimtas neteisėtai pavartojus prievartą, todėl dovanojimo sandoris
pripažintinas neteisėtu CK 1.81 str. 1d. pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai
tvarkai ir gerai moralei. Pagal CK 1.81 str. 1d. sandorio negaliojimas yra
siejamas su jo prieštaravimu teisės normoms, t.y. su vienareikšmiškai įstatyme
įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės
interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu
yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio
negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas
visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius.
Paminėti motyvai leidžia padaryti išvadą, kad toks visuomenės interesas šioje
byloje yra nustatytas. Todėl pirmosios instancijos taikytas CK 6.66 str.
numatytas ginčo sandorių negaliojimo pagrindas negali būti pagrįstas, nes šių
sandorių šalys nėra kreditoriai ir skolininkai. Tarp šios bylos šalių yra
susiklostę platesni teisiniai santykiai, nes visų pirma valstybė yra atsakinga
ieškovei dėl jos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
proceso.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 2 d., sandorių negaliojimo
pasekmėms taikytinos 2001m. CK normos. Šios kategorijos bylose restitucijos
taikymo klausimai yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-12
nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-961/2003 ir konstatuota, kad nekilnojamojo
turto nacionalizacija yra pripažinta neteisėta, o CK 4.96 str.1d. nustato, kad
tokiais atvejais galima išreikalauti turtą ir iš sąžiningo įgijėjo. Valstybė,
įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kaip
faktinis jo valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems
asmenims tol, kol nebus galutinai išspręstas šio turto grąžinimo klausimas.
Šiuo atveju taikytinas restitucijos būdas-neteisėtai nusavinto turto
vindikacija, nes valstybei grąžinus ginčo žemę, jos įgaliotos institucijos
privalės spręsti ir atsakovo asmeninės žemės suteikimo klausimą ateityje
išsprendus ieškovų nuosavybės teisės atkūrimo klausimą. Šio sklypo dalies
grąžinimo valstybei klausimas jau yra išspręstas kitoje Klaipėdos apygardos
teismo byloje Nr. 2A-50-524/2005, pripažinus A. J. asmeninės ūkio žemės skyrimą neteisėtu. Todėl šioje
byloje pirmosios instancijos teismas grąžino ginčo sklypo dalį, t.y. tiek, kiek
įsiterpia į buvusio savininko A. K. teritoriją,
A. J..
Paminėtais motyvais
darytina išvada, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimo
naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
Kretingos rajono
apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti .
Kolegijos
pirmininkė Erika
Misiūnienė
Kolegijos
teisėjai Žydrūnas
Bertašius
Virginija
Nijolė Griškevičienė