Baudžiamoji byla Nr. 1-1922-990/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35815-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.2.; 1.1.8.2.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant A. G.,

dalyvaujant kaltinamiesiems R. J. (R. J.), J. Z. (J. Z.), kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Liudmilai Karvelienei, A. G.,

prokurorėms Orijai A. K., Jūratei Karčinskienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. V., nukentėjusiajam M. B.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo- Vilniaus teritorinės liginių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, ir J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., profesinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 286 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli Buivydiškių trečiojo tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), vairuodamas motorolerį „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų- (duomenys neskelbtini) reikalavimui sustoti, padidino greitį, nesuvaldęs motorolerio ir šiam nukritus vieną kartą kumščiu smogė į veidą prie jo pribėgusiam M. B., padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko pradėjo bėgti, o jį pasivijus P. V. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, spardėsi ir mojavo rankomis, padarydamas P. V. dešinės rankos alkūnės raiščių patempimą, patinimą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Jis su J. Z. prie Buivydiškių buvo su motoroleriu. Privažiavo patrulis ir pasakė, kad jie nevažiuotų, tikriausiai matė, kad jie buvo išgėrę. Jis galvojo, kad per laukus bus greičiau, dėl ko paėmė motorolerį ir pradėjo važiuoti. Pasuko prie Buivydiškių mokyklos ir vienas policininkas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip M. B., priėjęs sudavė jam smūgį į nosį. Jis M. B. sudavė atgal ir išsigandęs pradėjo bėgti. Vienas policininkas jį vijosi ir iššovė į jį su elektroimpulsiniu prietaisu. Tada jis su policininku pradėjo muštis. Atbėgo kitas pareigūnas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip P. V., uždėjo jam antrankius, paguldė prie tarnybinio automobilio, kojomis spardė jam į galvą, į visą kūną. Atvažiavo dar vienas patrulis ir jį sumušė, pasodino į automobilį ir nuvežė į komisariatą. Jis negerai vertina savo poelgį, kad važiavo girtas su motoroleriu, taip pat jis negerai padarė, kad sudavė policijos pareigūnui. Jis sudavė tik M. B..

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. jis kartu su J. Z. buvo prie tvenkinių netoli Buivydiškių, kur išgėrė alaus. Jis buvo su savo motoroleriu „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išgėręs alaus jis norėjo važiuoti namo. Tai buvo jau naktį. Jie privažiavo iki kelio pabaigos, kai prie jų privažiavo pareigūnai, kurie juos perspėjo, kad jeigu jie ir toliau važiuos, tai juos nubaus. Jis pagalvojo, kad namai netoli ir trupučiuką pavažiuos motoroleriu. Išvažiavęs iš miško jis pamatė stovinčius tuos pačius pareigūnus. Tuomet jis pats iš karto sustojo ir išjungė motorolerio variklį. Kai jis sustojo prie jo pribėgo vienas iš pareigūnų ir iš karto jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tada jis automatiškai sudavė minėtam pareigūnui vieną kartą kumščiu į veidą. Tada pribėgo antras pareigūnas, kuriam jis priešinosi. Pareigūnai jį pargriovė ir pradėjo spardyti, panaudojo dujų balionėlį, nes jis visą laiką priešinosi. Pareigūnai mušė jį kojomis per galvą. Jis niekur nebėgo. Su antru pareigūnu jis taip pat buvo susikibęs, galėjo pastarąjį kažkiek sužaloti. Pareigūnai jam uždėjo antrankius ir mušė jį, kai jis buvo su antrankiais. Po to pareigūnai pasodino jį į tarnybinį automobilį ir nuvežė į komisariatą (b. l. 85, 88).

Teisiamojo posėdžio metu J. Z. parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Vėlai vakare jis su R. J. sugalvojo nuvažiuoti į visą naktį dirbančią parduotuvę. Privažiavo policijos patruliai. Pastariesiems nuvažiavus jie užsivedė motorolerį ir pradėjo važiuoti. Pavažiavus apie 300 metrų iki posūkio įsijungė automobilio žibintai ir išėjo du policijos patruliai. Pamatę policijos patrulius jie sustojo. Jis dar norėjo papokštauti ir pakėlė abi rankas. Policijos pareigūnai pasakė, kad juos jau perspėjo, kad jie niekur nevažiuotų. Jis buvo gerokai išgėręs. Jis girdėjo, kaip R. su policijos pareigūnais kažką kalbėjo, tačiau ką konkrečiai, jis negirdėjo. R. buvo susikibęs su policininku, tačiau smūgių jis nematė nei iš vieno, nei iš kito pusės. Netrukus R. pradėjo bėgti, paskui pastarąjį nubėgo du policijos pareigūnai, o jis liko sėdėti prie motorolerio, niekur nebėgo. Vienas jaunas pareigūnas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip M. B., grįžęs iš automobilio vairuotojo pusės durelių pasiėmė juodas pirštines ir nieko nesakęs pradėjo jį mušti. Jis klausė, už ką jį muša, bandė užsidengti ir nukrito kartu su motoroleriu. Po to M. B. jį nutempė prie tarnybinio automobilio. Jis girdėjo, kaip R. šaukė, kad nemuštų. Vėliau atsidarė durys ir vienas iš policijos pareigūnų jį suėmė už sprando, sudavė vieną smūgį į galvą ir liepė tylėti. Prieš M. B. išsitraukiant pirštines, jis pastarajam nieko nesakė, M. B. taip pat jam nieko nesakė, neprašė jo eiti į tarnybinį automobilį. Jis nebandė važiuoti su motoroleriu. Jis galėjo ir taip pabėgti, nes du policijos pareigūnai nusivijo R.. Jis nesipriešino policijos pareigūnams. Jį M. B. į tarnybinį automobilį vilko užlaužtomis surakintomis rankomis, taigi suduoti M. B. jis negalėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. naktį jis buvo kartu su R. J. prie tvenkinių netoli Buivydiškių, kur gėrė alų. Po to jie pėsčiomis ėjo namo, nes R. motoroleris neužsivedė ir jie šį motorolerį tempė. Pro juos pravažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jie nevažiuoja. Jie atsakė, kad nevažiuoja, nes motoroleris neužsiveda. Pareigūnai juos įspėjo, kad jeigu važiuos, tai juos nubaus. Vėliau motoroleris atvėso, užsivedė ir jie nuvažiavo. Motorolerį vairavo R., o jis važiavo kaip keleivis. Prie posūkio jie pamatė tuos pačius pareigūnus, kurie įjungė šviesas. Jie iš karto sustojo. Pareigūnai priėjo prie jų, išsitraukė elektoimpulsinį prietaisą ir pastarąjį nukreipė į R.. R. pradėjo bėgti, tada abu pareigūnai pradėjo R. vytis. Jis liko vienas. Paskui vienas pareigūnas grįžo, o po kiek laiko kitas pareigūnas prie tarnybinio automobilio atvedė R.. Pareigūnas, kuris grįžo, iš tarnybinio automobilio pasiėmė juodas pirštines, jas užsidėjo ir pradėjo jį mušti. Pareigūnas stengėsi suduoti jam į galvą, bet jis rankomis užsidengdavo. Jis matė, kaip pareigūnai, atvedę R., pastarąjį numetė žemyn bei sudavė R. koja. R. rėkė ir prašė nemušti. Po to tas pats pareigūnas, kuris jį mušė, dar kartą suėmė jam už gerklės ir ranka sudavė į pakaušį. Jis tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje su uždėtais antrankiais (b. l. 99, 102).

Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Patruliuodami kartu su P. V. jie privažiavo Helsinkio gatvę, kur prie motorolerio pamatė du asmenis. Jie suprato, kad minėti asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio, dėl ko pastaruosius įspėjo, kad šie stumtų motorolerį. Minėti asmenys atsakė, kad nevairuos. Pavažiavę netoli tvenkinio jie sustojo ir po kelių minučių pamatė atvažiuojantį minėtą motorolerį. Jie iš karto įjungė garso ir šviesos signalą, kad sustabdytų minėtą motorolerį, bet pastarasis nestojo. Tada jie pradėjo važiuoti paskui minėtą motorolerį. Jie važiavo apie 100 metrų paskui minėtą motorolerį. Motoroleris didino greitį ir įsuko į vieną iš keliukų į dešinę pusę, tačiau motorolerio vairuotojas nesuvaldė motorolerio ir pastarasis dešiniu šonu nukrito ant žemės. Sustoję jie pribėgo pažiūrėti, ar motorolerio vairuotojui ir keleiviui viskas tvarkoje. Jis priėjo prie asmens, kuris vairavo motorolerį. Jis nespėjo išsitraukti net žibintuvėlio, kai minėto automobilio vairuotojas atsistojęs sudavė kumščiu jam į nosies sritį. Pajutęs bėgantį kraują jis nedelsdamas išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą ir pastaruoju šovė į motorolerio vairuotoją, tačiau prietaisas nesuveikė, motorolerio vairuotojas nusitraukė prietaiso laidus ir pradėjo bėgti. Jis pajuto didelį skausmą galvos srityje. Jis liko prie motorolerio keleivio, o P. V. nubėgo paskui motorolerio vairuotoją. Motorolerio keleiviui jis pasakė, kad šis eitų į tarnybinį automobilį. Motorolerio keleivis atsistojęs pradėjo eiti, tačiau priėjęs prie automobilio šono pradėjo muistytis, bandydamas ištrūkti. Jis motorolerio keleivį vedė iš kairės pusės, motorolerio keleivis sukdamas dešine ranka iš alkūnės į jį smūgiavo vieną kartą, todėl jis panaudojo kovinius veiksmus: pastūmęs motorolerio vairuotoją ir koja smūgiavęs per kojas žemiau blauzdos pargriovė motorolerio keleivį ant žemės, pastarąjį apsukęs veidu į žemę uždėjo antrankius, vėl pastatė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Pasodinęs motorolerio keleivį jis iš karto bėgo pas P. V.. Bėgdamas prie pastarojo jis pamatė besigrumiančius P. V. ir motorolerio vairuotoją. Jam pribėgus pastarieji jau buvo atsistoję, P. V. bandė motorolerio vairuotoją pargriauti, tuomet jis pribėgęs panaudojo dujas, po ko abu su P. V. pargriovė motorolerio vairuotoją, suvedė pastarojo rankas už nugaros ir privedė šį prie tarnybinio automobilio. Tarnybiniame automobilyje pirštinių jis niekada nesivežioja, jos yra tik liemenės kišenėje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. patruliavimo kartu su P. V. metu Helsinkio gatvėje, kur tiesiamas aplinkkelis, pastebėjo du vaikinus, bestovinčius prie motorolerio „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie privažiavo prie minėtų vaikinų, paklausė kur šie gyvena, o kai pastarieji jiems atsakė, jis pastebėjo, kad minėti vaikinai yra neblaivūs, nes kalba buvo nerišli. Vaikinai atsakė einantys namo. Jie vaikinus įspėjo, kad šie nevažiuotų motoroleriu, vaikinai sutiko ir pažadėjo nevažiuoti. Jie nepatikėjo ir nusprendė minėtų vaikinų palaukti, pažiūrėti, kas vyks toliau. Jie pavažiavo link įvažiavimo į pliažą ir netrukus išgirdo minėtus vaikinus atvažiuojant. Įjungę šviesas jie pradėjo važiuoti paskui minėtus vaikinus ir per garsiakalbį liepė vaikinams sustoti, tačiau minėti vaikinai nesustojo, o sukdami į dešinę ir bandydami pabėgti apsivertė. Tada jie iškarto pribėgo prie minėtų vaikinų: jis prie vairuotojo, o P. V.- prie keleivio. Vairuotojas atsikėlęs iš karto kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą. Jis patyrė didelį fizinį skausmą. Jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Po šių veiksmų jis ištraukė elektroimpulsinį prietaisą ir pastarąjį panaudojo prieš vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. J., bet R. J. nutraukęs elektroimpulsinio prietaiso laidus, pradėjo bėgti link Buivydiškio kaimo, o P. V. pradėjo pastarąjį vytis. Jis liko prie motorolerio keleivio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. Z.. Jis paėmė J. Z. už kairės pusės rankovės ir vedė pastarąjį link tarnybinio automobilio. Prie automobilio J. Z. pradėjo muistytis, mėgindamas jį nustumti, rankas kėlė į viršų, mėgindamas ištrūkti bei dešinės rankos alkūne sudavė jam nestiprų smūgį į krūtinę, todėl jis nedelsiant panaudojo prieš J. Z. tarnybines dujas, paguldė J. Z. prie tarnybinio automobilio ir uždėjo antrankius. Pasodinęs J. Z. į tarnybinį automobilį jis nubėgo padėti P. V.. Atbėgęs jis pamatė, kad tarp P. V. ir motorolerio vairuotojo vyksta grumtynės. Tuo metu prieš motorolerio vairuotoją jis panaudojo tarnybines dujas ir kovinių imtynių veiksmus, po ko motorolerio vairuotojas nukrito ant žemės veidu į žemę, jis su P. V. prispaudė motorolerio vairuotoją prie žemės keliais, uždėjo antrankius. Sulaikytą motorolerio vairuotoją jie nuvedė prie tarnybinio automobilio, į įvykio vietą iškvietė medikus, nes jam kraujavo iš nosies, o P. V. skundėsi rankos skausmais (b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu P. V. parodė, kad jis yra policijos patrulis. patruliuodamas su M. B. jis pastebėjo du akivaizdžiai neblaivius vyriškius. Paklausti, kur gyvena, minėti vyriškiai atsakė gyvenantys Zujūnų seniūnijoje. Jie minėtus vyriškius įspėjo, kad šie nevairuotų transporto priemonės. Nepatikėję, kad minėti vyrai įsiklausė į jų žodžius, jie už 200 metrų pastarųjų palaukė ir neužilgo pastebėjo atvažiuojantį motorolerį. Jis įjungė tarnybinio automobilio garso signalą, švyturėlius. Po kurio laiko minėti vyrai, važiuojantys link Buivydiškių, sukant į dešinę parvirto. Motorolerio keleivis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. Z., važiuojant pamojavo dviem rankomis. M. B. pribėgo prie motorolerio vairuotojo, o jis pribėgo prie motorolerio keleivio. Pastarasis nesipriešino. Motorolerio vairuotojas M. B. trenkė į veidą, po ko pastarasis išsitraukė elektroimpulsinį prietaisą, bet šis nesuveikė ir motorolerio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. J., pradėjo bėgti. Jis per raciją pasakė, į kurią pusę bėga motorolerio vairuotojas, kad kiti patruliai prisijungtų. Po 150 metrų netoli žirgyno motorolerio vairuotojas gal pavargo, taigi pastarąjį jis pasivijo ir jie pradėjo grumtis. Kelis kartus jie krito ant žemės, pasivoliojo, vėl atsistojo ir tada atbėgo M. B., kuris panaudojo dujas, po ko motorolerio vairuotojas buvo paguldytas ant žemės ir pastarajam uždėti antrankiai. Atvedus motorolerio vairuotoją prie tarnybinio automobilio atvažiavo kiti patruliai. Tarnybiniame automobilyje jau sėdėjo motorolerio keleivis. Po grumtynių jam pradėjo skaudėti dešinės rankos alkūnę. Tai pirma tokia trauma tarnybos metu.

Specialistas, apžiūrėjęs P. V. medicininius dokumentus, P. V. nustatė dešinės alkūnės raiščių patempimą, pasireiškusiu patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinę alkūnę arba dėl stipraus ir staigaus rankos judesio per alkūnės sąnarį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2016 m. liepos 30 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės plaštakos sumušimo diagnozė nepagrįsta, todėl sužalojimu nevertinama. Dešinės plaštakos penkto delnakaulio pamato lūžis įtartas, tačiau kategoriškai nepatvirtintas, todėl sužalojimu taip pat nevertinamas (b. l. 42).

Specialistas, apžiūrėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43).

Specialistas, apžiūrėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki atliekant radiologinį tyrimą 2016 m. lapkričio 30 d. ir, labiausiai tikėtina, nesusijęs su 2016 m. liepos 30 d. įvykiu, kadangi mokslinės literatūros duomenimis nosikaulių lūžiai sugyja per 2-3 savaites (b. l. 65-66).

Specialistas, apžiūrėjęs R. J., R. J. nustatė nubrozdinimus kaktoje abipus dešiniojo antakio, nosies, kairiojo skruosto ir žando sričių, dešiniojo riešo odos nubrozdinimus, abiejų akių apatinių vokų, nosies nugarėlės, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 30).

Specialistas, apžiūrėjęs J. Z., J. Z. nustatė nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, abipus juosmens, kairės pėdos odos nubrozdinimus, kaktos kairės pusės ir kairiojo smilkinio srities, dešiniojo dilbio, juosmens dešinės pusės poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairiojo žasto, krūtinės ląstos, nugaros, juosmens poodines kraujosruvas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 104-105).

Alkotesterio šaknelės kopijoje nurodyta, kad 2016 m. liepos 30 d. 02.13 val. R. J. iškvepiamame ore rasta 1,70 promilės alkoholio (b. l. 78).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2016 m. liepos 30 d. 02.24 val. J. Z. iškvepiamame ore rasta 2,75 promilės alkoholio (b. l. 92).

Teismas pažymi, kad tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. J. pripažino vieną kartą kumščiu smogęs į veidą prie jo pribėgusiam policijos pareigūnui M. B.. Tai, kad R. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui M. B., patvirtina ir M. B. ir P. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Specialistas, apžiūrėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. Taigi M. B. ir P. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad R. J. 2017 m. liepos 30 d. smogė M. B. į veidą, patvirtina ir specialisto išvada. Taip pat tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. J. pripažino, kad besigrumdamas su kitu policijos pareigūnu- P. V. galėjo pastarąjį sužaloti. Tai, kad R. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui P. V., patvirtina ir M. B. ir P. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Specialistas, apžiūrėjęs P. V. medicininius dokumentus, P. V. nustatė dešinės alkūnės raiščių patempimą, pasireiškusiu patinimu; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinę alkūnę arba dėl stipraus ir staigaus rankos judesio per alkūnės sąnarį; sužalojimas galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. Taigi M. B. ir P. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad R. J. 2017 m. liepos 30 d. besigrumdamas P. V. pastarąjį sužalojo, patvirtina ir specialisto išvada. Taigi teisiamojo posėdžio metu duotus M. B. ir P. V. parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- specialisto išvados- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad R. J. 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli Buivydiškių trečiojo tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), vairuodamas motorolerį „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų- (duomenys neskelbtini) P. V. ir (duomenys neskelbtini)M. B. reikalavimui sustoti, padidino greitį, nesuvaldęs motorolerio ir šiam nukritus vieną kartą kumščiu smogė į veidą prie jo pribėgusiam M. B., padarydamas veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko pradėjo bėgti, o jį pasivijus P. V. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, spardėsi ir mojavo rankomis, padarydamas P. V. dešinės rankos alkūnės raiščių patempimą, patinimą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šio baudžiamojo proceso metu J. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli Buivydiškių trečiojo tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 promilių), veikdamas kartu su R. J., R. J. siekiant išvengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, panaudodamas fizinį smurtą (duomenys neskelbtini)patruliui M. B., t. y. važiuodamas motoroleriu „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., nepakluso teisėtam policijos pareigūnų M. B. ir P. V. reikalavimui sustoti, o motoroleriui nukritus, vyriausiajam patruliui M. B. vedant jį į tarnybinį automobilį jis pradėjo muistytis, mėgindamas ištrūkti ir dešinės rankos alkūne sudavė šiam smūgį į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmą.

Vertindamas šio baudžiamojo proceso metu ištirtus duomenis teismas konstatuoja, kad J. Z. nepadarė jam įkaltinamos nusikalstamos veikos. Kaltinimas J. Z. paremtas iš esmės tik M. B. parodymais, kadangi tiek P. V., tiek R. J. parodė nematę, kaip M. B. prie tarnybinio automobilio vedė R. J., taigi jie nematė, ar J. Z. priešinosi M. B.. Teismas pažymi, kad M. B. parodymų apie J. Z. įkaltinamą veiką nepatvirtino ne tik nei vienas proceso dalyvis- šių parodymų nepatvirtino ir specialistas, apžiūrėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatęs tik veido sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nustatęs tik sužalojimą, kurį M. B. padarė R. J., ir nenustatęs jokių papildomų sužalojimų, kuriuos galėjo padaryti J. Z.. Teismas pažymi suprantantis, kad kai kada fizinis poveikis į kūną gali ant kūno nepalikti jokių objektyvių pėdsakų, sukeldamas tik fizinį skausmą, kas gali apsunkinti įrodinėjimo procesą, tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių. J. Z. viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis policijos pareigūnams nesipriešino: dviem pareigūnams nubėgus paskui R. J., jis liko laukti prie motorolerio, o jeigu būtų norėjęs pabėgti, būtų pabėgęs. Teismas šiuos J. Z. teiginius laiko logiškais, kadangi nenustatė priežasties, dėl ko J. Z. galėjo priešintis policijos pareigūnams: policijos pareigūnų stabdomą motorolerį vairavo ne jis, o R. J., taigi jam, kaip motorolerio keleiviui, jokia atsakomybė už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą negrėsė, taigi jis neturėjo jokios priežasties priešintis, tuo labiau aktyviais veiksmais, policijos pareigūnams. Dar daugiau, specialistas, ištyręs J. Z. kūną, nustatė, kad sužalojimai ant J. Z. kūno 2016 m. liepos 30 d. padaryti mažiausiai dvidešimt penkiais (!) trauminiais poveikiais; sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Šios aplinkybės patvirtina J. Z. parodymus, kad policijos pareigūnas ne vieną kartą jį mušė, nors jis ir nesipriešino. Kita vertus sužalojimų skaičius ant J. Z. kūno leidžia teismui pagrįstai abejoti policijos pareigūnų veiksmų proporcingumu bei M. B. parodymų teisingumu: nors M. B. parodė, kad J. Z. atsistojęs pradėjo eiti, tačiau priėjęs prie automobilio šono pradėjo muistytis, bandydamas ištrūkti, ir sukdamas dešine ranka iš alkūnės į jį smūgiavo vieną kartą, akivaizdu, kad tokio pobūdžio ir laipsnio nuo alkoholio apsvaigusio asmens priešinimasis negalėjo gerai fiziškai pasirengusiam policijos pareigūnui sukelti didesnių problemų minėtą asmenį sulaikyti šiam nepadarant daugybinių kūno sužalojimų. Nors M. B. parodė, kad jis pastūmęs motorolerio vairuotoją ir koja smūgiavęs per kojas žemiau blauzdos pargriovė motorolerio keleivį ant žemės, pastarąjį apsukęs veidu į žemę uždėjo antrankius, vėl pastatė ir pasodino į tarnybinį automobilį, t. y. su J. Z. kūnu kontaktavęs tik kelis kartus, specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai bei jų kiekis nepatvirtina šių M. B. parodymų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė specialistas, ant J. Z. kūno 2016 m. liepos 30 d. esantys sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, taigi minėti sužalojimai negalėjo būti padaryti J. Z. griūnant nuo R. J. vairuojamo motorolerio.

Teismas pažymi ir tai, kad nusikaltimu gali būti pripažinta tik priešinga teisei pavojinga veika. Minėta, kad nagrinėjamų įvykių metu J. Z. buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 promilės alkoholio), J. Z. priešinimasis pasireiškė, anot M. B., vienu nestipriu smūgiu, taigi akivaizdu, kad tokia veika, net ir laikant M. B. parodymus teisingais, negali būti laikoma pavojinga, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.

Šiame kontekste nelogiškas yra ir kaltinimas, kad J. Z. veikė veikdamas kartu su R. J., kadangi, kaip minėta, motorolerį vairavo tik R. J., o J. Z. važiavo kaip keleivis, kuris negalėjo valdyti minėto motorolerio ir, pareigūnams stabdant, motorolerį sustabdyti. Kita vertus teismas nenustatė ir R. J. ir J. Z. susitarimo veikti neteisėtai: stabdant pareigūnams važiuoti toliau, o vėliau- ir priešintis pareigūnams.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad J. Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, t. y. jis nesipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, dėl ko J. Z. išteisintinas.

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

R. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams- policijos pareigūnams, taigi R. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtį.

4. Bausmės skyrimo motyvai

R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl R. J. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas pažymi, kad R. J. yra neteistas, jis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, R. J. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Teisiamojo posėdžio metu R. J. neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, taigi R. J. viešųjų darbų bausmė neskirtina. Nesant teisinio pagrindo R. J. skirti viešųjų darbų ir laisvės atėmimo bausmių, R. J. skirtina turtinio pobūdžio bausmė- bauda. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokurorės siūlomas skirti dvylikos minimalių gyvenimo lygių (toliau- ir MGL), t. y. 451,92 eurų baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Baudą įpareigotina sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. J. nuo 2016 m. liepos 30 d. 02.06 val. iki 2016 m. liepos 30 d. 17.15 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 79, 80), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviejų MGL, t. y. 75,32 eurų dydžio baudai, ir šia suma sumažintinas paskirtosios baudos dydis.

5. Civiliniai ieškiniai

Šio baudžiamojo proceso metu P. V. pareiškė 800 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 29). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 160,53 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. J. ir J. Z. padarytos nusikalstamos veikos. Kaip nurodyta civilinio ieškinio prieduose, M. B. gydymas valstybės biudžetui kainavo 113,83 eurų, P. V. gydymas- 46,70 eurų (b. l. 69-72).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad P. V. dėl R. J. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos. Visgi pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju- nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Vadovaujantis šia teisės norma, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2016 m. gruodžio mėn. nusprendė dėl 2016 m. liepos 30 d. sužalojimo M. B. išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Teismas pažymi, kad P. V. civilinį ieškinį pareiškė 2016 m. spalio 27 d., t. y. iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimo M. B. išmokėti kompensaciją, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad analogiškas sprendimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo po P. V. civilinio ieškinio pareiškimo buvo priimtas ir dėl P. V. sužalojimo. Baudžiamojo proceso metu P. V. nepateikė jokių duomenų apie tai, ar jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl piniginės kompensacijos dėl 2016 m. liepos 30 d. sužalojimo išmokėjimo ir, jei kreipėsi, kokia kompensacija jam buvo sumokėta, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko P. V. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civilinio ieškinio prieduose, M. B. gydymas valstybės biudžetui kainavo 113,83 eurų, P. V. gydymas- 46,70 eurų. Kaip matyti iš civilinio ieškinio priedų, M. B. gydymas apsiribojo nosies sužalojimo, t. y. sužalojimo, kurį M. B. padarė R. J., gydymu, P. V. gydymas- alkūnės sužalojimo, t. y. sužalojimo, kurį P. V. padarė R. J., gydymu. R. J. nusikaltimo metu sužalojus M. B. ir P. V., pastarieji buvo gydomi valstybės lėšomis, taigi nusikalstamais R. J. veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 160,53 eurų dydžio turtinė žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 160,53 eurų.

6. Kardomosios priemonės

Baudžiamojo proceso metu R. J. ir J. Z. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81, 95).

Minėta, kad J. Z. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, dėl ko J. Z. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento. R. J. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1, 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam dvylikos minimalių gyvenimo lygių, t. y. 451,92 eurų baudą.

Į R. J. skirtą bausmę įskaityti R. J. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, kas atitinka dviejų minimalių gyvenimo lygių, t. y. 75,32 eurų dydžio baudą, ir šia suma sumažinti paskirtosios baudos dydį.

Įpareigoti R. J. 376,60 eurų dydžio baudą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti R. J., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Pripažinti P. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 160,53 eurų.

R. J. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išteisinti J. Z., jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

J. Z. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Mindaugas Ražanskas