Civilinė byla Nr. 2A – 605 – 198 / 2011
Procesinio sprendimo kategorija:
35.4; 121.15; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
sekretoriaujant Vilmai Daukšienei
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Interselas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-828/2011 pagal ieškovo UAB „Panevėžio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Interselas“, trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 886,01 skolos už jo atsakovui suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., 657,56 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2003-10-30 ir 2004-02-02 šalys sudarė Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis atitinkamai negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal šių sutarčių 5 p. įsipareigojo mokėti mokesčius ieškovui už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 30 dienos. Atsakovas savo pareigos atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas nevykdė ir toliau nevykdo. 2003-10-30 ir 2004-02-02 sutartys negali būti nutrauktos, kadangi atsakovas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valdo ir naudoja, todėl vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d. privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Interselas“ 10 886,01 Lt skolos, 515,60 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010-05-24 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad ieškovas 2004 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-961 pagrindu yra paskirtas gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi (t.1, b.l. 6, 7). Atsakovas 2003-05-23 lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudoja negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. t.1, 116-124) bei 2004-02-23 lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudoja negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 112-115, 125-134). 2003-10-30 ir 2004-02-02 šalys sudarė Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis atitinkamai negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 8, 9). Ieškovas ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų įgaliotas asmuo 2008-02-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl teritorijos valymo (t.1, b.l. 106).
Teismas pripažino, kad atsakovas iš anksto neinformavo ieškovo apie tai, kad nori vienašališkai nutraukti 2003-10-30 ir 2004-02-02 sutartis, tik vienareikšmiškai 2010-01-14 rašte nurodė, kad jas nutraukia. Tarp bylos šalių sudarytose sutartyse jų nutraukimas be įspėjimo nebuvo numatytas, todėl turi būti remiamasi įstatymo nuostatomis dėl privalomo išankstinio pranešimo apie sutarčių nutraukimą (CK 6.199, 6.218 str.). Laikė, kad sutartys galiojo ir turėjo būti vykdomos skolos susidarymo laikotarpiu. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.), laikė, kad atsakovas, kaip ir visi kiti butų ar kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.), taip pat valdyti, tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str. 3 d.), nepriklausomai nuo to, ar sudarytos ir galioja nurodytos 2003-10-30 ir 2004-02-02 Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartys (b.l. 8, 9).
Nurodė, kad ieškovas negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatinę techninę priežiūrą atliko pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-04-22 įsakymą Nr. A-200 „Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą“ (t.1, b.l. 90-94). Vykdydamas patalpų techninę priežiūrą, ieškovas vadovavosi 2005-05-26 UAB „Panevėžio būstas“ direktoriaus patvirtintomis taisyklėmis „UAB „Panevėžio būstas“ administruojamų gyvenamųjų namų techninės priežiūros, techninės priežiūros dokumentų pildymo ir saugojimo žinybinės taisyklės“ (t.1, b.l. 95-99) bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Teismas laikė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, b.l. 177-179, t.2, b.l. 64-73, 75-82), patvirtina, jog ieškovas vykdė nurodytas funkcijas, teikė sutartyse numatytas paslaugas atsakovui, tvarkė namo patalpų ir savininkų apskaitos duomenis, sudarė bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdė bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tvarkė įmokų apskaičiavimo, surinkimo ir paskirstymo apskaitą, taip pat atliko kitas administravimo funkcijas. Todėl atsakovas privalo atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.
Pagal 2004-02-02 Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties 3 punktą, ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti lauko teritorijos valymo paslaugą adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9), o atsakovas už ją atsiskaityti. Be to, ieškovas ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų įgaliotas asmuo 2008-02-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl teritorijos valymo (t.1, b.l. 106, 107). Ieškovas minėtomis sutartimis buvo įsipareigojęs valyti visą namui, adr. (duomenys neskelbtini), priskirtą teritoriją. Pripažino, kad ieškovas įrodė, jog teikė teritorijos valymo paslaugas atsakovui. Aplinkybės, kad dalį teritorijos prie savo valdomų patalpų atsakovas valė pats, nelaikė patvirtinančia, jog tarp šalių sudaryta sutartis negaliojo, ar ieškovas jos nevykdė (teritorijos nevalė). Pripažino, kad vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-06 įsakymo Nr. A-311 3 p. atsakovas turėjo teisę atsisakyti ieškovo teikiamų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti pats, tačiau tai padaryti jis privalėjo tinkamai, t.y. suderinti atitinkamas teritorijos dalis. Todėl teismas laikė, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovas sutiko, jog ieškovas ir toliau jam teiktų teritorijos valymo paslaugas, t.y. pageidavo, kad sutartis būtų vykdoma (CK 1.71 str. 2 d.). Pripažino, kad remdamasis Panevėžio miesto administravimo nuostatų 9 ir 10 p. ieškovas pagrįstai atsakovui apskaičiavo mokesčius už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą pagal šalių sudarytą sutartį dėl teritorijos valymo, kurioje yra nustatytas netgi didesnis mokestis, negu taikė ieškovas.
Nustatė, kad negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 743,03 kv.m. (t.1, b.l. 114-115) (PVM sąskaitose-faktūrose ieškovas mokesčius skaičiuoja nuo 688,91 kv.m. ploto). Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 533,63 kv.m. (t.1, b.l. 116-117). Ieškovas mokesčius skaičiuoja vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriumi, patvirtintų 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais); Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų IV skyriumi, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A584 (b.l. 83-89). Ieškovas proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja šiuos mėnesinius mokesčius ir įmokas: už namo bendrosios nuosavybės administravimą (administravimo darbų sąrašas – t.1, b.l. 89), vadovaudamasis 2002-06-13 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32-13, tarifas 0,12 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 82); už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) (nuolatinės techninės darbų sąrašas ir periodiškumas – t.1, b.l. 90-94), vadovaudamasis 2002-06-13 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32-13, tarifas 0,12 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 82); už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), vadovaudamasis 2005-11-24 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-39-1, tarifas 0,1090 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 100-101); kaupiamąsias įmokas – vadovaudamasis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugumos savininkų prašymu ir 2005-07-01 UAB „Panevėžio būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. V-82, tarifas 0,342 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 104, 108, 109) bei daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugumos savininkų prašymu ir 2008-03-21 UAB „Panevėžio būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. V-35, tarifas 0,195 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 105, 107); už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamas pagal šios energijos apskaitos prietaisų rodmenis; už namui priskirto žemės sklypo priežiūrą - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), daugumos savininkų prašymu ir 2008-03-21 UAB „Panevėžio būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. V-35, tarifas 0,147 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 105, 107; t.2, b.l. 37), kuris yra netgi mažesnis nei nustatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje (0,165 Lt/kv.m. + PVM) (t.1, b.l. 9). Teismas konstatavo, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai taikė mokesčių ir įmokų tarifus.
Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių išieškojimo, teismas priteisė 515,60 Lt delspinigius tik už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (CK 1. 125 str. 5 d. 1 p.) Taip pat iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio atsakovo priteistos 6 % dydžio metines palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.71, 6.200, 6.210 straipsniai), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Panevėžio būstas“ ieškinys atsakovui UAB „Interselas“ ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių sudarytos sutartys galiojo ir turėjo būti vykdomos skolos susidarymo laikotarpiu. CK 6.218 str. 1 d. numato, kad dėl esminio sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Jokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Interselas” negalėtų pasinaudoti šia teise, nebuvo nustatyta. Be to, ir pats ieškovas sutarčių nutraukimo pagrindo ir fakto neginčijo. Teismas konstatavo tik sutarčių nutraukimo procedūros pažeidimą, t.y. kad apie nutraukimą ieškovas nebuvo informuotas iš anksto, tačiau mano, jog šis pažeidimas neatima iš UAB „Interselas” teisės apskritai nutraukti sutartis. Pirmosios instancijos teismas turėjo nukelti sutarčių nutraukimo datą CK 6.218 str. nustatytam 30 dienų laikotarpiui ir sutarčių nutraukimo data laikyti 2010-02-13. Nesutinka su teismo pozicija, kad netgi pripažinus sutartis nutrauktomis, ieškovas, kaip namų administratorius, privalėtų teikti jose numatytas paslaugas atsakovui, o atsakovas, kaip patalpų savininkas, privalėtų už jas atsiskaityti, kadangi tai pažeistų teisės aktų nuostatas, šalių sutarties laisvės principą. Ieškovas toliau vykdydamas nutrauktas sutartis veikė savo rizika, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovas neturi pareigos už paslaugas apmokėti. Remiantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-06 įsakymo Nr.A-311 „Dėl Panevėžio miesto teritorijų prie daugiabučių gyvenamųjų namų valymo”, reglamentuojančio namui priskirtų žemės sklypų naudojimo ir priežiūros reikalavimus Panevėžio mieste, 3 punktu, įmonės, įstaigos, organizacijos, įsikūrusios daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, privalo pačios valyti (proporcingai pagal valdomą pastato dalį) ar sudaryti sutartis su kitais asmenimis dėl teritorijos valymo. Taigi UAB „Interselas” turėjo galimybę sudaryti sutartį su kitais asmenimis dėl teritorijos valymo arba teritoriją tvarkyti pats. Po sutarčių nutraukimo UAB „Interselas” teritorijos valymo darbus atliko pats, ieškovas teikdamas paslaugas veikė savo rizika, taigi atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu pagal negaliojančią sutartį. Mano, jog pats ieškovas, būdamas verslininkas ir teikdamas paslaugas, kurios yra jo profesinė veikla, turėjo suderinti su atsakovu konkrečius teritorijos plotus ir dalis, kurias valys, o ne atvirkščiai. Nesutinka, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai taikė mokesčių ir įmokų tarifus. Šalių pasirašytose 2003-10-30 ir 2004-02-02 Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyse buvo numatyti konkretūs teikiamų paslaugų tarifai, tuo tarpu ieškovas, apskaičiuodamas mokesčius, nepakeitus šalių pasirašytų sutarčių, taikė didesnius, nei sutartyse numatyti, mokesčių tarifus. Panevėžio miesto savivaldybės taryba savo sprendimais yra patvirtinusi tik maksimalius tarifus, o ne konkrečius paslaugų tarifus kiekvienam pastatui, todėl turėtų būti taikomi sutartyse numatyti tarifai apskaičiuojant mokesčius atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tarifų dydžių pagrįstumo, nepagrįstai rėmėsi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), daugumos gyventojų prašymais ir todėl netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Nėra žinoma, ar šie prašymai yra namo butų savininkų, ar tik gyventojų, t.y. nuomininkų (naudotojų), tuo tarpu CK 4.85 str. 1 d. numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Teismas nepasisakė dėl UAB „Interselas” pareikštų argumentų apie ieškovo priskaičiuotų delspinigių nepagrįstumą. Ieškovas delspinigius nepagrįstai skaičiavo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos” dalinio pakeitimo“ nuostatas, kurios taikomos gyventojams, tačiau ne juridiniams asmenims.
Ieškovas su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai prieštarauja išvadai, jog sutartys galiojo ir turėjo būti vykdomos skolos susidarymo laikotarpiu. Tarp bylos šalių sudarytose sutartyse jų nutraukimas be įspėjimo nenumatytas, todėl turi būti remiamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis dėl privalomo išankstinio pranešimo apie sutarčių nutraukimą (CK 6.218 str.). Atsakovui tinkamai nepranešus apie vienašališką sutarties nutraukimą tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo. Įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas teisme neįrodinėjo, jog ieškovas būtų pažeidęs esmines sutarties sąlygas. Sutarčių teisėje taikomas favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi imtis maksimalių pastangų siekdamos išsaugoti sutartį, todėl sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, tuo tarpu atsakovas nesiėmė jokių priemonių sutarčiai išsaugoti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas privalėjo ginčyti sutarčių nutraukimo pagrindą ir faktą, kadangi pats privalėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias sutarčių nutraukimo teisėtumą. Atsakovas bando įrodinėjimo pareigą perkelti teismui nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nukelti sutarčių nutraukimo datą CK 6.218 str. nustatytam 30 d. laikotarpiui. Atsakovas nepagrįstai prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog netgi pripažinus sutartis nutrauktomis, ieškovas, kaip namų administratorius, privalo teikti jose numatytas paslaugas atsakovui, o atsakovas, kaip patalpų savininkas, privalo už jas atsiskaityti, teigdamas, kad tai pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, tačiau ir šalių sutarties laisvės principą. Atsakovas sau naudinga linkme traktuoja sutarties laisvės principo aspektus, nes teisės teorijoje atsakovo pateiktas, sutarties šalies teisė nutraukti sutartį kaip sutarties laisvės principo aspektas, yra nepripažįstamas. Atsakovo argumentas, kad ieškovas toliau vykdydamas nutrauktas sutartis veikė savo rizika, neturėdamas jokio teisinio pagrindo yra nepagrįstas, nes ieškovas pagrįstai ir sąžiningai vykdė galiojančiomis sutartimis įtvirtintus savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas nesutinka, jog pats privalėjo suderinti su ieškovu konkrečius teritorijų plotus, nustatyti kokios teritorijos kokią konkrečiai dalį jis valys pats, o kurią pats toliau valys ieškovas. Remiantis teritorijų valymo paslaugų sutarties turiniu (3.1. p.) bei galiojančiais norminiais teisės aktais, nustatančiais atitinkamų sutarčių sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarką atsakovas pažeidė sutarties nutraukimo tvarką, kurios sudedamoji dalis buvo ir konkrečių valomų teritorijų plotų suderinimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog kitokių (didesnių) tarifų skaičiavimas, nepakeitus šalių pasirašytų sutarčių, yra neteisėtas. Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarčių 6. punktu šalys sulygo, jog gavus pranešimą dėl tarifų ir kainų už paslaugas pasikeitimo, negyvenamųjų patalpų savininkas privalo per 10 dienų atvykti į UAB “Panevėžio būstas“ dėl mokesčių perskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis byloje nurodytais teisės aktais, kurių pagrindu nustatyti tarifų dydžiai, padarė išvadą, jog šie dydžiai negali būti sutarčių dėl paslaugų teikimo dalykas. Taigi sutartys, pasikeitus tarifams, neturėjo būti keičiamos.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju nėra.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2004 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-961 pagrindu yra paskirtas gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi (t.1, b.l. 6, 7). Atsakovas 2003-05-23 lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudoja negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 116-124) bei 2004-02-23 lizingo sutarties pagrindu valdo ir naudoja negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 112-115, 125-134). 2003-10-30 ir 2004-02-02 šalys sudarė Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis atitinkamai negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal šių sutarčių 5 p. įsipareigojo mokėti mokesčius ieškovui už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 30 dienos, o laiku nesumokėjus – ir delspinigius, skaičiuojamus pagal Vyriausybės nutarimus. Sutarčių 6 p. atsakovas įsipareigojo gavęs pranešimą apie tarifų ir kainų už paslaugas pakeitimo per 10 dienų atvykti į UAB „Panevėžio būstas“ dėl mokesčių perskaičiavimo. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad laiku nepranešus apie pasikeitimus mokesčių nepriemokos išieškomos ne ginčo tvarka, permokėtos sumos įskaitomos į būsimas įmokas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas nėra apmokėjęs laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas. UAB „Interselas“ 2010-01-14 rašte ieškovui nurodė, kad šalių sudarytas 2003-10-30 ir 2004-02-02 sutartis nutraukia, kadangi ieškovas išrašo sąskaitas pritaikydamas kitokius, nei sutartyse yra numatyti, tarifus (t.1, b.l.58).
Atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šalių sutartis galiojančiomis ir vykdytinomis. CK 6.199 str. numatyta, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl esminio sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą taip pat privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Kadangi tarp bylos šalių sudarytose sutartyse jų nutraukimas be įspėjimo nebuvo numatytas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nuostatomis dėl privalomo išankstinio pranešimo apie sutarčių nutraukimą (CK 6.199, 6.218 str.) bei pripažino, kad atsakovui nesilaikius pareigos iš anksto informuoti ieškovą apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartis, nėra pagrindo laikyti jas nutrauktomis. Be to, vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama tik esant kitos šalies padarytam esminiam sutarties pažeidimui (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 str. 1 d.). Pripažintina, kad pats atsakovas, metus laiko visiškai nemokėdamas už ieškovo suteiktas paslaugas, iš esmės pažeidė šalių sudarytų sutarčių sąlygas. Atsakovas, būdamas informuotas apie mokėtinų mokesčių dydžius bei tarifus PVM sąskaitose-faktūrose, jas gaudamas ir matydamas sumas, mokėtinas už šilumos punkto priežiūrą, teritorijos valymą, taip pat kaupiamąsias lėšas, jų dydžių neginčijo iki pat rašto dėl vienašališko sutarties nutraukimo pateikimo, nors naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, taip pat pažeisdamas sutarčių 7 p. reikalavimus, neatvyko pas ieškovą nuo pirmos sąskaitos gavimo praėjus 10 dienų išsiaiškinti dėl besikeičiančių tarifų ir kainų pakeitimo tvarkos. Pripažinti, kad ieškovui išrašius sąskaitas pritaikant kitokius, nei sutartyse yra numatyti, tarifus, buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, negalima, kadangi tokią teisę pagal sutarčių 7 p. ieškovas turėjo. Todėl atsakovas ne tik kad nesilaikė imperatyviai nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos, bet ir neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį nesant kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo. Pripažinus, kad šalių sudarytos 2003-10-30 ir 2004-02-02 sutartys galiojo, atmestini apelianto teiginiai, kad jam nekyla pareiga mokėti ieškovui už jo suteiktas teritorijos valymo paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė, kad netgi pripažinus sutartis nutrauktomis, atsakovas, kaip patalpų savininkas, privalėtų atsiskaityti už ieškovo teikiamas paslaugas CK 4.82, 4.83, 4.84 str. pagrindais. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo valdomų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 743,03 kv.m., negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 533,63 kv.m. (t.1, b.l. 114-117). Ieškovas atsakovui mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas skaičiuoja atsižvelgdamas į UAB „Interselas“ valdomų patalpų bendrą plotą. Tuo tarpu mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas skaičiuoja pagal mažesnį UAB „Interselas“ valdomų patalpų plotą, t.y. 688,91 kv.m., kadangi atsakovas nesilaikė 2003-10-03 sutarties 7p. numatytos pareigos informuoti ieškovą apie patalpų plotų pasikeitimus (t.1, b.l. 59-60). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad atsakovui mokesčiai už gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas yra paskaičiuoti neišlaikant proporcijos tarp visų bendraturčių, atsižvelgiant ne į visą atsakovo valdomų patalpų bendrą plotą, kas yra naudinga UAB „Interselas“.
Apeliantas nesutinka, kad ieškovas teisingai ir pagrįstai taikė didesnius mokesčių ir įmokų tarifus, nes šalių pasirašytose 2003-10-30 ir 2004-02-02 Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartyse buvo numatyti konkretūs teikiamų paslaugų tarifai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių sutarčių 6 p. atsakovas įsipareigojo gavęs pranešimą apie tarifų ir kainų už paslaugas pakeitimo per 10 dienų atvykti į UAB „Panevėžio būstas“ dėl mokesčių perskaičiavimo. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad laiku nepranešus apie pasikeitimus mokesčių nepriemokos išieškomos ne ginčo tvarka, permokėtos sumos įskaitomos į būsimas įmokas. Nors atsakovui nebuvo siunčiami pranešimai, tačiau laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės pabaigos iki 2010 m. balandžio pabaigos UAB „Interselas“ pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose buvo nurodyti įmokų tarifai už šilumos punkto priežiūrą, teritorijos valymą, taip pat kaupiamąsias lėšas, jų dydžių ieškovas neginčijo iki pat 2010-01-14 rašto dėl vienašališko sutarties nutraukimo pateikimo, nors naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Sutartyse numatyta, kad tarifai ir kainos už paslaugas gali keistis.
Ieškovas proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja įmokas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) vadovaudamasis 2005-11-24 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-39-1, tarifu 0,1090 Lt/kv.m. (t.1, b.l. 100-101). Apeliantas teigia, kad šiame sprendime yra patvirtinti maksimalūs tarifai, o ne konkretūs kiekvienam pastatui, todėl turėtų būti vadovaujamasi šalių sutartimi. Kaip jau pasisakyta aukščiau, šalių sudarytose sutartyse buvo numatyta kainų, tarifų pasikeitimo galimybė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas vadovaudamasis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu, nepažeisdamas jame įtvirtintų nuostatų dėl maksimalių tarifų, neteisėtai skaičiuoja įmokas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) tarifu 0,1090 Lt/kv.m. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir nepagrįstai rėmėsi savininkų sprendimais, kadangi nėra aišku, ar jie buvo priimti butų savininkų, ar tik gyventojų (nuomininkų). Vadovaujantis CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad daugiabučio gyvenamųjų namų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), daugumos savininkų prašymus dėl kaupiamųjų įmokų dydžio būtų pasirašę ne butų savininkai. Teismas vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolos dydžio nustatymo nepažeidė CPK 176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų delspinigių. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis Civilinio kodekso 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tiek Civilinio kodekso 6.70 str. 1 d., tiek 6.71 str. 1 d. įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (Civilinio kodekso 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami. Šalių sudarytų 2003-10-30 ir 2004-02-02 Pastato administravimo, priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarčių 5 p. įsipareigojo mokėti mokesčius ieškovui už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 30 dienos, o laiku nesumokėjęs – ir delspinigius, skaičiuojamus pagal Vyriausybės nutarimus. Ieškovas nurodė, kad delspinigius skaičiuoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos” dalinio pakeitimo“ nuostatomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neturi teisės delspinigių atsakovui skaičiuoti minėtų Vyriausybės nutarimų pagrindu, kadangi juose numatyti konkretūs subjektai, kurie turi mokėti delspinigius bei delspinigių tarifą, t.y. gyventojai. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą negyvenamosiose patalpose, ginčo atveju skaičiuojant delspinigius šių Vyriausybės nutarimų nuostatomis ieškovas negali vadovautis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė delspinigius ieškovo naudai, todėl sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1d.3 p).
Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 346 Lt žyminis mokestis, 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų, taip pat ieškovas turėjo 700 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 342 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 52,85 Lt. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 2, 4 d., 96 str. 3 d. taisykles. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 4,05 Lt, priteistinos iš atsakovo CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str. pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimą išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Interselas“, įm.k. 148430728, 10 886,01 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 01 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. gegužės 24 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 325,24 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus 24 ct) žyminio mokesčio, 1316 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti – ieškovo UAB „Panevėžio būstas“, įm.k. 147146333, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Interselas“, įm.k. 148430728, 49,68 Lt (keturiasdešimt devynis litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Panevėžio būstas“, įm.k. 147146333, 3,17 Lt (tris litus 17ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai“.
Priteisti iš ieškovo UAB „Panevėžio būstas“, įm.k. 147146333, 17,10 Lt (septyniolika litų 10ct) žyminio mokesčio UAB „Interselas“, įm.k. 148430728 naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Interselas“, įm.k. 148430728, 665 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti – ieškovo UAB „Panevėžio būstas“, įm.k. 147146333, naudai bei 4,05 Lt (keturis litus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė