Byla Nr. 1S-84-150/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                 2.1.16.1.2.1.3

                                                                                                                                                          (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,  sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 2 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 m. dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B., pravarde „Dalgis“ ir V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“, iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A. B., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse; dar ir tuo, kad būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei dalyviais V. V., S. A., D. Š., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

Kaltinamasis T. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 2 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Kaltinamojo gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti. Skunde gynėjas, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismų praktika, teigia, kad skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai, formaliai, nesant objektyvių duomenų, nesivadovaujant teisės aktuose įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pažeidžiant proporcingumo principą, nurodoma, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Tuo tarpu, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį kiekvienas suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu ir į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Gynėjas tvirtina, kad vien inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kardomosios priemonės – suėmimo terminui pratęsti pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus nėra pakankamas pagrindas, būtina įvertinti ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes tiek nustatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, tiek susijusias su tuo, ar yra reali galimybė, jog kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar daryti kitą neigiamą įtaką siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Gynėjas pažymi, kad T. B. suimtas laikomas jau 3 metus, nors teismo procesinis sprendimas, kuriuo būtų įrodyta jo kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų, nepriimtas. Gynėjo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai net nesvarstė klausimo dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes ikiteisminis tyrimas baigtas, beveik visam T. B. turtui taikytas areštas, jis neturi ryšių užsienyje, be to, T. B. yra kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, jis nors ir teistas, tačiau teistumas išnykęs. Gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo sveikatos būklę, nes jis kenčia didelius skausmus, o kalinimo vietos ligoninė negali suteikti jam tinkamo gydymo. 

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. B. gynėjo skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, priešingai nei tvirtina gynėjas skunde, įvykdė ne formalų, o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Š., liudytojų (D. Š., T. T. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratų protokolai, specialistų išvados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pratęsiant suėmimo terminą, byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl T. B. suėmimo pratęsimo, kitaip nei nurodo gynėjas skunde, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Skundžiama nutartis atitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) būtina įvertinti aplinkybes, nustatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. T. B. yra kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, bet ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Be kita ko, byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Bylos duomenimis T. B. anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas ir, nepaisant to, kad teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė jį apibūdina kaip asmenybę, linkusią nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų. Gynėjo nurodoma aplinkybė, kad T. B. neturi ryšių užsienyje neatitinka tikrovės. Šią aplinkybę paneigia T. B. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobūdis. Tokia aplinkybė padidina tikimybę, kad T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kita vertus, bylos duomenimis T. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė rodo, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Taigi atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio turimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Kaip minėta, T. B. anksčiau yra teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbūt yra padarytos jam dalyvaujant šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iš anksto suplanuotos, truko ilgą laiką. T. B. kaltinamas galbūt organizavęs nusikalstamą susivienijimą, kurio veikloje jis dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam T. B. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Kartu atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad teismui konstatavus, kad neišnyko kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, jam nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gegužės 19 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylą nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 2421 straipsnio 1 dalis). Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neginčytinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas T. B., pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iš tiesų yra suimtas ilgą laiką, tačiau, aptariamu atveju, anksčiau ištirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su šios baudžiamosios bylos apimtimi (51 tomas) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti 21 asmeniui dėl 538 nusikalstamų veikų, daug liudytojų), pagrindžia, jog T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Antra vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylą nagrinėjant teisme nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Byloje yra duomenų, kad T. B. vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikytinių, pareigą rūpintis artimaisiais, kuriems reikalinga pagalba dėl jų sveikatos būklės, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Pastebėtina, kad nurodytos aplinkybės T. B. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai, darymo.

Gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, jog nėra realios tikimybės, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar daryti kitą neigiamą įtaką siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismas nevertina šių gynėjo teiginių, nes teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimo.

Skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaip matyti iš prie skundo pridėtų medicininių dokumentų, iškilus būtinybei, kaltinamajam medicinos pagalba teikiama Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau T. B. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a:

kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                      Rūta Mickevičienė