Civilinė byla Nr. 2-12841-947/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08867-2014-6

              Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

77.6; 78.2.1; 82.2.2; 116.1; 99.5 (N)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 25 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. L. ir S. Š., atsakovei J. P., tretiesiems asmenims I. B. G. ir J. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys I. B. G., J. J.,

n u s t a t ė:

ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašo teismo:

1) neterminuotai apriboti atsakovei J. P. motinos valdžią į nepilnametę dukrą K. P., gimusią (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti nepilnametei K. P. nuolatinę globą;

3) paskirti trečiąjį asmenį J. J. nuolatine nepilnametės K. P. globėja. Nepilnametės K. P. gyvenamąją vietą nustatyti su globėja J. J.;

4) priteisti iš atsakovės J. P. išlaikymą nepilnametei dukrai K. P. po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės;

5) paskirti J. J. nepilnametei K. P. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės J. P. teismo išlaidas.

Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė daugiau nei dvejus metus nevykdo pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti (b. l. 3-6). Ieškovo atstovės teigimu, atsakovė nuo 2012 m. birželio mėn., kuomet vaiko globos teisės buvo perduotos kitam asmeniui, nesiėmė jokių veiksmų, kad savo dukrai sudarytų tinkamas gyvenimo sąlygas sveikai augti, vystytis, tobulėti. Atsakovė nuolat žada keisti savo gyvenimo būdą, gerinti buities sąlygas, kurios yra vaikui visiškai nesaugios, tačiau savo pažadų realiai nevykdo. Atsakovės šeima jau nuo 2009 m. gegužės 5 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2012 m. birželio 15 d. nepilnametei K. P. buvo nustatyta laikinoji globa Vaikų gerovės centre „Pastogė“, nuo 2012 m. liepos 7 d. laikinoji globa buvo tęsiama globėjos I. B. G. šeimoje, o nuo 2014 m. balandžio 4 d. laikinąja vaiko globėja yra paskirta J. J.. Ieškovo teigimu laikinos globos laikotarpiu situacija atsakovės šeimoje tik blogėjo, atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kad dukra atsakovei būtų grąžinta. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė neapriboti jai motinos valdžios neterminuotai, teigė, kad nori auginti dukrą, prieš mėnesį susirado darbą, ketina nutraukti santykius su sugyventiniu, kurio mergaitė bijo, jeigu tik teismas nuspręstų neapriboti motinos valdžios. Atsakovė pabrėžė, kad tik susiradusi darbą suvokė, kad gali keisti savo gyvenimą, pagerinti buities sąlygas, kad vaikas galėtų saugiai augti kartu su ja.

Trečiasis asmuo I. B. G. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai ji buvo vaiko globėja, atsakovė lankydavo dukrą, bendraudavo su ja, gražiai sutardavo, matėsi, kad mama ir duktė yra artimos, tačiau atsakinėdama į ieškovės atstovės klausimus trečiasis asmuo patvirtino, kad vaikui augti atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra sudaryta tinkamų sąlygų sveikai vystytis ir augti. Trečiasis asmuo nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumą, nurodė, kad šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo  J. J. teismo posėdyje paaiškino, kad K. P. nuo 2014 m. balandžio mėn. yra jos globojama, vaikas jos ir jos sutuoktinio namuose jaučiasi saugi, laikinąją globėją vaikas pradėjo vadinti „mama“. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad stipriai jaučiasi vaiko noras turėti pilnavertę šeimą ir saugią aplinką, kurios negalėjo užtikrinti biologinė motina. Trečiasis asmuo išreiškė norą ir apsisprendimą globoti mergaitę iki jos pilnametystės, visapusiškai rūpintis vaiko gerove.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas S. Š. pateikė teismui išvadą, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas. Atstovas pabrėžė, kad šiai dienai nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti, todėl neterminuotas motinos valdžios apribojimas labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą auklėti savo dukrą, ją prižiūrėti, ja rūpintis, išlaikyti, nes nuo 2012  m. birželio mėn., kuomet vaikas buvo perduotas kitų asmenų laikinajai globai, vaiku rūpinosi tik epizodiškai, nedėjo pastangų sutvarkyti savo buities sąlygas taip, kad vaikas toje aplinkoje galėtų augti sveikai ir saugiai. Nors atsakovė, keletą kartų raginama socialinių darbuotojų, lankė motinystės įgūdžių kursus, tačiau jos elgesyje nėra esminių pokyčių, kurie leistų manyti, kad vaiko motina yra pasirengusi maksimaliai užtikrinti vaiko gerovę.

Teismas nustatė, kad atsakovės J. P. dukrai K. P. nuo 2012 m. birželio 15 d. buvo nustatyta laikinoji globa Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Laikinoji globa, nustatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2433, buvo pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-2652 (b. l. 41) – nepilnamečio vaiko globėja paskirtas trečiasis asmuo I. B. G.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus  2014 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A1-417 buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir nepilnametės globėja paskirtas trečiasis asmuo J. J. (b. l. 46). Ieškovo atstovė nurodė, kad 2013 m. spalio 9 d. įvyko nepilnametės K. P. globos plano peržiūra, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės J. P. laikino tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė šioje peržiūroje teigė, kad nori susigrąžinti dukrą iš laikinosios globos, žadėjo keistis ir įsipareigojo pristatyti dokumentus dėl dukros priėmimo į lopšelį-darželį „Žilvinas“, pagerinti buities sąlygas, įsirengti tualetą gyvenamojoje patalpoje, reguliariai lankyti dukrą, kuri yra globoje, bendradarbiauti su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais, vieną kartą per savaitę apsilankant pas socialinę darbuotoją, imtis veiksmų, kad jos gyvenimo draugas S. Š. susirastų darbą. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės šeimos situacija nuo globos plano peržiūros tik blogėjo. Atsakovė nelankė savo dukros, neatsiliepdavo telefonu į globėjos skambučius, o 2013 m. lapkričio mėnesį dukrą aplankė tik du kartus. Ieškovo atstovės teigimu, atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad susigrąžintų dukrą, nebendradarbiavo su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialine darbuotoja, beveik nesilankė pas ją, neatsiliepė į darbuotojos skambučius.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad vyko penkios K. P. laikinosios globos peržiūros – 2013 m. sausio mėn., 2013 m. birželio mėn., 2013 m. spalio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. vasario mėn. (b. l. 11, 20, 27, 34, 44). Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pranešimuose siūloma tęsti socialinį darbą su J. P. šeima, teikiant šeimai socialinės priežiūros paslaugas, tęsti K. P. laikinąją globą, tačiau nuo 2012 m. birželio mėn. nevykstant esminiams pokyčiams buvo nutarta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo. Atsakovė nuolat buvo raginama bendradarbiauti su centru „Pastogė“, reguliariai lankyti dukrą, lankyti tėvystės įgūdžių grupę, lankytis Šančių psichikos sveikatos centre, vartoti jai skirtus vaistus dėl psichikos sveikatos sutrikimų, gerinti buities sąlygas. Socialinis darbas su atsakove vyko nuo pat 2012 m. birželio iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau esminių pokyčių atsakovė nevykdė, apsiribojo tik žodiniais pažadais keistis pati ir keisti savo gyvenimo sąlygas. Aplinkybę, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nesirūpino savo dukra, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. ir lapkričio 7 d. nutarimai, priimti išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylas. Minėtais nutarimais atsakovė buvo nubausta įspėjimu ir pinigine bauda už tėvų valdžios panaudojimą priešingai savo nepilnamečio vaiko interesams (b. l. 23-26). Taip pat pabrėžtina, kad atsakovė deklaruoja gyvenanti kartu su gyvenimo draugu S. Š., kurio, kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų, nepilnametė K. P. labai bijo, vengia kontaktų su juo. Atsakovė teismo posėdyje neneigė faktinių aplinkybių (teismo posėdyje nurodė, kad neneigia faktinių aplinkybių, išdėstytų ieškinyje), kad jos gyvenimo draugas visiškai neprisideda prie tikslo susigrąžinti dukrą, neturi pastovaus darbo, piktnaudžiauja alkoholiu, nelanko mergaitės ir nesiima veiksmų užmegzti ryšį su vaiku, tačiau pabrėžė, kad santykius su šiuo asmeniu nutrauktų tik tada, jeigu jai būtų sugrąžinta dukra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su draugu gyvena vieno kambario bute (28 kv. m.), namo dalyje, kuris nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Būstas yra tamsus, drėgnas, lauko tualetas yra toliau nuo namo, viduje nėra šilto vandens, kanalizacijos, sąlygų nusimaudyti ar nusiprausti nėra, sąlygos nepritaikytos gyventi su mažu vaiku (b. l. 32). Šeimos finansinė būklė yra bloga, atsakovė tik nuo 2014 m. birželio 9 d. pradėjo dirbti, negerina savo gyvenimo sąlygų, neteikia dukrai išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad gyvena tuose pačiuose namuose tomis pačiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, atsakovė per dvejus metus nepagerino savo buities sąlygų, todėl jos laikytinos netinkamomis vaikui sveikai ir saugiai augti.

Nors atsakovė nurodė, kad nori auginti dukrą ir stengiasi ją susigrąžinti, jokių tai įrodančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakovė visuomet teigė, kad nori auginti dukrą, tačiau nesiėmė dėl to aktyvių veiksmų. Tai, kad atsakovė prieš mėnesį susirado darbą nėra laikytina esminiu pokyčiu, nes atsakovė ir anksčiau buvo susiradusi darbą, tačiau nepastovų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuo 2012 m. birželio mėn. atsakovė nevykdo motinos valdžios, kurios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Atsakovė neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją ir nėra pagrindo tikėtis, kad jos požiūris ir elgesys dukters atžvilgiu gali pasikeisti artimiausioje ateityje. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas būtent vaiko interesais neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia jos dukters K. P. atžvilgiu (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

K. P. motinai J. P. neterminuotai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, nepilnametė į šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Remiantis Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalimi, globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl įsteigti globą yra svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises.

Trečiasis asmuo J. J. globojo K. P. nuo 2014 m. balandžio     4 d., globėja sutinka globoti nepilnametę nuolatinai  (b. l. 42). K. P. gyvenamoji vieta nuo 2014 m. balandžio 4 d. nustatyta kartu su J. J. (b. l. 46). Trečiojo asmens J. J. sutuoktinis R. J. sutinka, kad J. J. globotų K. P. (b. l. 74). J. J. ir jos sutuoktinio R. J. sveikatos būklė leidžia būti globėjais (b. l. 55, 56). J. J. su sutuoktiniu gyvena jiems nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (b. l. 60, 70, 71). Gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos (b. l. 58). R. J. ir J. J. yra bausti administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus  - stovėjimą neleistinoje vietoje bei leistino greičio viršijimą (b. l. 64, 65). Teismo vertinimu, šie pažeidimai  nėra  pagrindas teigti, jog yra grėsmė vaiko teisių pažeidimui. R. J. dirba, turi nuolatines pajamas (b. l. 66, 67). J. J. dirba, gauna pastovias pajamas, kitų išlaikytinių be globotinės neturi (b. l. 69, 72). J. J. globėjo pareigas atlieka tinkamai. Nesant galimybės gyventi su biologiniais tėvais, nepilnametės K. P. interesus labiausiai atitiks gyvenimas globėjos J. J. šeimoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. P. nustatytina nuolatinė globa, nepilnametės globos ir gyvenamoji vieta nustatytina su nuolatine globėja J. J. jos gyvenamojoje vietoje (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1, 2 dalys, 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis).

J. J. išaiškintinos jos, kaip globėjos (rūpintojos), teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjai išaiškintina, kad ji privalo:

užtikrinti globojamo vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėja (rūpintoja) yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jai vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus atsakovei motinos valdžią, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą (Civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ir pateikė UAB „Švaros etalonas“ išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė nuo 2014 m. birželio 9 d. dirba skalbinių lankstytoja. Atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 1000,00 Lt per mėnesį. Sodros duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir pagal savo galimybes privalo teikti dukrai išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, atsakovė tik nuo 2014 m. birželio mėn. pradėjo dirbti, gyvena socialiame būste. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymą po 350,00 Lt kiekvieną mėnesį yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinas minimalius vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas – 275,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. gegužės 14 d. (ieškinio teismui padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3. 208 straipsnis).

K. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jos globėja J. J., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190, 3.202 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 99,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo     (275,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 243,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 1, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą su nuolatine globėja J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis Lt) nuo 2014 m. gegužės 14 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris Lt) bylinėjimosi išlaidų, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” ( banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Asta Žeromskytė-Stanienė