Civilinė byla Nr. e2A-671-1187/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03861-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.39.2.5.1.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) P. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo ieškinį atsakovams V. S. ir P. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 16 771,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog 2021 m. birželio 21 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis N. G. ir D. G. Butas buvo apdraustas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą. Tiriant įvykio aplinkybes kreipėsi į namo administratorių – UAB „Mano būstas Baltija“, prašant pateikti informaciją apie įvykio aplinkybes. Administratorius atsakė, jog apie užliejimą jam yra žinoma, tačiau nuvykę administratoriaus darbuotojai pratekėjimų iš namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nenustatė. Administratorius nurodė, jog pratekėjimas galimai įvyko dėl buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovams V. S. ir P. S., vonioje trūkusios žarnelės. Nukentėjusio buto savininkas kreipėsi į rangovą UAB „Ivro“, prašydamas atlikti buto atkūrimo iki būklės, buvusios prieš užliejimą, darbus. Su rangovu buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta darbų kaina – 12 869 Eur. Atlikęs darbus rangovas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, ieškovas nukentėjusio buto savininkei sumokėjo draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio buto remontas prieš ginčo įvykį paskutinį kartą buvo darytas 2020 metais, ieškiniu reikalaujama priteisti suma mažinama, taikant nusidėvėjimo sumą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tik sąmatoje nurodytai medžiagų sumai (5 185,73 Eur), taikant 3,5 procento nusidėvėjimo normą, t. y. reikalaujama suma mažintina 181,50 Eur nusidėvėjimo suma. Reikalavimo suma taip pat mažinama draudimo sutartyje nurodytos besąlyginės išskaitos suma (57 Eur), kuri nebuvo išmokėta, kaip draudimo išmoka. Atitinkamai dėl apgadinto buto remonto patirta nuostolių suma ? 12 630,50 Eur (12 869 – 181,50 – 57 = 12 630,50 Eur). Kol buvo atliekami nukentėjusio buto remonto darbai, jo savininkai negalėjo šiuo butu naudotis, todėl jiems teko nuomotis kitą būstą. Būsto nuomai buvo patirtos 800 Eur dydžio išlaidos, kurias atlygino ieškovas. Išmokėjęs draudimo išmoką, raštu kreipėsi į atsakovus, informuodamas apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovai žalos gera valia neatlygino.
3. Įvykio metu taip pat buvo aplietas ir dar žemiau esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. P. ir D. D.. Šis butas taip pat buvo apdraustas ieškovo. Nukentėjusio buto savininkas pateikė pranešimą apie turto draudimo įvykį. Ieškovo partneriai atliko nuostolio dydžio įvertinimą ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta nukentėjusio buto remonto darbų kaina – 3 885,16 Eur. Atsižvelgiant į nukentėjusio buto nusidėvėjimą (543,92 Eur), ieškovas nukentėjusio buto savininkams sumokėjo 3 341,24 Eur dydžio draudimo išmoką.
4. Ieškovas nurodo, kad bendra šio ieškinio reikalavimų suma yra 16 714,74 Eur (12 630,50 + 800 + 3 341,24 = 16 771,74). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas dar kartą raštu kreipėsi į atsakovus, informuodamas apie padarytą žalą ir išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovai žalos gera valia neatlygino.
5. Pažymi, kad buvo užlietos nukentėjusių butų lubos, todėl akivaizdu, jog užliejimo židinys yra virš jų. Virš nukentėjusių butų yra atsakovams priklausantis butas, todėl ieškovas daro išvadą, jog užliejimo židinys yra būtent atsakovams priklausančiame bute. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir namo administratoriaus atsakymas, kuriame nurodyta, jog bendrojo naudojimo vamzdynuose vandens nuotėkis nebuvo užfiksuotas. Žala buvo padaryta sugadinant butus ir tokiu būdu sąlygojus išlaidas, reikiamas butų būklės atstatymui į anksčiau buvusią padėtį. Ieškovas nurodo, kad pateikė dokumentus patvirtinančius, kokio dydžio žala buvo padaryta apliejimo metu, todėl atsakovai ją turi atlyginti. Žala padaryta valdant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už padarytą žalą. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Butų užpylimu padarytus nuostolius butų savininkams atlygino ieškovas, todėl, ieškovo teigimu, atsakovai privalo kompensuoti ieškovui jo prašomą sumą.
6. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas sąmoningai nepateikė pirminio sugadinto turto apžiūros akto, kuriame nurodyta darbų sąmata skiriasi, taip pat skiriasi darbų apimtis ir medžiagos. Ieškovas klaidina teismą, kad atsakovas nesutiko gera valia atlyginti žalos, ieškovui buvo užduoti klausimai dėl įvykio, jis į juos pilnai neatsakė, pagrindinio prašymo – atsiųsti pirminį žalos apžiūros aktą, neišpildė ir, praėjus vienai darbo dienai po dalinio atsakymo, padavė ieškinį į teismą. Akcentuoja tai, kad pridėtos sąmatos skaičiuotos pagal tuo metu galiojančius patvirtintus valstybinius įkainius, darbų kaina dirbtinai padidinta, įkainiai pasirinkti brangesni, neatitinkantys realių darbų aprašymo. Pateiktose nuotraukose nėra fiksuoti esminiai medžiagų kainos sudedamieji elementai, pvz., ar tikrai grindų paklotui buvo naudojama rinkoje pati storiausia įmanoma OSB plokštė ir ar buvo naudojamas pats storiausias įmanomas ąžuolo masyvo parketas, kas sudaro didžiąją dalį kainos, ar tokios medžiagos faktiškai ir buvo sugadintos užliejimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų V. S. ir P. S. 16 771,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 771,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nagrinėjamu atveju draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjams (draudėjams) draudimo išmokas už patalpų užliejimu padarytą žalą, nukreipė subrogacinį reikalavimą į atsakovus. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Dėl to, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas draudimo išmokas sumokėjo 2021 m. gruodžio 8 d., 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d. bei 2023 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymais, t. y. taikytino CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas, ieškinį pareiškęs 2024 m. birželio 13 d., nėra praleidęs. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, kaip nepagrįstas (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 9 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
7.2. Ginčo, jog butai, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), buvo aplieti iš atsakovams nuosavybes teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Tai patvirtina bylos rašytiniai duomenys (2021 m. birželio 28 d. sugadinto turto aktai Nr. TUK34419, TU74013, 2021 m. liepos 9 d. UAB „Mano Būstas Baltija“ raštas) bei paties atsakovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, t. y. byloje nėra ginčo, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
7.3. Ieškovas, grįsdamas žalos dydį, į bylą pateikė rašytinius duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka (CPK 12, straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovas pateikė UAB „SMART CLAIMS“ pagal turto, adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo aktą Nr. TU74013, fiksuotų darbų remonto lokalinę sąmatą Nr. 1, kurioje nurodoma, kad remonto darbų išlaidos sudaro 3 885,16 Eur. Ieškovas, remdamasis lokaline sąmata, pritaikęs nusidėvėjimą (543,92 Eur), 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo buto savininkui R. P. 3 341,24 Eur draudiminę išmoką. Teismo posėdžio metu atsakovas kėlė abejones dėl sąmatos 18 punkte nurodytų 1 086,77 Eur išlaidų dydžio (virtuvinis baldų komplektas), nurodydamas, jog kaina neverta buvusio virtuvinio baldų komplekto kainos, kitų sąmatoje nurodytų remonto darbų išlaidų pagrįstumo neginčijo.
7.4. Nors, atsakovo teigimu, sąmatoje nurodyta virtuvinio baldų komplekto kaina yra nepagrįsta, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, paneigiančių sąmatoje nurodytą virtuvinio baldų komplekto vertę (CPK 12, straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovas taip nepateikė ir neginčijo, kad ieškovas neteisingai suskaičiavo/pritaikė nusidėvėjimą. Tokiu būdu atsakovo teiginiai apie tai, kad virtuvinis baldų komplektas nelabai vertas sąmatoje nurodytos kainos, vertintini kaip deklaratyvūs atsakovo samprotavimai, nepaneigiantys sąmatoje nurodytų remonto darbų kaštų (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
7.5. Grįsdamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų išlaidas ieškovas į bylą pateikė 2022 m. birželio 17 d. tarp D. G. ir UAB „Ivro“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 22/06-12, pagal kurią susitarta dėl atstatymo darbų pagal žalą Nr. TUK 34419, objektas: gyv. butas (duomenys neskelbtini). Sąmatinė darbų kaina ? 10 635,54 Eur ir PVM 21 % ? 2 233,46 Eur. Bendra sutarties vertė ? 12 869 Eur su PVM mokesčiu. Prie sutarties pridėta lokalinė sąmata Nr. 22/06-12, sudaryta pagal 2021 m. balandžio 4 d. kainas, 12 869 Eur sumai.
7.6. Atsakovas duomenų, paneigiančių ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytų remonto darbų apimtis ir kaštus, nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis), nurodė deklaratyvius teiginius apie galimai ne tokio storio panaudotas grindjuostes, sąmatoje pritaikytus ne tokius remonto darbų įkainius. Tiek parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, tiek nagrinėjant bylą iš esmės atsakovui ne kartą buvo siūlyta į bylą teikti įrodymus, kuriais grindžia galimai kitokias remonto darbų apimtis, jų įkainius, tačiau atsakovas tokia teise nepasinaudojo. Be to, atsakovui taip pat ne kartą buvo siūlyta apsvarstyti galimybę bylą vesti per atstovą, t. y. advokatą ar advokato padėjėją, išaiškinant teisę kreiptis ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau ir šia teise atsakovas nepasinaudojo.
7.7. Atsakovas kėlė abejones, kad ieškovas neįsitikino, ar paskutinis remontas aplietame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tikrai buvo darytas 2020 m., ar tikrai bute buvo tokios medžiagos, ar tokios medžiagos buvo naudojamos remonto metu, kokios nurodytos sąmatoje. Teismas nurodė, kad ieškovas neturi pareigos tikrinti tokių duomenų, kokiu pagrindu tai turėtų daryti ieškovas, nenurodė ir atsakovas. Dėl atsakovo teiginių, kad galimai reikėjo dažyti tik vieno kambario sienas, pastebėtina, kad iš byloje pateikto sunaikinto, sugadinto turto akto nustatyta, jog buvo užlieta ne viena patalpa, t. y. sienų, lubų nubėgimai buvo fiksuoti patalpose 20-1, 20-5, 20-6, 20-7. Atsakovas teismo posėdžio metu neįvardijo, kurios tik, jo manymu, patalpos sienas buvo būtina dažyti ir kodėl (CPK 12 straipsnis). Atsakovas taip pat teismo posėdžio metu akcentavo, kad buto remonto lokalinėje sąmatoje buvo naudojami ne tokie įkainiai, ne pagal tokius kodus, kad šie įkainiai neatitinka valstybės nustatytų. Teismas, visų pirma, pažymėjo, kad nėra teisės akto, kuriuo valstybė būtų nustačiusi juridiniams asmenims, kurie verčiasi rangos darbais, naudoti vienodą darbų įkainį. Antra, nors atsakovas nurodė, kad lokalinėje sąmatoje naudoti ne tokie darbų kodai, kad pasirinkti brangiausi, tačiau vėlgi nepateikė jokių duomenų, kokie kodai turėjo būti naudojami, kokios turėtų būti tų darbų kainos. Atsakovas nurodė, kad kainos neatitinka rinkos kainų, bet nepateikė ir nenurodė, kokios, jo vertinimu, būtų rinkos kainos. Taigi, šiuo atveju atsakovai ieškovo nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).
7.8. Ieškovas į bylą taip pat pateikė 2022 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija D Nr. 000001 2022, išrašytą nuomotojo D. I. nuomininkui D. G., 800 Eur sumai už trumpalaikę gyvenamų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. liepos 17 d. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad tol, kol vyko buto remonto darbai, buto savininkai nuomojosi kitą gyvenamąjį būstą. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal sunaikinto, sugadinto turto aktą matyti, jog buvo būtina remontuoti ne vieną patalpą, neturi pagrindo abejoti, kad remonto laikotarpiu buto savininkams buvo poreikis nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2022 m. birželio 17 d. statybos rangos sutartį remonto darbai turėjo būti baigti per 20 darbo dienų. Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą nustatyta, kad buvo sumokėta už trumpalaikę nuomą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. liepos 17 d., t. y. už tą laikotarpį, per kurį pagal statybos rangos sutartį buvo atliekami rangos darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad šios išlaidos yra pagrįstos bei tiesiogiai susijusios su draudiminiu įvykiu, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių duomenų, paneigiančių poreikį nuomotis būstą, patirtų būsto išlaidų dydį (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
7.9. Ieškovas pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą, atsakovai ieškovo nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės kilimui, taip pat sprendė, kad ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) P. S. apeliaciniu skundu prašo sumažinti ieškovo reikalaujamą sumą 10 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas teigė, kad nebuvo gauta nešališko įvertinimo buto Nr. 20 apliejimo žalai, tačiau jo pridėtame priede Nr. 5 aiškiai nurodoma, kad 20 bute buvo nepriklausomas ekspertas, ką patvirtina ir priedas Nr. 3 ? apžiūros aktas. Nepriklausomo eksperto sąmata buvo pateikta ieškovui. Tačiau sąmata įmonės Smart Claims, kuri buvo abiejuose butuose, pateikta teismui tik 17 buto. Su 17 buto žalos įvertinimu atsakovas sutinka.
8.2. Atsakovas apie žalos įkainojimą nebuvo informuotas 30 mėnesių, kas apsunkina galimybę ginti savo poziciją. Gavus ieškovo pretenziją, buvo užduoti klausimai, tačiau vietoj atsakymo, atsakovas 2 dienų bėgyje buvo paduotas į teismą.
8.3. Ieškovas nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurių buvo prašomas, pvz. sąskaitos grindlenčių, kurios įvertintos sąmatoje daugiau nei 100 Eur už kv. m. 20 butui, ar tikrai tokios grindlentės UAB „Ivro“ buvo pirktos tokiu laikotarpiu, tokiai apimčiai. Pateiktame 20 buto akte nurodoma, kad sugadinta buvo tik 28,28 kv. m. grindlenčių. Analogiškai 17 bute buvo sugadintos grindlentės, klotos vientisai. 17 bute sugadintos grindlentės keičiamos, nepažeistos grindlentės šlifuojamos ir lakuojamos vienodu laku, net esančios viename kambaryje su naujai įrengtomis grindlentėmis. 20 bute ir pažeistos ir nepažeistos grindlentės ardomos ir keičiamos, net ir neaplietuose kambariuose kas yra nelogiška, nes nepažeistas grindlentes esančias neaplietuose kambariuose galima tiesiog nušlifuoti ir nulakuoti analogiškai naujai įrengtoms, taip suvienodinti spalvą.
8.4. 20 bute neįvertintas nusidėvėjimas, teigiama, kad remontas darytas mažiau nei prieš 12 mėnesių prieš apliejimą, tačiau to pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Taip pat nelogiška, kad 17 bute apgyvendinimo išlaidos nevertintos, tačiau 20 bute apgyvendinimo išlaidos vertintos, kai apgyvendinimo teikėjas buvo darbus atliekančios įmonės komercijos direktorius, giminystės ryšiais susijęs su įmonės savininku. Pažymėtina, kad pagal rangos sutarties įsipareigojimus, t. y. atlikti darbus per 20 darbo dienų, rangovas šių darbų nespėjo atlikti ir pateiktos apgyvendinimo sąskaitos buvo ilgesniam periodui.
8.5. Vertinant tai, kad 17 ir 20 butų žala yra analogiška, 17 bute buvo papildomai sugadintas virtuvinių baldų komplektas, prašo sumažinti žalą 10 000 Eur suma.
9. Ieškovas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas P. S. nurodė, kad jis daug metų dirba statybose, žino, kaip sudarinėti sąmatas, todėl padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pagal savo žinias ir patirtį pateikti kitokį žalos dydžio apskaičiavimą, kuris, jo manymu, atitiktų rinkos kainas ar kitokius nustatytus įkainius. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovai dėsto tik deklaratyvius teiginius, o konkrečių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Net ir apeliaciniu skundu ginčijama suma nėra pagrįsta kokiais nors skaičiavimais, argumentais ar objektyviais duomenimis, o tiesiog subjektyvia atsakovų nuomone. Atsakovai nurodė skaičių, kuriuo prašo sumažinti priteistinos žalos dydį, tačiau jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog žala turėtų būti mažinama būtent tokia suma, nepateikė. Tad akivaizdu, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.
9.2. Atsakovai neginčija fakto, jog 2021 m. birželio 21 d. jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), įvyko vandens nuotėkis, kurio pasėkoje buvo aplieti du žemiau esantys butai: butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Atsakovai neginčija ir skundžiamo sprendimo dalies, kuria teismas nutarė priteisti žalą, padarytą butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, atsakovai pripažįsta, jog ginčo apliejimo metu minėtam butui buvo padaryta 3 885,16 Eur dydžio žala, jei nebūtų atsižvelgta į šio buto nusidėvėjimą, arba 3 341,24 Eur žala, atsižvelgiant į buto nusidėvėjimą.
9.3. Nesutikdami su skundžiamu sprendimu atsakovai siekia įrodyti, jog abiem nukentėjusiems butams buvo padaryta iš esmės analogiška žala. Kadangi atsakovai prašo sumažinti teismo priteistą sumą 10 000 Eur, vadinasi, atsakovų pripažįstamas butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis yra 3 430,50 Eur (16 771,74 – 3 341,24 – 10 000 = 3 430,50). Taigi atsakovai siekia įrodyti, jog šiam butui ginčo įvykio metu padaryta vos 89,26 Eur didesnė žala. Šie atsakovų teiginiai yra nepagrįsti, nes nukentėjusiems butams buvo padaryta skirtingos apimties žala, butus paveikė skirtingas vandens kiekis, abu butai buvo įrengti panaudojant skirtingas apdailos medžiagas ir galiausiai, įvykio metu abu butai buvo skirtingo nusidėvėjimo lygio. Kitaip tariant, dėstydami savo argumentus atsakovai visiškai neįvertina konkrečiai butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), individualiai padarytos žalos dydžio, o tik deklaratyviai teigia, jog abiem butams padaryta panašaus dydžio žala.
9.4. Butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), yra trečiajame namo aukšte, o butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), aukštu žemiau – antrajame namo aukšte. Atsakovams priklausantis butas, iš kurio įvyko vandens nuotėkis, yra ketvirtajame namo aukšte. Vadinasi, žalą padaręs vanduo visų pirma apgadino butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir tik iš šio buto nutekėjo dar žemiau į butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog aukščiau esančiame bute išsiliejo didesnis vandens kiekis ir tik dalis šio vandens nutekėjo į dar žemiau esantį butą, todėl natūralu, jog aukščiau esančiam butui buvo padaryta ir didesnė žala.
9.5. Faktą, jog butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), padarytos žalos mastas yra ženkliai didesnis, įrodo byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Teismui pateiktos sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktų kopijos, kuriose išvardinti kiekviename iš butų fiksuoti apgadinimai. Vien sulyginus tiesiogiai apgadintų grindų plotą yra akivaizdu, kad šis plotas skiriasi daugiau negu keturis kartus. Atitinkamai ir padarytos žalos dydis skiriasi ženkliai. Skirtingas grindų dangai padarytos žalos apimtis įrodo ir teismui pateiktos apgadinimų nuotraukos.
9.6. Atsakovai taip pat nepagrįstai teigia, jog virtuvės baldų komplektas nukentėjo tik bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tiek teismui pateiktos nuotraukos, tiek ir sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas įrodo, jog virtuvės baldų komplektai nukentėjo abiejuose butuose. Taigi atsakovų teiginiai, jog aukščiau esančiam butui padaryta mažesnė žala yra nepagrįsti ir šiuo aspektu.
9.7. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktuose nurodomi ir skirtingi abiejuose butuose apgadintų sienų bei grindų plotai. Be to, abiejuose butuose grindų, lubų ir sienų apdaila buvo įrengta naudojant skirtingas medžiagas, todėl nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad abiems nukentėjusiems butams buvo padaryta iš esmės analogiška žala. Atsakovai, teigdami, jog žalos dydis iš esmės yra analogiškas, šių deklaratyvių teiginių niekaip nepagrindžia ir neatsižvelgia nei į skirtingas apgadinimų apimtis, nei į skirtingas nukentėjusių butų savybes (nusidėvėjimą, panaudotas medžiagas ir pan.), todėl atsakovų pozicija yra akivaizdžiai nepagrįsta.
9.8. Atsakovai kelia abejones tik dėl priteistos sumos dydžio, tačiau neginčijant nurodyto apgadinimų masto, atsakovų teiginiai apie netinkamai apskaičiuotą žalos sumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovai teigia, kad teismui nebuvo pateikta butui, kurio adresas (duomenys neskelbtini), padarytos žalos įvertinimo sąmata, sudaryta nepriklausomo eksperto. Šis teiginys yra teisingas – ieškovas iš tiesų šioje apimtyje savo reikalavimus grindė ne vertintojo sudaryta sąmata, o teismui pateikta rangos sutartimi bei prie jos pridėta darbų sąmata. Pabrėžtina, jog abi įrodinėjimo priemonės yra tinkamos siekiant įrodyti padarytos žalos dydį. Atsakovai teismo neprašė ir skirti byloje ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi tais įrodymais, kurie byloje buvo pateikti.
9.9. Atsakovai nenurodo jokių argumentų, kuriais būtų nesutinkama su išlaidomis, patirtomis už apgadintų sienų ar lubų remontą bei kitais darbais, kurie buvo reikalingi atliekant remontą (baldų permontavimas, statybinių šiukšlių išvežimas ar pan.). Pažymėtina, jog su grindų remonto darbais yra susijusi tik dalis realiai atliktų remonto darbų. Sąmatoje nurodyta, kad su grindų remontu susijusių darbų kaina yra 6 403,18 Eur. Dalies darbų (pvz., baldų, ir durų permontavimo) pagrįstumo ir reikalingumo atsakovai neginčija, todėl ieškovui nėra suprantama kodėl nesutikdami su konkrečių darbų būtinybe ar įkainių dydžiu atsakovai neginčija šių konkrečių darbų, o tiesiog prašo priteistą sumą sumažinti 10 000 Eur, t. y. didesne suma, nei kainavo absoliučiai visų grindų dangos remontas. Atsakovai dėsto deklaratyvius argumentus, jog nebuvo būtina keisti grindų visame sąmatoje nurodytame 45,5 kv. m plote ir siekia įrodyti, jog buvo galima pakeisti tik apgadintas lentas, tačiau tuo pačiu siekia, kad priteista žalos suma būtų sumažinta tiek, jog nebūtų įmanoma atlikti net apgadintos grindų dalies remonto.
9.10. Nepagrįsti yra ir atsakovų argumentai, kuriais nesutinkama su prašymu atlyginti apgyvendinimo išlaidas. Apeliaciniame skunde taip pat dėstomi visiškai nepagrįsti teiginiai dėl rangos darbus atlikusios bendrovės ir buto nuomotojo sąsajas. Viena vertus, šie deklaratyvūs teiginiai apie tariamus ryšius nėra įrodyti. Kita vertus, net jei atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės ir būtų teisingos, vien šis faktas savaime nereiškia, kad apgyvendinimo paslauga nebuvo teikiama ar ši paslauga nebuvo teikiama rinkos sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką nukentėjusiems (žalą patyrusiems) asmenims (aplietų butų savininkams) ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. ir D. G. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 7–8).
14. 2020 m. birželio 26 d. ieškovas (draudikas) ir N. G. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimą), kuria 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 2021 m. rugpjūčio 15 d. (Gyventojų turto draudimo sertifikatas Nr. KGTD13572317/3, identifikacinis Nr. 10046334856) buvo apdrausta buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (e. t. 1, b. l. 11–13).
15. R. P. ir D. D. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 160).
16. 2021 m. kovo 30 d. ieškovas (draudikas) ir R. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimą), kuria 2021 m. gegužės 7 d. – 2022 m. gegužės 6 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas (polisas) Nr. GTD30316518/1, identifikacinis Nr. 10066832260) buvo apdrausta buto, adresu (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (e. t. 1, b. l. 161–163).
17. Atsakovams V. S. ir P. S. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 143–144).
18. 2021 m. birželio 21 d. dėl vandens nuotėkio atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplieti žemiau esantys butai – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).
19. 2021 m. birželio 28 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte Nr. TUK34419 užfiksuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini) defektai ir įvertintas reikiamų remonto darbų kiekis (e. t. 1, b. l. 14–15).
20. 2021 m. birželio 28 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte Nr. TU74013 užfiksuoti buto, adresu (duomenys neskelbtini) defektai ir įvertintas reikiamų remonto darbų kiekis (e. t. 1, b. l. 164–165).
21. 2021 m. liepos 9 d. UAB „Mano Būstas Baltija“ rašte nurodyta, kad pratekėjimų iš namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nenustatyta (e. t. 1, b. l. 142).
22. Ieškovas 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimu, kurio suma 8 403,74 Eur (e. t. 2, b. l. 97); 2022 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimu, kurio suma 4 408,26 Eur (e. t. 1, b. l. 153), 2023 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu, kurio suma 1 600 Eur (e. t. 1, b. l. 155) išmokėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei N. G. 14 412 Eur draudiminę išmoką (e. t. 2, b. l. 95).
23. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo pavedimu išmokėjo buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui R. P. 3 341,24 Eur draudiminę išmoką (e. t. 1, b. l. 227).
24. Išmokėjęs draudimines išmokas, ieškovas 2024 m. kovo 21 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas atlyginti žalą, išmokėjus draudimines išmokas dėl 2021 m. birželio 21 d. įvykusio draudiminio įvykio. Atsakovams pretenzijoje nustatytais terminais neatlyginus žalos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš kalto dėl buto apliejimo asmens – solidariai iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas draudiko ieškinį tenkino visiškai.
Dėl prievolės atlyginti buto užliejimu padarytą žalą ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
27. Taigi tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų buvimą. Procesinė pareiga įrodyti tris būtinąsias atsakovo(-ų) civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) tenka ieškovui – draudikui (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje aplinkybes, kad butas Nr. 20 ir butas Nr. 17 buvo užlieti vandeniu, kurio šaltinis virš jų esantis atsakovams priklausantis butas, patvirtina ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos administravimo, UAB „Mano Būstas Baltija“ raštas, kuriame nurodyta, kad pratekėjimų iš namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos nenustatyta, buto Nr. 20 ir buto Nr. 17 nuotraukos. Atsakovas P. S. 2024 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad vandens nuotėkis įvyko iš jam kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 00:35:50 iki 00:36:00). Taigi ginčo dėl buto Nr. 20 ir buto Nr. 17 užliejimo fakto byloje nėra. Atsakovui pripažinus užliejimo priežastį, teisinę reikšmę turintis faktas laikytinas nustatytu ir juo pagrindžiami atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkamu daikto naudojimu tokiu būdu, kad tuo buvo padaryta žala ieškovo apdraustiems žemiau esantiems butams, bei priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
30. Minėtų teisinę reikšmę turinčių faktų nustatymas ir atsakovų neteisėtų veiksmų pripažinimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti likusią civilinės atsakomybės taikymui būtiną sąlygą – žalos dydį. Apeliantai (atsakovai) pateiktu apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dalyje dėl butui Nr. 20 padarytos žalos vertinimo, nurodo, kad ieškovas (draudikas) žalos dydį apskaičiavo netinkamai, kadangi atsakovo vertinimu tiek butui Nr. 20, tiek butui Nr. 17 padaryta analogiška žala. Atitinkamai prašo butui Nr. 20 padarytos žalos atlyginimo sumą sumažinti 10 000 Eur.
31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo analizės matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje, t. y. šioje byloje įrodinėjimo pareiga paskirstyta, vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kadangi šiuo atveju pilna apimtimi veikia dispozityvumo bei rungtyniškumo principai, kas sąlygoja, kad kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant.
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas; kt.). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Minėtas principas be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuostolių sumą, kurią patyrė buto Nr. 20 savininkai ir kurią prašo atlyginti ieškovas (draudikas) sudaro 12 630,50 Eur buto remonto išlaidos ir 800 Eur būsto nuomos išlaidos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtas išlaidas ieškovas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais – 2022 m birželio 17 d. tarp D. G. ir UAB „Ivro“ sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. 22/06-12, pagal kurią susitarta dėl atstatymo darbų pagal žalą Nr. TUK 34419, objektas: gyv. butas (duomenys neskelbtini). Sąmatinė darbų kaina ? 10 635,54 Eur ir PVM 21 % ? 2 233,46 Eur. Bendra sutarties vertė ? 12 869 Eur su PVM mokesčiu. Prie sutarties pridėta lokalinė sąmata Nr. 22/06-12, sudaryta pagal 2021 m. balandžio 4 d. kainas, 12 869 Eur sumai. Ieškovas draudimo išmoką ir iš atsakovų priteistinos žalos dydį skaičiavo, iš UAB „Ivro“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 12 869 Eur tiesioginių nuostolių sumos atėmus 181,50 Eur nusidėvėjimą ir 57 Eur besąlyginės išskaitos sumą.
35. Nors atsakovai teismui pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovo butui Nr. 20 skaičiuojamu žalos dydžiu, tačiau jokių duomenų, paneigiančių ieškovo nustatytas aplinkybes, ar duomenų, patvirtinančių jų (atsakovų) nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 42 punktas).
36. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ginčijo buto Nr. 20 remontui panaudotų grindlenčių bei grindjuosčių kiekį, kainą, OSB plokščių kainą, baldų ardymo įkainį, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių kitokius kaštus ar kiekius (skaičiavimų, nuorodų internetinėse parduotuvėse, kitų rašytinių įrodymų) į bylą nepateikė. Atsakovas atsikirtimams pagrįsti taip pat neinicijavo teismo ekspertizės paskyrimo, tuo užtikrinant tinkamų ir atsikirtimų pagrindimui pakankamų įrodymų pateikimą. Minėta, kad nesant pagrindo nukrypti nuo dispozityvumo ir rungtyniškumo principų šalys savo reikalavimuose ar atsikirtimuose nurodytas aplinkybes turi įrodyti pačios.
37. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantai dėsto tik deklaratyvius teiginius, o konkrečių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Apeliaciniu skundu ginčijama 10 000 Eur suma nėra pagrįsta skaičiavimais, argumentais ar objektyviais duomenimis, o remiasi subjektyvia atsakovų nuomone. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovų argumentus, kad tiek butui Nr. 20, tiek butui Nr. 17 padaryta analogiška žala. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad nukentėjusiems butams buvo padaryta skirtingos apimties žala, butus paveikė skirtingas vandens kiekis, kadangi aukščiau esančiame bute Nr. 20 išsiliejo didesnis kiekis vandens ir tik dalis šio vandens nutekėjo į dar žemiau esantį butą Nr. 17, todėl natūralu, jog aukščiau esančiam butui buvo padaryta ir didesnė žala, be to, abu butai buvo įrengti panaudojant skirtingas apdailos medžiagas ir galiausiai, įvykio metu abu butai buvo skirtingo nusidėvėjimo lygio. Ieškovas butui Nr. 20 padarytos žalos apimtyje savo reikalavimus grindė ne vertintojo sudaryta sąmata, o teismui pateikta rangos sutartimi bei prie jos pridėta darbų sąmata. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą abi įrodinėjimo priemonės yra tinkamos siekiant įrodyti padarytos žalos dydį.
38. Kitas apeliacinio skundo motyvas, kuriuo remiasi atsakovai, kad buto Nr. 17 savininkai laikino būsto išlaidų nepatyrė, kai tuo tarpu apskaičiuojant buto Nr. 20 savininkams atlygintiną žalą vertintos ir laikino apgyvendinimo išlaidos. Be to, apeliantai akcentuoja tai, kad apgyvendinimo teikėjas buvo remonto darbus bute Nr. 20 atlikusios įmonės komercijos direktorius, giminystės ryšiais susijęs su minėtos įmonės savininku. Atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tik vieno iš nukentėjusių butų savininkai realiai patyrė apgyvendinimo išlaidas ir pateikė į bylą tai pagrindžiančius įrodymus, todėl tik vienam iš jų jos buvo atlygintos bei atitinkamai pareikšti reikalavimai atsakovams. Tuo tarpu atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės apie rangos darbus vykdžiusios įmonės vadovo bei nuomos paslaugas teikusio asmens galimus giminystės ryšius net ir tuo atveju, jei būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais, savaime nepatvirtina, kad apgyvendinimo paslauga nebuvo teikiama ar ši paslauga nebuvo teikiama rinkos sąlygomis.
39. Nors atsakovai nurodė, kad priskaičiuotos 12 630,50 Eur buto remonto išlaidos ir 800 Eur būsto nuomos išlaidos yra be pagrindo, tačiau ieškovo nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, kokių nors kitokių skaičiavimų, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis). Apibendrinant išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas draudėjams (buto Nr. 20 savininkams) padarytą žalą pagrįstai įvertino minėta suma, atitinkamai išmokėjęs draudimo išmoką šiai žalai atlyginti, įgijo teisę reikalauti šios išmokos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju – iš virš draudėjų patalpų esančių patalpų valdytojų – atsakovų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Apibendrindama nurodytus motyvus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai pasisakė dėl žalos kilimo priežasties, žalos dydžio ir jos apskaičiavimo įrodomosios reikšmės ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
41. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
44. Kadangi apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovas „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neskirstomos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti apeliantų (atsakovų) P. S. ir V. S. apeliacinį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Margarita Stambrauskaitė