Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-1414-1053/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01056-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.10.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. V., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Teismas 

n u s t a t ė :

        L. V. 2019 m. liepos 16 d., apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (1,72 prom.) vengė išeiti iš buto, buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo daužyti įvairius daiktus, bandė suduoti keptuve policijos pareigūnui, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. nutraukti savo neteisėtą veiklą, nekelti grėsmės sau ir aplinkiniams asmenims bei pasišalinti iš jam nuosavybės teise nepriklausančio buto, todėl prieš L. V. buvo panaudotas elektros šoko įtaisas ir jis pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Savo veiksmais L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje. 

Atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tos dienos įvykių visai neatsimena. Prisimena, tik kad grįžo iš ligoninės. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sugyventinė, jis su ja gyvena jau 5 metus. 2019 m. liepos 16 d. jis ten gyveno, jo sugyventinė buvo ligoninėje (duomenys neskelbtini), o jos sūnus buvo namuose. Jis serga (duomenys neskelbtini), sergant šia liga negalima vartoti alkoholio. Tą dieną ką vartojo, neatsimena, būna kad išgeria truputį degtinės. Sugyventinės sūnus kartu su juo negėrė, jis niekada nevartoja alkoholio. Tą dieną sūnus mamai paskambino, kad jis (L. V.) išgėręs, o ji paskambino į policiją. Kodėl sūnus skambino mamai, jis nežino, sūnus sakė kad nieko ypatingo, skriaudos nedarė, o mama tikriausiai pabijojo, kad jis ligotas, išgėręs, kad gali nukristi ar kas, kad nebūtų bėdų, kad sūnaus neapkaltintų.

Liudytojas R. R. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jam mama paskambino (ji tuo metu buvo ligoninėje) ir paklausė, ar L. V. išgėręs, ir jis pasakė, kad atrodo, jog išgėręs. Mama iškvietė policiją. L. V. dažnai išgerdavo, mama norėjo jį išvaryti, nes girtavo ir jai nervus gadino. Kartais jis išgėręs elgdavosi normaliai, bet būna ir neadekvačiai elgiasi, rėkia, tada su juo susikalbėti, susitarti sunkiai galima. L. V. serga (duomenys neskelbtini), mano, kad jam negalima vartoti alkoholio. Šio įvykio metu L. V. nenorėjo į kambarį įsileisti pareigūnų, kurie prašė juos įleisti. Jis buvo šalia, ir viską matė. Pareigūnai klausė jo, ar gali išlaužti duris, jis paskambino mamai ir ji sutiko. Bet tada, kai pareigūnai pasakė, kad išlauš duris, L. V. jas atrakino. Pareigūnai buvo įleisti į kambarį, jis neatsimena, ar toliau vyko konfliktas. Tada pareigūnai uždarė duris, ir jis toliau nieko nematė, kas ten vyko. Lyg ir girdėjo, buvo garsas, kad krito kažkas, lentyna buvo nuversta. Pareigūnai sakė, kad L. V. nuvertė lentyną. Iš kambario L. V. išvedė su antrankiais, kodėl, jis nežino, ir išsivežė jį policija.

Liudytojas V. M. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad neatsimena paties įvykio. Teismui pradėjus garsinti jo tarnybinį pranešimą, liudytojas parodė, jog, jeigu neklysta, to iškvietimo metu vyras pasidarė agresyvus, nes nenorėjo palikti buto. Kolega panaudojo elektrošoką, tuomet vyras buvo paguldytas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai ir jis pristatytas į policijos operatyvaus valdymo skyrių. Elektrošokas būna panaudojamas kai žmogus agresyvus, nenori vykdyti pareigūnų nurodymų arba puola pareigūnus. Baigus garsinti tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino savo tarnybinio pranešimo duomenis, kadangi jis buvo surašytas valandos bėgyje po sulaikymo. Visada tarnybinius rašo tą pačią dieną, jei nurodyta kitaip, gali būti rašymo apsirikimas.

Liudytojas M. P. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jeigu atsimena tą įvykį, jie atvyko pas pagyvenusį vyriškį, liepė jam apsirengti ir važiuoti su jais, po ko jis pasidarė agresyvus, pradėjo priešintis. Vyras griebė kažkokį daiktą, norėjo suduoti, neatsimena, kuriam iš pareigūnų tiksliai. Viskas vyko kambaryje. Po to vyras buvo sulaikytas, uždėti antrankiai, jis buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio ir pristatytas į policijos įstaigą. Pagarsinus tarnybinio pranešimo duomenis, liudytojas M. P. patvirtina aplinkybes, kurias yra nurodęs tarnybiniame pranešime. Pamena, kad už durų pareigūnai su vyru kalbėjosi, įkalbinėjo, kad atrakintų duris. Vyras girdėjo, kad jie yra už durų, turėjo matyti juos pro matinį stiklą, jis buvo su geltonomis liemenėmis, tikrai turėjo matyti, kad du pareigūnai buvo už durų. Jie prisistatė, pasiūlė netgi pro langą pažiūrėti, nes kambario langai išeina į aikštelę, kur jų tarnybinis automobilis buvo priparkuotas. Buvo pasakyta, kad durys bus išlaužtos ir jie vis tiek pateks į vidų, tada žmogus atrakino duris.

Vilniaus AVPK Patrulių Rinktinės 1 kuopos 4 būrio vyriaus. patrulio V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 16 d. patruliuojant kartu su vyriaus patruliu M. P. apie 13.35 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos namuose yra neblaivus sugyventinis L. V. gim. (duomenys neskelbtini)., pranešėja prašo jį išvaryti iš jos buto, nes bijo, kad gali pakenkti jos neįgaliam sūnui. Nuvykus minėtu adresu buto duris atidarė pranešėjos sūnus, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. R. gim. (duomenys neskelbtini)., kuris paaiškino, kad jo mama šiuo metu gydosi ligoninėje, ji skambino į policiją, kad iš buto išprašytų jos sugyventinį L. V., nes jis girtauja jau ilgą laiką ir elgėsi agresyviai. R. R. nurodė vieną iš kambarių, kuriame L. V. buvo užsirakinęs. Ilgą laiką R. R. stukseno į duris, matėsi pro matinį durų stiklą žmogaus siluetas, tačiau durų niekas neatidarė. Paklausus R. R. ar jie gal išlaužti kambario duris, jis leido ir pasakė, kad kalbėjo su motina, kuri taip pat leido išlaužti duris, jeigu L. V. neatrakins jų. L. V. išgirdo tai, todėl iš karto atrakino duris. Pamatęs pareigūnus jis pradėjo uždarinėti jas, bet jie jėga pastūmė ir užėjo į kambarį. L. V. stovėjo kovinėje stovėsenoje su suspaustais kumščiais. Pareigūnai jam pasiūlė nusiraminti, nedaryti sau problemų, paaiškino, kad atvyko dėl J. R. pranešimo, kadangi butas yra jos nuosavybė, ji nepageidauja jame matyti L. V.. Vyrui buvo pasiūlyta apsirengti ir palikti butą, po ko vyras atsisėdo ant sofos ir pradėjo skambinti telefonu. Neprisiskambinus jis staiga pašoko, pribėgo prie stovinčios lentynos ir nuvertė ją su ant jos buvusiais daiktais. Pareigūnui V. M. pastūmė vyrą ant sofos, o jis griebė ant lovos gulėjusią keptuvę ir su ja užsimojo norėdamas jam suduoti, tačiau tuo pačiu metu vyriaus. patrulis M. P. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą, t. y. iššovė iš jo. Vyras nukrito ant grindų, kur jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 9, 23-24). Analogiški duomenys nurodyti ir Vilniaus AVPK Patulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio vyriaus. patrulio M. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 25-26).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019 m. liepos 16 d. 13.37 val. gautas pranešimas, moteris – J. R. skambina į BPC prašydama išvesdinti jos neblaivų sugyventinį iš namų, kad jis nepakenktų jos sūnui ir šeimos reputacijai prieš socialines tarnybas (b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimi trys vaizdo įrašai. Įrašo Nr. VID_20190716_134824“ trukmė – 00:01:21 s. įraše matomi pareigūnai, lipantys laiptais, užeinantys į buto vidų. Pareigūnai paklausia vyro, atidariusio duris, „kur jis yra?“. girdimas beldimas į duris, pareigūnų ir vyro, atidariusio duris pokalbis. Pareigūnas :“kas jūs būsit?“ vyras „R., sūnus|. Pareigūnas „Ką jis išdarinėja?“ Vyras „nežinau, išgėrinėja dažnai“, pareigūnas „Bet prieš jus nesmurtauja, nemuša?“ Vyras: „Ne“ pareigūnas: „nieko nedaro? O jis čia gyvena, ar kaip?“ vyras „gyvena su mama“ pareigūnas „ o registruotas jis čia?“ vyras „Ne lygtais“, pareigūnas tavo mama nori, kad jį išprašytume tik?“ vyras „taip“, pareigūnas „o jūs jį pats bandėt išprašyti?“ vyras „ne“ pareigūnas „čia tiesiog motina nori? Vyras „Jo“ pareigūnas „o kiek metų kartu gyvena?“ vyras „nežinau, gal du ar tris“. Prieina asmuo ir pareigūnai prie kambario durų ir pabeldžia. Įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo Nr, VID_20190716_135604| trukmė – 00:00:12 s. matomas kambario vidaus vaizdas, lova, nuvirtusi spintelė, daiktai ant žemės. Šalia lovos atsiklaupęs vyras, kurio rankos sudėtos už nugaros, šalia jo stovi pareigūnas, laikantis rankoje elektros impulsinį prietaisą „Taser“, iš kurio link klūpinčio žmogaus matomi laidai. Šalia lovos išmėtyti daiktai, stiklo šukės. Pareigūnas paklausė: „viskas, nusiraminai?“, asmuo atsakė „Taip“. Įrašo pabaiga (b. l. 10). Fotonuotraukos (b. l. 11-13).

Tarnybinis pranešimas dėl elektros įtaiso panaudojimo (b. l. 14).

Administracinio sulaikymo protokole numatyta, jog L. V. faktiškai buvo sulaikytas 2019 m. liepos 16 d. 14.40 val., paleistas 2019 m. liepos 16 d. 16.06 val. (b. l. 15).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2019 m. liepos 16 d. 14.36 val. L. V. nustatytas 1,72 prom. girtumas (b. l. 17).

        ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.

Nors L. V. nurodė, kad savo veiksmų tą dieną neatsimena, vertinant byloje ištirtus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, spręstina, jog jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, įrodyta. L. V. kaltę patvirtina liudytojo R. R. teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat liudytojų policijos pareigūnų V. M. ir M. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jų tarnybinių pranešimų duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Visų šių įrodymų visuma parodo bendrą įvykio seką, skirtingais L. V. veiksmais pasireiškusį policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Pirmiausia, L. V. neįsileido pareigūnų į užrakintą kambarį, nors buvo aiškiai išreikštas toks pareigūnų reikalavimas. Kad pareigūnai reikalavo įleisti, patvirtina pačių pareigūnų, liudytojo R. R. parodymai, tarnybinių pranešimų duomenys. L. V. suprato, kad asmenys yra policijos pareigūnai (jie prisistatė, liudytojo M. P. teigimu pro durų stiklą matėsi jų uniformos, jie kalbėjosi su vyriškiu). Tačiau L. V. pareigūnus įsileido tik tada, kai buvo pagrasinta, jog durys bus išpjautos. Pareigūnų teisėti reikalavimai turi būti vykdomi nedelsiant, o šiuo atveju to nebuvo padaryta. Po to, pareigūnams įėjus į kambarį, L. V. pasitiko juos kovinėje stovėsenoje, buvo agresyvus, paprašius jo nusiraminti, apsirengti ir palikti butą, šių nurodymų taip pat nevykdė, ėmė skambinti telefonu, o neprisiskambinęs dar labiau supyko, nuvertė lentyną, ėmė priešintis pareigūnams, bandė suduoti keptuve vienam iš pareigūnų. Kad vyrą nuramintų pareigūnams teko panaudoti elektroimpulsinį prietaisą. Iš tarnybinio pranešimo ir proceso dalyvių teisme duotų parodymų matyti, kad su asmeniu pirmiausia buvo bendrauta gražiai, buvo suteikta ne viena galimybė vykdyti pareigūnų reikalavimus, įsileisti pareigūnus į kambarį, nusiraminti, nekelti grėsmės sau ir aplinkiniams, palikti jam nuosavybės teise nepriklausantį butą, tačiau jis jomis nepasinaudojo ir elgėsi agresyviai, gadino daiktus esančius bute, grasino pareigūnams, L. V. sutramdyti padėjo tik elektroimpulsas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu jog L. V. nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį (statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, jog jis nėra atsakingas už padarytą nusižengimą, nes serga ir tokį jo elgesį paveikė alkoholis, nešalina jo atsakomybės. ANK 11 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo administracinės atsakomybės neatleidžiamas. Nuo administracinės atsakomybės atleidžiamas asmuo, kuris prieš jo valią buvo apsvaigintas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ir dėl to nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų padarinius ir valdyti savo veiksmus. L. V. žinojo savo sveikatos būklę, žinojo, kad jam negalima vartoti alkoholio, nepaisydamas to asmuo savo valia, sąmoningai pasirinko vartoti alkoholį, taigi būtent taip jis norėjo elgtis ir tai nešalina jo atsakomybės. Kita vertus, negalima teigti, kad L. V. visiškai nesuprato ir negalėjo įvertinti situacijos. Pažymėtina, kad pareigūnams nurodžius, kad bus išlaužtos durys, jis įsileido pareigūnus, tai rodo, kad jis gebėjo suprasti situaciją ir savo veiksmus.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas akcentavo, kad L. V. veiksmuose nebuvo pasipriešinimo, jis nevartojo smurto prieš pareigūnus, tačiau pažymėtina, kad fizinio ir psichinio smurto vartojimas pareigūno atžvilgiu jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o administracinė atsakomybė numatyta už pareigūnų nurodymų nevykdymą aktyviais ir pasyviais veiksmais, nesiekiančiais baudžiamosios atsakomybės ribos. Tokie L. V. veiksmai ir nustatyti šioje byloje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę - (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas 7 kartus, tačiau paskutinį kartą – 2014 metais (b. l. 21), 2020 m. birželio 15 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta viena L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog L. V. skirtina artima minimaliai sankcijoje numatyta bauda. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, teismas

n u t a r ė :

Pripažinti L. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 100 Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103565156.

        Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

        Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                            Ugnė Gailiūnienė