Civilinė byla Nr. e2-417-934/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00097-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukšių pieninė“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lukšių pieninė“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Karpis“ (toliau – pareiškėja) reikalavimą panaikinti UAB „Lukšių pieninė“ (toliau – ir atsakovė) 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimą (nutarimą) dėl bendrovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka, nutraukti UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pradėtą 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimo (nutarimo) pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka sustabdyti UAB „Lukšių pieninė“ 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galiojimą ir vykdymą bei uždrausti UAB „Lukšių pieninė“, jos kreditoriams bei nemokumo (bankroto) administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu UAB „Lukšių pieninė“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu.

3.       Pareiškėja nurodė, kad skundo faktinis ir teisinis pagrindas pakankamai pagrindžia tikimybę, kad skundas yra preliminariai pagrįstas. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, tikėtina, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali netekti prasmės, atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes, susijusias su įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu, turto realizavimu bei, galiausiai, UAB „Lukšių pieninė“ pripažinimu bankrutavusia ir jos likvidavimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

5.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, t. y. pareiškėja suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, pateikė poziciją pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Teismas taip pat sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė palankaus teismo sprendimo vykdymui.

6.       Teismas įvertino tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, t. y. tai, kad bankroto procedūra vyksta ne teismo tvarka. Nurodė, kad vienintelė priemonė neteisminei bankroto procedūrai sustabdyti yra laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimų dėl neteisminio UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūros vykdymo, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės, atsižvelgiant į pasekmes, susijusias su įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir jos likvidavimu.

7.       Teismas pažymėjo, kad tik teisėtai pradėtas bankroto procesas gali užtikrinti paskesnių bankroto procedūrų atlikimo teisėtumą. Todėl kreditoriui teisme ginčijant pradėto bankroto proceso teisėtumą, veiksmai neteisminiame bankroto procese neturėtų būti atliekami tol, kol teismas įsitikins ar neteisminis bankroto procesas buvo pradėtas teisėtai. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

8.1.                      Pareiškėja neturi subjektinės teisės inicijuoti bylos, kadangi nėra atsakovės kreditorė. Net jei pareiškėja kreditorių susirinkimo metu turėjo reikalavimo teisę į atsakovę, tokios teisės atsakovė neturėjo pranešimo apie rengiamą kreditorių susirinkimą siuntimo dieną (susirinkimo šaukimo dieną). Kadangi atsakovė neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie rengiamą susirinkimą, pareiškėja negali remtis aplinkybe, kad nebuvo informuota apie kreditorių susirinkimą ir tuo pagrindu teikti šį skundą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANI) 55 straipsnio 2 dalis). Todėl skundas nėra prima facie (preliminariai) pagrįstas.

8.2.                      Atsakovės susirinkime priimtų nutarimų galiojimo sustabdymas (iš esmės bankroto sustabdymas) pažeis ne tik atsakovės, atsakovės darbuotojų, tačiau ir pačių kreditorių teises. Sustabdžius nemokumo procesą, iš esmės gali būti atnaujinamas kreditorinių reikalavimų išieškojimas iš atsakovės (atsakovė turi virš 12 000 000,00 Eur kreditorinių reikalavimų). Aplinkybės, kaip galimai prasidėsiantis turto areštavimas, vadovo neturėjimas – gali apsunkinti komercinę veiklą ir sumažinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

8.3.                      Atsakovei iškėlus nemokumo bylą, buvo sustabdytas iki tol atsiradusių prievolių vykdymas, tačiau buvo pradėta komercinė veikla, siekiant perdirbti pieną, kurio per kiekvieną dieną yra perdirbama apie 15 t. Su žaliavų tiekėjais, pagal JANI, buvo atsiskaitoma einamaisiais mokėjimais. Sustabdžius nemokumo bylą, visi tiekėjai pateks į bendrą eilę su kreditoriais, kurių prievolės atsirado iki nemokumo bylos, todėl joks žaliavos tiekėjas nesutiks ir nesutinka tiekti žaliavos.

8.4.                      Atsakovė nurodo, kad byla susijusi ne su kreditorių teisių gynimu, bet su R. K. paveldėtojų tarpusavio ginčais. Paveldėto turto administratoriumi paskirtas asmuo tikėtinai veikia prieš UAB „Marijampolės pieno konservai“, kuriai priklauso atsakovė, interesus. Palikimo administratorius Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi) buvo nušalintas nuo pareigų atlikimo.

9.       Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

9.1.                      Teisinis vertinimas ar pareiškėja yra atsakovės kreditorė yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Todėl teiginiai, kuriais bandoma įrodinėti, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditorė – nepaneigia pareikšto skundo prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Pareiškėja 2023 m. kovo 7 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtina pareiškėjos teiktas paslaugas atsakovei. Aplinkybę, kad paslaugos buvo teiktos patvirtina ir tai, kad atsakovė priėmė (neatmetė) pareiškėjos 2022 m. vasario 8 d. atsakovei siųstą PVM sąskaitą faktūrą.

9.2.                      Pareigą atsiskaityti sukuria ne išrašyta ir gauta PVM sąskaita faktūra, o sutarties pagrindu suteikta paslauga, kadangi pareiškėja teikė paslaugas nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. sausio 22 d., kreditorių susirinkimo inicijavimo metu, t. y. pranešimų kreditoriams siuntimo metu, atsakovei buvo (ar bent jau turėjo būti) žinoma apie pareiškėjos piniginį reikalavimą už suteiktas apsaugos paslaugas.

9.3.                      Aplinkybės, susijusios su atsakovės vadovo ar darbuotojų atleidimu (priėmimu į darbą) savaime nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės cituojama teismų praktiką, pagal kurią nemokumo bylos negali būti sustabdomos, nėra susijusi su šia byla.

9.4.                      Kartu su atskiruoju skundu nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įmonės veikla tapo suvaržyta. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad atsakovė ir toliau vykdo veiklą, UAB „Lukšių pieninė“ dirba 92 darbuotojai, UAB „Lukšių pieninė“ yra sudariusi sutartis ir jas vykdo. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pieno tiekėjai netiekia žaliavos ar atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ar su jais susitarti dėl skolų mokėjimų išdėstymo ar atidėjimo.

9.5.                      Atskirąjį skundą pateikė įgaliojimų atstovauti atsakovę neturintis asmuo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Atsakovė atskiruoju skundu skundžia pirmos instancijos teismo nutartį, kuria nutarta, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl UAB „Lukšių pieninė“ neteisminio bankroto proceso nutraukimo, sustabdyti UAB „Lukšių pieninė“ kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galiojimą ir vykdymą bei uždrausti UAB „Lukšių pieninė“, jos kreditoriams bei nemokumo (bankroto) administratoriui priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu UAB „Lukšių pieninė“ bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Todėl šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) pažymą apie atleistus UAB „Lukšių pieninė“ darbuotojus; Sodros pažymą apie laikinai priimtus UAB „Lukšių pieninė“ darbuotojus; UAB „Lukšių pieninė“ 2022 m. kovo 13 d. pažymą dėl perdirbamo pieno, vykdomų sutarčių.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, viena vertus, ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė, teikdama papildomus įrodymus, sąmoningai siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įvertinęs, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, o nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, nutaria priimti šalių pateiktus naujus įrodymus ir vertinti juos visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad šios dvi sąlygos yra kumuliacinės, t. y., jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

16.       Atskirajame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų yra tikėtinai pagrįstas, taip pat nurodo, jog pareiškėjos neįrodė grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kitaip tariant, atsakovė ginčija dvi kumuliacinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus.

17.       Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, t. y. pareiškėjos skundas yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. 

18.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2022).

19.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2020).

20.       Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėja suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, pateikė poziciją pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, kurie šioje proceso stadijoje yra pakankami preliminariam pareiškėjos skundo pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su pareiškėjos kaip atsakovės kreditorės statusu, nes jų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, o tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į šiuos apeliantės argumentus, t. y. ar skundas paduotas tinkamos pareiškėjos, galės būti atsakyta tik galutiniu teismo procesiniu sprendimu, ištyrus ir įvertinus visus šalių argumentus ir byloje pateiktus įrodymus.

21.       Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja skundu iš esmės siekia nutraukti neteisminį UAB „Lukšių pieninė“ nemokumo procesą, taigi, Kauno apygardos teisme nagrinėjama su bankroto procedūros iniciavimu susijusi byla. Todėl nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip ne sykį pažymėta teismų praktikoje, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir joje nurodyta praktika).

23.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdant tolimesnes bankroto procedūras, tuo atveju, jei neteisminis įmonės bankroto procesas būtų nutrauktas kaip neteisėtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusios pasekmės (bendrovės turto realizavimas) sukeltų sunkesnių pasekmių nei šio proceso sustabdymas iki paaiškės nutarimų dėl bankroto ne teismo tvarka iškėlimo teisėtumas. Sprendžiant, ar yra pagrindas sustabdyti neteisminio bankroto procedūras iki bus išnagrinėtas bankroto iškėlimo teisėtumo klausimas, be kita ko, pagal analogiją atsižvelgtina ir į teisinį reguliavimą, pagal kurį apskundus teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, šios įmonės bankroto procesas (teisminis) nepradedamas vykdyti iki nebus išspręstas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1939-407/2016, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1210-553/2022).

24.       Trečia, nesutiktina su apeliante, kad pirmos instancijos teismas neįvertino galimų padarinių, kilsiančių apeliantei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo ir nevaržo nė vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 27 punktas). 

25.       Kaip minėta (žr. šios nutarties 22–23 punktus) toliau vykdant bankroto procedūras, t. y. bendrovės turto realizavimo veiksmus, gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį pareiškėjų skundą tenkinus būtų itin apsunkintas arba beprasmis. Taigi, draudimas atlikti atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka procedūras atitinka tiek ekonomiškumo, tiek proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, laikinai neapribojus bendrovės bankroto procedūrų, realiai egzistuoja tikimybė, kad, pasitvirtinus pareiškėjų skunde nurodytoms aplinkybėms, minėti veiksmai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius ne tik patiems pareiškėjams, bet ir kitiems bendrovės kreditoriams.

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas 2023 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo sprendimų (nutarimų) dėl UAB „Lukšių pieninė“ bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka galiojimas ir vykdymas bei uždrausta atsakovei ir jos kreditoriams bei nemokumo administratorei priimti ir vykdyti bet kokius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, susijusius su tolesniu atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra uždrausta atsakovei tęsti ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovės veikla negalės būti tęsiama, nebus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, o tai sukels bendrovės bei jos kreditorių, darbuotojų, trečiųjų asmenų interesų pažeidimą.

27.       Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-331-117/2015; 2015 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-90-241/2015). Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę gali pakeisti kita. Šios normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet taip pat ir mastas. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo

28.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

29.       Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022 48 punktą). Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

30.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Žilvinas Terebeiza