Administracinė byla Nr. eA-966-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos auditorių rūmų, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos auditorių rūmų (trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. (A. K.)) dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Abadona“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos auditorių rūmų, 59 063,26 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 525,70 Eur  bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas nurodo, kad šias išlaidas patyrė už advokato suteiktas teisines paslaugas, parengiant atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo apskundimo. 

Pareiškėjas su atsakovu prašymu nesutinka, nurodydamas, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas negalėjo savo teisių teisme ginti savarankiškai, t. y., kad jam buvo būtina pasitelkti byloje advokatą. Be to, pasak pareiškėjo, byla nebuvo sudėtinga.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, todėl laikytina, kad teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai.

Atsakovas pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. išlaidas advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti – už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo interesai turėjo būti ginami atsakovo darbuotojų, o ne advokato.

ABTĮ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti byloje advokatus priklauso pačios šalies diskrecijai, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš tų teisinių santykių, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Lietuvos auditorių rūmai atlieka auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą, rengia audito atlikimo metodiką, organizuoja kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, išduoda auditoriaus pažymėjimus ir kt. Nors teisme nagrinėtas ginčas buvo susijęs su šių sričių teisiniais santykiais, tačiau ginčas iš esmės teisme buvo keliamas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė, reikalaujanti specialių (teisinių) žinių. Iš Lietuvos auditorių rūmų struktūros matyti, kad be direktoriaus, Lietuvos auditorių rūmuose dirba administratorius, mokymų organizavimo, audito metodologijos, kokybės kontrolės specialistai bei projektų vadovas. Darytina išvada, kad Lietuvos auditorių rūmų vidiniai resursai nebuvo pakankami, todėl atsakovas, siekdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo užtikrinti byloje profesionalų teisinį atstovavimą (advokato dalyvavimą). Konstatavus, kad advokato pasitelkimas nagrinėjamu atveju buvo būtinas, daroma išvada, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistiną iš pralaimėjusios šalies (pareiškėjo).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus koeficientas yra 1,3. Atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą buvo pasirašytas 2018 m. pirmąjį ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus yra 2017 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (850,80 Eur). Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur). Kaip minėta, už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti 525,70 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl ji priteistina atsakovui. Mažiau nei pusė maksimalios už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijose nustatytos priteistinos sumos atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl mažinti atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nėra pagrindo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo prašymą dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkina, priteisiant jam iš pareiškėjo 525,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 868,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1355-442/2019). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos auditorių rūmų, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo patenkinti. 

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos auditorių rūmų, naudai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ priteisti 525,70 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė