Baudžiamoji byla Nr. 1-552-530/2013

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01722-07-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.6; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.1; 1.2.14.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Kaunas

              Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, kaltinamiesiems G. S., D. J., gynėjoms advokatėms Rasai Kalkauskienei, Elenai Gylienei, nukentėjusiesiems T. M., D. M., M. B., K. K., A. K., K. V., D. V., J. R., A. T., M. G., G. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-07-08 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d. (4 nusikaltimai), 180 str. 1 d.( 1 nusikaltimas), 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai),

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976-03-30 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2009-12-10 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1d. - 7 MGL bauda,

kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. S. 2007-08-21 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) kieme, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, tai yra žodžiais grasindamas nepilnamečiui T. M., gim.1992-11-01, prieš jį pavartoti fizinį smurtą ir tokiu būdu įbaugindamas nukentėjusįjį, atvirai savo naudai iš T. M. reikalavo perduoti turtą - 40 litų ir juos paėmė, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje, 2007-08-24 apie 15 val. savo naudai reikalavo iš T. M. perduoti  turtą - 60 litų ir juos paėmė, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje 2007-08-25 apie 12.30 val. savo naudai iš T. M. reikalavo perduoti  turtą - 100 litų ir juos paėmė, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas tokiu pačiu būdu ir toje pačioje vietoje, 2007-08-25 vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, savo naudai iš T. M. reikalavo perduoti turtą - 300 litų.

           Be to, jis 2007-10-23 apie 10.20 val. prie turgavietės, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą prieš nepilnametį K. K., gim. 1993-09-03, atvirai savo naudai reikalavo iš K. K. perduoti turtą – 500 litų, tai yra grasindamas prieš K. K. ir jo tėvus panaudoti fizinį smurtą, jeigu nebus įvykdytas jo reikalavimas ir tokiu būdu įbaugindamas nepilnametį K. K., atvirai, savo naudai vertė jį perduoti šeimai priklausantį turtą - 500 litų ir 2007-10-24 apie 10.20 val. paėmė iš nukentėjusiojo neteisėtai reikalaujamą pinigų sumą – 500 litų.

            Be to, jis 2007-11-19 apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš M. B., tai yra  kumštimi suduodamas į lūpą ir ją prakirsdamas bei grasindamas toliau pavartoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą - M. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Motorolla E398“ 160 litų vertės.

Be to, jis 2007-11-30 apie 16.40 val. neturėdamas teisinio pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą prieš M. B., atvirai, savo naudai reikalavo iš jo perduoti turtą -50 litų, tai yra  skambindamas telefonu nukentėjusiam M. B. ir grasindamas prieš jį panaudoti fizinį smurtą, jeigu nebus įvykdytas jo reikalavimas, reikalavo 2007-11-30, 19 val. ateiti prie (duomenys neskelbtini), ir atnešti 50 litų.

              Be to, jis 2008-01-14 apie 15 val. (duomenys neskelbtini), M. G. iš rankų ištraukdamas 50 litų, atvirai pagrobė svetimą turtą - M. G. priklausančius 50 litų.

Be to, jis veikdamas  bendrininkų grupe su  E. R., 2008-02-07 apie 20.00 val. sekdami paskui nukentėjusiąją A. T., prie (duomenys neskelbtini), atvirai, tai yra E. R. pribėgant prie nukentėjusios A. T. ir iš jos rankos išplėšiant rankinę, o G. S. stebint aplinką ir pasišalinant iš įvykio vietos kartu su juo, pagrobė svetimą - A. T. priklausantį turtą - 20 litų vertės rankinę, su joje buvusiu 60 litų vertės lietsargiu, 153 litų vertės akiniais, 10 litų vertės pinigine, 24 litų vertės visuomeninio transporto mėnesiniu bilietu, 20 litų monetomis, 100 litų vertės mobilaus ryšio telefonu „Nokia“ su „Bitės GSM“ SIM kortele, maisto produktų 11 litų vertės, pensininko ir neįgaliojo pažymėjimais bei parduotuvių nuolaidų kortelėmis, tuo padarydamas A. T. bendrą 398 litų turtinę žalą.           

Be to,  G. S., D. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2008-02-08, apie 14 val. prie (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, neturėdami teisinio pagrindo, panaudodami psichinę prievartą prieš nepilnamečius K. V., gim. 1992-06-20 ir G. R., gim. 1992-09-23, atvirai savo naudai reikalavo iš jų perduoti turtą – pinigus, tai yra be jokio teisėto pagrindo kaltindami juos pavogus D. J. priklausančias cigaretes ir reikalaudami už tai atnešti 500 litų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš K. V., tariamam užstatui, paimant mobilaus ryšio telefoną „SONY ERICSSON-K750“ 400 litų vertės, priklausantį D. V., G. S. iš G. R. paimant mobilaus ryšio telefoną „Siemens A 75“ 160 litų vertės, priklausantį J. R., atvirai, savo ir kitų asmenų naudai vertė perduoti D. V. ir J. R. priklausantį turtą - 500 litų.

Kaltinamasis G. S. prisipažino padaręs nusikaltimus ir sutiko duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Kaltinamasis D. J. prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimą, sutiko duoti paaiškinimus.

Kaltinamųjų kaltė be jų paaiškinimų pilnai įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir įvertintais  įrodymais.

TURTO PRIEVARTAVIMAS IŠ T. M.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad T. M. pažinojo apie 3 metus, nes gyveno viename kieme, kartu žaisdavo futbolą. Taip elgėsi, nes jam reikėjo pinigų. T. M. buvo moksleivis, nežino iš kur jis gavo pinigų. Jis jam pinigų paskolino- 100, 60, 40 litų. Vėliau jam 100 litų grąžino. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, labai galisi dėl tokio elgesio, sutinka atlyginti žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

N. T. M. parodė, kad tai buvo maždaug prieš 5 metus, buvo grįžęs iš Anglijos. Tris kartus kaltinamasis iš jo reikalavo pinigų ir per tuos kartus iš jo atėmė 200 litų. Vieną kartą išėjo į kiemą pamėtyti kamuolį, kaltinamasis buvo su dar kažkokiu asmeniu, kuris nenustatytas byloje, tada pinigų nedavė. Tą pačią dieną jam einant į parduotuvę, jį pasigavo, reikalavo pinigų, pradėjo grasinti. Jo draugas turėjo kažkokį aštrų daikčiuką, tada davė 100 litų. Kaltinamasis grasino, anas sakė: „išvešiu į mišką, tavo kūną pakasiu, neras“. Tada jam buvo 14 metų, išsigando, nunešė pinigus iš namų. Prieš tai išnešė 60 ir 40 litų, po to 100 litų. Nešė pinigus, nes išgąsdintas buvo, bijojo. Niekam nesakė, tėvams neminėjo. Tik močiutė  pastebėjo, jog iš piniginės dingsta pinigai. Tada pakalbėjo su kaltinamojo teta, kuri sakė jog reikia kreiptis į policiją ir tuomet kreipėsi. 100 litų grąžino jo pusbrolis T., po to, kai jie jau buvo kreipęsi į policiją. Patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kad G. S. jį pasikvietęs pasakė, jog jis neva ant G. S. kažką pasakė ir dabar už tai turės atnešti  40 litų, nes jeigu neatneš , tai ir jo kūno niekas neras. Vėliau išreikalavo 60 litų, taip pat grasindamas. Po dienos pareikalavo 100 Lt, prigrasino jeigu neatneš, negrįš į namus, o jis bijodamas paėmė juos iš močiutės ir perdavė S.. 

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad T. M. yra jos anūkas. Jis augo pas ją, tėvai Anglijoje. Jis pareidavo ir verkdavo labai, pergyvendavo, nervuodavosi, jam tada buvo 14 metų. Iš pradžių gynėsi, nieko nesakė, paskui papasakojo, kad pinigų reikalavo. Bijojo, buvo prigrasintas. Pastebėjo, kad dingsta pinigai. T. atnešė 100 litų. Jai pasakė L. A., kuri girdėjo kaip reikalavo G. S. iš T. pinigų.

L. T. J. parodė, kad jis yra G. S. pusbrolis. Jis gyvena netoli T. M., kartais susitikdavo, žaisdavo krepšinį. Nežino, kad G. S. reikalavo pinigų iš T. M.. G. S. jo paprašė nunešti skolą 100 litų, nieko neaiškino. Jis perdavė T. M. močiutei. Nematė tokio atvejo, kad T. M. skolintų, atneštų pinigus G. S.. K. K. mokosi jo mokykloje. Jo brolis M. iš jo pirko motociklą ir jį apgavo, bet paskui atsiskaitė. Neatsimena, kad prašė pinigų už tylėjimą, galėjo būti toks atvejis. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. G. S. reikėjo pinigų, tačiau kam jam pinigai buvo reikalingi jis nežino, tik tiek, kad jis T. M. prašė paskolinti pinigų.  Kai G. S. prašė T. M. paskolinti pinigų jis nedalyvavo, taip pat jo nebuvo, kai G. S. buvo skolinami pinigai. Žino, kad T. M. per kelis kartus skolino G. S. pinigus, kiek skolino nežino. G. S. žinojo, kad T. M. turi pinigų, nes jis pats gyrėsi, kad vasarą buvo išvažiavęs pas motiną į Angliją.

2012-11-15 apklausos metu G. S. pripažino, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesį grasindamas T. M. prieš jį panaudoti fizinį smurtą, kelis kartus paėmė iš jo 200 litų. Kokiais žodžiais jam grasino neprisimena, nes praėjo daug laiko, bet dėl to labai gailisi (2t., b. l. 158-159).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad T. M. parodė vietas, kur iš jo buvo reikalaujami pinigai ir kur jis atidavė G. S. reikalaujamas pinigų sumas (1 t., b. l. 44-47). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuk. T. M. nusikalstamos veikos metu buvo 14 metų amžiaus( nepilnametis). 

Tokie G. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos  BK 181str.1d. , kvalifikacija teisinga. Pagal LR BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. LR BK 181 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje2K-203/2011). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis iš nepilnamečio T. M. neturėdamas jokio pagrindo reikalauti pinigų, per tris kartus paėmė iš pastarojo 200 Lt, pavartodamas psichinę prievartą , tai yra grasinimus jo sveikatai. Šios aplinkybės neginčijamai įrodytos nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu( t.1.b.l. 37-38; 41-42; 44-47). Nukentėjusios D. M. duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamasis bandė teisintis sakydamas, jog T. M. skolino jam pinigus ir jis atidavė dalį skolos – 100 Lt per pusbrolį T. J.. Pastarasis teisme parodė, kad jis buvo girdėjęs, jog T. M. skolino pinigus pusbroliui G. S., tačiau paties skolinimo fakto nematė. Tokie G. S. aiškinimai, kad jis prašė T. M. skolinti pinigus ir šis jam skolino, visiškai niekuo nepagrįsti ir paneigti  T. M. parodymais, jo močiutės D. M. parodymais duotais teisme. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. G. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta, už ką jis privalo atsakyti.             

              Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

TURTO PRIEVARTAVIMAS IŠ K. K.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad iš K. K. reikalavo pinigų. Jam atnešė 500 litų. Kokiais žodžiais K. K. grasino bei smulkesnių įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko. M. J. ir T. J. yra jo pusbroliai. Ar jiems sakė, apie paimtus pinigus neprisimena. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, labai galisi dėl tokio elgesio, sutinka atlyginti žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jo sūnus K. K. bijojo kaltinamojo ir jam iš namų išnešė jų pinigus. Tada sūnui buvo apie 15 metų. Kaltinamasis jam grasino. Sūnus paėmė pinigus jiems nežinant. Sūnus labai verkė, sakė jį šantažavo, grasino užpulti, sūnus bijojo eiti į mokyklą. Civilinį ieškinį 500 Lt palaiko ir prašo priteisti. Atleido kaltinamajam.

              Nukentėjusysis K. K. parodė, kad įvykio dieną einant iš mokyklos, jį sustabdė trys žmonės, pagrasino, kad žino kur tėvai dirba, kur stato automobilį, jeigu neatneš 500 litų, bus blogai. Tuo metu jam buvo apie 14 metų, išsigando. Žinojo, kur namuose tėvai laiko pinigus, grįžęs į namus paėmė ir nunešė pinigus jiems. Juos matė tada pirmą kartą, tai nebuvo rajono gyventojai. Jie paėmė pinigus ir viskas, nieko nesakė. Jis bandė išsiaiškinti. Su G. S. pusbroliais J. eidavo į tą pačią mokyklą, būdavo lauke ir papasakojo minėtą situaciją. Jie papasakojo, kad taip vyksta su jų pusbroliu G. S.. Galiausiai vienas iš pusbrolių reikalavo 500 Lt už tylėjimą. Vienas iš reikalavusių iš jo pinigų buvo G. S.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pinigus paėmė G. S..

              Liudytojas E. A. parodė, kad jam K. K. pasakodavo, kad iš jo reikalaudavo pinigų G. S. ir jo pusbrolis J.. Neprisimena, ar pasakojo, kaip reketuodavo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis. Iš pagarsintų liudytojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad 2007-10-25 apie 11.30 val. jam būnant J. U. vidurinėje mokykloje, klasės draugas K. K. jį pasikvietė į kiemą. Mokyklos kieme buvo T. J. ir M. J.. T. J. K. K. pasakė, jog jis žino, kad K. K. iš tėvų yra paėmęs 500 litų. T. J. pasakė, kad jeigu jis nori, kad tėvai nesužinotų apie pinigus, jam turi atnešti 100 litų. K. K. sakė, kad jis pinigų neturi. T. J. įsitikindamas, ar jis iš tikrųjų jų neturi, apieškojo jo kišenes (1 t., b. l. 115). Liudytojas nurodė, kad jis pats nematė, kaip perdavė pinigus. K. K. negalėjo jam pameluoti. 

Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio laikotarpiu ji pastebėjo savo sūnaus labai keistą elgesį, atsirado spragos moksle. Pradėjo gilintis, stebėti sūnų. Paskui pastebėjo, kad nėra pinigų, aiškinosi ir sūnus papasakojo, kad jo prašo pinigų. Sakė, kad tie asmenys žino, kur K. tėvai dirba, kur garažas, jeigu neatneš pinigų nukentės ir jo tėvai. Sūnus išsigando ir nešė, vieną kartą 500 litų ir kitą kartą 100 litų. Pinigai nebuvo grąžinti. Kai sūnus pasipasakojo jai, pasikeitė jo elgesys, pradėjo geriau lankyti mokyklą, nusiramino. J. lankė tą pačią mokyklą kaip ir sūnus. Sūnus nebuvo pirkęs motociklo, niekada tokių pinigų neturėjo, tai buvo prieš 7 metus. Apie tai ir pats nebuvo pasakojęs.

Iš 2012-12-06 nutarimo matyti, kad T. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl 100 Lt prievartavimo nutrauktas ( b.l. 125-126, t.1). K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 14 metų amžiaus (t.1.b.l. 111).

Tokie G. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos  BK 181str.1d., kvalifikacija teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Nustatyta jog grasinimus vartojo G. S. nepilnamečio K. K. atžvilgiu, naudojo psichinę prievartą, grasino susidorojimu ne tik su juo, bet ir su jo tėvais. Kaltinamasis sudarė įspūdį nukentėjusiajam, jog  viską žino apie jo tėvus, jų gyvenimą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011). Byloje neginčijamai nustatyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos papildo liudytojų A. K. bei E. A. parodymai, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš nepilnamečio K. K. pinigų, tačiau objektyviai atliko visus veiksmus įeinančius į nusikalstamos veikos numatytos BK 181str.1d. sudėtį, veikė tyčia, siekė nusikalstamų pasekmių, suprato savo veiksmų  neteisėtumą ir  todėl jis   privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribose.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra

PLĖŠIMAS IŠ M. B. IR JO TURTO PRIEVARTAVIMAS

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad M. B. pažinojo, jis gyveno netoliese. Iš jo jis paėmė telefoną, prie kokių aplinkybių paėmė, neatsimena. Iš jo dar prašė 50 litų, bet jį sulaikė, kai atėjo iš jo pasiimti pinigų. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, labai galisi dėl tokio elgesio, sutinka atlyginti žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad su kaltinamuoju mokėsi vienoje mokykloje. Iš pradžių viskas buvo gerai. Vėliau jis paėmė jo telefoną, po to reikalavo pinigų. G. S. būdamas su nepažįstamu draugu paėmė jo telefoną „Motorola E 398“, reikalavo pinigų. Jie abu jam grasino, jų bijojo. Jiems davė 60 litų, bet jie norėjo 100 litų, tiek neturėjo. Telefono jam negrąžino. Pranešė policijai. Jam žala padaryta, bet civilinio ieškinio nereiškia. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino ir sakė, jog tuomet geriau prisiminė įvykio aplinkybes, nei dabar praėjus ilgam laiko tarpui. Iš jo parodymų matyti, jog G. S. dažnai prie jo kabinėdavosi, reikalaudavo pinigų. 2007-11-19 apie 15.30 val. sutikus (duomenys neskelbtini)  namo laiptinėje G. S., pastarasis pareikalavo atiduoti telefoną. Kartu su S. buvo dar du vaikinai, kurie stovėjo atokiau ir nesikišo. Jis nesutiko duoti telefoną, todėl G. S. kumštimi sudavė jam į veidą, taip prakirto lūpą, bei grasino, kad užmuš. Jis išsigandęs padavė G. S. mobiliojo ryšio telefoną, kurį pasiėmęs G. S. pasišalino. Po to 2007m. lapkričio 30d. jam paskambino ir pasakė, jog jis turi 19 valandą atnešti 50 Lt jeigu nori atgauti telefoną. Tuomet kreipėsi į policiją, pranešė kad jį reketuoja ir kartu su policija surengė pasalą, kurios metu buvo sulaikytas G. S. su S. S..   

Liudytojas A. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis. Iš pagarsintų liudytojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad 2007-11-30 apie 18.30 val. jam dirbant Kauno m. Dainavos PK  operatyvinės grupės sudėtyje į Dainavos PK atėjo vaikinas kartu su savo tėčiu, kuris prisistatė M. B.. M. B. nurodė, kad 2007-11-19 iš matymo pažįstamas vaikinas atėmė jo mobilaus ryšio telefoną, o dabar jis reikalauja pinigų ir jie yra susitarę 19.00 val. susitikti prie (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, jis su M. B. tėčiu pasiliko stovėti prie(duomenys neskelbtini) namo kampo, o M. B. nuėjo į priešingą namo pusę. Matė, kaip prie M. B. priėjo du vaikinai ir vienas iš jų kumštimi trenkė M. B. į veidą bei iš striukės išsitraukęs daiktą panašų į pistoletą, atstatė prieš jį. Tada jie kartu su M. B. tėčiu pribėgo prie vaikinų, juos abu sulaikė ir pristatė į Dainavos PK. Vaikinas, kuris sudavė kumščiu M. B. į veidą bei jam grasino ginklu prisistatė S. S.. Kitas sulaikytasis prisistatė G. S. (1 t., b. l. 84).

Liudytojas A. B. parodė, kad jo sūnus M. B. mokėsi Kauno Statybininkų rengimo centre, jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus atėjo su policijos pareigūnu ir pasisakė, kad pažįstamas pavarde S. iš jo yra paėmęs mobilaus ryšio telefoną, o dabar reikalauja už jį išpirkos. Sūnus su S. buvo susitaręs vakare susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo, jie su pareigūnu sutarė jų palaukti, tai yra palaukti kai S. bus perduodami pinigai. Buvo sulaikyti. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), liudytojas patvirtino parodymus ir prašė jais remtis.

2007-12-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G-498, nustatyta, kad M. B. 2007-11-30 padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Muštinė žaizda lūpoje padaryta kietu buku daiktu, galimai suduodant kumštimi vieno smūgio pasakoje. M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikimas (1 t., b. l.73). 2007-11-11 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Motorola E398“, kurį pateikė G. S. (1t., b. l. 74-75). 2007-12-11 daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad M. B. atpažino mobilaus ryšio telefoną „Motorola E398“, kaip savo, kurį 2007-11-19 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje iš jo pagrobė G. S. (1 t., b. l.76).2009-12-23 nutarimu nepilnamečio įtariamojo S. S. padaryta veika iš 22 str. 1 d. 180 str. 3 d. perkvalifikuota pagal LR BK 294 str. 2 d. ir, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 4 p., 212 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas (1 t., b. l. 97-99).

Tokie kaltinamojo G. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 180str.1d.- plėšimas ir pagal BK 181str.1d. turto prievartavimas. Kvalifikacija teisinga.  Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti arba atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Visi šie požymiai yra lygiaverčiai ir, bet kurio iš jų panaudojimas nusikalstamam tikslui – turto pagrobimui (užvaldymui) pasiekti, sudaro plėšimo sudėties objektyviąją pusę. Grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais ir pan.). Nukentėjęs M. B. teisme patvirtino, jog jo pirminiai parodymai yra teisingi, iš kurių matyti, jog mobilaus ryšio telefoną kaltinamasis atėmė panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra suduodamas smūgį į veidą, o vėliau ir grasindamas panaudoti smurtą ir tokiu būdu užvaldė svetimą turtą. Jo tyčia buvo nukreipta į pasekmes, jis siekė užvaldyti svetimą turtą, tuo tikslu naudojo smurtą, siekė pasekmių ir jas sukėlė, už ką privalo atsakyti. Be to, jis praėjus vienuolikai dienų po nusikalstamos veikos padarymo, neteisėtai reikalavo iš nepilnamečio M. B. pinigų, kad išsipirkti savo telefoną.  LR BK 181 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis iš nepilnamečio M. B. neturėdamas jokio pagrindo reikalauti pinigų, telefonu nurodė atnešti pinigus 50 Lt kaltinamojo nurodytu adresu ir laiku, neva už pagrobtąjį telefoną. Reikalavimas akivaizdžiai neteisėtas, o nukentėjusiajam atėjus nurodytu laiku, kaltinamasis pareikalavo duoti 50 Lt. Nukentėjusiam paprašius parodyti telefoną, kaltinamasis jo neparodė, o su G. S. buvęs S. S.( kuris nėra subjektas b.l. 97, t.1.) sudavė smūgį į veidą ir ėmė grasinti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Taigi kaltinamasis atliko visus veiksmus įeinančius į nusikaltimo numatyto LR BK 181str.1d. sudėtį, už ką ir privalo atsakyti.

Daiktai, turintys  reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Mobilaus ryšio telefonas „Motorola E398“ pakvitavimu grąžintas M. B. (1 t., b. l. 78); Revolveris „ME-38, COMPACT G“ Nr. 011795, 5 garsiniai šoviniai ir 5 guminiai šratai-kulkos - priduoti Kauno AVPK VPV lecenzijavimo skyriui (1 t., b. l. 70), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos.

ATVIRA VAGYSTĖ IŠ M. G.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad iš M. G. paėmė 50 litų, o ne 400 Lt kaip teigiama kaltinime. Nesutinka su M. G. nurodyta 400 litų pinigų suma, nes jis pavogė tik 50 litų, juos paėmė lombarde nuo prekystalio. Pradžioje prašė paskolinti, jis nesutiko, tada jis paėmė. Jis tyrėjui sakė, kad nesutinka su suma, buvo paimtas iš lombardo paskolos bilietas. Viešai atsiprašė nukentėjusiojo, labai galisi dėl tokio elgesio, sutinka atlyginti 50 Lt žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad su G. S. mokėsi vienoje mokykloje. Įvykio dieną su buvusia žmona D. P. ėjo į lombardą, priduoti žiedus. Sutiko G. S., kuris juos kalbino, klausinėjo, kur jie eina. Jam pasakė, kad eina į lombardą priduoti žiedus. Jis su kitais draugais laukė lauke prie laiptinės. Jiems išėjus iš lombardo, jis rankoje turėjo pinigus ir juos ištraukė G. S. ir visi nubėgo. Negalėjo būti 50 litų, nes lombarde pridavė du auksinius žiedus. Kiek rankoje tiksliai laikė pinigų, neatsimena. Gali būti, kad rankoje laikė 400 litų. Neatsimena, kad būtų G. S. prašęs paskolinti pinigų. Nurodė, kad lombardo paslaugomis naudojosi dažnai, todėl paskolos bilietas galėjo būti dėl kito atvejo. Iš karto nuvažiavo į policiją. Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. P. parodė, kad įvykio dieną su vyru M. G. ėjo į lombardą V. K. pr.. Pro šalį prabėgęs kaltinamasis vyrui iš rankos ištraukė pinigus. Neatsimena, kiek vyras turėjo pinigų. Jie pinigus pasiskolino vestuvėm iš nuomotojo. Vyras pinigus nešėsi rankoje, kiek buvo nežino, matė tik 50 litų, o po apačia, ar buvo daugiau, neatsimena. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.), liudytoja nurodė, matė 50 litų. Jos nukentėjusysis neprašė sakyti, kad buvo 400 litų. Iš lombardo gavo tik 50 litų, pinigai buvo reikalingi vestuvėms. Prieš tai pasiskolino, dar gavo iš lombardo, ėjo į lauką ir pinigus atėmė. Buvo daugiau pinigų, bet atsimena tik 50 litų. Atsiėmė auksinius vestuvinius žiedus kelios dienos prieš vestuves.

          2008-01-14 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad M. G. kreipėsi į policiją dėl 400 litų vagystės. Nurodė, kad jam iš rankų ištraukė 400 litų. Pinigai buvo: viena 100 litų kupiūra ir 6 kupiūros po 50 litų (2 t., b. l. 1).

              2012-12-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad lombardo UAB „Mūsų valdos ir K0“, V. K. pr. 51, Kaune, direktorė A.O. S. savo iniciatyva pateikė paskolos bilietą Nr. 080550, iš kurio matyti, kad buvo suteikta 50 Lt paskola už vestuvinį žiedą (2 t., b. l. 6-7).

              Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 178str.2d., kaip atviroji svetimo turto vagystė, kvalifikacija teisinga. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą...“. Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą. Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą, jis to siekė ir norėjo, iš pradžių prašė paskolinti, duoti, o nukentėjusiam nesutikus, griebė pinigus ir pabėgo. Jo veiksmai rodo, jog jis nusikalstamas pasekmes sukėlė,  užvaldė svetimą turtą. Kaltinime buvo nurodyta jog atvirai buvo pagrobti 400 Lt.. Kaltinamasis pripažino pagrobęs 50 Lt, nes tiek lombarde ant prekystalio buvo padėta pinigų. Nukentėjusysis teisme darė prielaidą, kad negalėjo būti 50 Lt kaip teigia kaltinamasis, nes lombarde pridavė du auksinius žiedus, tai suma kurią gavo iš lombardo tikrai turėjo būti didesnė. Neatmetė galimybės, jog prieš tai galėjo būti pasiskolinę pinigų ir išeidamas iš lombardo laikė juos rankose, tai kaltinamasis jam ištraukė iš rankų ir pabėgo. Apklausta liudytoja D. P. teigia jog ji nepamena kiek turėjo pinigų vyras rankoje, tačiau pamena, kad iš Lombardo gavo 50 litų, tą ji tikrai prisimena ir tvirtina, jog ji vyro rankoje matė 50 Lt kai kaltinamasis ištraukė pinigus iš rankų. Ar buvo daugiau pasakyti negali. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš į bylą pateikto paskolos bilieto Nr. 080550  matyti, kad buvo suteikta 50 Lt paskola už vestuvinį žiedą (2 t., b. l. 6-7). Paskolos bilietas buvo išreikalautas tik po to, kai kaltinamasis nurodė, jog jis pagrobė iš nukentėjusiojo ne 400 Lt , o 50 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskola buvo suteikta ne tuo laiku, kada buvo padaryta nusikalstama veika, bet gerokai vėliau. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir nukentėjusysis patvirtino, jog buvo tik du žiedai, tai atsižvelgiant į lombardo paskolų suteikimo dydį, darytina išvada, jog suma negalėjo būti 400 Lt, tai yra galėjo svyruoti nuo 50 iki šimto litų. Teismo vertinimu, kilus pagrįstoms abejonėms dėl pagrobto turto dydžio ,  teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika visas kilusias abejones vertintina kaltinamojo naudai ir tikslina kaltinime nurodyto turto vertę, mažinant ją nuo 400 Lt iki 50 Lt.. 

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

ATVIRA VAGYSTĖ IŠ A. T.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad paėmė rankinę iš moters ir pabėgo. Jis buvo kartu su E. R., nežino kam kilo tokia mintis. E. viską darė, o jis laukė kitoje gatvės pusėje. E. daiktus išmetė. Jam davė telefoną, o E. pasiėmė pinigus. Viešai atsiprašė nukentėjusiosios, labai gailisi dėl tokio elgesio, sutiko atlyginti žalą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. T. parodė, kad ji ėjo iš parduotuvės, vaikinai griebė už rankinės. Jie buvo dviese. Vienas griebė už rankinės, kitas liepė nerėkti, palaukti, kol viską jai atneš. Vėliau jai žalą atlygino E. R.. Bet po to labai suprastėjo sveikata, patyrė infarktą. Civilinio ieškinio nebereiškia.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis padarė šį nusikaltimą. Iš nukentėjusiosios rankų išplėšė rankinuką. Buvo su G. S., kuris stovėjo toliau, o jis viską padarė. Už šį nusikaltimą buvo nuteistas, žalą atlygino. Neatsimena, kad būtų taręsis su G. S. padaryti nusikaltimą. Pagarsinus liudytojo parodymus išdėstytus 2008-10-03 nuosprendyje (2 t., b. l. 121), liudytojas su jais sutiko, kad tuo metu buvo pametęs tėvo telefoną. Reikėjo pinigų, susipažino su G. S., kuris ir pasiūlė pavogti iš žmogaus rankinę. Pramonės pr. pastebėjo moteriškę, kuri nešėsi rankoje rankinę. Buvo kartu su G. S., tačiau jis viską tik stebėjo. Jis pribėgęs prie moters jai iš rankos vienu staigiu judesiu ištraukė rankinę ir pabėgo. Kažkokio namo laiptinėje iškraustė rankinę, iš kurios paėmė telefoną ir pinigus. Teisme paaiškino, kad jis jau yra atlikęs bausmę, nes dėl to buvo nuteistas, nuosprendžio neskundė. Kadangi teisme anuomet taip kalbėjo, vadinasi taip ir buvo. Dabar jis nenori kišti G. S., bet galėjo būti taip, kad davė S. telefoną, prieš tai kalbėjosi jog reikia pasidaryti pinigų.

2008-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kokioje vietoje iš nukentėjusiosios A. T. buvo pagrobta rankinė (2 t., b. l. 68-71).

2008-03-18 pažyma apie informaciją gautą iš KP OVT išklotinėmis, kurioje užfiksuota, kad G. S. priklausanti SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini), praėjus valandai laiko po nusikaltimo, buvo naudojama nukentėjusiosios A. T. pagrobtame mobilaus ryšio telefone „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77). 2008-03-05 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad  G. S. tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefono „Nokia 3120“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) , be SIM kortelės (2 t., b. l. 97). 2008-03-14 daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad yra apžiūrėtas G. S. pateiktas mobilaus ryšio telefono „Nokia 3120“ (2 t., b. l. 99-104). E. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kokioje vietoje ir kaip iš nukentėjusios A. T. buvo pagrobta rankinė (2 t., b. l. 114-118). 2008-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam baudžiamoji byla buvo nutraukta (2 t., b. l. 121-126).

Tokie kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 178str.2d. kaip atviroji vagystė. Kvalifikacija teisinga. Neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis veikdamas kartu su bendrininku E. R., būdami iš anksto susitarę, turėdami vieningą tyčią užvaldyti svetimą turtą, atvirai pagrobė rankinę ir tokiu būdu užvaldė svetimą jiems nepriklausantį turtą. Nusikaltimas baigtas, sukeltos nusikalstamos pasekmės, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę pavogtu daiktu naudotis, kaip savu. Nustatyta jog pagrobtu telefonu naudojosi būtent kaltinamasis.   

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

TURTO PRIEVARTAVIMAS IŠ G. R. IR

K. V.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prie (duomenys neskelbtini) turgaus sutiko „Ž.“, kurio daugiau duomenų nežino. Jis stovėjo su vyresniu nepažįstamu vyru. Tas vyras pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio turgaus dingo cigaretės, o „Ž.“ tuo metu parodė į kažkokius nueinančius vaikus ir pasakė, kad tuo metu, kai dingo cigaretės, buvo tie vaikai. Vyriškis pasiliko turguje, o jiems liepė atvesti tuos vaikus. Jis su „Ž.“ atvedė tuos vaikus pasišnekėti. Atvesti vaikai sakė, kad nieko neėmė. Tada „Ž.“ paėmė vieno vaiko telefoną „Sony Ericson700“, o vyriškis kito vaiko telefoną ir pasakė, „ką tėvus kviesies, ar mentams skųsies,  atneši cigaretes ar 1000 litų, atiduosiu telefonus“. Taip pat prie (duomenys neskelbtini) turgavietės jis iš nepilnamečio G. R. yra paėmęs mobilaus ryšio telefoną, dėl to jis labai gailisi. Jis neprisimena, kodėl  jis paėmė mobilaus ryšio telefoną, neprisimena ir su kuo tada buvo, nes praėjo daug laiko. Jis D. J. pažįsta iš matymo, ar jis buvo įvykio metu neprisimena (2 t., b. l. 150,158-159). Viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, labai gailisi dėl tokio elgesio, sutiko atlyginti žalą.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino ir teismui paaiškino, kad neprisimena jog su G. S. būtų padaręs nusikaltimą. Su G. S. pažįstami apie pusmetį. Jis turgavietėje prekiauja daržovėmis, cigaretėmis. Nukentėjusįjį K. V. atsimena iš akistatų, kuris jį atpažino. Teigia, kad jis šio įvykio neprisimena. Negalėjo būti, kad reikalavo atnešti 500 Lt, nes už tokią sumą cigarečių niekada neturėdavo. Nežino, kodėl nukentėjusysis turėtų jį apkalbėti, atpažinti. Kito nukentėjusiojo taip pat nežino, kuris taip pat jį atpažino. Jis neprisimena tokio įvykio, nukentėjusiuosius pirmą kartą mato. Taip išeina, kad jis buvo šalia. Jeigu taip pasielgė, labai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.

Be kaltinamųjų paaiškinimų jų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad įvykio dieną  jam su G. R. einant nuo centro „(duomenys neskelbtini)“, sustabdė G. S. ir nepažįstamas vaikinas, kaltino juos neva paėmus cigaretes turgavietėje. Jiems liepė eiti su jais iki turgaus prie (duomenys neskelbtini) Atėjęs D. J. jiems aiškino, kad jo cigaretės, kad grąžintų pinigus, pradžioje 1000 litų, paskui padarė nuolaidą 500 litų, grasino, kad išveš į mišką. Nepažįstamas vaikinas iš jo paėmė telefoną „Sony Ericson 700“. G. S. paėmė G. R. telefoną, pasakė susirasti D. J. turguje ir atnešti jam pinigus arba cigaretes, tada atiduos telefonus. Jie jų labai išsigando, bijojo. D. J. atpažino, jis dažnai vaikščiodavo pro jo namą, jį per savaitę matydavo kartą praeinant. Salėje taip pat jį atpažino. Civilinį ieškinį 400 Lt sumai palaiko ir prašo priteisti.

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš sūnaus, pranešė policijai. Sūnus buvo labai išsigandęs. Telefonas negrąžintas.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad įvykio dieną ėjo su draugu K. V., juos sustabdė G. S. ir nepažįstamas vaikinas, pasakė, kad jie paėmė cigaretes iš konteinerio. Liepė eiti su jais, nepažįstamas vaikinas iš K. V. paėmė telefoną. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), atėjęs D. J. pasakė, kad jie paėmė cigaretes iš konteinerio. Jo draugui neatidavė telefono. Jo paklausus, ar jis turi telefoną, jis išsigandęs atidavė, nes bijojo, kad ko nors nepadarytų. Nurodė, kad G. S. ir D. J. įsiminė, trečio – ne. Abu atpažino iš nuotraukų. G. S. paėmė jo telefoną, o D. J. teigė, kad jis su K. V. paėmė jo cigaretes. G. S. ir D. J. atrodė pažįstami. Mano, jog D. J. atsivedė juos pagąsdinti. Jie buvo šoke. Reikalavo pinigų, iš pradžių 1000 Lt, paskui, kaip nuolaidą padarė 500 Lt, kuris padarė nuolaidą, neprisimena. Atnešti pinigus sakė G. S. ir nepažįstamas vaikinas, D. J. patvirtino, sutiko, ką šie pasakė. D. J. viską tvirtino, jis atrodė pakankamai išgėręs. Pinigus turėjo atnešti iki savaitės pabaigos į turgų prie (duomenys neskelbtini), tada atiduos telefonus. Minėjo, jeigu neatneš pinigų, išveš į (duomenys neskelbtini). Jam tada buvo 15 metų. Tuo metu jam buvo baisu, suprato, kad jiems gali būti negerai, juo labiau, kad jiems grasino susidorojimu. Jie atidavė telefonus ir išsiskirstė, grįžę namo pasakė tėvams, iškvietė policiją. Civilinį ieškinį 160 Lt palaiko ir prašo priteisti.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad iš sūnaus pasakojimo žino apie įvykį. Sūnus ėjo su K., juos sulaikė kaltinamieji, atėmė telefonus. Sūnus jautėsi labai blogai, vaikai buvo šoke, jie jokių cigarečių neėmė, prie jų prikibo be pagrindo trise, suaugę vyrai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad  K. V. atpažino D. J., kaip tą, kuris 2008-02-08 apie 14 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, pasakė, jog pavogtos cigaretės priklauso jam, kai jį su G. R. prie jo atvedė G. S. su kitu vaikinu (2 t., b. l. 50-54).

Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad G. R. atpažino D. J., kaip tą, kuris 2008-02-08 apie 14 val. netoli (duomenys neskelbtini) turgavietės, jį su K. V. apkaltino cigarečių vagyste, pareikalavo 1000 litų bei kartu su tuo vyriškiu buvęs G. S. ir dar vienas jaunuolis, paėmė jų mobilaus ryšio telefonus (3 t., b. l. 106-111).

Nukentėjusiojo K. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad jis parodė vietas, kur jį prisivijo G. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kur iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas (2 t., b. l. 55-58).

Nukentėjusiojo G. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad G. R. parodė vietas, kur jį prisivijo G. S. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kur iš jo buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas (2 t., b. l. 59-62).

Akistatos tarp nukentėjusiojo K. V. ir D. J. protokolu nustatyta, kad  nukentėjusysis patvirtino apklausos metu duotus parodymus (3 t., b. l. 104).

           Akistatos tarp nukentėjusiojo G. R. ir D. J. protokolu nustatyta, kad  nukentėjusysis  G. R. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (3 t., b. l. 111).

              Tokie G. S. ir D. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos  BK 181str.1d., kvalifikacija teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai kartu su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jie buvo iš anksto susitarę apgauti nepilnamečius, juos apkaltinant neva cigarečių vagyste ir tokiu būdu užvaldyti jų turtą- mobiliuosius telefonus. O kad juos susigrąžintų, pareikalavo sumokėti 500 Lt išpirką. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, buvus susitarimą, nes nebuvus jokios cigarečių vagystės visi trys nepilnamečius užpuolę asmenys kalbėjo apie cigarečių vagystę, kalbėjo apie išpirką ir pnš., o tai rodo, jog  bendrininkai veikė bendrai. Šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra  nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Nukentėjusieji atpažino kaltinamuosius, kaip asmenis prievartavusius iš jų turtą, iš pradžių paėmus telefonus, o vėliau reikalavus atnešti 500 Lt. Duomenų, kad  nukentėjusieji būtų siekę apkalbėti kaltinamuosius nėra. Be to kaltinamieji iš esmės neneigė padarę nusikalstamą veiką, išskyrus D. J. aiškinimą, kad jis gali neprisiminti įvykio aplinkybių dėl to, jog praėjo daug laiko po nusikaltimo padarymo. Teismas įvertinęs įrodymus daro išvadą, jog kaltinamųjų kaltė yra įrodyta, už ką jie ir privalo atsakyti.

            Civiliniai ieškiniai:

byloje pareikšti nukentėjusiųjų T. M.- 100 Lt, A. K.- 500 Lt , M. G.- 400 Lt,  D. V.- 400 Lt ir J. R.-160 Lt civiliniai ieškiniai. Kadangi nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, todėl nukentėjusieji turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamasis G. S. su civiliniais ieškiniais sutiko. Nukentėjusiųjų T. M., A. K., D. V. ir J. R. civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodyti nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymais, rašytine medžiaga, todėl tenkintini visiškai (BPK 115 str. 1 d.) ir priteistini, tai yra: T. M. priteistina iš kaltinamojo G. S. 100 Lt turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50), A. K. priteistina iš kaltinamojo G. S. 500 Lt turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 111), D. V. priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. S. ir D. J. 400 Lt turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 40), J. R. priteistina solidariai iš kaltinamųjų G. S. ir D. J. 160 Lt turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 35). Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį 400 Lt turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 13).  Teismas nustatęs jog nėra objektyvių įrodymų, kad iš nukentėjusiojo buvo atvirai pagrobta 400 Lt suma, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiojo M. G. naudai 50 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje 350 Lt dalyje civilinis ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Prokurorė prašė ekstradicijos išlaidas, susijusias su G. S. pargabenimu, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti. Bendra išlaidų suma – 4615,59 Lt (3 t., b. l. 84). Prašymas pagrįstas ir tenkintinas. G. S. po nusikalstamų veikų padarymo buvo sulaikytas, jam buvo pareikštas įtarimas, apklaustas bei paskirta kardomoji priemonė, jis nepaisydamas jam skirtų suvaržymų  išvyko iš Lietuvos ir tokiu būdu pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Nustačius jo buvimo vietą buvo išduotas Europos arešto orderis. Tai rodo, kad jis yra tiesiogiai atsakingas dėl patirtų Valstybės išlaidų, jį pargabenant iš Vokietijos į Lietuvą. Todėl policijos departamento patirtos išlaido pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir priteistinos iš kaltinamojo.

2012-09-20 asmens kratos metu pas G. S. rasti ir paimti 745,47 eurai ir įnešti į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą (3 t., b. l. 90-93) (sumos ekvivalentas litais atsižvelgus į Lietuvos banko nustatytą fiksuotą lito ir euro santykį (3,4528 lito už eurą) – 2572,34 Lt). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimu padaryta nukentėjusiems žala, kuri nebuvo atlyginta ilgą laiką, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ir manydamas, kad kiekvienas turi teisę į patirtos žalos atlyginimą per protingą laiką, ši G. S. pinigų suma skirtina nukentėjusių asmenų patirtai žalai atlyginti, kuri bendrai sudaro 1210 Lt. Likusi pinigų sumą įskaitytina į 4615,59 Lt proceso išlaidas, patirtas dėl ekstradicijos.

Byloje esanti G. S. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2007-10-22 Prienų PK MP (79) (3 t., b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina G. S..

2012-09-19 G. S. pagal Europos arešto orderį parvežtas iš Vokietijos, 2012-09-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jam nustatytas (2012-01-18) paskirtos kardomosios priemonės–suėmimo terminas – 3 mėnesiams (3 t., b. l. 81-83). 2012-12-19 kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas – 3 mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2012-12-19 (3 t., b. l. 162-164). Paskutinį kartą 2013-03-13 teismo nutartimi G. S. suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2013-03-19. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas. G. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2007-09-22, 18 val. iki 2007-09-24, 10.20 val.( dvi paros) (3 t., b. l. 1, 3), nuo 2007-11-30, 19.30 val. iki 2007-12-01, 15.20 val. ( viena para)(3 t., b. l. 9, 12), nuo 2008-03-03, 14.40 val. iki 2008-03-05, 13.10 val. ( dvi paros) (3 t., b. l. 15, 17). Sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 115), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. D. J. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino T. M. padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas (turto prievartavimas iš G. R. ir K. V., atvira vagystė A. T. atžvilgiu) padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimą, nors kaltinamasis ir teigė, kad aplinkybių nepamena, bet tai pateisina ilgas laiko tarpas ( 4 metai), be to teismo posėdžio metu  jis nurodė, kad jeigu vaikinai kalba jog jis kaltas, vadinasi taip ir yra,  dėl padaryto nusikaltimo teigė jog gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis G. S. padarė 7 tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo laipsnį priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Nusikaltimai padaryti nepilnamečių asmenų atžvilgiu, tame tarpe ir pavartojant bei grasinant pavartoti prieš juos fizinį smurtą, sukeltos nusikalstamos pasekmės- padaryta žala, kuri ilgą laiką nebuvo atlyginta. G. S. praeityje ( iki šių jam inkriminuotų veikų) neteistas (3 t., b. l. 20-22), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 23), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos bei Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centruose ir priklausomybės ligų centre, neregistruotas (3 t., b. l. 95, 97, 99). Jis buvo pargabentas iš Vokietijos, kur buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei ir ten atliko bausmę. Įstatymas už nusikalstamos veikos numatytos BK 181 str.1d.  ir BK  180 str.1d. nustato arešto ar laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. M. atžvilgiu vartojo grasinimus per kelis kartus, veika tęstinė, buvo prievartaujamas jo  ir jo močiutės turtas per tris kartus teismas mano jog už pirmąją jo padarytą nusikalstamą veiką, skirtina laisvės atėmimo bausmė. Vėlesnės veikos laikytinos padarytomis pakartotinai, todėl už paskesnes veikas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, nusikaltimo trukmę, užvaldyto ir pagrobto turto vertę. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų jam skirtina bausmės trukmė mažesnė nei sankcijos vidurkis. Gynėja atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas prašo paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Teismas daro išvadą, kad nėra galimybės taikyti kaltinamojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Be BK 75 str. paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus kaltinamajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima vien dėl to, kad jis kaltinamas septynių tyčinių nusikalstamų padarymu, be to jis nuo tyrimo buvo pasislėpęs, taip siekdamas išvengti žalos atlyginimo, bei atsakomybės. Pasislėpęs nuo tyrimo, būdamas Vokietijoje jis buvo teisiamas ir atliko įkalinimo bausmę už nusikaltimus nuosavybei, todėl šios aplinkybės neleidžia teismui manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.             

              Kaltinamasis D. J. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.) nuosavybei, nusikaltimas padarytas nepilnamečių asmenų atžvilgiu. D. J. po šios nusikalstamos veikos buvo nuteistas vieną kartą, bauda nesumokėta (3 t., b. l. 116-117), administracine tvarka baustas 25 kartus (3 t., b. l. 121-133), nuo 2011-05-25 iki 2011-05-30 gydėsi VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare (3 t., b. l. 139), tačiau 2012-12-04 atliktoje teismo psichiatro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jam skirti psichiatrinės ekspertizės nereikia (3 t., b. l. 141). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 139), nedirba, be pastovios gyvenamosios vietos. Įvertinus visas aplinkybes, jo asmenybę, teismas mano jog jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str. 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str., 308 str., 313str.

n u s p r e n d ž i a :

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., BK 180 str. 1 d., BK 181 str. 1 d., 181 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš T. M.) – 8 (aštuoniems ) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš K. K.) – 7 (septyniems)  mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas M. B. atžvilgiu) –9 ( devyniems)  mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš M. B.) – 7 (septyniems)  mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė M. G. atžvilgiu) – 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė A. T. atžvilgiu) – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 181 str. 1 d. (turto prievartavimas iš G. R. ir K. V.) – 10(dešimčiai)  mėnesių laisvės atėmimo,

              Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirti galutinę subendrintą bausmę  laisvės atėmimą  2 ( dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką penkias paras bei kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2012-09-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013-03-28.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir nuteisti 50( penkiasdešimties) parų areštu.

Bausmės pradžią skaičiuoti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo D. J. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. T. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. S. 100 Lt (vieną šimtą litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. M. naudai.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. S. 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. naudai.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. G. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. S. ir D. J. 400 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. V. naudai.

Nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš G. S. ir D. J. 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. R. naudai.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4615,59  Lt (keturių  tūkstančių šešių šimtų penkiolikos litų 59 ct) išlaidas dėl G. S. ekstradicijos iš Vokietijos pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš G. S..

Pinigines lėšas paimtas iš G. S. asmens kratos metu ir saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje -745,47 eurus (ekvivalentas 2572,34 Lt) panaudoti priteistų civilinių ieškinių atlyginimui, o likusias užskaityti proceso išlaidų atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus mobilaus ryšio telefoną „Motorola E398“ pakvitavimu grąžintą M. B., palikti jo nuosavybėje. Revolveris „ME-38, COMPACT G“ Nr. 011795, 5 garsiniai šoviniai ir 5 guminiai šratai-kulkos - priduoti Kauno AVPK VPV lecenzijavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Ginklų fondui prie Vidaus reikalų ministerijos. 

G. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-10-22 Prienų PK MP  (79) ir saugomą byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Danutė Giačaitė