(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, R. P., dėl finansinių įsipareigojimų tenkinimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu finansinių įsipareigojimų tenkinimą kreditoriui A. V., taikyti restituciją ir priteisti neteisėtai išmokėtų 52000 Lt piniginių lėšų ieškovo naudai. Nurodė, kad atsakovas įmonei 2006 metais suteikė paskolą bendrai 165 000 Lt sumai. Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Plusta“, kasos pajamų orderiu Nr.9625 2009 m. birželio 8 d. atsakovui buvo išmokėta 52000 Lt suma. Iškėlus bankroto bylą, visos turimos lėšos turi būti perduotos bankroto administratoriui ir nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui, todėl atsakovas turi grąžinti išmokėtas lėšas įmonei.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį savo pozicijos taip pat neišdėstė, tik nurodė, kad ginsis prieš kaltinimus priešieškiniu.

Trečiasis asmuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad bankroto administratorius šį ieškinį pateikė tik todėl, kad tikisi gauti administravimo išlaidų. Paskola buvo grąžinta dalimis, paskutinė suma išmokėta bankroto bylos iškėlimo ieškovui laikotarpiu. Pats trečiasis asmuo nurodė negavęs nutarties iškelti bankroto bylą. Mano, kad bankroto byla buvo iškelta neteisėtai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nesąžiningai atgavo 52 000 Lt piniginių lėšų. Trečiasis asmuo neginčijo to fakto, kad atsakovas niekada nebuvo dirbęs UAB „Plusta“, buvęs jos akcininku ar kitokiu būdu detaliau įsigilinęs ir analizavęs šios įmonės finansinę padėtį tiek, kad žinotų, kiek ir kokių skolų ji turi kitiems kreditoriams. Teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo realių galimybių sužinoti tikrąją UAB „Plusta“ finansinę būklę, pareikalauti tai patvirtinančių dokumentų iš UAB „Plusta“ vadovo. Atsakovas yra kunigas, neturintis patirties verslo reikaluose. Pinigai ieškovui buvo paskolinti labai seniai, paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m rugsėjo 1 d. Teismas sprendė, kad nėra nustatyta, jog atsakovas buvo nesąžiningas, atgaudamas skolą, t.y. neatliko jokių veiksmų, kurie leistų taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Taip pat nėra aplinkybių, kurios preziumuotų atsakovo nesąžiningumą (CK 6.67 straipsnis). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui buvo ir/ar turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir apie tai, kad jam taikytina Laikinajame mokėjimų tvarkos įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kurios nesilaikant būtų pažeidžiamos kitų ieškovo kreditorių teisės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų žinojęs, jog toks atsiskaitymas sukels ar sustiprins ieškovo nemokumą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

Apeliantas BUAB „Plusta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu finansinių įsipareigojimų tenkinimą kreditoriui A. V. ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo neteisėtai išmokėtas 52 000 Lt pinigines lėšas ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė actio Pauliana pagrindu, nors ieškinio reikalavimas pareikštas vadovaujantis ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei CK 6.145 straipsniu. Bendrovė grąžindama paskolą po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vienam iš kreditorių pažeidė minėtas įstatymines normas bei teisėtus kreditorių interesus bankroto byloje, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.

 

Atsakovas A. V. prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. ieškovas grąžinęs skolą, 2009 m. birželio 8 d. skolos grąžinimą įforminęs kasos išlaidu orderiu, neteko teisės reikalauti tai, kad įvykdyta. Bylą nagrinėti prašo žodinio proceso tvarka. Mano, kad bankroto administratoriui turi būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą teise.

 

Trečiasis asmuo A. P. ieškinį prašė atmesti.

Trečiasis asmuo nurodė, kad 52 000 Lt suma buvo grąžinta dar 2009 m. gegužės mėn., tačiau išlaidų orderis buvo surašytas pavėluotai, kadangi buhalterė dirbo antraeilėse pareigose. Trečiasis asmuo nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ir šią ūkinę-komercinę operaciją atliko iki pranešimo apie nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą bei iki dokumentų ir antspaudo paėmimo. Bylą nagrinėti prašo žodinio proceso tvarka. Mano, kad bankroto administratoriui turi būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą teise.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Plusta“ 2009 m. gegužės 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (t.1, b.l.3-4). Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, 2009 m. birželio 8 d. atsakovui pagal Kasos išlaidų orderį, kuriame yra tiek vadovo, tiek gavėjo parašai, buvo išmokėta 52 000 Lt suma, nurodytas mokėjimo pagrindas – grąžinama paskola (t.1, b.l.7).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto administratoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą, sprendė, kad šis reikalavimas yra reiškiamas actio Pauliana pagrindu ir nustatinėjo šio instituto taikymui būtinas sąlygas. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentavo tuo, kad reikalavimas buvo reiškiamas vadovaujantis LR ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei CK 6.145 straipsniu.

Teisėjų kolegija sutikdama su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio teisinį pagrindą, pažymi, kad, nors ieškovas nenurodė ieškinio teisinio pagrindo, tačiau iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad šis sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Taigi atsakovui iš įmonės kasos po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo negalėjo būti išmokamos lėšos. Atsakovas savo argumentų, kad šios lėšos buvo sumokėtos iki bankroto bylos iškėlimo, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Duomenis apie bankroto bylos iškėlimą  Vyriausybės įgaliota institucija teikia skelbti  „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, kurie yra viešai prieinami, todėl laikytina, kad atsakovui buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Plusta“ (ĮBĮ  10 str. 1 d. 3 p., 11 str. 10 d.).  Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip negu nustatyta ĮBĮ. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant aukščiau minėtas nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Išmokėjus atsakovui lėšas po nutarties UAB „Plusta“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, buvo pažeistos aukščiau minėtos ĮBĮ nuostatos.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nors iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas sandoris pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nurodo, kad šis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo (CK 1.80 str.).

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Ginčijamu sandoriu atsakovui buvo sumokėta 52 000 Lt suma ir padengta ieškovo skola atsakovui pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl šį sandorį pripažinus negaliojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytina restitucija ir grąžintina ieškovui neteisėtai atsakovui sumokėta 52 000 Lt suma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, panaikinus nurodytą sandorį ir taikius restituciją, atsakovas lieka ieškovo kreditoriumi, todėl turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje ir patenkinti savo kreditorinius reikalavimus ĮBĮ nustatyta tvarka.

CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę atsakovas bei trečiasis asmuo, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo ir trečiojo asmens prašymu skirti ieškovo atstovui bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Bankroto administratorius, kreipdamasis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atlieka jam įstatyme numatytas funkcijas bei gina visų kreditorių interesus. Nurodyti bankroto administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, byloje nėra.

 

Dėl žyminio mokesčio

 

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegijai patenkinus ieškinį bei ieškovui pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 3120 Lt suma už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleistas ieškovas (CPK 80 str. 1 d., 93 str. d., 96 str. 1 d.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plusta“ (į.k.271440790) ir atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 8 d. sudarytą sandorį.

Taikyti restituciją ir iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Plusta“ (į.k.271440790) priteisti 52 000 Lt (penkiasdešimt dviejų tūkstančių Lt) sumą.

Atmesti atsakovo A. V. ir trečiojo asmens R. P. prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei baudos paskyrimo.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3120 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt Lt) žyminio mokesčio valstybei.

 

 

 

 

Teisėjai	Danutė Gasiūnienė
	Vytas Milius
	Vigintas Višinskis