Civilinė byla Nr. e2-718-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00750-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elektros taupymo sprendimai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atveika“ prašymą dėl „Erco I d.o.o.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektros taupymo sprendimai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Atveika“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 7 d. 2023 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas. 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą atnaujinti „Erco I d.o.o.“ (toliau – ir ERCO) terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir į likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Elektros taupymo sprendimai“ kreditorių sąrašą įtraukti antrosios eilės kreditorių „Erco I d.o.o.“, patvirtinti šio kreditoriaus 136 270,07 Eur finansinį reikalavimą (130 487,41 Eur skola ir 5 782,66 Eur palūkanos). Nemokumo administratorė nurodė, kad „Erco I d.o.o“ yra ne Lietuvoje reziduojantis juridinis asmuo, kuriam nebuvo žinoma apie UAB „Elektros taupymo sprendimai“ iškeltą bankroto bylą; pateikti dokumentai patvirtina šio kreditoriaus reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi atnaujino terminą „Erco I d.o.o“ finansiniam reikalavimui LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje pareikšti, patikslino LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukdamas į jį antrosios eilės kreditorių „Erco I d.o.o“ su 136 270,07 Eur finansiniu reikalavimu.

11.       Teismas nurodė, kad „Erco I d.o.o.“ apie UAB „Elektros taupymo sprendimai“ iškeltą bankroto bylą nebuvo informuotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka. Pažymėjo, kad JANĮ 41 straipsnio nuostata, terminą finansiniam reikalavimui pareikšti siejanti su paskelbimo apie nemokumo bylą priežiūros institucijos interneto svetainėje momentu, nepaneigia JANĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto kreditorių lygiateisiškumo principo, ypač atsižvelgiant į tai, kad kreditorius yra užsienio valstybėje reziduojantis juridinis asmuo. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja svarbios aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas atnaujinti terminą „Erco I d.o.o.“ finansiniam reikalavimui pateikti (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

12.       Nemokumo administratorės prie prašymo pridėtus dokumentus (2022 m. birželio 29 d. sąskaitą ir 2023 m. vasario 24 d. susitarimą) teismas laikė tinkamais ir pakankamais „Erco I d.o.o.“ reiškiamam 136 270,07 Eur finansiniam reikalavimui pagrįsti. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atskirajame skunde pareiškėjas (kreditorius) T. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį; išreikalauti iš atsakovės nemokumo administratorės visas LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ ERCO išrašytas ir iš ERCO gautas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras bei atliktų mokėjimų tarp ERCO ir atsakovės išrašus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Apeliantui yra žinomos aplinkybės, nurodytos 2023 m. vasario 24 d. skolų pripažinimo susitarime, jis pažįsta ERCO atstovus. Apelianto teigimu, minėtas susitarimas yra fiktyvus, sudarytas siekiant išvengti prievolės atsiskaityti už pateiktas prekes.

13.2.                      LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ nėra skolinga ERCO 56 583,41 Eur pagal sąskaitą Nr. 2022-00098. Šioje sąskaitoje nurodytas prekes UAB „Elektros taupymo sprendimai“ pardavė ERCO 2021 m. kovo 31 d. pagal sąskaitą Nr. 1-3866, kurios ERCO neapmokėjo. Prekes ERCO grąžino pagal sąskaitą Nr. 2022-00098. Grąžinus prekes buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, kuris atspindėtas atsakovės buhalterinėje programoje. 2022 m. rugsėjo 23 d. pagal apskaitos programos suminių skolų debitorių ataskaitą ERCO buvo skolinga LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ 1 426,43 Eur. Jeigu būtų laikoma, kad įskaitymas nebuvo atliktas, ERCO būtų ne tik atsakovės kreditorius, tačiau ir atsakovės skolininkas.

13.3.                      73 904 Eur kainos grąžinimas už defektuotas prekes yra neteisėtas ir nepagrįstas, UAB „Elektros taupymo sprendimai“ neturėjo teisinio pagrindo prisiimti 73 904 Eur kainos grąžinimo. Pagal UAB „Elektros taupymo sprendimai“ garantinio aptarnavimo politiką klientams niekada nebuvo siūlomos gaminių garantijos, pagal kurias būtų įsipareigojama kompensuoti visą gaminio kainą jam sugedus. Garantijos galiojimo atvejai nurodyti tipiniame garantinių įsipareigojimų rašte.

13.4.                      Nepaisant fakto, kad 2023 m. vasario 24 d. sutartimi konstatuojama, jog LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ yra skolinga ERCO, ERCO po šios datos vykdė einamuosius mokėjimus. Skolos neatsispindi bendrovės apskaitoje. Paskutinė UAB „Elektros taupymo sprendimai“ sąskaita buvo išrašyta 2023 m. balandžio 12 d., t. y. beveik mėnesiu anksčiau, nei sudarytas 2023 m. gegužės 10 d. kreditorių ir debitorių sąrašas. Apelianto teigimu, šis sąrašas apima visas paskutines bendrovės operacijas ir turi būti patikimas dokumentas, nes buvo teikiamas teismui. Pareiškėjas prašo laikyti šį susitarimą kaip tariamą ir apsimestinį, neįrodantį ERCO finansinio reikalavimo.

13.5.                      Teiginys, kad ERCO apie LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ iškeltą bankroto bylą sužinojo tik gavęs UAB „Atveika“ pretenziją yra neteisingas. ERCO atstovas J. E. 2022 metų vasarą žinojo apie LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ finansines problemas, jam buvo teikiama finansinė įmonės informacija. Įmonė, turinti 136 270,07 Eur reikalavimą, nesikreipė į UAB „Elektros taupymo sprendimai“ ar nemokumo administratorę dėl skolos išieškojimo. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2024 m. gegužės 14 d. atsakymo į pretenziją ir finansinio reikalavimo praėjo beveik metai. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ERCO nežinojo apie bankroto bylą ir nepagrįstai atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. 

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ prašo dėl pareiškėjo T. P. atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus ir byloje esančius įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Kreditorių reikalavimų terminų praleidimo priežasčių įvertinimas priskiriamas teismo kompetencijai, todėl dėl skunde nurodomų argumentų, kad neegzistavo svarbios priežastys terminui atnaujinti, nemokumo administratorė prašo spręsti teismo nuožiūra. Nemokumo administratorė patvirtino, kad prašymą patvirtinti reikalavimą ERCO pateikė tik po to, kai nemokumo administratorė pareiškė pretenziją dėl 9 117,72 Eur skolos apmokėjimo. Pažymėjo, kad pranešimas apie atsakovės bankroto bylos iškėlimą ERCO nebuvo siunčiamas, kadangi perduotame kreditorių sąraše ERCO nebuvo įtrauktas. 

14.2.                      Nemokumo administratorei nebuvo perduota prieiga prie atsakovės buhalterinės apskaitos programos, buvo perduoti nepilnos apimties (fragmentiškai pateikti) buhalterinės apskaitos duomenys, todėl nemokumo administratorė neturi galimybės patikrinti atskirajame skunde dėstomų skolų susidarymo aplinkybių teisingumo ir argumentų pagrįstumo. Nemokumo administratorei perduotas didelis dokumentų kiekis, todėl pareiškėjas turėtų sukonkretinti, kurio laikotarpio sąskaitos bei banko išrašai į bylą turėtų būti pateikti, siekiant įvertinti ERCO finansinio reikalavimo pagrįstumą.

14.3.                      Būtent kreditoriui ERCO kyla pareiga pagrįsti reiškiamą finansinį reikalavimą pakankamais įrodymais (įrodyti savo materialųjį teisinį reikalavimą), taip pat pateikti atitinkamus dokumentus, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes bei iškeltas abejones dėl ERCO finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atnaujino terminą „Erco I d.o.o“ finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukė šią bendrovę į LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ kreditorių sąrašą su 136 270,07 Eur antrosios eilės finansiniu reikalavimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo

17.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.

18.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

19.       Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuota galiojant ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

20.       Nei CPK, nei JANĮ (anksčiau ir ĮBĮ) nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).

22.       Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

23.       Visgi, JANĮ 41 straipsnyje nustatytas terminas negali vienareikšmiškai eliminuoti kreditoriaus teisės įgyvendinti turimą reikalavimo teisę į skolininką vėliau, tačiau įstatyme nustatytas terminas skatina kreditorius operatyviai įgyvendinti savo teises ir siekti operatyvaus juridinio asmens bankroto proceso.

24.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nutardamas, kad terminą pateikti finansinį reikalavimą UAB „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje „Erco I d.o.o“ praleido dėl svarbių priežasčių, įvertino tai, jog apie iškeltą bankroto bylą kreditorius nebuvo informuotas JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka, taip pat tai, kad jis yra užsienio valstybėje reziduojantis juridinis asmuo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiam aplinkybių vertinimui. Nors apeliantas atkreipė dėmesį į termino praleidimo trukmę (nustatyta, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas – 2023 m. rugsėjo 7 d., o kreditoriaus reikalavimas parengtas 2024 m. gegužės 14 d., pasirašytas 2024 m. gegužės 20 d., t. y. terminas praleistas daugiau nei 8 mėnesius), visgi, atskirajame skunde išdėstyti pastebėjimai, kad ERCO atstovas 2022 metais žinojo apie UAB „Elektros taupymo sprendimai“ finansines problemas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jam turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimą šiai įmonei. Apelianto teiginys, kad ERCO buvo žinomos aplinkybės, susijusios su LUAB „Elektros taupymo sprendimai“, nepagrįstas objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad „Erco I d.o.o“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išnagrinėjimas užvilkintų bankroto procedūrą, taip pat nenustatytas šio kreditoriaus piktnaudžiavimo teise faktas. 

25.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka, pagrįstai atnaujino „Erco I d.o.o“ terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarkos bei reikšmės

26.         Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

28.        Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).

29.        Minėta, kad nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, kai skundžiama nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

30.        Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

31.        Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius neginčijo „Erco I d.o.o.“ pareikšto 136 270,07 Eur finansinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patvirtino remdamasis prie prašymo pridėtais dokumentais (2022 m. birželio 29 d. sąskaita ir 2023 m. vasario 24 d. susitarimu). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir pacituota teismų praktika, konstatuoja, kad, pareiškėjui (kreditoriui) T. P. pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties, skunde nurodžius finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pridėjus papildomus dokumentus, kilo ginčas dėl patvirtinto kaip neginčijamo šios kreditorės finansinio reikalavimo LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ bankroto byloje pagrįstumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, įgyvendindamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pagrindą pats pasinaikinti nutartį ir „Erco I d.o.o.“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, taip užtikrindamas visų suinteresuotų asmenų galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti jiems pateikti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos įvertinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą bei išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teisme nebuvo proceso, kuriame šio kreditoriaus ginčijamas finansinis reikalavimas būtų išnagrinėtas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atliekant išsamų tiek kreditoriaus, tiek nemokumo administratoriaus pateiktų įrodymų tyrimą.

32.        Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apskųsta 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalis, kuria kreditorius „Erco I d.o.o“ įtrauktas į LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ kreditorių sąrašą su antrosios eilės 136 270,07 Eur finansiniu reikalavimu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

33.        Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

34.        Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

35.        Apeliacinėje instancijoje pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas „Erco I d.o.o“ finansinį reikalavimą pagrindžiančius (paneigiančius) įrodymus bei pasisakydamas dėl apelianto nurodytų aplinkybių, naujai teikiamų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas LUAB „Elektros taupymo sprendimai“ kreditoriaus „Erco I d.o.o“ 136 270,07 Eur finansinis reikalavimas, šio ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

36.        Atsižvelgiant į tai, kad „Erco I d.o.o“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apelianto T. P. su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą klausimo, taip pat prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, turės įvertinti teikiamų bei prašomų išreikalauti duomenų aktualumą ginčo esmei ir spręsti dėl prašymų pagrįstumo.

37.        Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

38.        Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria patikslintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elektros taupymo sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įtraukiant į jį antrosios eilės kreditorių „Erco I d.o.o“ su 136 270,07 Eur finansiniu reikalavimu, ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti apeliantui T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke. 

Teisėjos                                                   Jadvyga Mardosevič

                                                                   Vilija Mikuckienė

                                                                   Asta Radzevičienė