Administracinė byla Nr. ATP-331-116/2015

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00567-2015-1                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

39.2.; 45.4.3.; 79.1. 

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 10 d.

    Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimo, kuriuo M. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

              M. E. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 18 d. 1.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,44 (pagal bylos duomenis – 0,54) promilių girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

              Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG apeliaciniu skundu prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimo dalį, kurioje M. E. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą: paskirti M. E. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

              Apelianto manymu, teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vadovavosi ATPK 301 straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Teigia, kad teismas, vykdydamas teisingumą ir atstovaudamas valstybę, kuri vykdo begalę programų, susijusių su eismo saugumu, vertindamas pažeidimo aplinkybes nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas.

Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydamas, kad asmuo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos, teismas nenurodė. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Iš apibendrintos LVAT praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs šio pobūdžio aplinkybių išskirtinėmis, pakankamomis ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymui: asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai; asmuo nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje; asmuo išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą; asmuo sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas; asmuo sumokėjo paskirtą baudą; asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą; asmuo nuoširdžiai gailisi; transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikras šeimyninio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.); su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas).

Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG taip pat pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Apeliantas nurodo, kad M. E. 2015 m. gegužės 18 d., apie 1.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,57 promilių girtumo laipsnis, o pritaikius ± 5% paklaidą pažeidėjo naudai, buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas, tai yra jis, būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams.

Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG nuomone, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pažymi, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo turtinei padėčiai.

Atsiliepimu į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG apeliacinį skundą  M. E. prašo atmesti skundą ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą.

Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS KPG apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.             

              Skirdamas M. E. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 301 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė jam 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

              Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. 

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. E. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. E. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad automobilį vairavo būdamas alkoholio pavartojęs prieš 8 valandas, kadangi alkoholio vartojo labai nedaug, manė, kad yra blaivus, todėl nutarė, kad gali vairuoti automobilį, nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs (1–2 b. l.). Byloje esantys asmens blaivumo testo kvito parodymai liudija, kad M. E. buvo nustatytas 0,57 promilių (pritaikius prietaiso paklaidą ± 5% – 0,54 promilių) girtumas (5 b. l.), kuris nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, kad M. E. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis jam sėdant už automobilio vairo, neviršijo leistinos normos. Bylos duomenys taip pat liudija, kad anksčiau  M. E. už vairavimą išgėrus nebuvo baustas (10–13 b. l.),  savo veiksmais jis eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė.

Įvertinęs visus byloje surinktus nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus  M. E. švelnesnę, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą, – baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad net ir atėmus M. E. teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios nuobaudos terminas,  M. E. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu ir tai turės pastarajam neabejotiną prevencinį poveikį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                      Vaclovas Iždonas