Civilinė byla Nr. e2A-1702-855/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12709-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.16.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HC Betonas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Storent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „HC Betonas“ 16 297,83 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 12 969,28 Eur pagal sąskaitas sumokėta suma, 500 Eur transportavimo išlaidos, 2 828,55 Eur pridėtinės vertės mokestis; 8 procentus procesinių palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.       Ieškovė UAB „Storent“ ir atsakovė UAB „HC Betonas“ 2016 m. gegužės 13 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios įrangos nuomos bei kitų su įrangos naudojimu susijusių paslaugų teikimo atsakovei. Ieškovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo atsakovei perduoti atlygintiniam naudojimui ieškovei priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių (toliau – Įranga), taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas. Atsakovė įsipareigojo atlygintiniam naudojimui priimti įrangą ir tinkamai atliktas papildomas paslaugas bei sumokėti ieškovei šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Sutarties pagrindu atsakovei 2019 metais buvo išnuomotas dyzelinis generatorius/priekaba (toliau – Generatorius).

1.2.       2019 m. rugsėjo 3 d. iš atsakovės buvo gautas pranešimas, jog jos darbuotojui įpilus kurą į išnuomotą generatorių iš atsakovės kuro talpos, generatorius bedirbant užgeso. Ieškovės mechanikui atvykus į atsakovės objektą, buvo nustatyta, kad generatoriaus kuro filtras yra pilnas vandens. 2019 m. rugsėjo 4-5 d. ieškovės mechanikai vyko į atsakovės objektą praplauti generatoriaus kuro bako bei pakeisti jo filtrus, tačiau ir atlikus šiuos darbus generatoriaus vis tiek užkurti nepavyko. Dėl šios priežasties 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovei buvo atvežtas kitas generatorius, atlikti naujo generatoriaus pajungimo darbai, o sugedusi įranga grąžinta ieškovei.

1.3.       2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovės sandėlyje buvo atlikta nuodugni sugedusio generatoriaus diagnostika ir nustatyta, kad generatoriui reikalingas remontas, kurį atlikti gali tik įgalioti generatoriaus gamintojo atstovai Rygoje, Latvijoje, ir apie tai raštu buvo informuota atsakovė. Sugedusio generatoriaus bendra remonto kaina (įskaitant mechanikų kelionių/generatoriaus gabenimo į Rygą išlaidas ir kt.) sudarė iš viso 17 976,52 Eur, ir atsakovei buvo pateikta šias išlaidas pagrindžianti sąskaita apmokėjimui. Nors ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui eilę kartų raštu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, pastaroji su ieškove nebendradarbiauja, iki šiol neatlygino nei dalies žalos, todėl yra teikiamas ieškinys teismui.

2.       Atsakovė UAB „HC Betonas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gegužės 13 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartimi Nr. CON09041 susitarė, kad ieškovė perduoda ir atsakovė priima atlygintinam naudojimui (nuomai) nuomotojui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas. Pagal minėtą Sutartį atsakovei buvo perduotas naudoti dyzelinis generatorius/priekaba, kuris gamina elektrą betono gamybos mazgui.

2.2.       2019 m. rugsėjo 3 d. apie 17:40 val. generatorius nustojo veikti ir apie įrangos gedimus iškart buvo informuoti ieškovės techninės pagalbos atstovai.

2.3.       Atvykęs ieškovės technikas bandė kurti generatorių kelis kartus, bet jis neužsivedė. Technikui išėmus filtrą, pastebėta, kad šis turėjo nuosėdų. Technikas filtrą išvalė, įdėjo jį atgal ir generatorius užsivedė. Technikui išvykus, įranga veikė, tačiau operatoriui baigus betono maišymą, generatorius vėl užgeso ir daugiau tą vakarą nebeužsivedė. Sekančią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d., atvyko kitas ieškovės technikas, kuris vėl bandė generatorių užvesti. Generatorius užsivesdavo, tačiau padirbęs 10-15 sekundžių, išsijungdavo ir jo monitoriuje atsirasdavo tas pats užrašas, rodantis variklio klaidą. Ieškovės technikas, nusprendęs išsiurbti kurą iš generatoriaus bako, supylė kurą į kuro bakelį, kuriame buvo kuro likutis ir nurodė, kad kurui nusistovėjus bus galima supilti atgal. Technikui nusprendus nelaukti kol kuras nusistovės, jo pageidavimu buvo pateiktas kitas kuras ir į generatoriaus baką užpilta 100 l dyzelinio kuro. Generatorius užsivedė, tačiau padirbus apie 30 sekundžių vėl užgeso. Buvo atvežta papildomai 200 l kuro, kurį užpylus, generatorius po kelių bandymų užsivedė ir dirbo panašiai apie 10 – 15 min. be jokio sustojimo ir trikdžių. Ieškovės technikui patvirtinus, kad viskas gerai ir išvažiavus, praėjus apie 10 min., generatorius vėl užgeso. Technikui sugrįžus, generatoriaus užvesti nepavyko, todėl jis buvo ieškovės išvežtas remontui.

2.4.       Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad jeigu įranga perduota tinkamos kokybės ir neturi paslėptų trūkumų, nuomininkas (atsakovė) yra visiškai atsakingas už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės, neskaitant įrangos normalaus nusidėvėjimo. Sutarties 8.2 punktas nustato, kad nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas normalaus nusidėvėjimo. 

2.5.       Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštą, sugedus nuomojamai įrangai, yra išaiškinęs, kad būtent nuomotojas turi pateikti įrodymus, kad variklio defektas atsirado dėl nuomininko kaltės. Tuo tarpu ieškovė į bylą nepateikė jokių generatoriaus gedimo priežastis patvirtinančių įrodymų, tokiu būdu neįrodė, kad generatorius sugedo dėl netinkamo jo eksploatavimo ir kad gedimas nėra dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokia buvo variklio klaida ir galima jos priežastis. Nei vienas ieškovės atstovas (technikas) nenurodė, kad galima generatoriaus sugedimo priežastis – vandens buvimas kure.

2.6.       Atsakovė kurą į generatorių įpylė ryte, o gedimas atsirado tik antroje dienos pusėje. Tikėtina, jeigu kure būtų buvę vandens, jis būtų nustojęs veikti nedelsiant pradėjus jį naudoti. Atsakovė kurą – dyzelį, kuris buvo naudotas ir ieškovės generatoriui, naudojo ne tik generatoriui, bet ir kitai jos veikloje naudojamai technikai. Nė viena iš jos naudojamos įrangos/technikos neturėjo jokių gedimų ir veikė sklandžiai, kas kelia pagrįstų abejonių dėl tariamo vandens buvimo kure.

2.7.       Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad preliminari nuostolių kaina yra 8 000 Eur, t. y. daugiau nei du kartus mažiau nei reikalaujama ieškiniu. Turint omenyje, kad nuostolius paskaičiavo ir sąskaitą išrašė pati ieškovė, nesant jokių pirminių jos pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, toks nuostolių paskaičiavimas kelia pagrįstų abejonių. Ieškovė įrangą vežė taisyti į atstovybę Latvijoje, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių darbų atlikimą, apimtis, sąskaitą už atliktus darbus ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

2.8.       Be to, ieškovė prašo priteisti 17 976,52 Eur, iš kurių netgi 3 119,89 Eur yra pridėtinės vertės mokestis. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nuostoliai nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas, todėl ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nepagrįstai į nuostolius įtraukia pridėtinės vertės mokestį.

3.       Ieškovė UAB „Storent“ pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei keliamus reikalavimus. Papildomai nurodė, kad:

3.1.       2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė apie 17:30 val. sulaukė skambučio iš atsakovės, kad po to, kai atsakovė įpylė kurą iš savo kuro talpos, generatorius bedirbant užgeso. Ieškovės darbuotojui nuvykus į objektą buvo nustatyta, kad kuro filtras pilnas vandens. Atsakovė ieškovės mechaniko primygtinai prašė bent trumpam užkurti generatorių, kad jis galėtų pašalinti skiedinį iš savo įrangos. Ištuštinus kuro nusodintuvą, praplovus kuro filtrą, generatorius trumpam užsikūrė ir buvo pašalintas skiedinys iš įrenginio. Tuoj pat generatorius ir vėl užgeso. 2019 m. rugsėjo 4 d. remontuoti generatoriaus buvo nuvykęs kitas ieškovės mechanikas, kuris praplovė generatoriaus kuro baką, 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo pakeistas kuro filtras, bet generatoriaus užkurti nepavyko. Po to, kai sugedusį generatorių pasiėmė ieškovė, pastarasis buvo nuvežtas autorizuotiems atstovams Latvijoje, kur buvo nustatytas tiksli generatoriaus gedimo priežastis – nekokybiškų degalų naudojimas.

3.2.       Generatorius atsakovei buvo perduotas dar 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. generatorių iki jo sugadinimo atsakovė eksploatavo daugiau kaip 2 savaites ir atsakovė savo atsiliepime į ieškinį neginčija, kad kuras į generatorių buvo pilamas būtent iš jos kuro talpų, t. y. kuras buvo atsakovės, kuri prieš pildama pastarąjį į išnuomotą techniką privalėjo įsitikinti jo kokybe/saugumu tam, kad įranga nebūtų sugadinta. Pagal ginčui aktualios nuomos sutarties sąlygas, atsakovė yra laikoma atsakinga dėl jos dispozicijoje esančios įrangos sugadinimo, netekimo ar vagystės, nepaisant jos kaltės formos. 

3.3.       Neturi jokios reikšmės atsiliepime į ieškinį esantys teiginiai, kad ieškovė nuomodavo panašią įrangą (generatorius) atsakovei ir su kita ieškovės įranga gedimų nebuvo pasitaikę, kadangi ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog būtent dėl nekokybiško kuro buvo sugadintas aktualus ginčui generatorius. Ieškovei nėra žinoma, nei koks kuro tiekėjas aptarnauja atsakovę, nei kaip atsakovė laikosi kuro saugojimo taisyklių, nei tai, ar atsakovė įpylė nekokybiško kuro tik į vieną generatorių, ar buvo jo pilta ir į kitą įrangą – šios aplinkybės šiam ginčui nėra teisiškai reikšmingos, kadangi ieškovės nesieja teisiniai santykiai su kuro tiekėju ir pastarasis nėra ginčo sutarties dalyvis. Be to, visas pretenzijas dėl nekokybiško kuro ir dėl to padarytos žalos, atlyginusi ieškovei jos reikalaujamą sumą, atsakovė turi teisę teikti pretenziją savo kuro tiekėjui.

3.4.       Pirminė 8 000 Eur suma atsakovei buvo nurodyta preliminariai, nežinant nei tikslaus sugadinimo mąsto, nei įvertinus visų remontuotinų/keistinų detalių kiekio.

3.5.       Pagal atsakovės nurodomą teisės normą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra prekių ir paslaugų teikimas. Šio atveju remonto darbus atlikusi įmonė „Klips-B“ suteikė generatoriaus remonto paslaugas, kurios yra PVM objektas. PVM mokestis buvo apskaičiuotas remonto įmonės, įtrauktas į sąskaitas ir PVM mokestį ieškovė sumokėjo, todėl kompensuoti jį privalo atsakovė.

4.       Atsakovė UAB „HC Betonas“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais. Papildomai nurodė, kad: 

4.1.       Ieškovės technikai buvo atvykę tris kartus, iš kurių du kartus jie generatorių užvedė, trečią kartą – ne, tačiau nei vienas nenurodė gedimo priežasties, nenurodė stabdyti darbo. Kuras vieno iš ieškovės technikų prašymu buvo pakeistas kitu, tačiau tai neturėjo įtakos generatoriaus darbui. Nors ieškovė su tripliku pateikia SIA „KLIPS-B“ pažymą, kurioje konstatuota, kad atliekant diagnostiką nustatyti defektai, kurie atsirado dėl nekokybiško degalų naudojimo, tačiau kuras, kaip minėta, buvo keičiamas, generatorius užsivesdavo, bet vėl užgesdavo, todėl ši priežastis labai abejotina. Kuras pirktas sertifikuotas, kokybiškas; ieškovė šį kurą pirko naudojimui ne tik generatoriui, tačiau ir kitai technikai bei įrangai, tačiau jokių gedimų nebuvo.

4.2.       Atsakovei nesuprantama, kodėl reikėjo generatoriaus diagnostiką atlikti kitoje šalyje - Latvijoje (ne Estijoje ar Baltarusijoje), tokiu būdu didinant išlaidas. Ieškovė yra Lietuvoje registruota uždaroji akcinė bendrovė, Sutartyje nėra jokių nuostatų, kad nuomojamos technikos diagnostika ir remontas atliekami kitoje šalyje.

4.3.       Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV0317491 17 976,52 Eur sumai su PVM (14 856,63 Eur be PVM). Tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad Latvijos įmonė „KLIPS – B“ kitai Latvijos įmonei SIA „Storent“ PVM sąskaitas faktūras išrašė tik 2019 m. spalio 24 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019260 - 3 038,03 Eur be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019261 - 7 018 Eur be PVM) ir 2019 m. spalio 30 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. KLI2019269 - 3038,03 Eur be PVM). O SIA „Storent“ išrašė PVM sąskaitas faktūras ieškovei tik 2019 m. lapkričio 4 d. (PVM sąskaita faktūra Nr. INV0510244 - 902,04 Eur be PVM, PVM sąskaita faktūra Nr. INV0510245 - 3 645,64 Eur be PVM). Todėl neaišku, kaip ieškovė jau 2019 m. spalio 1 d. išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV0317491 17 976,52 Eur sumai su PVM (14 856,63 Eur be PVM) žinojo tikslias sumas, be to išrašytos sumos visiškai nesutampa nei PVM sąskaitose faktūrose tarp „KLIPS – B“ ir SIA „Storent“, nei tarp SIA „Storent“ ir ieškovės, nei ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje atsakovei. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Storent“ iš atsakovės UAB „HC Betonas“ 12 969,28 Eur nuostolių atlyginimo, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 969,28 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 408,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Storent“ atsakovės UAB „HC Betonas“ naudai 474,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, SIA „KLIPS - B“ pažymą, ieškovės pateiktą ištrauką iš generatoriaus naudojimo instrukcijos, sprendė, kad labiau tikėtina, jog generatorius sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl netinkamo kuro naudojimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad generatoriui prieš keturias dienas iki perdavimo buvo atlikta periodinė apžiūra, generatorius buvo išvalytas, pakeisti filtrai, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad perka kokybės reikalavimus atitinkančius degalus, savaime nei paneigia, nei įrodo aplinkybes, ar generatoriui naudoti degalai buvo tinkamos kokybės, ar neturėjo priemaišų, lėmusių SIA „KLIPS - B“ išvadą apie generatoriaus gedimo priežastį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog gedimo metu išpiltas kuras buvo neįprastos oranžinės spalvos, nors, kaip nurodė ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai, įprasta, jog degalai yra skaidrūs; taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, dėl kokių priežasčių kuras pakeitė spalvą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad baigiamojoje kalboje atsakovės atstovė užsiminė, jog „kuras buvo žymėtas, gal ne visai laikantis reikalavimų“, tad sprendė, jog atsakovė iš esmės pripažino, kad generatoriui naudojamas kuras turėjo priemaišų, tačiau į bylą neteikė jokių įrodymų, kad naudotos priemaišos žymint kurą neturėjo įtakos gedimui. Įvertinęs įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad generatorius, labiau tikėtina, sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, o būtent dėl netinkamo kuro, todėl sprendė, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą, kiek tai susiję su generatoriaus gedimo priežasties nustatymu, įvykdė.

7.       Atsižvelgiant į padarytas išvadas, teismas sprendė, jog remiantis Sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, nepriklausomai nuo atsakovės kaltės formos, ieškovei pateikus pakankamus įrodymus išvadai, jog gedimas įvyko ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės nuostolius dėl generatoriaus sugadinimo. Nurodė, kad ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo sudaro 3 kategorijų sumos: 12 969,28 Eur suma, skirta apmokėti SIA „Storent“ išrašytas sąskaitas, susijusias su generatoriaus remontu, kurias ieškovė apmokėjo 2020 m. kovo 6 d., 500 Eur transportavimo išlaidos ir 2 828,55 Eur PVM.

8.       Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė patyrė realias 500 Eur išlaidas, susijusias su generatoriaus transportavimu į Latviją, o vien šios sumos deklaratyvus įrašymas į sąskaitą, ypač esant ginčui dėl šios sumos būtinumo ir realumo, neįrodo, kad ieškovė patyrė būtent tokio dydžio transportavimo išlaidas. Teismas sutiko, kad pačios transportavimo išlaidos galėtų būti atlyginamos, tačiau nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra gauta jokių įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė patyrė būtent 500 Eur išlaidų, susijusių su generatoriaus transportavimu.

9.       Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad žala (nuostoliai) nėra apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Teismo įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai išlaidas generatoriaus remontui traktuoja kaip suteiktas paslaugas. Teismas nurodė, kad generatoriaus diagnostikos ir remonto paslaugas teikė SIA „KLIPS – B“, o iš į bylą pateiktos SIA „KLIPS - B“ sudarytos sąmatos matyti, kad generatorių planuojama medžiagų (detalių) kaina yra 9 968,50 Eur (be PVM), darbų kaina – 550 Eur, PVM mokestis 2 093,39 Eur, bendra planuojama suma – 12 611 Eur (su PVM). Į bylą pateiktuose SIA „KLIPS-B“ važtaraščiuose Nr. KLI2019260, Nr. KLI2019261, Nr. KLI2019269, skirtuose SIA „Storent“, PVM mokestis taip pat yra įtrauktas (10 807,73 Eur be PVM mokesčio, 13 077,36 Eur su PVM mokesčiu). Teismas pabrėžė, kad SIA „Storent“ ir UAB „Storent“ tarpusavio kainodaros taisyklės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir tai, kuris iš subjektų - SIA „KLIPS-B“ , SIA „Storent‘ ar UAB „Storent“ turi mokėti pelno ar pridėtinės vertės mokesčius. Akcentavo, kad šioje byloje jokiu procesiniu statusu Latvijos įmonės nedalyvauja ir teismas negali pasisakyti dėl šių subjektų teisių ir pareigų, juolab kad mokestinė teisė nėra šios bylos nagrinėjimo aspektas.

10.       Teismas nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus nuo 17 976,52 Eur iki 16 297,83 Eur sumos, tačiau šis ieškinio reikalavimų sumažinimas, teismo vertinimu, sietinas su teismo posėdžio metu akivaizdžiai paaiškėjusiu dalies reikalavimų nepagrįstumu. Dėl nurodytų aplinkybių, skirstant bylinėjimosi išlaidas ir apskaičiuojant atlygintų bylinėjimosi išlaidų proporciją, teismas sprendė, kad byloje yra patenkinti 72 procentai reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė 1 408,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteisė 474,32 Eur (28 procentai) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliantė (atsakovė) UAB „HC Betonas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Iš teismo sprendimo nėra aišku, kas - ieškovė ar atsakovė - turėjo įrodyti, dėl kokių priežasčių nuomos sutarties vykdymo metu sugedo generatorius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis sugedo generatoriaus variklis, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, aiškinant įrodinėjimo naštą, sugedus nuomojamai įrangai, kai defekto priežastis galima nustatyti tik atlikus nuodugnų tyrimą, variklio gedimas, nuomotojui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo. Dėl to būtent nuomotojas turi pateikti įrodymus, kad variklio defektas atsirado dėl atsakovo kaltės.

11.2.       Byloje visiškai neįrodyta, kad generatorius sugedo dėl atsakovės kaltės/neteisėtų veiksmų. Generatoriaus gedimą lėmė jo nusidevėjimas. Aplinkybės, kad kuras nebuvo tinkamas, nėra įrodytos, atvirkščiai: (i) kuras buvo laikomas plastmasinėje talpoje, kurios dangtis yra labai mažo diametro; (ii) atsakovė perka tik kokybišką kurą, kadangi su tuo tiesiogiai susijusi atsakovės veikla; (iii) vandens patekimui į sistemą yra skirti filtrai, kurie buvo pakeisti, tačiau gedimas dėl to pašalintas nebuvo. Byloje nėra nustatyta, kokiu būdu į generatoriaus baką galėjo patekti rūdys ir kad jos pateko dėl atsakovės kaltės; (iiii) byloje nėra duomenų, kada šis generatorius pagamintas: ieškovės atstovai nurodė, kad generatoriui nebuvo atliekamas remontas. Iš Ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. akte, sudarytame tarp SIA „Storent“ ir SDMO Industries generatoriaus vertė nurodyta 30 705,06 Eur, 2015 m. rugpjūčio 5 d. akte, sudarytame tarp SIA „Storent“ ir UAB „Storent“, vertė nurodyta didesnė, t. y. – 42 890 Eur (2721 motovalandos), 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo – perdavimo akte tarp ieškovės ir atsakovės generatoriaus vertė nurodyta taip pat 42 890 Eur (4988 motovalandos). Akivaizdu, kad generatoriaus vertė nuo 2014 m. balandžio 3 d. – t. y. praėjus 6 metams, - nuo 30 705,06 Eur galėjo tik sumažėti. Be to, generatoriaus vertė, didėjant išdirbtų motovalandų skaičiui, taip pat turėjo būti mažesnė. Akivaizdu, kad generatorius tikrai ne naujas ir išdirbęs nemažai motovalandų – t. y. be remonto ir pagerinimų valdant ieškovei virš 2000 val.; (iiiii) generatoriui esant pas atsakovę, ieškovė nenurodė generatoriaus gedimo priežasties ir nepaaiškino, ką reiškia užrašas „see engine doc“, šio užrašo reikšmė neišaiškėjo ir bylos nagrinėjimo metu.

11.3.       Ieškovė visiškai nebendradarbiavo su atsakove, nustatinėdama generatoriaus gedimo priežastį - pasirinko kitą gedimo priežasties nustatymo būdą – išvežė generatorių į Latvijos padalinį – SIA „Storent“, kuri generatorių išvežė diagnozuoti ir taisyti dar į kitą Latvijos įmonę „KLIPS – B“, tokiu būdu užkirsdama kelią atsakovei išsiaiškinti tikrąsias gedimo priežastis. Toks ieškovės elgesys negali būti pateisinamas, žinant ir grubiai pažeidžiant pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Nors atsakovė nurodo, kad generatorius buvo taisomas SIA „KLIPPS – B“, kuris buvo Volvo Pentas atstovas, tačiau byloje yra duomenų, kad generatoriaus diagnostika galėjo būti atliekama Lietuvoje – tai pagrindžia susirašinėjimas su UAB „Swecon“ ir UAB „Laivo sandėlis“, be to Lietuvoje taip pat yra Volvo Penta atstovai. Tokie veiksmai galėtų būti paaiškinami kaip siekis nuslėpti tikrąją gedimo priežastį, tuo labiau, kad Sutartyje tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo nurodyta, kad gedimo atveju priežastį nustatinės ieškovė ir dar kitoje šalyje, neinformuodama atsakovės ir nesudarydama sąlygų jai dalyvauti diagnostikos metu.

11.4.       Įrangos naudojimo instrukcija atsakovei nebuvo perduota, ką patvirtino tiek liudytojai, tiek pati ieškovė. Tuo tarpu instrukcijos 7 skyriuje bei 8 skyriuje nurodyti veiksmai skirti gedimų, nurodomų ieškovės, priežasčių užkirtimui, tačiau neturint instrukcijos, atsakovė apie juos nebuvo informuota, o tai yra grubus sutartinių sąlygų pažeidimas.

11.5.       Didelių abejonių dėl patirtų nuostolių kelia, kad atsakovei sąskaita buvo pateikta dar 2019 m. spalio 1 d., tuo tarpu kai pati ieškovė sąskaitą gavo tik 2019 m. lapkričio 4 d.

11.6.       Ieškovė neturėjo ūkinių-komercinių santykių su SIA „KLIPPS-B“. SIA „Storent“, gavusi sąskaitą iš SIA „KLIPPS-B“, pridėjo 20 procentų antkainį ir išrašė sąskaitą ieškovei. Ieškovė prie šios sumos priskaičiavo 10 procentų antkainį ir sąskaitoje pritaikė 12 procentų nuolaidą ir pateikė sąskaitą atsakovei. Tokiu būdu remonto išlaidos buvo padidintos 20 procentų, o vėliau dar didinamos, tačiau klaidinant atsakovę, kad daroma nuolaida.

11.7.       Sąskaitose nurodomos sumos yra tokios pačios, tačiau darbai yra įvardinami kitaip. Be to, atsižvelgiant į generatoriaus vertę, sąskaitose nurodomi darbai (degalų siurblio, šešių purkštukų, degalų reguliatoriaus, įpurškimo siurblio, dyzelinės įpurškimo sistemos, kuro vamzdžių ir kt. dalių pakeitimai) vertintini kaip didelis generatoriaus pagerinimas, nes sudėtos naujos detalės. Todėl priteisus visą sumą, neskaitant nusidėvėjimo, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.

12.       Ieškovė UAB „Storent“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Ginčo sprendime pateikiami motyvai tiksliai atitinka įstatyme įtvirtintą ir teismų praktikoje išplėtotą taisyklę, pagal kurią įrodinėti turi tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Būtent todėl sprendime nurodoma, kad ieškovė byloje turi įrodyti, kad generatorius sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl atsakovės netinkamo generatoriaus naudojimo. Todėl atsakovė, norėdama paneigti ieškovės argumentus, turėtų įrodyti priešingai – kad generatorius sugedo dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, kad generatorius sugedo dėl netinkamo kuro, kurį generatoriui naudojo atsakovė. Tuo tarpu šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje atsakovė nepateikė. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo motyvacija ginčo sprendime, taip pat ir argumentai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių, pristatyti aiškiai, todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš sprendimo nėra aišku, ką turėjo įrodyti kiekviena iš šalių, atmestinas kaip nepagrįstas.

12.2.       Atsakovė nepagrįstai bando įrodyti, kad generatorius sugedo dėl ieškovės darbuotojų bandymų keletą kartų užvesti generatorių. Ieškovė atsakovės naudojimui perdavė techniškai tvarkingą generatorių. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d. remonto ir aptarnavimo darbų aktas, patvirtinantis, kad generatorius prieš perduodant jį atsakovei buvo ieškovės atidžiai patikrintas, ieškovė atliko būtinus profilaktinius generatoriaus techninio aptarnavimo darbus. Gera generatoriaus techninė būklė taip pat patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo-perdavimo akte, kuriuo pati atsakovė patvirtino, kad generatorius veikia tinkamai ir neturi gedimų. Taigi, generatoriaus variklio gedimas atsirado dėl netinkamo kuro, o ne dėl ieškovės veiksmų taisant generatorių.

12.3.       Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad ieškovė nenurodė generatoriaus gedimo priežasties. Generatoriaus apžiūrų metu šalia generatoriaus su ieškovės darbuotojais būdavo ir atsakovės darbuotojai, kuriems buvo aiškinama, kokie generatoriaus patikros veiksmai yra atliekami ir kokios galimos generatoriaus sustojimo priežastys. Be to, civilinėje byloje yra pateiktas dokumentas ir įrodymai patvirtina, kad generatorius sugedo būtent dėl naudoto netinkamo kuro.

12.4.       Priešingai nei bando teigti atsakovė, kad plastmasinėje talpoje, kurioje atsakovė laikė kurą, negalėjo būti vandens, vanduo ir purvas galėjo patekti per plastmasinės talpos viršuje esančią angą. Byloje esantys įrodymai bei teismo posėdžių metu liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovė kuro talpą mažiausiai tris paras po atviru dangumi laikė neuždengtą, o tai parodo, kad kuro talpa greičiausiai atvira buvo dar prieš atsirandant generatoriaus gedimui, todėl į kuro talpą pateko vandens, o vėliau toks su vandeniu ir purvu sumaišytas kuras buvo pilamas į generatoriaus baką ir sukėlė gedimą.

12.5.       Atsakovė klaidingai nurodo, jog jos naudojamas kuras yra kokybiškas ir tinkamas generatoriui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad generatoriui atsakovė naudojo neįprastos raudonos spalvos kurą, kuris buvo sumaišytas su vandeniu ir purvu. Ieškovė į bylą yra pateikusi nuotraukas, kuriose užfiksuotas iš generatoriaus kuro filtro ir kuro bako išpiltas neįprastos raudonos spalvos neskaidrus skystis; matyti, kad talpų apačioje nusistovėjo purvinas vanduo. Šias aplinkybes teismo posėdžių metu patvirtino ir liudytojai. Be to, atsakovės pateikti kuro įsigijimo dokumentai rodo, kad atsakovė pirko krosninį dyzeliną, kuris skirtas išimtinai tik šildymui, bet ne vidaus degimo varikliams, kurio cheminės savybės skiriasi nuo transportui ir vidaus degimo varikliams skirto dyzelino cheminių savybių. Todėl generatoriaus gedimą galėjo sukelti krosninio kuro naudojimas, kuris, be kita ko, buvo sumaišytas su vandeniu ir purvu, buvo akivaizdžiai neskaidrus, kaip įprasta dyzeliui.

12.6.       Atsakovė klaidingai aiškina generatoriaus veikimą ir nepagrįstai teigia, kad vandens patekimui į sistemą užkirsti yra skirti filtrai, kurie, vandeniui atsiradus filtre, kemšasi ir taip stabdo jo tolimesnį patekimą į sistemą, todėl neva gedimas turėjo būti pašalintas pakeitus filtrus. Šie atsakovės teiginiai yra klaidingi. Kuras su vandeniu negali būti naudojamas generatoriuje, kadangi filtrai negali sustabdyti didelio vandens kiekio. Generatoriuje esantys kuro filtrai nekeičia fakto, kad reikalinga naudoti tik kokybišką kurą, o ne su vandeniu sumaišytą kurą.

12.7.       Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė yra atsakinga už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo atsakovės kaltės, neskaitant įrangos natūralaus nusidėvėjimo. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos nuostolių priteisimui iš atsakovės, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai – Sutarties pažeidimas, atsakovės kaltė – į išnuomotą generatorių buvo įpiltas nekokybiškas kuras, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes jeigu atsakovė nebūtų sugadinusi išnuomotos įrangos, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

12.8.       Atsakovė nepagrįstai ginčija generatoriaus remonto atlikimą Latvijoje, remiasi tik prielaidomis, tačiau nepateikė į bylą dokumentų, kurie patvirtintų, kad generatoriaus remontas Latvijoje buvo nepagrįstas. Atsakovė niekada anksčiau nereiškė noro dalyvauti generatoriaus remonte. Tuo tarpu generatoriaus remontas Latvijoje buvo vienintelis logiškas sprendimas, kadangi ieškovė ir SIA „Storent“ yra grupės įmonės, todėl ieškovei buvo daug paprasčiau generatorių išsiųsti į Latviją, o SIA Storent“ padėjo ieškovei vesti derybas su generatoriaus remontą atlikusia įmone SIA „KLIPS-B“. Šiuo atveju nors atsakovė ir nurodo, kad remontas galėjo būti atliekamas ir Lietuvoje, tačiau tai nereiškia, kad atsakovės nurodytos įmonės iš tikrųjų būtų sutikusios atlikti generatoriaus remontą ir tikrai nebūtinai reiškia, kad tai būtų pigiau nei šiuo atveju atliktas remontas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios galėtų būti remonto sąmatos Lietuvoje.

12.9.       Rinkoje nėra įprasta reikalauti pateikti išsamias instrukcijas raštu, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokią įrangą besinuomojančių įmonių darbuotojai nuolatos dirba su tokia technika ir atskiros instrukcijos jam nėra reikalingos. Be to, reikalavimas naudoti kokybišką kurą be priemaišų yra savaime suprantamas. Dar daugiau, byloje nėra ginčo, kad atsakovė ne pirmą kartą nuomojasi panašią įrangą iš ieškovės, todėl neabejotinai yra susipažinusi su pagrindiniais veikimo principais ir naudojimosi taisyklėmis. Todėl atsakovės argumentai dėl instrukcijos nepateikimo yra nepagrįsti ir atmestini.

12.10.       Atliktus remonto darbus pagrindžia SIA „KLIPS-B“ išrašytos sąskaitos faktūros bendrai 10 807,73 Eur sumai. Atitinkamai SIA „Storent“, apmokėjusi remonto išlaidas, išrašė bei pateikė ieškovei apmokėti sąskaitas faktūras 12 969,28 Eur sumai. Tokios SIA „Storent“ ieškovei išrašytos sąskaitos buvo paskaičiuotos (pritaikant 20 procentų dydžio antkainį nuo atlikto remonto sumų be PVM)  atsižvelgiant į privalomas sandorių kainodaros taisykles, nustatytas 2004 metų Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123. Šiuo atveju ieškovei priteista žala yra realiai patirta.

12.11.       Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo naują argumentą, esą teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, turėjo atsižvelgti į generatoriaus nusidėvėjimą. Tuo tarpu šio motyvo atsakovė byloje nenaudojo, todėl jis nesvarstytinas. Be to, atsakovė nepateikė jokių pagrįstų nusidėvėjimą pagrindžiančių įrodymų, todėl motyvas atmestinas ir kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.       Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovė UAB „Storent“ (nuomotojas) ir atsakovė UAB „HC Betonas“ (nuomininkas) - 2016 m. gegužės 13 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON09041, pagal kurią ieškovė perduoda, o atsakovė priima atlygintinam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir /arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktas Nr. MDR0217108 patvirtina, kad 2016 m. gegužės 13 d. sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas ginčo dyzelinis generatorius/priekaba, kurio vertė - 42 890 Eur, degalų bake - 390 l, degalų tipas - dyzelinas, motovalandos - 4988. Perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad įranga yra geros būklės, veikianti, su naudojimo instrukcijomis nuomininkas susipažino.

16.       Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu šalių atstovų duotų paaiškinimų, atsakovei išnuomota įranga – ginčo generatorius – 2019 m. rugsėjo 3 d. dirbant užgeso ir po kelių ieškovės darbuotojų bandymų generatorių užvesti pavykdavo tik trumpam laikui, t. y. generatoriaus atstatyti tinkamam jo funkcionavimui nepavyko, todėl sugedusi įranga 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo grąžinta ieškovei. Tą pačią dieną ieškovės sandėlyje buvo atlikta sugedusio generatoriaus diagnostika ir nustatyta, kad generatoriui reikalingas remontas. Taigi, byloje nėra ginčo, kad nurodytos Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei perdavė generatorių, kuris po dviejų savaičių naudojimo ir veikimo sugedo.

17.       Sugedęs generatorius ieškovės buvo nuvežtas autorizuotiems gamintojo atstovams Latvijoje ir pastarieji nustatė tikslią generatoriaus gedimo priežastį – nekokybiškų degalų naudojimas. Atsižvelgiant į Sutartimi nustatytą nuomininko pareigą nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo sugadinimo priežasčių, išskyrus normalų nusidėvėjimą, į nustatytą įrangos sugadinimo priežastį bei įrangos remonto kaštus, ieškovė atsakovei 2019 m. spalio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą INV0317491 – 17 976,52 Eur sumai, nurodydama apmokėjimo terminą iki 2019 m. spalio 31 d. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 16 297,83 Eur sumos.

18.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu tiek šalių (jų atstovų), tiek liudytojų (abiejų šalių) duotus parodymus, darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo generatorius, ieškovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nuomos sutarties pagrindu perduotas atsakovei, 2019 m. rugsėjo 3 d. sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet dėl netinkamo kuro naudojimo, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl generatoriaus gedimo. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog  ieškovė faktiškai patyrė būtent 12 969,28 Eur išlaidas (nuostolius), apmokėdama SIA „Storent“ išrašytas sąskaitas, susijusias su generatoriaus remontu; kitą ieškinio dalį, susijusią su kitais ieškovės reikalavimais (transporto išlaidomis, PVM mokėjimu), teismas atmetė (šioje dalyje ieškovė sprendimo neskundė).

19.       Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti ginčo sprendimą pilna apimtimi. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjimo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė dėl įrangos sugadinimo, tvirtindama, kad įranga sugedo dėl natūralaus jos nusidėvėjimo, be to iš teismo sprendimo nėra aišku, kas – ieškovė ar atsakovė – turi įrodyti įrangos gedimo priežastis.

20.       Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.477 straipsnis) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už išnuomotos jai įrangos (dyzelinio generatoriaus) sugadinimą (CK 6.500 straipsnis) ir dėl to atsiradusios žalos, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245–6.249 straipsniai).

21.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymo tinkamumą turi būti analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).

22.       Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

23.       CK

24.       CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008). 

25.       Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir teisingai nurodė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, kad generatorius sugedo dėl netinkamo kuro, kurį generatoriui naudojo atsakovė. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo išplėtota praktika, būtent atsakovei šiuo atveju atsiranda pareiga įrodyti, kad generatorius sugedo ne dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, tačiau dėl natūralaus jo nusidėvėjimo.

26.       Kaip matyti iš Sutarties 8.1 punkto, juo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad jei įranga nuomininkui (atsakovei) perduota tinkamos kokybės ir neturi paslėptų trūkumų, nuomininkas yra visiškai atsakingas už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės, neskaitant įrangos natūralaus nusidėvėjimo; nuomininkas taip pat atsakingas už įrangos vertės sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl sutarties 4.11 punkto nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimą arba vagystę, jeigu bet kuris iš šių įvykių įvyko įrangos nuomos metu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės (Sutarties 8.2 punktas). Taigi, pagal Sutartį atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę už įrangos sugadinimą, išskyrus jos normalų nusidėvėjimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti pakankamos išvados, kad įrangos gedimas įvyko būtent dėl jos normalaus ir natūralaus nusidėvėjimo, už kurį nuomininkė (atsakovė) nebūtų atsakinga. Priešingai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, - labiau tikėtina, kad generatoriaus gedimas įvyko būtent dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, pilant netinkamą kurą ar netinkamai jį pilant. Negalima sutikti su apeliaciniame skunde esančiu teiginiu, kad aplinkybės dėl ieškovės nurodomos generatoriaus gedimo priežasties visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais.

27.       Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovei būtų perduota netinkama, nekokybiška, neveikianti įranga, priešingai – 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo – perdavimo akte MDR0217108, pasirašytame abiejų šalių, patvirtinama (įskaitant ir atsakovę), kad įrangos būklė gera, įranga veikianti. Taip pat byloje esantys ir kiti rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugpjūčio 12 d. remonto ir aptarnavimo darbų aktas Nr. MRO325714 bei su juo susiję dokumentai - patvirtina, kad įranga ieškovės buvo patikrinta, atlikti profilaktiniai generatoriaus techninio aptarnavimo darbai. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė turėjo teisę ir visas galimybę patikrinti įrangos būklę, veikimą, funkcijas, o pastebėjusi trūkumus (įskaitant ir apeliaciniame skunde akcentuojamas rūdis), galėjo apie tai pažymėti ar apskritai atsisakyti priimti tokią įrangą.

28.       Pažymėtina ir tai, kad dyzelinio generatoriaus gedimas įvyko jam būnant būtent atsakovės dispozicijoje, jį naudojant savo veikloje apie dvi savaites iki gedimo, be kita ko, pilant į jį būtent atsakovės pasirenkamą kurą. Atsakovė pripažino ir pati nurodė, kad įvykus gedimui ir išpylus kurą, vėliau į generatorių buvo įpiltas naujas atsakovės kuras; taip pat byloje nėra ginčo, ir liudytojai patvirtino, kad talpose buvo rastas skystis, kurį jie išsiurbė iš sugedusio variklio. Byloje esantys duomenys dėl galimai netinkamų kuro talpos laikymo sąlygų (po atviru dangumi) bei degalų spalvos taip pat netiesiogiai ir papildomai tik patvirtina ieškovės poziciją dėl labiausiai tikėtinos gedimo priežasties, susijusios būtent su netinkamų degalų pylimu į įrangos generatorių.

29.       Taip pat pažymėtina, kad autorizuotas/įgaliotas generatoriaus gamintojo atstovas Latvijoje, atlikęs patikrinimą, analizavęs gedimą, šalinęs jį, nustatė gedimų (aptiktas degalų sistemoje vanduo ir rūdys, sudeginti degalų purkštukai, sugadintas aukšto slėgio degalų skirstytuvas, degalų reguliatorius, užteršti cilindro galvutės degalų kanalai, degalų vamzdeliai, degalų filtrai) priežastį – nekokybiškų degalų naudojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad gedimas nebuvo paprastas ir nesunkiai pašalinimas, kuriam ištaisyti užtektų einamojo remonto. Priešingai – gedimui pašalinti reikėjo pasitelkti autorizuotą gamintojo atstovą, turintį atitinkamų detalių, medžiagų, fizinių, organizacinių pajėgumų, žinių ir patirties.

30.       Taigi, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodamas aplinkybes, t. y. kad įranga atsakovei buvo perduota geros būklės ir be trūkumų, kad dyzelinis generatorius sugedo būdamas atsakovės dispozicijoje, o autorizuoto/įgalioto generatoriaus gamintojo atstovo, kuris atliko įrangos patikrinimą ir nustatė gedimą, išvada patvirtina, kad generatoriaus gedimo priežastis – nekokybiškų degalų naudojimas. Byloje nėra kitų įrodymų, o atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kokią nors kitą gedimo priežastį – kompetentingų specialistų išvadų, tyrimo aktų ir pan., neprašė byloje skirti teismo ekspertizę gedimo priežastims nustatyti ir pan. Vien palankia bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų – atsakovės darbuotojų, parodymai negali būti laikomi pakankamai įrodančiais įrangos natūralaus nusidėvėjimo sąlygotą gedimą, byloje esant duomenims ir įrodymams dėl skysčio (vandens) generatoriuje buvimo, kvalifikuoto serviso atlikto gedimo tyrimo išvadai, nuotraukoms, ieškovės paaiškinimams ir jos liudytojų parodymams, kurių visuma nusveria atsakovės įrodinėjamą poziciją ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad dyzelinis generatorius sugedo būtent dėl netinkamo kuro jame naudojimo.

31.       Nors teismų praktikoje iš tikrųjų nuomojamos įrangos (transporto priemonės ar kitos įrangos) variklio (kaip pagrindinės veikimo detalės) gedimas paprastai laikomas atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo, tačiau pažymėtina, kad ši taisyklė taikytina savininkui (nuomotojui) neįrodžius priešingai, nenustačius kitų defekto priežasčių po nuodugnaus tyrimo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011), o nagrinėjamu atveju kaip tik ir buvo atliktas gedimo priežasčių tyrimas ir tokio tyrimo išvadų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nuomotojas (ieškovė) pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog gedimo priežastis nesiejama su natūraliu daikto nusidėvėjimu, o labiausiai tikėtina, buvo sąlygota jo netinkamo eksploatavimo iš nuomininko (atsakovės) pusės.

32.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

33.       Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu liudytojų duotų parodymų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia generatoriaus sugadinimo priežastį, tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją ir pagrįstų kitokias generatoriaus gedimo priežasties aplinkybes, t. y., kad generatorius sugedo dėl natūralaus jo nusidėvėjimo.

34.       Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

35.       Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių sudarytos Sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įrangą naudoti pagal paskirtį bei išlaikyti ją geros būklės, sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės Sutartimi prisiimtą pareigą nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo gedimo priežasties, išskyrus normalų nusidėvėjimą (kurio, kaip minėta anksčiau, atsakovė neįrodė), atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, susijusius su įrangai atliktu remontu.

36.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus ir juos sumažinus, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo sudaro trijų kategorijų sumos: 12 969,28 Eur suma, skirta apmokėti SIA „Storent“ išrašytas sąskaitas, 500 Eur transportavimo išlaidos bei 2 828,55 Eur pridėtinės vertės mokestis.

37.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, kuriais ieškovė grindė patirtų nuostolių sumą, sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina tik 12 969,28 Eur sumą, kuria 2020 m. kovo 6 d. ieškovės buvo apmokėtos SIA „Storent“ išrašytos sąskaitos faktūros (INV0510244 – 902,04 Eur; INV0510245 – 3 645,64 Eur; INV0510246 – 8 421,60 Eur), susijusios su generatoriaus remontu. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl kitų išlaidų (transportavimo kaštų, PVM sumos, 10 procentų dydžio antkainio) pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, ir ieškovė teismo sprendimo šioje dalyje neskundė bei nekvestionavo. Kadangi ieškovės patirtų nuostolių suma yra įrodyta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su priteistos nuostolių sumos dydžiu ir pagrindu, tuo tarpu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu priteistos žalos dydžio nustatymu atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas žalos dydį nustatė vadovaudamasis ne pačios ieškovės atsakovei išrašyta 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra 17 976,52 Eur sumai, kurioje, kai teigiama apeliaciniame skunde, nepagrįstai uždėti antkainiai, įtrauktas PVM mokestis ir pan., o vadovaudamasis pačios ieškovės už remontą faktiškai sumokėtų sumų įrodymais, t. y. minėtomis SIA „Storent“ ieškovei išrašytomis sąskaitomis faktūromis, 2020 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 72, kurie patvirtina ieškovės realiai patirtą 12 969,28 Eur žalą generatoriaus remonto darbams apmokėti.

38.       Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja ieškovės bendradarbiavimo pareigos, šalinant gedimą, nevykdymą, išvežimą taisyti generatorių į Latviją, diagnostikos neatlikimą kokiame nors Lietuvos servise, tačiau nėra aišku, kokią įtaką konkreti įrangos diagnostikos/remonto vieta nagrinėjamu atveju turi vertinant pačios įrangos gedimo priežastis, atsakovės veiksmus išnuomotos įrangos naudojimo metu ir pan., juo labiau, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti įrangos transportavimo remontui išlaidas buvo teismo atmestas, kaip neįrodytas, ir nei viena iš šalių, įskaitant pačią ieškovę, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia. Taip pat sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodomais argumentais šiuo aspektu, kad nors atsakovė ir nurodo, kad generatoriaus remontas galėjo būti atliktas Lietuvoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų pagrindas spręsti, kad atsakovės nurodomos įmonės būtų sutikusios atlikti generatoriaus remontą ir kad remontas Lietuvoje būtų atliktas pigiau, nei šiuo atveju atliktas Latvijoje.

39.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipnis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovės patirta išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti suma (2 286,36 Eur) viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, ieškovei priteistina 1 981,46 Eur suma.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Storent“ (j. a. k. 302251303, buv. Savanorių pr. 180B-101, Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „HC Betonas“ (j. a. k. 304102190, buv. Technikos g. 7K, Kaunas) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                              Ramunė Mikonienė

   Asta Pikelienė

      Renata Volodko