Civilinė byla Nr. e2-139-324/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00107-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovui T. B., jo atstovui advokatui Viktorui Ivanovui (Viktor Ivanov),

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delastata“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei (atsakovės R. K. teisių perėmėjai) ir T. B. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

        Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

        Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 53 599 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

        Palaikydama pirminiame ir patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė 2017 m. liepos 27 d. su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Scanteam“, kurios vienintelė akcininke ir vadovė pagal viešo registro duomenis buvo atsakovė R. K., sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir rangos sutartis), kuria UAB „Scanteam“ (toliau – ir rangovė) įsipareigojo pastatyti 4 gyvenamuosius namus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), o ieškovė (toliau – ir užsakovė) įsipareigojo sumokėti UAB „Scanteam“ 232 000 Eur sumą. Ieškovė rangovei tiek už atliktus darbus, tiek avansu sumokėjo 195 685,68 Eur, tačiau UAB „Scanteam“ neatliko statybos darbų už 41 478 Eur, už kuriuos jai buvo avansu sumokėta, ir atsisakė toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus, 41 478 Eur negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. UAB „Scanteam“ nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 34 959 Eur už tariamai atliktus darbus ir pateiktas medžiagas. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 UAB „Scanteam“ priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš UAB „Scanteam“ 41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigių, po 0,2 procentų delspinigių už priteistą sumą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 478 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 985 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-516-381/2020 šį sprendimą paliko nepakeistą ir ieškovei iš UAB „Scanteam“ priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovės naudai iš UAB „Scanteam priteista 53 599 Eur (41 478 Eur skola + 6 636 Eur delspinigiai, 3 985 Eur ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų). Tačiau UAB „Scanteam“ savo prievolių po įsiteisėjusių teismų sprendimų neįvykdė ir liko skolinga ieškovei 53 599 Eur sumą (be delspinigių ir procesinių palūkanų). Kauno apygardos teisme UAB „Scanteam“ vykdoma bankroto procedūra, 2020 m. gegužės 5 d. priimta nutartis likviduoti įmonę. Skolos ieškojimas iš bankrutavusios UAB „Scanteam“ neįmanomas, nes įmonė neturi jokio nekilnojamojo ar kito vertingo kilnojamojo turto, 2019 metais (nutarties iškelti bankrotą iškėlimo metu) neturėjo jokių piniginių lėšų, tik nuostolius, ką patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis 2020 m. lapkričio 14 d. dėl bankroto bylos iškėlimo ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo – iš jų matyti, kad bendrovei „Scanteam“ turimi įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turimo turto vertę, o vieninteliai įmonės turimi kreditoriai yra UAB „Delastata“ (su įrašyta 52 099,00 Eur skola) bei pati įmonės vadovė ir vienintelė akcininkė atsakovė R. K. (10 963 Eur).

         Faktiškai UAB „Scanteam“ vadovavo R. K. sūnus T. B., veikęs kaip faktinis UAB „Scanteam“ vadovas, priiminėjęs strateginius sprendimus bendrovėje bei savo veiksmais žymiai prisidėjęs prie žalos ieškovei padarymo. Tai matyti iš Kauno apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 dokumentų, atsakovų atstovo pripažinimo nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 11 d. parengiamajame posėdyje. Byloje teismo išreikalautas UAB „Scanteam“ sąskaitos, į kurią ieškovė pervedė pinigus avansu pagal rangos sutartį, už kurių dalį UAB „Scanteam“ neatliko jokių darbų, išrašas patvirtina, jog dalį pinigų sau persivedė T. B. Be sumų, kurias, tikėtina, T. B. gavo kaip darbo užmokestį, jis gavo sumas, kurias pasisavino: 2017 m. liepos 28 d. T. B. pervedama į jo sąskaitą 5500 Eur; 2017 m. rugsėjo 14 d. 1500 Eur; 2017 m. spalio 3 d. 812 Eur; 2018 m. liepos 5 d. 1220,13 Eur, 2018 m. rugpjūčio 17 d. 17 800 Eur išgryninama. Šios sąskaitos išrašai patvirtina, jog didelės sumos pinigų pervedamos įvairioms bendrovėms, pvz. UAB „Lemora“, UAB „Aradas ir ko“ ir t.t., dėl ko, tikėtina, įgyjamos didelės vertės statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudojamos vykdomoje statyboje pagal rangos sutartį su UAB „Delastata“. Tokiu būdu, tikėtina, statybinės medžiagos buvo pasisavinamos. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti atsakovai turėtų pateiktų visas sąskaitas-faktūras, pagal kurias buvo vykdomas atsiskaitymas itin didelėmis sumomis. T. B. civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 yra nurodęs, kad UAB „Scanteam“ vykdė tik statybą pagal sutartį su UAB „Delastata“, tuo tarpu ieškovei gerai žinoma, jog T. B. užsiima statyba, perka žemės sklypus ir vykdo statybas, ką patvirtina T. B. nekilnojamojo turto išrašai. Atsakovui atliekant veiksmus, būdingus faktiniam bendrovės vadovui, laikytina, kad jis turi prisiimti ir atsakomybę kaip vadovas ir iš jo turi būti priteista ieškovės naudai patirta žala.        

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievole savo turtu subsidiariai. Egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-246 straipsniai, 6.248, 6.263 straipsniai). T. B. veikiant kaip de facto įmonės vadovui, o R. K. veikiant kaip de jure įmonės vadovei, jų bendrų tyčinių ir sąmoningų veiksmų pasekmėje UAB „Scanteam“ buvo privesta prie bankroto tam, kad išvengtų prievolės sugrąžinti ieškovei pastarosios permokėtas lėšas pagal rangos sutartį, todėl jie abu turi atsakyti už ieškovei padarytą žalą. T. B. didžiąja dalimi yra atsakingas už padarytą žalą, tačiau teismui nenustačius protingo pagrindo priskirti atskiras atsakomybės dalis konkrečiam atsakovui, žala priteistina iš atsakovų solidariai. Manytina, jog T. B. su R. K. veikė subjektyviojo bendrininkavimo pagrindu, kada jų bendrais, suderintais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Aplinkybė, kad be formalios vadovės bendrovėje veikė faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirtos vadovės R. K. atsakomybės už netinkamą jai įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, nes abu vadovai pažeidė pareigas, dėl jų kaltės bendrovė tapo nemoki bei nepajėgi su ieškove atsiskaityti. Abu atsakovai atliko sąmoningus ir aktyvius veiksmus, nukreiptus į civilinės bylos dėl skolos priteisimo vilkinimą tam, kad per tą laiką būtų sudarytos prielaidos iškelti įmonės bankrotą jeigu būtų tenkintas ieškinys, t. y. UAB „Scanteam“ į bylą teikė priešieškinį su nepagrįstai ir nesąžiningais reikalavimais, kurie buvo atmesti; į civilinę bylą teikė vienašališkai surašytus atitiktų darbų aktus, kurių bendra suma viršijo 150 000 Eur, šių dokumentų nepagrįstumą ir neteisingumą pripažino ne tik teismai, bet ir pati UAB „Scanteam“; civilinėje byloje nesant ginčo dėl rangos santykių tarp šalių egzistavimo, UAB „Scanteam“ prašė skirti rašysenos ekspertizę (dėl rangos sutartyje esančio parašo tikrumo), dėl ko buvo paskirta teismo ekspertizė, dar labiau užtęsusi bylos nagrinėjimą; UAB „Scanteam“ prašė skirti ir statybos ekspertizę, kuri dar labiau būtų užtęsusi bylos nagrinėjimą; atsakovai, kaip UAB „Scanteam“ vadovai, suvokdami, kad UAB „Scanteam“ yra skolinga didelę sumą ieškovei, toje byloje teikė apeliacinį skundą, kas užtęsė galutinio teismo sprendimo priėmimą. Dėl tokių kryptingų atsakovų veiksmų 2018 m. liepos 20 d. užvestoje minėtoje civilinėje byloje galutis teismo sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. spalio 8 d. Per dviejų metų bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovai sudarė prielaidas bankroto bylos iškėlimui, tuo pačiu ir išvengimui vykdyti prievolę, dėl ko įmonės finansinė padėtis vis prastėjo – iki civilinės bylos inicijavimo įmonės metinis pelnas sudarė 100 000 Eur - 200 000 Eur (2017 m.), po bylos iškėlimo pelnas nuosekliai mažėjo ir 2018 m. sudarė 50 000 Eur – 100 000 Eur, ką patvirtina vieši duomenys www.rekvizitai.lt. Mažėjo darbuotojų skaičius. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutarties iškelti bankroto bylą matyti, kad pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė neturėjo jokio pelno, patyrė 8 932 Eur nuostolių. Atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina ir tai, kad prejudiciniais faktais nustatyta, jog vien ieškovė bendrovei „Scanteam“ sumokėjo 195 685,68 Eur sumą, iš jų už 41 478 Eur avansu, nors negalėjo nežinoti, kad UAB „Scanteam“ neatliko rangos darbų, ir galimai šia sumą panaudojo įmonės dalyvių interesams tenkinti (tokių piniginių lėšų balansuose nematyti nuo 2018 metų). Atsakovai atliko tikslingus ir kryptingus veiksmus bloginant įmonės padėtį, turint tikslą išvengti prievolių ieškovei vykdymo. Atsakovė R. K. sudarinėjo sandorius su savo įmone, t. y. tariamai paskolino įmonei 10 963 Eur sumą, tokiu būdu dar labiau pablogindama įmonės padėtį (padidino įmonės įsipareigojimus ir nuostolius). Manytina, kad šis sandoris buvo sudarytas tikslingai, prieš bankroto procedūros inicijavimą, kad ieškovė UAB „Delastata“ nebūtų vienintelė įmonės kreditorė. Iš neva paskolintų 10 000 Eur įmonė jokia apimtimi negrąžino ieškovei UAB „Delastata“ teismo sprendimu priteistos skolos, šis sandoris tik padidino įmonės finansinius įsipareigojimus. Skolinamomis lėšomis buvo siekiama ne gerinti įmonės finansinę padėtį, atsiskaityti su turimais kreditoriais, o didinti įmonės skolas. Atsakovės veiksmai nebuvo verslo rizika, jie buvo nukreipti kryptingai išvengti prievolės grąžinti ieškovės UAB „Delastata“ avansu sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovai minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu neužsiminė apie tai, kad ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nors apeliacijos metu buvo priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą. UAB „Delastata“ civilinėje byloje ne kartą teikė prašymus Kauno apygardos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias realų ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą, tačiau visi ieškovės prašymai buvo atmesti bendrovei „Scanteam“ deklaruojant gerą finansinę padėtį bei galimumą įvykdyti įsipareigojimus, motyvuojant grėsmės teismo sprendimui įvykdymui nebuvimu. Būtent atsakovai, pasinaudodami tuo, kad nebuvo areštuotas įmonės dar 2018 metais turėtas pakankamas turtas, sukūrė prielaidas išvengti tiek įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo, tiek skolos grąžinimo. Tokie jų veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi, tyčiniai, neteisėti ir iš anksto suderinti, turint tikslą išvengti prievolių ieškovei vykdymo, dėl ko abu atsakovai laikytini atsakingais už UAB „Scanteam“ neįvykdytų prievolių įvykdymą kreditorei. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „Scanteam“ neatliko rangos darbų už 41478 Eur sumą, tai reiškia, kad prejudiciniais faktais yra nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai. Teismų nustatytos aplinkybės, kad UAB „Scanteam“ už jai perduotas 41 478 Eur lėšas neatliko darbų, patvirtina ir tai, kad ši suma liko įmonės dalyvių dispozicijoje ir, tikėtina, buvo panaudota atsakovų interesams. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo prejudicine tvarka konstatuota, kad UAB „Scanteam“ yra nemoki. Įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Nesąžiningi atsakovų veiksmai ir netgi įmonės bankrotas buvo tikslingai nukreipti konkrečios prievolės konkrečiam kreditoriui UAB „Delastata“ įvykdymo išvengimui. Iki tol, kol teisme nebuvo inicijuota civilinė byla dėl skolos priteisimo, UAB „Scanteam“ veikė itin pelningai, sudarinėdavo didelės vertės sandorius, turėjo net septynis samdomus darbuotojus, įmonės padėtis staigiai pasikeitė inicijavus minėtą bylą teisme. Atsakovai neabejotinai žinojo ir suvokė, kad už avansu iš ieškovės paimtas pinigines lėšas neatliko ir pačios įmonės pareiškimu nebeketino atlikti rangos darbų, tokiais veiksmais jie ieškovei sukėlė 41 478 Eur žalą. Atsakovai, veikdami kaip įmonės vienintelė akcininkė ir vadovai, atsisakė grąžinti UAB „Delastata“ avansu perduotas lėšas, atsisakė už perduotas lėšas atlikti darbus. Toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas, neprotingas, neatitinka CK bei teismų praktikoje suformuotų pareigų veikti apdairiai, rūpestingai, protingai ir trečiųjų asmenų atžvilgiu tam, kad nebūtų sukelta žala tretiesiems asmenims (CK 1.5 straipsnis).

        Atsakovė R. K. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, paduotas nesant atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pažeidžiant CK 2.50 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas. Nėra nei faktinių, nei teisinių ieškinio patenkinimo sąlygų. Tam, kad atsirastų atsakovės kaip UAB „Scanteam“ vadovės ir vienintelės akcininkės civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). UAB „Scanteam“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, todėl pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas tenka ieškovei. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytu UAB „Scanteam“ procesinių veiksmų vertinimu. Civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 nei ji, nei skolininką atstovavęs advokatas, nei pats skolininkas šią bylą nagrinėjančių teismų nebuvo pripažinti piktnaudžiaujančiais turimomis procesinėmis teisėmis asmenimis. Nesant šio bylą nagrinėjusių teismų pripažinto fakto, nėra teisinio pagrindo teigti, jog naudojimasis civilinio proceso kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisėmis yra neteisėti veiksmai. Skolininkės darbuotojų mažėjimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių – kitų sandorių, apart rangos sutarties su ieškove, ji neturėjo, todėl nesant darbų dalis darbuotojų iš darbo išėjo savo noru. Ieškovė nepateikė jokių motyvų bei įrodymų, jog darbuotojų skaičiaus mažėjimas turėjo įtakos skolininkės nemokumui. Anot ieškovės, atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 panaudota teisminė gynyba bei 10 936 Eur paskolos suteikimas pagrindiniam skolininkui, dirbančių darbuotojų mažėjimas, sudaro pagrindą atsakovės veiksmus laikyti tikslingai privedusiais prie pagrindinio skolininko nemokumo ir bankroto tam, kad išvengtų prievolės grąžinti jai permokėtas pinigines lėšas, t. y. ieškovė būtent atsakovę laiko sukėlusia tyčinį UAB „Scanteam“ bankrotą. Šie veiksmai niekaip negalėjo sukelti UAB „Scanteam“ nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šios straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti požymiai, į kuriuos atsižvelgiama priimant nutartį dėl tyčinio bankroto, tarp jų tokie kaip nenaudingų juridiniams asmeniui sandorių sudarymas, turto už mažesne nei rinkos kaina pardavimas, atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas, juridinio asmens buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus tvarkymas, veiklos ir turto perkėlimas į kitą juridinį asmenį. Nei vienas iš įvardytų tyčinio bankroto požymių atsakovei neinkriminuojamas. Jokių veiksmų, įtvirtintų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, kurie pablogintų įmonės mokumą, atsakovė neatliko. Teisminės gynybos priemonės, panaudotos civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, negali būti priskirtos nei prie blogo juridinio asmens valdymo, nei prie kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo. Atsakovės nuomone, šios priemonės niekaip negalėjo įtakoti pagrindinio skolininko nemokumo atsiradimą dėl šių priežasčių: UAB „Scanteam“ skola ieškovei atsirado iš jų sudarytos rangos sutarties vykdymo dar iki civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 iškėlimo, todėl ją sieti su civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 atliktais skolininko procesiniais veiksmais nėra pagrindo; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pagrindinio skolininko įsipareigojimų kreditoriams dydis dėl civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 vilkinimo padidėtų, taip pat įrodymų, patvirtinančio, kad atsakovė pasisavino 41 478 Eur sumą, kurią civilinę bylą Nr. e2-868-638/2019 nagrinėję teismai pripažino kaip ieškovės permoką. Nuo pat pastarosios bylos iškėlimo momento atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog rangos sutartyje numatyti darbai buvo atlikti, buvo atlikti ir papildomi darbai, tačiau dėl netinkamo atliktų darbų įforminimo bei tam tikrų įstatymuose įtvirtintų prejudicijų taikymo pagrindiniam skolininkui nepavyko įrodyti šių darbų atlikimo fakto. Aplinkybę, kad buvo atlikti papildomi darbai pagal su ieškovų sudarytą rangos sutartį, patvirtina į UAB „Scanteam“ balansą įtrauktas reikalavimas į ieškovę 34 959 Eur sumai – atsakovė sąžiningai vedė įmonės buhalterinę apskaitą ir atvaizdavo visas ūkines operacijas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad UAB „Scanteam“ turtas mažėtų ar būtų parduotas už žemesnę nei rinkos vertė kainą iškėlus bylą Nr. e2-868-638/2019. Ieškinyje minimas pelno (ne turto masės) mažėjimas siejamas su užsakymų statybos darbams nebuvimu ir pajamų mažėjimu, o ne su atsakovės ar pagrindinio skolininko veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-2198-555/2019 konstatuotas aplinkybes, jog UAB „Scanteam“ 2018 m. turėjo turto už 35 427 Eur, kurį sudarė vien tik trumpalaikis turtas, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus tais pačiais metais sudarė 2 428 Eur; 2019 m. rugsėjo 30 d. (bankroto bylos iškėlimo momentu) turto buvo už 35 004 Eur, o įsipareigojimai siekė tik 10 936 Eur. Taigi pagrindinio skolininko turto masė išliko tokio pat dydžio kaip ir 2018 metais, įsipareigojimai irgi liko panašūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tyčia sąmoningai pablogino pagrindinio skolininko finansinę būklę. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civ. byloje Nr. B2-2198-555/2019, didžiausią įtaką bankroto bylos iškėlimui turėjo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 68-638/2019 priteista skola. Todėl jos nemokumas ir bankroto bylos iškėlimas siejamas su skolos priteisimu, o ne su civilinės bylos vilkinimu, darbuotojų skaičiaus sumažėjimu ar paskolos suteikimu. Bankroto byla pagrindiniam skolininkui buvo keliama vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, analogiška nuostata įtvirtinta ir JANĮ. Bankroto bylos iškėlimo priežastimi buvo ne siekis išvengti skolos ieškovei mokėjimo, o įstatyminės pareigos vykdymas, pagrindiniam skolininkui dėl priteistos skolos tapus nemokiam.

        Atsakovė R. K. (duomenys neskelbtini) mirė, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki paaiškės jos teisų perėmėjai.

        Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi nutarta pakeisti atsakovę R. K. jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2022 m. liepos 27 d. ši institucija pateikė prašymą pripažinti ją netinkama valstybės atstove nagrinėjamoje byloje. Jos procesinių teisių perėmėja įtraukus dalyvauti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Turto banko nustatyta, kad viena iš R. K. turėtų sąskaitų Swedbank, AB, uždaryta 2009 m. balandžio 11 d., kita 2012 m. liepos 23 d., sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2002 m. liepos 13 d. buvo - 0,31 Eur; Lietuvos centrinėje kredito unijoje turėtos dvi sąskaitos uždarytos 2009 m. sausio 21 d. ir 2009 m. rugpjūčio 7 d., AB DNB  – 2015 m. sausio 1 d., 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 24 d., VSDFV sukauptų lėšų R. K. vardu nėra; turėtus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), ji pardavė 2021 m. balandžio 2 d.; Nr. (duomenys neskelbtini) (su statiniais) perleido pagal rentos sutartį 2021 m. kovo 1 d., Nr.  (duomenys neskelbtini) pardavė 2015 m. rugsėjo 3 d., Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2016 m. rugsėjo 9 d.;  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė 202 m. kovo 8 d. Duomenų apie jokį kitą R. K. vardu registruotą turtą nėra. Vėliau, gavus kitus pirmiau nurodytus duomenis apie R. K. turto nebuvimą jos mirties dieną ir Nacionalinės žemės tarnybos bei VĮ Turto banko prašymus pašalinti juos iš dalyvavimo bylos procese, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė išreiškė nesutikimą dėl valstybės pripažinimo netinkama atsakove (R. K. teisių perėmėja), todėl minėtų atstovių prašymai nebuvo patenkinti.

        Atsakovas T. B. su ieškiniu nesutiko.

        2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje jis paaiškino, kad UAB „Scanteam“ vykdė namų statybą, jis buvo direktorės pavaduotojas, ne vadovas – į jo pareigas įėjo rūpinimasis statybviete, įmonės veikla – pirko medžiagas, rūpinosi statybos procesu; pareiginės instrukcijos nebuvo, veikė pasitikėjimo pagrindu. Nuo kada dirba, neprisimena. Įmonės įkūrimo neprisimena, apie 2013 m. jos veiklą sustabdė, nes iki rangos sutarties su ieškove nebuvo pelningų užsakymų (tik dažymo, langų montavimo darbai). 2018 m. įmonėje dirbo V. K. (elektros darbai ir gerbūvis), visi darbuotojai buvo atleisti dėl oro sąlygų (įšalo), nebuvo tikslo juos laikyti, nes ieškovė įmonei nesumokėjo. Teismo sprendimu priteistos sumos neatlygino todėl, kad darbus ieškovei buvo padarę. Įmonei vadovavo jo motina – nurodydavo jam ir A. M., kuriuos darbus reikia atlikti. Iki rangos sutarties su ieškove motina daugiau sutarčių nebuvo sudariusi. Sudarius rangos sutartį (pagal pavyzdį internete) dėl projekto sprendė R. K., jos išsilavinimas aukštesnysis, ji baigė Viliaus politechnikume ryšių specialybę, visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini) pašte, 30 metų jo viršininke. Dėl įmonės įsteigimo su juo nesitarė. Jis yra baigęs aukštesniąją technologijos mokyklą, dirbęs jaunesniuoju inžinieriumi metalo srityje, turi savo valymo ir statybos darbų įmonę Norvegijoje, įsteigtą apie 2013 m. Už rangos sutarties vykdymą buvo atsakingi jis ir M., tačiau 2017 m. jis dirbo Norvegijoje mėnesį ir savaitę Lietuvoje pagal rangos sutartį, kai buvo daromi pamatai, likusį laiką ieškojo darbo užsienyje. 2018 m. į Norvegiją išvažiavo vasario viduryje, grįžo kovo mėn., kitą laiką dirbo pagal rangos sutartį. 2018 m. sausio-liepos mėn. pagal rangos sutartį dirbo tik V. K. su savo medžiagomis ir jis pats. Motina vykdant rangos sutartį duodavo nurodymus jam ir A. M. dėl statybos aikštelės priežiūros, darbų priežiūros, medžiagų pirkimo pardavimo, konkrečių nurodymų dėl viso to neduodavo. Su ja visi darbuotojai bendravo telefonu, nepamena, kada ji buvo objekte. 2018 m. darbai vyko iki liepos 5 d., tada ieškovė atsisakė mokėti pinigus ir UAB „Scanteam“ darbus nutraukė. Birželyje buvo pasamdę darbuotojus, dirbančius pagal individualios veiklos licencijas, į darbą jie nebuvo priimti, tačiau ieškovei nemokant pinigų darbų nuspręsta nedaryti. Ieškovės pinigų ir už juos nupirktų medžiagų nepasisavino. Jie buvo panaudoti algoms, medžiagoms, kurios panaudotos statyboje, tai patvirtinantys dokumentai pateikti buhalterijai. Kasdienėje veikloje jis buvo statybos vadovas. R. K. paskolinta 10 000 Eur suma buvo panaudota algoms buhalterei, direktorei ir jam pačiam, Sodrai, kitų darbuotojų 2018 m. nebebuvo. Pinigai iš įmonės sąskaitos jam buvo pervesti atsiskaitymui už medžiagas, kai vairuotojai jas pristatydavo į vietą ir išduodavo čekius; pinigų išleidimą patvirtina apyvartos žiniaraščiai. Byloje su ieškove dėl skolos už rangos darbus motina nedalyvavo, nes gavo šoką, su ieškove kaip užsakove ji nesusirašinėjo. Jis turėjo prisijungimą prie UAB „Scanteam“ banko sąskaitos ir galimybę ją valdyti, turėjo atskirą kortelę, pagal kurią buhalterė darė pavedimus į jo sąskaitą pagal jai pateiktus  dokumentus. Už ieškovės grynais sumokėtus 18 478 Eur 2018 m. darė kelią, tvoras – visus gerbūvio ir elektros darbus (raštu tai nefiksuota). Šiuos pinigus į įmonės kasą įnešė ne iš karto dėl to, kad įmonėje buvo susitarimas grynus pinigus įnešti kitais metais „dėl galų suvedimo“.

        Palaikydamas atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad nėra nei faktinių, nei teisinių ieškinio patenkinimo sąlygų.

        Dėl atsakovo T. B. pripažinimo faktiniu UAB „Scanteam“ vadovu nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tik strateginių verslo sprendimų sisteminis priėmimas patvirtina faktinį vadovavimą įmonei. T. B. UAB „Scanteam“ ėjo direktorės pavaduotojo pareigas. Patikslintame ieškinyje nurodyti veiksmai – atliktų darbų sąmatų bei aktų pasirašymas, apmokėjimo už atliktus darbus priėmimas, atsiskaitymas su tiekėjais ir t.t. – įėjo į jo tiesiogines kasdienines darbo funkcijas. Analogiškos darbo funkcijos buvo priskirtos ir vadybininkui A. M. (ką patvirtina byloje esanti 2017 m. avanso apyskaita Nr. 2). Priimant darbuotojus bei juos atleidžiant, darbo sutartis bei jų nutraukimą pasirašinėjo, taip pat su ieškove sudarytą rangos sutartį UAB „Scanteam“ vardu pasirašė R. K.. T. B. niekad nevykdė įstatymuose įtvirtintų įmonės vadovui priskirtų specialiųjų pareigų, pvz., nustatytų CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 8, 12, 13 dalyse ir t. t., specialiuosiuose įstatymuose (LR buhalterinės apskaitos įstatymas, ĮBĮ ir kt.). T. B. funkcijų atlikimas negali būti tapatinamas su verslo sprendimų priėmimu, juolab strateginių sprendimų, darančių esminę įtaką valdant įmonę. Vien aplinkybė, kad jis yra atsakovės R. K. sūnus, savaime neparodo jo buvimo faktiniu vadovu. Pripažįsta, kad jam teko didžioji įmonės kasdieninių reikalų tvarkymo dalis, ką ir patvirtina prie patikslinto ieškinio pridėti įrodymai, tačiau šių kasdieninių funkcijų atlikimas negali būti tapatinamas su įstatymuose įmonės vadovui priskirtų pareigų vykdymu. Abu atsakovai UAB „Scanteam“ atžvilgu elgėsi sąžiningai, buvo jai lojalūs, todėl net ir pripažinus atsakovą faktiniu vadovu, taikyti jam civilinę atsakomybę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nepagrįstas, neteisingas ieškovės teiginys, neva atsakovas pasisavino pinigines lėšas, nes šių lėšų panaudojimą patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai – avanso apyskaitos – buvo įkeltos į bylą dar iki patikslinto ieškinio pateikimo. Kaip matyti iš prie tripliko pateiktos avanso apyskaitos Nr. 1 už 2017 metus, atsakovui kaip atskaitingam asmeniui statybos darbų vykdymui buvo išmokėtos tokios sumos: 2017 m. liepos 28 d. 5500 Eur; 2017 m. rugsėjo 14 d. 1500 Eur (šios sumos nurodytos patikslintame ieškinyje); 2017 m. gruodžio 22 d. 478,24 Eur; 2017 m. gruodžio 27 d. 329,54 Eur; 2017 m. gruodžio 29 d. 102,80 Eur; bei pagal dokumentą Nr. 5– 96,25 Eur (pastarosios sumos ieškinyje nenurodytos). Iš viso atsakovui 2017 metais kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 8006,83 Eur. Tačiau priešingai, nei teigiama ieškinyje, ši avansu gauta suma atsakovo buvo panaudota su ieškove sudarytos rangos sutarties vykdymui, o jos panaudojimas patvirtintas juridinę reikšmę turinčiais pirminiais apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai bei datos nurodytos avanso apyskaitoje ir kurie buvo pateikti UAB „Scanteam“ buhalterijai. Avanso apyskaita, kaip ir kiti atsakovų į bylą pateikti apyvartos žiniaraščiai (kasos, banko), priskiriami prie Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintų apskaitos registrų, yra oficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai, CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme laikytini leistinais įrodymais, patvirtinančiais juose užfiksuotas ūkines operacijas. Todėl būtent ieškovė, ketindama nuginčyti oficialiuose apskaitos registruose užfiksuotus duomenis, privalo pateikti įrodymus – šiuo atveju registruose nurodytas sąskaitas-faktūras (avanso apyskaitose bei apyvartos žiniaraščiuose nurodyti pirminiai apskaitos dokumentai buvo perduoti BUAB „Scanteam“ bankroto procedūrą vykdančiam administratoriui). Analogiška situacija yra ir dėl 2018 metais atsakovui išmokėtų piniginių lėšų – jos visos yra užfiksuotos avanso apyskaitoje Nr. 3 už 2018 metus, kurioje yra nurodyti ir jų panaudojimą patvirtinantys pirminės apskaitos dokumentai. Dėl patikslintame ieškinyje nurodytos 812 Eur sumos, kuria atsakovas gavo 2017 m. spalio 3 d. – iš AB Swedbank pateikto išrašo matyti, kad ši suma įvardinta kaip dienpinigiai, kurie atsakovui priklauso už vykimą į komandiruotes. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 bei jame konstatuotos aplinkybės nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės reikšmės. Atsakovai nebuvo toje byloje dalyvaujančiais asmenimis. Įrodinėjimo dalyku buvo atliktų statybos rangos darbų apimtys bei ieškovės neapmokėtos ar atsakovės negrąžinto avanso skolos dydis. Šį ginčą Kauno apygardos teismas nagrinėjo pagal LR CK 6 knygos 4 dalies 33 skyriaus nuostatas, reglamentuojančias rangos, o ne civilinės atsakomybės santykius. Teismas konstatavo, kad UAB „Scanteam“ neatliko darbų už 41 478 Eur bei priteisė šią sumą ieškovei, tačiau atsakovų veiksmų teisėtumo bei sąžiningumo nenagrinėjo, netyrė bei nenustatinėjo ir aplinkybės, ar ši suma atsakovų buvo pasisavinta. Abiejų bylų teisiškai reikšmingos bei įrodinėtinos aplinkybės yra skirtingos, todėl byloje Nr. e2-868-638/2019 konstatuotas faktas, kad UAB „Scanteam“ neatliko darbų už 41 478 Eur, negali pagrįsti, kad atsakovai veikė neteisėtai ir šią sumą pasisavino. Šias ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodytas atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimui teisiškai reikšmingos aplinkybes ieškovė privalo įrodyti nagrinėjamoje byloje. Teisminio ginčo dėl rangos sutarties metu UAB „Scanteam“ pritrūko įrodymų, patvirtinančių tikslų sutartų atlikti darbų kiekį bei faktiškai pagrindinio skolininko atliktų darbų kiekį. Nesant pakankamai įrodymų byloje nustatyti objektyvią tiesą, bylą nagrinėjęs teismas ją ir išsprendė pagal įstatymuose įtvirtintas prezumpcijas, kurios šiuo atveju buvo naudingesnės ieškovei. Dėl to civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 teismo konstatuoti faktai negali tapti prejudiciniais faktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasisakė analogiškai, kaip atsakovė R. K. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nėra kaltinami pažeidę imperatyvias įstatymo nuostatas ar priėmę netinkamą verslo sprendimą, jie kaltinami pažeidę CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo pagrįstas pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra, pranešti apie interesų konfliktą. Gindami Kauno apygardos teisme UAB „Scanteam“ interesus, kilusius iš su ieškove sudarytos rangos sutarties vykdymo, UAB „Scanteam“ atžvilgiu atsakovai veikė sąžiningai, lojaliai ir protingai, todėl niekaip nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jų elgesys neigiamai veiks šio juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės teiginį apie neva pasisavintą 41 478 Eur sumą. Iš AB Swedbank atsiustos UAB „Scanteam“ sąskaitos išklotinės matyti, kad ši bendrovė per 2017-2018 m. laikotarpį turėjo 180 315,38 Eur įplaukų, o išleido 179 940,64 Eur. UAB „Scanteam“ iš ieškovės pavedimu gavo tik 177 209,68 Eur, kas reiškia, kad 2730,96 Eur ji išleido daugiau, nei gavo pavedimu iš ieškovės. Išrašas patvirtina ir aplinkybę, jog UAB „Scanteam“ nevykdė jokios kitos veiklos, apart rangos sutarties su ieškove, nes nėra nei vieno įrašo apie gautas pajamas iš kitų ūkio subjektų. Visi daryti pagrindinio skolininko šiuo laikotarpiu pavedimai susiję su rangos sutarties vykdymu – buvo mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai, pirktos statybinės medžiagos. Dėl atsakovės suteiktos paskolos UAB „Scanteam“ patikslintame ieškinyje nėra paaiškinta, kaip paskolos suteikimas galėjo pabloginti jos mokumą, nėra jokių motyvų, įrodančių, jog paskolos suteikimas yra neteisėtas bei nesąžiningas. Paskolos suteikimas nepablogina įmonės būklės, nes paskolos sumos dydžiu padidėjus finansiniams įsipareigojimams, tokia pat sumai padidėja ir turimas turtas. Kaip matyti iš pridedamų UAB „Scanteam“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir banko sąskaitos Nr. 2710, apyvartos žiniaraščio, kurio duomenys visiškai sutampa su AB Swedbank pateikto išrašo iš sąskaitos už 2019 metus, atsakovės paskolinti pinigai buvo panaudoti darbuotojų atlyginimas mokėti - 5280,45 Eur; gyventojų pajamų mokesčiui 694,42 Eur; socialinio draudimo įmokoms 1585,05 Eur; pelno mokesčiui 921 Eur; Kauno apygardos teismui (ekspertizei) 2400 Eur; VMI žyminis mokestis 500 Eur; banko mokesčiai 55,25 Eur. Taigi paskola buvo suteikta bei išleista UAB „Scanteam“ teisėtoms bei pagrįstoms išlaidoms padengti. Nėra jokių motyvų bei įrodymų, jog darbuotojų skaičiaus mažėjimas turėjo įtakos pagrindinės skolininkės nemokumui. Atsakovų nuomone, darbuotojų atleidimas buvo būtinas, nes nesant darbų bei pajamų, dėl darbuotojams mokėtinų algų bei mokesčių pagrindinio skolininko įsipareigojimai tik didėtų, kas neigiamai atsilieptų jo mokumui. Patikslintame ieškinyje teigiama, jog abu atsakovai tyčia ir tikslingai privedė įmonę prie bankroto ir inicijavo bankroto bylą tam, kad išvengtų skolos gražinimo ieškovei, tačiau ieškovė neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovus. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ieškovės nuomone, atsakovų nesąžiningi veiksmai yra nukreipti į UAB „Scanteam“ nemokumo sukėlimą (tyčia ir tikslingai privedė įmonę prie bankroto), o ne į tiesioginį žalos padarymą ieškovui. Tačiau ieškovei pačiai pripažinus aplinkybę (CPK 187 straipsnis), kad jos žala yra išvestinė, patiriama per UAB „Scanteam“ nemokumą, ieškovė tuo pačiu pripažino, jog ji neturi tiesioginio reikalavimo teisės. Ši išvada byloje turi ir praktinės reikšmės, nes, pareiškusi tiesioginį reikalavimą atsakovams, ji pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, tai yra pažeidė atsakovės R. K., kuri UAB „Scanteam“ bankroto byloje pripažinta kreditore, teises patenkinti savo turimą kreditorinį reikalavimą proporcingai pagal jai priklausančią sumą. Dėl šios priežasties, net ir nustačius atsakovų nesąžiningumą, ieškovės prašoma priteisti suma turi būti proporcingai mažinama.

        Ieškinys tenkintinas.

        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

        Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, atsakovo ir šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, UAB „Scanteam“ bankroto bylos Nr. B2-369-555/2021 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 (toliau – ir rangos byla) pagal ieškovės UAB „Delastata“ ieškinį atsakovei UAB „Scanteam“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos apmokėjimo už atliktus statybos darbus ir medžiagas, iškeltos 2018 m. liepos 25 d., duomenų bei šiose byloje teismų priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų nustatyta, kad 2017 m. liepos 27 d. tarp UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Scanteam“ kaip rangovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis savo jėgomis ir rizika (duomenys neskelbtini), pastatyti 4 gyvenamuosius namus pagal šios sutarties prieduose 1,2 ir 3 pateikiamas specifikacijas ir terminus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Pagal šią sutartį ieškovė iš viso yra sumokėjusi atsakovei 195 685,68 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovės 2018 m. surašyti medžiagų ir atliktų darbų aktai, kurie yra nepasirašyti kitos šalies, yra nepagrįstai surašyti ir nepatvirtinantys, kad atsakovė atliko tuose aktuose nurodytus darbus ir pirko tuose aktuose nurodytas medžiagas. Todėl spręstina, kad atsakovė nupirko statybinių medžiagų ir atliko darbų už 136 716,11 Eur, kitaip tariant, pagrįsti ir teisingi yra visi 2017 m. surašyti atliktų darbų aktai ir sąskaitos už nupirktas medžiagas, o pinigų atsakovė yra gavusi daugiau - 195 685,68 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės permokėtą sumą - 41 478 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovės prašoma priteisti 41 478 Eur suma susidėjo iš 18 476 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais 2017 m. rugsėjo 7 d., bei 23 002,13 Eur sumos, kurią ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 2018 m. gegužės 1 d. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 93, Nr. 94 ir Nr. 95. Atsakovė neatliko darbų už 41 478 Eur, todėl teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 34 959 Eur už esą atliktus ir neapmokėtus darbus. Priteisė ieškovei iš atsakovės 41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigių, po 0,2 procentų delspinigių už priteistą sumą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (41 478 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3985 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. spalio 16 d. buvo pateiktas atsakovės apeliacinis skundas. Teismo sprendimas po apeliacijos įsiteisėjo 2020 m. spalio 8 d., priteistos sumos skolininkė ieškovei nesumokėjo.

        UAB „Scanteam“ direktorė ir vienintelė akcininkė R. K. 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Nurodė, kad teismui rangos byloje UAB „Delastata“ naudai iš atsakovės priteisus skolą už neatliktus darbus, atsakovės veikla buvo sustabdyta. Apyvartinėms lėšoms atsakovės vienintelė akcininkė skolino savo asmenines lėšas. Iš viso akcininkė suteikė 10 936,00 Eur paskolą. Dėl sezoniškumo ir sudėtingos situacijos statybos rinkoje ji nemato galimybių atstatyti įmonės mokumą, nebeturi asmeninių lėšų įmonės veiklai finansuoti. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Scanteam“ bankroto bylą. Konstatavo, kad ji Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2013 m. sausio 7 d., paskutiniai įregistruoti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2018 metus. Ieškovė kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2018 m. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. balansus, 2018 m. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. atsakovė turėjo turto už 35 427,00 Eur, kurį sudarė vien tik trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas – 34 960,00 Eur, kitos gautinos sumos – 1,00 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 468,00 Eur). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 428,00 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 500,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 928,00 Eur, pelno mokesčio įsipareigojimai – 921,00 Eur, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 8,00 Eur. 2018 m. pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2018 m. baigė turėdama 19 482,00 Eur pelno. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovė turėjo turto už 35 004,00 Eur, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas – 35 004,00 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 34 959,00 Eur (pirkėjų įsiskolinimai), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 45,00 Eur). Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 936,00 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai). 2019 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė per 2019 m. nurodytą laikotarpį patyrė 8 932,00 Eur nuostolių. Ieškovės kartu su pareiškimu pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė turi du kreditorius, kurių bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra 63 035,00 Eur. Įmonės pradelstus įsipareigojimus sudaro: 1) jos vadovės ir vienintelės akcininkės suteikta 10 936,00 Eur paskola, atsiskaitymo terminas – 2019 m. rugsėjo 27 d.; 2) Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, priteista 52 099,00 Eur skola iš įmonės UAB „Delastata“, atsiskaitymo terminas – 2019 m. spalio 16 d. Įmonės visą turtą sudaro trumpalaikis turtas, t. y. per vienerius metus gautinos sumos – debitoriniai įsiskolinimai įmonei (debitorius UAB „Delastata“ su 34 959,00 Eur įsiskolinimu). Be to, pati ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, priteisus 52 099,00 Eur skolą, įmonė išrašys kreditinę sąskaitą UAB „Delastata“ ir debitorinės skolos balanse nebeliks. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, o ieškovės pateikti aktualūs finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovės turimi pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) viešai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustų asmenų šiuo metu yra du, atsakovės skolos fondo biudžetui neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamais duomenimis atsakovė skolos valstybės, savivaldybės biudžetams taip pat neturi. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad bendrovės vardu nėra registruota nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, priklausančių nuosavybės teise (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvestų bylų dėl skolų išieškojimo, jau minėta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, iš UAB „Scanteam“ UAB „Delastata“ priteista 52 099,00 Eur skola. Ieškovės nurodytos aplinkybės pasitvirtino – atsakovė veiklos nevykdo, taip pat negeneruoja pajamų ir neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, o jos turimi pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, o atsakovės turimi įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turimo turto vertės, dėl ko ji neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, darytina išvada, kad tokia UAB „Scanteam“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nevykdo veiklos ir nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad atsakovei yra pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 26 d.

        2020 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinti UAB „Scanteam“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nutarta UAB „Sscanteam“ likviduoti dėl bankroto, patvirtinti A. G. 703,69 Eur; R. K. 43,41 Eur (71,76 Eur); VSDFV Alytaus skyriaus 242,60 Eur; R. K. 11 436,17 Eur finansiniai reikalavimai. 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. UAB „Delastata“ finansinis reikalavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą rangos byloje, nebuvo patvirtintas, bankroto byloje duomenų apie šį sprendimą nėra. Teismas 2021 m. sausio 18 d. patvirtino galutinę bankroto ataskaitą, iš kurios matyti, kad UAB „Scanteam“ bankroto byloje buvo gauta 3 194,38 Eur pajamų (įplaukų), iš kurių buvo atsiskaitoma su buvusiais įmonės darbuotojais, apmokamos buhalterinės paslaugos bei administravimo išlaidos. Likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai – 12 670,63 Eur (į šią sumą įeina ir R. K. bendrovei suteikta 11 436,17 Eur paskola). 2021 m. sausio 26 d. priimtas teismo sprendimas dėl šios įmonės pabaigos. Prašymai bankrotą pripažinti tyčiniu pateikti nebuvo.

        Ieškinio reikalavimų teisinis įvertinimas

        CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

        Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį savo skolininkės (uždarosios akcinės bendrovės) vadovams (juridiniam ir faktiniam) bei savininkei, dėl kurių kaltės skolininkė neįvykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos piniginės prievolės.

        Nesutiktina su atsakovais, kad ieškovė tokios teisės neturi.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: pirma, tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas). Nurodytose nutartyse pateiktais išaiškinimais pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualią teismų praktiką kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015).

        Dėl faktinio skolininkės įmonės vadovo

      Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad nuo 2013 m. sausio 8 d. įmonės UAB „Scanteam“ vadove buvo R. K., ji 2016 m. liepos 7 d. įregistruota ir kaip vienintelė įmonės akcininkė. 

      Ieškovė pagrįstai teigia, kad faktiniu UAB „Scanteam“ vadovu (įmonės direktoriumi) buvo atsakovės R. K. sūnus T. B. 

        Pagal kasacinio teismo praktiką, faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). Nuo kitų darbuotojų bei akcininkų faktinį vadovą skiria verslo sprendimų priėmimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktas) : 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

        Civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 duomenys patvirtina, kad  T. B. tokius veiksmus atliko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovai pripažino, kad, 2017 m. sudarius rangos sutartį, ieškovės atstovai nebendravo su R. K., už UAB „Scanteam“ viską sprendė T. B. Jo kaip faktinio įmonės vadovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis sudarinėjo 2017-2018 m. lokalinių darbų sąmatų projektus, atliktų darbų lokalines sąmatas, pasirašinėjo atliktų darbų aktus, asmeniškai priimdavo iš ieškovės įmonei skirtus mokėjimus. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai, kuriuos T. B. rašydavo tuometiniam UAB „Scanteam“ darbuotojui A. M., MB „Akcent City“, patvirtina, kad atsakovas veikė ne kaip direktoriaus pavaduotojas (tokios jo pareigos buvo nurodomos pasirašomuose dokumentuose), bet kaip faktinis įmonės vadovas, kontroliuojantis įmonės veiklą, derindamas įmonės atliekamus darbus, atsiskaitymus su tiekėjais bei užsakovais, kitus einamuosius ir kasdienius įmonės reikalus. 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pagal rangos sutartį perdavė 18 476 Eur sumą grynais T. B., kuris save pristatė kaip faktinį bendrovės vadovą. R. K. nurodė, jog nieko nežinojo nei apie šiuos pinigus ir jų įnešimą į bendrovės sąskaitą, nei apie į bendrovės sąskaitą ieškovės pervestus pinigus. Jei R. K. būtų pati faktiškai ir teisiškai vadovavusi įmonei, ji būtų žinojusi, kokios piniginės operacijos vyksta bendrovėje, tačiau atsiliepime į ieškinį ji pripažino, kad net nežinojo apie bendrovei „Scanteam“ avansu pervestus ieškovės pinigus, dėl kurių šioje byloje kyla ginčas, todėl darytina išvada, jog būtent T. B. buvo atsakingas tiek už pinigines įmonės operacijas, tiek už kitų įmonės reikalų tvarkymą. UAB „Scanteam“ darbuotojas A. M. savo 2019 m. sausio 9 d. parodymuose raštu, vertintuose rangos byloje, patvirtino, jog UAB „Scanteam“ atstovas T. B. reikalavo, kad UAB „Delastata“ 30 proc. nuo sutartos rangos darbų kainos sumokėtų grynais pinigais, kad pastarasis asmuo vadovavo darbų vykdymui bei duodavo A. M. nurodymus, susijusius su darbo organizavimu; UAB „Delastata“ atstovai mokėjo UAB „Scanteam“ atstovui T. B. pinigus už darbus ir medžiagas, T. B. dalį gautų pinigų perdavė A. M., nurodydamas atsiskaityti su darbuotojais už atliktus darbus ir pirktas medžiagas; UAB „Scanteam“ atstovas T. B. A. M. buvo nurodęs iš karto stabdyti rangos darbus, jeigu UAB „Delastata“ mokėjimai vėluotų bent 2 darbo dienas. Iš šių A. M. parodymų matyti, jog T. B. veikė kaip faktinis įmonės vadovas, įmonės veikloje buvo aktyvus skirstant darbus įmonės darbuotojams, vadovavo šių darbų vykdymui, skirstė įmonės gautas pajamas, sprendė dėl darbų vykdymo ir jų stabdymo, veikė ne kaip vadovo pavaduotojas. Rangos byloje priimtame teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendime liudytojai, UAB „Scanteam“ darbuotojai D. A., A. J., T. B. įvardijo  direktoriumi. Jo susirašinėjimas su A. M. patvirtina, jog elgėsi kaip faktinis įmonės vadovas – su juo buvo derinami visi veiksmai, įskaitant atsiskaitymą, nors jis neturėjo R. K. įgaliojimo gauti iš ieškovės grynuosius pinigus vykdant rangos sutartį. Sprendime konstatuota, kad T. B. sustabdė darbus iškart po 2018 naujų metų, norėdamas išsiaiškinti, kas vyksta jų įmonės viduje, vėliau pasakė, kad sustabdyti pinigai; sprendime taip pat konstatuota, jog statybos darbų žurnalą įmonėje vesdavo direktorius T. B.. Taigi įmonės darbuotojai žinojo, jog faktiškai visai įmonės veiklai vadovauja T. B. nepaisant to, jog jo pareigos buvo nurodomos kitokios. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą Kauno apygardos teisme, T. B. kaip UAB „Scanteam“ atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė pareiškimą kaip UAB „Scanteam“ atstovas dėl neva suklastotų dokumentų.

        Nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 11 d. parengiamajame posėdyje atsakovės R. K. atstovas advokatas Viktor Ivanov patvirtino, jog visus reikalus, susijusius su nagrinėjama byla, pirmiausiai derina su T. B., tik vėliau susisiekė su R. K. ir sužinojo, kad įmonei statybose vadovavo T. B. (posėdžio garso įrašas 14 min. 40 sek.). Faktinį vadovavimą įmonei įrodo ir paties T. B. paaiškinimai sausio 12 d. teismo posėdyje, iš kurių matyti, kad faktiškai vienintelė UAB „Scanteam“ veikla buvo užsakymas buvo pagal rangos sutartį su ieškove ir kad realiai visus su šiuo užsakymu susijusius veiksmus atliko T. B. (pripažinimas, kad motina neduodavo jokių konkrečių nurodymų, rodo, jog jo teiginiai, kad viską sprendė motina, yra tik deklaratyvaus pobūdžio), įskaitant tik įmonės direktoriui bei jo pavestais atvejais finansininkui priklausančią prieigą prie įmonės banko sąskaitos; T. B. kartu su advokatu įmonę atstovavo rangos byloje. Tai, kad R. K. nevykdė faktinių įmonės direktorės pareigų, rodo ir jos  pripažinimas atsiliepime į ieškinį apie nežinojimą apie bendrovei „Scanteam“ avansu pervestus ieškovės pinigus, dėl kurių šioje byloje kyla ginčas (tai patvirtina 2018 m. liepos 18 d. jos atsakymas ieškovei į pretenziją dėl 41 478 Eur grąžinimo, jog ieškovės T. B. perduota 18 476 Eur yra perduota bendrovei ir už šiuos pinigus atlikti statybos darbai, o apie kitą ieškovės minimą sumą bendrovė apskritai nežino, nors visi mokėjimai atlikti į UAB „Scanteam“ banko sąskaitą). Visi šie duomenys patvirtina, kad R. K. įmonei vadovavo tik formaliai (nors pasirašė rangos sutartį, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jos sudarymo aplinkybes, nesidomėjo finansine įmonės veiklos puse), vienintele realia jos veikla užsiėmė tik T. B.

        Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai).

        Ieškovė pagrįstai teigia, kad jai padaryta žala nustatyta minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu rangos byloje – ieškovė atsakovų vadovaujamai įmonei sumokėjo 41 478 Eur už neatliktus statybos rangos darbus, ši suma jai priteista su delspinigiais ir palūkanomis ir skolininkės neatlyginta (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

        Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė bendrųjų T. B. ir R. K. civilinės atsakomybės sąlygų, susijusių su skolininkės nemokumo sukėlimu, kurios reikštų į ieškovę nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą nesugrąžinant jai įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos ieškinyje nurodytos pinigų sumos  – nepagrindė, kad dėl atsakovų kaltės UAB „Scanteam“ tapo nemokia ar privesta prie bankroto tyčia; neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų dėl minėtu tikslu vilkintos rangos civilinės bylos, R. K. bendrovei „Scanteam“ paskolintų pinigų, dėl laikinųjų apsaugos priemonių rangos byloje netaikymo (ieškovės teigimu, jų netaikymu atsakovai sukūrė prielaidas išvengti sprendimo įvykdymo), dėl ieškovės neinformavimo apie bankroto bylą).

        Bankroto byloje tyčinio bankroto požymių nebuvo nustatyta, nagrinėjamoje byloje ieškovė tokių požymių neįrodinėjo.  

        Teismo vertinimu, ieškovei padarytą žalą ji nepagrįstai sieja su aplinkybe, kad nebuvo informuota apie bankroto bylą. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovė R. K. pranešė ieškovei apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, duomenys apie bankroto bylos iškėlimą juridiniam asmeniui yra vieši, be to, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo R. K. kreipėsi po 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo rangos byloje priėmimo. Netiesiogiai ieškovės žinojimą apie bankroto bylos iškėlimą patvirtina tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui rangos byloje, ji nesikreipė į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Jei ir būtų galima laikyti, kad nepranešdama ieškovei apie bankroto bylos inicijavimą R. K. pažeidė bendro pobūdžio pareigą veikti sąžiningai, laikytis teisingumo ir protingumo principų, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė priežastinio ryšio tarp jai padarytos žalos (teismo sprendimu priteistos sumos nesumokėjimo) ir bankroto bylos inicijavimo bei iškėlimo, kai dėl įmonės nemokumo egzistuoja įstatyminė įmonės vadovo (savininko) pareiga kreiptis į teismą dėl tokios bylos iškėlimo, juolab atsižvelgiant į svarbią aplinkybę, kad ir tuo atveju, jei priėmus teismo nutartį likviduoti UAB „Scanteam“ ji būtų turėjusi turto, teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas pirmiausiai dėl to, kad jo pagrindu įgytas ieškovės finansinis reikalavimas „Scanteam“ bendrovei jos bankroto byloje nebuvo patvirtintas JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 41, 42, 83, 94 straipsniai).

        Nesutiktina su ieškove, kad jos nurodyta rangos civilinės bylos eiga patvirtina neteisėtus atsakovų veiksmus tą bylą vilkinant atsiskaitymo su ieškove išvengimo tikslu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis). Nėra ginčo dėl to, kad rangos byloje nei UAB „Scanteam“, nei jos atstovai šią bylą nagrinėjančių teismų nebuvo pripažinti piktnaudžiaujančiais turimomis procesinėmis teisėmis asmenimis, todėl nėra pagrįstos vados teigti, jog naudojimasis civilinio proceso kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisėmis yra neteisėti veiksmai. Pritartina atsakovų atstovui, kad reiškiant priešieškinį ar apeliacinį skundą skolininkė UAB „Scanteam“ įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą (CPK 143, 301,  305 straipsniai, LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 išaiškino, jog įstatymų įtvirtintos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas patenkino atsakovės atstovo prašymą skirti rašysenos ekspertizę, kas reiškia, jog teismas pripažino šį prašymą teisėtu ir pagrįstu.

        Nesutiktina su ieškove, kad rangos byloje priimtas teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl laikinųjų apsaugos priemonių toje byloje netaikymo.

        Iš civilinės bylos Nr. e2-868-638/2019 duomenų nustatyta, kad teismas, priėmęs ieškovės ieškinį,  2018 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones areštuojant jai priklausantį turtą, nes nebuvo duomenų apie nesąžiningą atsakovės elgesį, turto slėpimą, perleidimą ir pan., dėl kurio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar neįvykdomas. Teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovei UAB „Scanteam“ 48 114 Eur bendros vertės nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, ieškinio sumai, uždraudžiant jomis disponuoti. Areštuojamą turtą surasti ir aprašyti pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui. Konstatavo, kad, nors teismui ir nepateikta konkrečių duomenų apie atsakovui priklausančio turto mastą, tačiau lieka nepaneigta aplinkybė, kad net ir esant gerai atsakovo materialinei padėčiai bylos nagrinėjimo metu ji gali pasikeisti taip, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės reikalavimai nebus patenkinti ar jų patenkinimas bus apsunkintas. Tokią išvadą leido daryti ir duomenys apie atsakovės uždirbamo pelno dydį, nedidelį darbuotojų skaičių. Teismas sprendė, kad ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą, kadangi priteistos sumos (41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigių) dydis, palyginus su gaunamomis per metus pajamomis ir grynuoju pelnu, objektyviai leidžia spręsti, kad teismo sprendimą gali būti sunku įvykdyti. Pastaroji nutartis Turto arešto aktų registre įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d.

        Iš UAB „Scanteam“ bankroto bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 14 d. jai iškėlus UAB bankroto bylą, Turto arešto aktų registre 2019 m. lapkričio 14 d. buvo įregistruota bankrutuojančiai įmonei teismo nutartimi pritaikytas turto areštas, galiojantis iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Turto areštas išregistruotas 2019 m. lapkričio 26 d., 2019 m. gruodžio 4 d. į bylą sugrąžintas antstolio G. S. 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento (2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019) persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo (bankroto bylos 48-51 lapai).

        Taigi, 2020 m. spalio 8 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas rangos byloje negalėjo būti įvykdytas ne dėl joje taikytų/netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo. Pažymėtina ir bankroto proceso metu nustatyta aplinkybė, kad šio proceso metu UAB „Scanteam“ gavo 3 194,38 Eur pajamų (įplaukų), kurios buvo panaudotos atsiskaitymui su buvusiais darbuotojais, apmokamos buhalterinės paslaugos bei administravimo išlaidos, likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 12 670,63 Eur (teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo), todėl ieškovės finansinis reikalavimas bankrutavusiai įmonei negalėjo būti patenkintas ir tuo atveju, jei būtų patvirtintas.

        Visi nurodyti faktai paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovai laikinųjų apsaugos priemonių nebuvimu sukūrė prielaidas sprendimo įvykdymo išvengimui.

        Faktinis UAB „Scanteam“ vadovas T. B. nurodė, kad teismo sprendimu iš UAB „Scanteam“ priteistos sumos ieškovei neatlygino dėl to, jog darbus buvo padarę. Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas T. B. padarė jai tiesioginę žalą, kuomet jam faktiškai vadovaujant UAB „Scanteam“ bei statybos darbams rangovė neatliko darbų, už kuriuos ieškovė avansu buvo sumokėjusi, nes byloje galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog už tų darbų atlikimą sumokėtą sumą atsakovas pasisavino (CPK 185 straipsnis).

        Nereikšmingi atsakovo atsikirtimai, pagrįsti AB Swedbank pateikta UAB „Scanteam“ sąskaitos išklotine, patvirtinanti, kaip teigia atsakovas, kad ši bendrovė per 2017-2018 m. laikotarpį turėjo 180 315,38 Eur įplaukų, o išleido 179 940,64 Eur, t. y. 2730,96 Eur daugiau, nei gavo pavedimu iš ieškovės, o visi šiuo laikotarpiu atlikti pavedimai yra susiję su rangos sutarties vykdymu – buvo mokami atlyginimai darbuotojams, mokesčiai, pirktos statybinės medžiagos, nes UAB „Scanteam“ nevykdė jokios kitos veiklos, išskyrus veiklą pagal rangos sutartį su ieškove.

        Visų pirma, rangos byloje nustatyta, kad atsakovė nupirko statybinių medžiagų ir atliko darbų už 136 716,11 Eur, tačiau iš ieškovės gavo 195 685,68 Eur, taigi darbų, už kuriuos ieškovė avansu buvo sumokėjusi rangovei 41 478 Eur ginčo sumą, neatlikimo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

         Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), todėl atmestinos atsakovo interpretacijos, kad teisminio ginčo dėl rangos sutarties metu UAB „Scanteam“ pritrūko įrodymų, patvirtinančių tikslų sutartų atlikti darbų kiekį bei faktiškai pagrindinio skolininko atliktų darbų kiekį, kad nesant pakankamai įrodymų byloje nustatyti objektyvią tiesą, bylą nagrinėjęs teismas ją ir išsprendė pagal įstatymuose įtvirtintas prezumpcijas, kurios šiuo atveju buvo naudingesnės ieškovei, dėl to civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 teismo konstatuoti faktai negali tapti prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies prasme, nes jie konstatuoti byloje, kurioje įrodinėjimo dalykas bei teisiniai santykiai yra skirtingi nei nagrinėjamoje byloje.

        Priešingai, nei teigia atsakovas, darbų, už kuriuos iš anksto buvo sumokėta, neatlikimo faktas yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose.  Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo taisyklėmis, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

        Minėta, kad rangos byloje UAB „Scanteam“ atstovavo atsakovas T. B., ginčas rangos byloje kilo iš tų pačių teisinių santykių (permokos už neatliktus darbus), kurie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, ginčas vyko tarp tos pačios ieškovės ir UAB „Scanteam“, kuriai T. B. faktiškai vadovavo ir dalyvavo tą bylą nagrinėjant, nagrinėjamoje byloje jis yra atsakovas. 2020 m. spalio 8 d. rangos byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti 2018 m. surašyti aktai neįrodo, jog juose nurodyti darbai yra realiai atsakovės atlikti, o juose nurodytos medžiagos realiai buvo nupirktos. Konstatavo, jog atsakovė pati pripažino, kad dalis jos surašytų atliktų darbų atlikimo aktų yra neteisingi. „Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas neturėtų vadovautis 2018 m. liepos 16 d. atliktų darbų aktais Nr. 18/07/16/g ir Nr. 18/07/16 bei papildomų darbų ir medžiagų aktais Nr. 18/07/16/1 ir Nr. 18/07/16/1p. Tuo tarpu likę 2018 m. aktai (2018 m. balandžio 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/04/27, 2018 m. gegužės 2 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/05/02, 2018 m. spalio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/10/01, 2018 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 18/10/16-1 bei 2018 m. spalio 16 d. papildomų darbų ir medžiagų aktas Nr. 18/10/16/pap) yra nepasirašyti ieškovės.“ (nutarties 20 punktas). Kaip nepagrįsti buvo atmesti atsakovės argumentai dėl galimai netinkamai apskaičiuotos ieškovės nurodomos sumos už kitų subjektų atliktus darbus ir nupirktas medžiagas, skirtas užbaigti ginčo namų statybos darbus. Teisėjų kolegija sprendė, kad ta aplinkybė, kokia suma buvo sumokėta kitiems subjektams už statybos darbus ir perkamas medžiagas, neturi jokios įtakos iš atsakovės priteistinos sumos apskaičiavimui, kadangi ieškovė reikalauja ne atlyginti nuostolius dėl pagal rangos sutartį neatliktų darbų, o priteisti atsakovei permokėtą sumą už darbus, kurie nebuvo atlikti (nutarties 36 punktas). 

        Dėl to, teismo vertinimu, neturi reikšmės atsakovo argumentai apie UAB „Scanteam“ lėšų panaudojimą patvirtinančius, prie tripliko pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių, jo teigimu, matyti, kad atsakovui kaip atskaitingam asmeniui statybos darbų vykdymui 2017 m. buvo išmokėta 8006,83 Eur, 2018 m. atsakovo iš ieškovės gauti grynieji pinigai 2019 m. įnešti į įmonės kasą, o jų panaudojimas patvirtintas juridinę reikšmę turinčiais pirminiais apskaitos dokumentais, pateiktais UAB „Scanteam“ buhalterijai, kurių rekvizitai bei datos nurodytos avanso apyskaitose. Prejudicine tvarka yra konstatuota, kad 2018 m. surašyti aktai neįrodo, jog juose nurodyti darbai yra realiai atsakovės atlikti, o juose nurodytos medžiagos realiai nupirktos. Kadangi darbai neatlikti, net ir sutinkant su atsakovu, kad už ieškovės avansu sumokėtus pinigus buvo nupirktos statybinės medžiagos, ši aplinkybė gali būti vertinama tik kaip atsakovo įvykdytas ieškovės turto pasisavinimas piniginių lėšų ar už jas nupirktų statybinių medžiagų pavidalu (bankroto byloje nėra duomenų, kad jos iškėlimo metu UAB „Scanteam“ turėjo nepanaudotų statybinių medžiagų, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jas perdavė nemokumo administratorei). Kadangi darbai neatlikti, atsakovo atsikirtimas apie atsiskaitymą su kitais subjektais už statybos darbus vertintinas kaip nepagrįstas, juolab atsižvelgiant į T. B. paaiškinimą, kad už ieškovės grynais sumokėtus 18 478 Eur 2018 m. darė gerbūvio ir elektros darbus, tačiau raštu tai nebuvo fiksuota, tuo tarpu rangos byloje nustatyta, kad nei vidaus elektros instaliacijos darbai, nei visi kiti 2018 m. rangovės vienašališkai užaktuoti darbai nebuvo atlikti.

        Esant tokioms aplinkybėms, priešingai, nei teigia atsakovas, ne ieškovė, o jis nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ne tik savo teiginį, kad pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ar kt.) atitinka avanso apyskaitų ir apyvartos žiniaraščių duomenis, bet ir faktą, kad pirminiuose dokumentuose užfiksuotos operacijos atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis).

        CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmai (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

        Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad faktinio UAB „Scanteam“ vadovo T. B. neteisėti veiksmai (neveikimas), priimant iš ieškovės avansinius mokėjimus ir nesugrąžinant ieškovei jų dalies, atitinkančios jo vadovaujamos bendrovės neatliktų rangos darbų vertę, labiau tikėtina – šias pinigines lėšas pasisavinant, ne tik pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo nario pareigą veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens atžvilgiu – minėti jo veiksmai ir neveikimas buvo nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą, nes daugiau kreditorių (užsakovų) jo vadovaujama bendrovė neturėjo, šių veiksmų ir neveikimo neteisėtumas pasireiškė tik UAB „Delastata“ atžvilgiu ir toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (atsakovas nesilaikė pareigos elgtis taip, kad jo veiksmai/neveikimas nepadarytų žalos kitam asmeniui, o atsižvelgiant į savo pareigų bendrovei „Scanteam“ ir pastarosios įmonės prievolės ieškovei esmę bei nustatytas faktines aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina).

        Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų/neveikimo ir ieškovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys – teismo posėdyje jis pripažino savo sprendimą ginčo sumos ieškovei negrąžinti dėl to, kad, jo teigimu, darbai neva buvo atlikti; avansu sumokėtus pinigus jam pasisavinus piniginių lėšų ar statybinių medžiagų pavidalu, rangos byloje priimtas teismo sprendimas negalėjo būti įvykdytas nepriklausomai nuo skolininkės įmonės statuso ir kreditorės statuso skolininkės bankroto byloje (CK 6.247 straipsnis), todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei 53 599 Eur sumos nesumokėjimu padarytą žalą. Iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų palūkanos už šią sumą, skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

        Minėta, kad atsakovė R. K. realiai įmonės vadovės pareigų nevykdė, rangos darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos aplinkybės jai nebuvo žinomos, todėl žalos atlyginimas iš jos procesinių teisių perėmėjos nepriteistinas. Pažymėti, kad žalos atlyginimo priteisimas nebūtų galimas ir nustačius R. K. neteisėtus veiksmus, nes Lietuvos valstybė nėra jos turto ir prievolių paveldėtoja pagal įstatymą.

                Dėl bylinėjimosi išlaidų

        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. sumokėjo 1067 Eur žyminio mokesčio, kuris jai priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).  

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos 10,33 Eur valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 599 Eur (penkiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1067 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delastata“ (juridinio asmens kodas 30447336).

Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,33 (dešimt Eur 33 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                Virginija Gudynienė