Civilinė byla Nr. 2S-611-924/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02936-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;
3.3.2.4; 3.4.5.1; 3.4.5.12
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, suinteresuotas asmuo notarė N. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2933. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius. 2017 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasiūlė (duomenys neskelbtini) finansinę 23 000,00 Eur paramą. Jam buvo įteiktas paprastojo neprotestuotino vekselio blankas ir paaiškinta, kaip jis turi būti užpildytas. Pažadėta suma turėjo būti pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir 2017 m. balandžio 30 d. grąžinta kreditoriui. Pareiškėją užtikrino, kad jokių delspinigių, palūkanų ar kitokių papildomų reikalavimų nebus, jeigu vekselio netvirtins pas notarą, o vėlavimo atveju – vekselis bus perrašytas. Tačiau pinigų jis negavo, o apie vekselį užmiršo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratorę. (duomenys neskelbtini) įrašyta į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 23 000,00 Eur sumai. 2020 m. antroje pusėje pareiškėjas sužinojo, kad notarė N. L. priėmė sudarytą vekselį ir 2017 m. birželio 15 d. išrašė vykdomąjį įrašą, tuo pagrindu antstolis D. B. pareiškėjo atžvilgiu vykdo išieškojimą 27 954,00 Eur sumai. Pareiškėjui kilo abejonių, ar pasirašytam vekseliui turėtų būti taikoma notarinė patvirtinimo forma, ar jo turinys atitinka įstatymų reikalavimus.
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. G. skundą suinteresuotam asmeniui notarei N. L. dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pareiškėjas G. G. 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimti jo skundą ir perduoti jį nagrinėti kitam Alytaus apylinkės teismo teisėjui.
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo G. G. skundo dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo ir nustatęs, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, neturi jo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, tačiau negalėjo atsisakyti jo priimti, nes ginčas dėl notarės atlikto vykdomojo įrašo panaikinimo, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, visų pirma, turėjo nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį, atitinkantį įstatymo jam keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), ir tik jų nepašalinus, teismas galėjo vadovautis kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui G. G. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju pateiktame skunde pareiškėjas faktiškai ginčija ir vekselį, kaip sandorį, ir notarės atliktą vykdomąjį įrašą. Taigi pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Bei pirmiau konstatuota, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnis).
7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, o turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, pareiškėjui nustatė 10 dienų terminą trūkumams pašalinti – pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismo teisėja A. P. neturėjo teisės pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo, nes tai draudžia daryti CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo trūkumų šalinimo, nors teismas negalėjo nagrinėti skundo, neišsprendęs skundo priėmimo klausimo pagal apeliacinio teismo nutartį.
8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Taip pat, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo G. G. skundo dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo, visų pirma, turėjo nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį, atitinkantį įstatymo jam keliamus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), ir tik jų nepašalinus, teismas galėjo vadovautis kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys).
13. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį ir sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju pateiktame skunde pareiškėjas faktiškai ginčija ir vekselį, kaip sandorį, ir notarės atliktą vykdomąjį įrašą. Taigi pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Pažymėjo, jog pirmiau konstatuota, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnis). Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.
15. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tais atvejais, kai nors iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis H. P. v. V. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-477/2008 ir kt.).
16. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, kuriuo ginčijamas vekselis, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Taip pat, kad notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra tas notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
17. Pagal CPK 511 straipsnį skundas dėl notarinių veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais. CPK V dalis nustato ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų kategorijas ir jų nagrinėjimo ypatumus. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK nustatytas taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, be kita ko ir bylas dėl notarų veiksmų atlikimo arba atsisakymo juos atlikti, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
18. CPK 442 straipsnyje 6 punkto nuostata yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų vekseliuose ginčijimą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnyje ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 punkte, pagal kuriuos vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Šios teisės normos nėra dispozityvios, tai reiškia, kad nurodytų normų nustatyta tvarka, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pasirinkimu, teismas sprendžia, kuria teisena turi būti nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo turinį bei reikalavimą – panaikinti Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. L. 2017 m. birželio 12 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2933, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi teisminis ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo vekselyje nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka pagal asmens pareikštą ieškinį dėl tokio vykdomojo įrašo nuginčijimo, o pareiškėjo skundas, pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 straipsnio 6 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokią išvadą darė ir Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-280-555/2022, kuri buvo užvesta pagal pareiškėjo G. G. 2021 m. gruodžio 21 d. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarties. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 8 d., pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai atsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
20. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja A. P. neturėjo teisės pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo, nes tai draudžia daryti CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog nei pirmu, nei skundžiamu atveju civilinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės – nutartis priimta tik atskiru procesiniu klausimu, nesprendžiant konkretaus šalių ginčo, todėl CPK 71 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikytina ir nėra pagrindo pripažinti, kad konkrečiu atveju byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-986/2010; kt.).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog taip nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl notarės vykdomojo įrašo panaikinimo trūkumų šalinimo, nors teismas negalėjo nagrinėti skundo, neišsprendęs skundo priėmimo klausimo pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip jau minėta šios nutarties 21 punkte, skundžiama nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės – nutartis priimta tik atskiru procesiniu klausimu. Taip pat išaiškina, jog CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys (skundas) turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti išimtinai tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, kreipęsis į teismą su skundu ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ieškinio teisenos tvarka, privalėjo pirmiau taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai) ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam ieškiniui pateikti.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti nustatytas terminas jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjui nustato naują terminą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui G. G. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas