Civilinės bylos Nr. e2-1334-330/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00054-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eurolinkas“ (toliau – BUAB „Eurolinkas“ arba bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. G. ir prašė priteisti 158 137,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
3. 2021 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad teismo procesiniai dokumentai, ieškinys ir teismo pranešimas jam nebuvo įteikti. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad apie pareikštą ieškinį atsakovas buvo informuotas tinkamai ir žinojo atsiliepimo nepateikimo pasekmes, nes atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinys) įteikti 2021 m. birželio 14 d., už dokumentų paėmimą pasirašė jo sutuoktinė K. G. Atsakovas savo teisėmis nesirūpino ir per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, teismo vertinimu, egzistavo teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškinio ir priimto sprendimo už akių pagrįstumą. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad bendrovės veiklos balanso pateikimas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra pakankamas ir yra būtina aiškintis gautinų sumų atsiradimo ir jų neišieškojimo aplinkybes. Teismas nurodė, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti bendrovės turtas ir dokumentai, kurie galėtų pagrįsti kokius nors bendrovės turto sudėties ar jo vertės pokyčius nuo 2018 metų, be to, už įpareigojimo perduoti administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą teismas atsakovui skyrė 200 Eur baudą, kurios atsakovas neginčijo. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės atsakovui taikymo sąlygos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas R. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovas tuo laikotarpiu, kai jam buvo siųsti teismo procesiniai dokumentai, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo komandiruotėje darbo reikalais, todėl negalėjo objektyviai gauti teismo siųstų procesinių dokumentų ir nebuvo informuotas apie vykstančią bylą, dėl ko laiku ir tinkamai nepateikė pozicijos dėl bylos nagrinėjimo.
8.2. Svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), nebuvimas negali būti vertinamas lygiaverčiai ar svarbiau negu argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, pateikimas.
8.3. Teismas tik formaliai patikrino ir įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, nevertino civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nenustatė konkretaus bendrovei padaryto žalos fakto bei dydžio, objektyviai nevertino atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio.
8.4. Atsakovas bendrovės gautinų sumų negalėjo nei prarasti, nei pasisavinti, nei realiai jas perduoti, nes jos susidarė dėl bendrovės sudarytų sandorių, o skolininkai tebėra skolingi bendrovei. Atsakovas negalėjo fiziškai perduoti bendrovei jokio materialaus turto, kadangi bendrovė jo neturėjo. Ieškovė neįrodinėjo, kokį realų bendrovės turtą atsakovas prarado, neišsaugojo, ar kad nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo dieną nurodomos vertės turtas bendrovėje objektyviai egzistavo. Be to, teismas nesiaiškino, ar ieškovė ėmėsi kokių nors priemonių skoloms iš bendrovės skolininkų išieškoti.
8.5. Atsakovas ne kartą bandė ieškovės nemokumo administratorei perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau ši vengė priimti tuos dokumentus.
8.6. Bendrovėje dirbęs asmuo buvo įpareigotas perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus nemokumo administratorei, tačiau po bankroto bylos iškėlimo tas asmuo mirė, dėl ko laiku bei tinkamai nebuvo sutvarkyta įmonės buhalterinė apskaita ir nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai.
8.7. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas rašytiniais įrodymais aiškiai pagrindė, kad bendrovės trumpalaikį turtą sudarė gautinos iš debitorių sumos (skolininko OOO Vektor Trans Baltika skola sudarė 81 966,73 Eur), kurios iki šiol nėra išieškotos. Be to, pagal bendrovės 2020 m. balanso duomenis trumpalaikio turto vertė sudarė 81 335,78 Eur, o 2019 m. – 81 307,59 Eur, kas patvirtina, kad bendrovės nuostoliai negali būti 158 137 Eur dydžio
8.8. Žala (jos faktas ir dydis) nėra ir negali būti preziumuojama, o kiekvienu atveju turi būti konkrečiai nustatyta. Nenustačius žalos fakto ir dydžio, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Realus žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien bendrovės balansu. Teismas nevertino ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio.
9. Ieškovė BUAB ,,Eurolinkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti.
10. Atsiliepimas motyvuojamas šiais esminiais atsikirtimais:
10.1. Už procesinių dokumentų paėmimą pasirašė atsakovo sutuoktinė K. G., byloje nėra duomenų, kad atsakovas su savo sutuoktine negyvena, jis nenurodo, jog sutuoktinė jam teismo dokumentų neperdavė. Be to, iš atsakovo pateiktos UAB „Agfirma“ pažymos matyti, kad atsakovas dirba įmonėje, kurios direktorė yra jo sutuoktinė. Taigi egzistavo visos procesinės sąlygos teismo sprendimui už akių priimti.
10.2. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės.
10.3. Pareigą perduoti bendrovės dokumentus administratoriui turi paskutinysis vadovas – šiuo atveju atsakovas, o ne bendrovės buhalteris.
10.4. Bendrovės dokumentai buvo perduoti tik po skundžiamos teismo nutarties ir tai tik dalis dokumentų, kurie nepatvirtina atsakovo pateiktų 2019 metų ir 2020 metų balansų bei pelno nuostolių ataskaitų teisingumo.
10.5. Atsakovas neįrodė, kad jo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovui visiškai nepateikus bendrovės dokumentų, o vėliau pateikus ne visus bendrovės dokumentus (tikėtina, stengiantis nuslėpti jam nepalankias aplinkybes), atsakovas nepagrįstai nori užkrauti ieškovei pareigą įrodyti, kokį turtą atsakovas prarado ar neišsaugojo, nes ši pareiga tenka dokumentų neperdavusiai šaliai.
11. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 1 d. buvo gautas atsakovo prašymas priimti naują įrodymą – 2021 m. spalio 26 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė visus turimus bendrovės dokumentus nemokumo administratorei.
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir atskiru prašymu pateikė naujus rašytinius įrodymus: bendrovės balansus, pelno-nuostolių ataskaitas, darbo sutarties kopiją, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir kt. Pateiktais rašytiniais įrodymais apeliantas remiasi atskirajame skunde, todėl spręstinas šių įrodymų priėmimo klausimas.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, taip pat įvertinus jų turinį bei ryšį su nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais, apeliacinės instancijos teismas priima su atsakovo atskiruoju skundu bei prašymu pateiktus naujus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendime už akių išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
17. CPK nuostatos reguliuoja atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
18. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
19. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti CPK nustatyta tvarka. Apeliantas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą dėl tinkamai jam įteiktų procesinių dokumentų, atskirajame skunde iš esmės nurodo naujas aplinkybes, kad tam tikrą laiką buvo išvykęs, tačiau nepaneigia byloje esančių įrodymų, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti jo sutuoktinei. Šios aplinkybės apeliantas neginčija, be to, kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovė, taip pat netvirtina, kad negyvena su sutuoktine, kuri taip pat yra ir įmonės, kurioje dirba apeliantas, direktorė. Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, egzistavo procesinės prielaidos pirmosios instancijos teismui byloje priimti sprendimą už akių.
20. Spręsdamas, ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti rašytiniai duomenys gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas padarė išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų priimto sprendimo už akių pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį ir byloje kilusio ginčo pobūdį, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri iš esmės padaryta akcentuojant tai, kad apeliantui už įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą buvo paskirta bauda, kurios jis neginčijo.
21. Kaip matyti iš atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, pareiškime nurodytos aplinkybės, atsakovo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendime už akių padarytą išvadą, kad jis atsakingas už neperduotą bendrovės 158 137 Eur vertės turtą. Pasak apelianto, bendrovės trumpalaikį turtą sudarė tik bendrovės debitorinės skolos. Apeliantas įvardijo ir didžiausią bendrovės skolininką. Apeliantas taip pat nurodė aplinkybes bei pateikė duomenis, kad pagal 2020 metų balanso duomenis bendrovės trumpalaikio turto vertė sudarė 81 335,78 Eur, o 2019 metų – 81 307,59 Eur. Šių aplinkybių ir duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino, taip pat neanalizavo, kas konkrečiai sudarė šį bendrovės trumpalaikį turtą. Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad bendrovės vadovui nevykdžius įstatyminės pareigos ir neperdavus ne tik bendrovės turto, bet ir dokumentų, galimybė tiksliau identifikuoti turto pobūdį ir nustatyti, kokio turto apeliantas neperdavė nemokumo administratoriui, galėjo būti apsunkinta. Visgi šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu faktinė situacija yra pasikeitusi – apeliantas 2021 m. spalio 26 d. aktu perdavė turimus bendrovės dokumentus ieškovei, todėl galima ir būtina tiksliau nustatyti, kokios rūšies ir sudėties buvusio turto apeliantas neperdavė bankroto administratoriui ir ar jis yra atsakingas dėl žalos, siejamos su bendrovės turto neperdavimu (praradimu, iššvaistymu, pasisavinimu ir pan.)
22. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir su juo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes, pasitvirtinus atsakovo nurodomai įvykių ir faktų versijai, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks yra priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
23. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 ir kt.). Vadinasi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti konstatuotas net ir tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis nepateikia naujų įrodymų, o tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.
24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –tenkinti atsakovo R. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurolinkas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis