Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2614-540/2016

                                                   Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02038-2016-4

                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

  2016 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

n u s t a t ė :

2016 m. kovo 9 d., apie 21.47 val., Kaune, M. Riomerio g. ties namu Nr. 1, E. V., vairuodama transporto priemonę – automobilį Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodama aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volkswagen Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126;  222 punktų reikalavimus. 

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 9d. ji, norėdama išvažiuoti iš aikštelės, važiavo atbuline eiga. Matė, jog už jos automobilio stovi kitas automobilis, todėl kiek pavažiavusi, išlipo iš automobilio ir pažiūrėjo ar yra dar pakankamas atstumas. Įsitikinusi, jog atstumas pakankamas, sėdo į automobilį, dar šiek tiek pavažiavo atbuline eiga ir išvažiavo. Kito automobilio ji nekliudė ir jo neapgadino. A. E. V. automobilio esanti braukimo žymė yra senai padaryta ir su šiuo apgadinimu ji automobilį pirko.

            Liudytojas G. L. parodė, kad 2016 m. kovo 9d. jis su automobiliu VW Sharan atvažiavo į parduotuvę, kurioje užtruko keletą min učių. Išėjęs į lauką, pamatė, kad netoli jo automobilio stovi trys vaikinai ir apsaugos darbuotojai, kurie pasakė, jog į G. L. automobilį atsitrenkė juodos spalvos automobilis, iš kurio išlipo moteris, apžiūrėjo automobilius, o po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie spėjo užsirašyti automobilio valstybinį numerį. Apžiūrėjęs savo automobilį, G. L. pamatė, kad ant jo galinio kairės pusės bamperio yra apgadinimai, kurie buvo padaryti šviežiai ir ant jo automobilio buvo likę kito automobilio juodų dažų. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį ir automobilio apgadinimus. G. L. automobiliui padaryta apie 98 Eur žala.

            Liudytojas V. B. parodė, kad jis dirba apsaugos tarnyboje ir pagal grafiką 2016 m. kovo 9d. iki 22 val. stovėjo prie parduotuvės. Prie parduotuvės buvo apšviesta. Prieš 22 val. jis išlipo iš automobilio parūkyti ir pamatė automobilį Audi TT, kuris, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Sharan. Automobilis Audi TT dešinės pusės galiniu bamperiu atsitrenkė į automobilio VW Sharan kairės pusės galinį bamperį. Kontaktas nebuvo labai stiprus. Atsitrenkus iš automobilio Audi TT išlipo moteris, kuri apžiūrėjo abu automobilius, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo.

            Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniai pranešimai dėl techninio eismo įvykio (b. l. 3; 4), G. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis automobilį pastatė parduotuvės aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Išėjęs pamatė kelis vaikinus ir apsaugos darbuotoją, kurie teigė, jog į G. L. automobilio galinį buferį atsitrenkė kita transporto priemonę Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Pamatęs žalą, iškvietė pareigūnus (b. l. 5), V. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad į automobilį VW Sharan atsitrenkė automobilis Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Audi vairuotoja atsitrenkusi sustojo ir išlipo iš automobilio, nuėjusi pasižiūrėjo savo ir kitą automobilį, bet sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Audi vairuotoja atsitrenkė į Sharan galinį bamperį (b. l. 6), E. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog 2016 m. kovo 9 d., apie 21.15 val. su automobiliu Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo prie prekybos centro „Čia“, esančio Riomerio g. 1. Važiuodama atbuline eiga, pajuto, kad galimai kliudė kitą automobilį. Išlipo apžiūrėti įvykio vietos. Pamatė, kad atbuline automobilio dalimi galimai palietė kito automobilio priekabos kablį. Pamatė, kad nei vienam automobiliui jokios žalos nepadaryta, todėl nuvažiavo (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – nežymi braukimo žymė ant galinio bamperio. Konstatuota, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 8), foto nuotraukos (b. l. 9-14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16-18), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 20). 

            Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. kovo 9 d., apie 21.47 val., Kaune, M. Riomerio g. ties namu Nr. 1, buvo apgadintas automobilis Volkswagen Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) t.y. kad įvyko eismo įvykis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. kovo 9d. ji, norėdama išvažiuoti iš aikštelės, važiavo atbuline eiga, tačiau kito automobilio ji nekliudė ir jo neapgadino. Iš byloje esančio jos pirminio paaiškinimo matyti, kad važiuodama atbuline eiga, pajuto, kad galimai kliudė kitą automobilį. Išlipo apžiūrėti įvykio vietos. Pamatė, kad atbuline automobilio dalimi galimai palietė kito automobilio priekabos kablį. Pamatė, kad nei vienam automobiliui jokios žalos nepadaryta, todėl nuvažiavo (b. l. 7). Nors E. V. savo kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta surinktais byloje įrodymais. E. V. kaltinime nurodytą autoįvykio mechanizmą patvirtina rašytiniai bylos įrodymai – eismo įvykio vietos schemos duomenys (b. l. 2), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – nežymi braukimo žymė ant galinio bamperio. Konstatuota, kad transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 8). Šią išvadą pagrindžia ir pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kuriuos sugretinus nekyla abejonių, kad jie buvo padaryti kaltinime nurodytu būdu, nes atitinka jų aukščiai ir pobūdis bei ant automobilio VW Sharan apgadinimų matyti juodų dažų žymės (b. l. 9-14) Iš liudytojo G. L. parodymų matyti, kad jam išėjus iš parduotuvės ir netoli nuo jo automobilio stovintiems asmenims pasakius, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, G. L., apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė ant jo galinio kairės pusės bamperio apgadinimus, kurie buvo padaryti šviežiai bei ant jo automobilio buvo likę kito automobilio juodų dažų. Liudytojas V. B. patvirtino, jog matė automobilį Audi TT, kuris, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Sharan. Automobilis Audi TT dešinės pusės galiniu bamperiu atsitrenkė į automobilio VW Sharan kairės pusės galinį bamperį. Iš jo išlipo moteris bei apžiūrėjo abu automobilius ir po to išvažiavo.

            Išanalizavus ir įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog  2016 m. kovo 9 d., apie 21.47 val., Kaune, M. Riomerio g. ties namu Nr. 1, E. V., vairuodama transporto priemonę – automobilį Audi TT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodama aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volkswagen Sharan, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama minėtos transporto priemonės galinį bamperį. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. teismo posėdžio metu neigė savo kaltę tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nors savo pirminiame paaiškinime buvo nurodžiusi, jog jautė automobilių kontaktą, buvo išlipusi iš transporto priemonės, tačiau manė, kad nepadarė jokios žalos, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojas V. B. patvirtino, jog eismo įvykio vietoje buvo apšviesta. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, eismo įvykis įvyko prie parduotuvės „Čia“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur įprastai būna apšviesta, dėl ko padaryti apgadinimai galėjo būti gerai pastebimi. Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad automobilio Audi TT vairuotoja, jos vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį automobilį, iš jo išlipo bei apžiūrėjo abu automobilius. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilio VW Sharan apgadinimai yra pakankamai pastebimi bei ant jų matyti tamsios spalvos žymių. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, vertinant byloje esančius pirminius E. V. paaiškinimus, liudytojo V. B. parodymus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad E. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau, apie eismo įvykį nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. V. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje. 

            Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

           Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis  administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. V., turėdama 13 metų vairavimo stažą, pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo bausta už šiurkščius teisės pažeidimus. Nėra duomenų, kad E. V. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš foto nuotraukų matyti, kad ant abiejų automobilių esantys apgadinimai nėra žymūs.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, E. V. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą E. V., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. V. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 302 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a :

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.,  skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK 16055984971.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).