Byla Nr. 1S-311-813/2020

  Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00110-1998-6

   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. P. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė skirta – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.

3.       Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 95-71 buvo nutarta nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti, konstatavus, jog nors nuteistasis A. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į A. P. nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (pagal „OASys“ metodiką 32 balai, iš kurių 28 balai statiniai), egzistuojantį kriminogeninį veiksnį (teisės pažeidimai), į tai, kad bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, kad anksčiau ne kartą teistas, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, elgesį bausmės atlikimo metu, tai, kad drausmine tvarka buvo baustas septynis kartus.

5.       Nuteistasis A. P. skunde prašo peržiūrėti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-71 dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo svarstytas jau ne pirmą kartą ir kaskart priimant nutartį netvirtinti Komisijos nutarimo sureikšminamos jo buvusios klaidos ir neigiamos savybės, kurių dalis yra visiškai nesusijusios su dabartiniu jo elgesiu ir požiūriu. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra nustatytų narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimo atvejų. Jis nesilaiko subkultūros. Bausmės atlikimo metu įgijo tris specialybes, beveik visą bausmės atlikimo laikotarpį dirba, už gerą darbą skatintas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Nuo 2014 m. balandžio 24 d. neturi nuobaudų, kas, anot nuteistojo, parodo, kad bausmė įtakojo jo elgesį ir mąstymą. Jis savanoriškai dalyvauja įvairiose socialinėse programose, psichologiniuose kursuose. Rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką žemas. Pataisos įstaigoje nėra nei vieno vykdomojo rašto iš antstolių, jų nesant, jis pats atsakingai iš darbo užmokesčio moka senus įsiskolinimus. Per iki karantino buvusias išvykas į namus, pranešimų apie jo padarys pažeidimus nebuvo gauta. Jis yra atlikęs jau 10 metų laisvės atėmimo bausmės ir yra visapusiškai pasiruošęs naujam gyvenimui su pakeistu mąstymu, požiūriu.

6.       Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. P. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9.       Nuteistasis A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. P. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (32 balai). Tačiau net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.  

10.       Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo avalynės gamintojo, elektros įrenginių remontininko ir suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Yra perkeltas bausmę atlikti į atvirąją koloniją. Vyksta trumpalaikių išvykų metu į namus, pažeidimų išvykų metu nėra padaręs. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, iš pagal „OASys“ metodiką nustatytų 32 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 4 balai dar yra kintami, priklausomi nuo nuteistojo dedamų pastangų juos eliminuoti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kad nuteistasis šiuo metu nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galima spręsti ir iš to, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nuo ankstesnio vertinimo yra nepakitę.

11.       Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog A. P. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis net 7 kartus baustas drausmine tvarka. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, viso skatintas 12 kartų, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad A. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad anksčiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarė būtent lygtinio paleidimo laikotarpiu. Minėtas nusikaltimas buvo išaiškintas praėjus ilgam laiko tarpui nuo jo padarymo ir per tą laikotarpį A. P. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju A. P. nusikaltimų pavojingumas, jų pobūdis, teistumų skaičius, įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

12.       Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su specialybių turėjimu, darbine veika, pastangomis savo elgesį keisti teigiama linkme, geru elgesiu, sąžiningu darbu, už ką A. P. 12 kartų buvo skatintas, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta, daroma išvada, kad šiuo metu nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra tokie tvirti ir stabilūs, kad jau būtų galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

13.       Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis A. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Algirdas Giedraitis

                    Darius Kantaravičius

                                                                                                                             Nerijus Meilutis