(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Darius Bliznikas, užsienio bendrovė „Redcast Holdings Limited“. 

Teismas        

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas (skolininkas vykdymo procese) pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2021 m. spalio 21 d. patvarkymą Nr. S-21-35-37971 dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo, skirti papildomą ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti ekspertui V. S..

2.       Nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su vykdymo proceso metu nustatyta jam priklausančio nekilnojamojo turto verte. Pareiškėjo nuomone, jo ginčijamas ekspertizės aktas yra neatitinkantis tikrovės, surašytas dirbtinai, nesąžiningai atlikus vertintojo pareigas. Ekspertizę atliekantis subjektas dar iki ginčijamo akto surašymo nurodė pareiškėjui, kad ginčo turtas bus įvertintas 948 000,00 Eur suma. Nurodo, kad nuo pareiškėjo buvo slepiama turto vertintojo kandidatūra. Nesutinka su turto vertinimo išlaidų dydžiu (6 050,00 Eur). Pareiškėjui yra neaišku, kokiu pagrindu antstolis vykdymo procese atliko pakartotinę turto ekspertizę, jei 2020 m. spalio 12 d. ekspertizė pareiškėjo turto vertei nustatyti jau buvo atlikta. 

3.       Siekdamas padėti šalims parduoti turtą maksimaliai palankiomis sąlygomis, antstolis turi turėti realią turto rinkos vertę patvirtinančius įrodymus, duomenis, iš kurių jis galėtų spręsti, kad eksperto nustatyta vertė yra tikrai teisinga. Nagrinėjamu atveju ginčijamoje išvadoje yra pateikiamos mažiausios nekilnojamojo turto sandorių kainos, neatsižvelgiant į tai, kurioje teritorijoje yra objektas, kokia rinkos kaina yra šioje rajono teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, pirmosios jam priklausančio turto varžytynės neįvyko dėl su COVID-19 virusu sąlygotų apribojimų, nes dėl judėjimo draudimo potencialūs pirkėjai negalėjo apžiūrėti turto. Pareiškėjas mano, kad antstolis savo veiksmais siekia, kad ginčo turtą vykdymo procese už nepagrįstai mažą kainą perimtų išieškotoja.

4.       Antstolis Darius Bliznikas su pareiškėjo skundu nesutiko ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui.

5.       Antstolis nurodo, kad jis vykdo skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo stovinčio gyvenamojo namo su kavine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu pavedė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „OBER-HAUS“ atlikti minėto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta turto vertė – 141 300,00 Eur. Nustatęs ginčo turto rinko vertę, antstolis paskelbė jo varžytynes, tačiau visos varžytynės, t. y. (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės, (duomenys neskelbtini) antrosios varžytynės, (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės ir (duomenys neskelbtini) antrosios varžytynės, paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Antstolis pažymi, kad dėl tos pačios priežasties neįvykusiomis pripažintos ir ankstesnės ginčo turto varžytynės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

6.       Antstolis 2021 m. liepos 23 d. gavo išieškotojos užsienio bendrovės „Redcast Holdings Limited“ prašymą dėl pakartotinės ginčo turto ekspertizės atlikimo. Šį prašymą antstolis tenkino, priėmęs 2021 m. liepos 27 d. patvarkymą. Pakartotinę ekspertizę atliko ekspertinė įstaiga UAB „Apus Turtas“. Pakartotinės ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo turto rinkos vertė siekia 948 000,00 Eur. Antstolis 2021 m. spalio 21 d. surašė ginčijamą patvarkymą, kuriuo nustatė ginčo turto vertę, remdamasis UAB „Apus Turtas“ atlikta ekspertize, ir nurodė, kad ne anksčiau, nei 2021 m. lapkričio 11 d., bus skelbiamos ginčo turto pirmosios varžytynės.

7.       Antstolis nurodo, kad iš ginčijamo ekspertizės akto turinio matyti, kad pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo vertinamas renkantis objektus palyginimui, buvo atliekama išsami panašaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorių analizė. Pažymi, kad turto kaina negali būti nepagrįstai aukšta, o įkainojimo rezultatai yra patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse nustatyta turto kaina buvo per aukšta. Turto kainos vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali skirtis vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl kai nėra pateikiama pakankamai motyvuotų argumentų dėl turto kainos nepagrįstumo, antstolis turi siekti realizuoti turtą kuo greičiau.

8.       Nagrinėjamu atveju turto vertinimą atliko ekspertas, pareiškėjas nereiškė prieštaravimų nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl eksperto kandidatūros. Pareiškėjas su nustatyta turto verte nesutinka remdamasis vien tik savo įsitikinimu, jis nenurodo argumentų, pagrindžiančių jo teiginį, kad turto rinkos kaina buvo nustatyta netinkamai. Antstolis taip pat nurodo, kad pareiškėjas toje pačioje vykdomojoje byloje pateikė 6 skundus dėl ginčo turto realizavimo iš varžytynių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-23982-820/2017 ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2322-803/2018 konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

9.       Suinteresuotas asmuo užsienio bendrovė „Redcast Holdings Limited“ pateiktame atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti.

10.       Nurodo, kad UAB „OBER-HAUS“ atliktos ekspertizės akte nustatyta ginčo turto vertė neatitiko realios šio turto vertės, nes 4 varžytynėse neatsirado nei vienas pirkėjas, pageidaujantis įsigyti turtą už UAB „OBER-HAUS“ nustatytą kainą. Remiantis rinkos ekspertų pastebėjimais, COVID-19 viruso pandemija išjudino nekilnojamojo turto rinką, toks rinkos išjudinimas neaplenkė ir varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto procesų, jis yra palankus tiek išieškotojams, tiek skolininkams, tačiau pareiškėjui priklausančio turto šiomis ypač palankiomis sąlygomis nepavyko parduoti varžytynėse.

11.       Be to, suinteresuotam asmeniui abejonių kelia ir UAB „OBER-HAUS“ pasirinkta ekspertizės atlikimo metodika – buvo atrinkti tik 4 lyginamieji objektai, be to, palyginamų objektų sandorių pataisos buvo atliktos remiantis subjektyviais kriterijais, t. y. eksperto asmenine profesine patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Pagrįstai abejodamas minėtos ekspertizės išvadomis, suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį, prašydamas paskirti pakartotinę ginčo turto vertės ekspertizę. Ginčijama ekspertizė buvo atlikta tinkamai vadovaujantis turto vertinimo metodika, renkantis objektus palyginimui buvo atliekama išsami panašaus nekilnojamojo turto pardavimo sandorių analizė, vertinime nebuvo įtraukta aukščiausia ir žemiausia sandorių kainos, o palyginimo objektų svoriai buvo nustatomi remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro patvirtintais duomenimis, o ne subjektyviais kriterijais.

12.       Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl antstolio suinteresuotumo ir dėl ekspertizės kainos nėra pagrįsti jokiais įrodymai. Taip pat pažymi, kad anksčiau nagrinėtose bylose dėl ginčų tarp tų pačių šalių teismai nepripažino pareiškėjo argumentų dėl pandemijos sąlygotų ribojimų kaip sudarančių pagrindą naikinti antstolio patvarkymus dėl ginčo turto varžytynių paskelbimo.  

13.       Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad antstolis, rinkdamasis turto vertintoją, net nesvarstė kitų kandidatūrų, pasirinko ne į teismo ekspertų sąrašą įtrauktą ekspertą, nesivadovavo ekonomiškumo principu, nes ekspertizės kaina yra nepagrįstai didelė, ankstesnė ekspertizė kainavo kur kas mažiau. Pakartotinės ekspertizės metu nebuvo atskirai vertintas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (jis buvo įvertintas kaip gyvenamojo namo priklausinys), nors žemės sklypas yra atskiras verslo objektas. Be to, vertinimo metu nebuvo taikytas pajamų metodas, nors pareiškėjui priklausantis turtas yra komercinės veiklos objektas. Vertinimo metu buvo netinkamai parinkti palyginamieji objektai, neįvertinta aplinkybė, kad ginčo turtas yra ant ežero kranto, arti Vilniaus miesto. Vertintoja netinkamai įvertino patalpų būklę, kuri yra ne „gera“, o „labai gera“, klaidingai aprašė vertinamo pastato suplanavimą, pastato šildymą, jo aplinką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

14.       Byloje kilo ginčas dėl antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytos pareiškėjui (skolininkui) priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo su kavine) vertės. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CPK VI dalies nuostatomis. 

15.       Nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/18/07858 dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. K. hipotekos kreditorei užsienio bendrovei „Redcast Holdings Limited“. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis 2021 m. sausio 5 d. patvarkymu pripažino ginčo turto – žemės sklypo ir pastato (gyvenamojo namo su kavine), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – pirmąsias varžytynes, kurių metu nurodytas turtas buvo pardavinėjamas už pradinę 1 130 400,00 Eur, neįvykusiomis, kadangi varžytynių dalyviai nepateikė kainos pasiūlymų (e. b. t. III, l. 221–222). Išieškotojai nepanorus perimti ginčo turto, antstolis 2021 m. sausio 15 d. patvarkymu paskelbė antrąsias ginčo turto varžytynes ir nustatė pradinę pardavimo kainą – 847 800,00 Eur (e. b. t. III, l. 201–202). Minėtos varžytynės antstolio 2021 m. vasario 18 d. patvarkymu pripažintos neįvykusiomis dėl analogiškos priežasties – dalyviai nepateikė kainos pasiūlymų (e. b. t. III, l. 187–188). 

16.       Išieškotojos atstovė 2021 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu pateikė antstoliui prašymą dėl pakartotinės ginčo turto ekspertizės nustatymo, nurodžiusi, kad ginčo turto nepavyko parduoti 4 vykusiose varžytynėse (e. b. t. III, l. 101). Antstolis 2021 m. liepos 27 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo skyrė pakartotinę ginčo turto vertės ekspertizę, kurią pavedė atlikti išieškotojos siūlomai ekspertizės įstaigai – UAB „Apus Turtas“ (e. b. t. III, l. 17–18, 78). UAB „Apus Turtas“ turto vertintoja I. P. 2021 m. rugsėjo 7 d. surašė turto vertinimo pažymą, kurioje nustatė ginčo turto vertę – 948 000,00 Eur (v. b. l. 662, neskaitmenizuotas e. b. l.). Gavęs ekspertizės aktą, antstolis 2021 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-35-37971 dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes (pareiškėjo ginčijamą patvarkymą), kuriuo nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 948 000,00 Eur ir nurodė, kad ne anksčiau, nei 2021 m. lapkričio 11 d. skelbs ginčo turto antrąsias varžytynes (e. b. t. III, l. 11–12).

17.       Pareiškėjas nesutinka su pakartotinės ekspertizės metu nustatyta ginčo turto verte ir prašo įpareigoti antstolį iš naujo vertinti ginčo turtą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia, kad pakartotinės ekspertizės metu buvo nustatyta neteisinga ginčo turto vertė.

18.       Proceso įstatymas detaliai reglamentuoja skolininkui priklausančio turto įkainojimo tvarką vykdymo procese. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1–2 dalimis, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (...). Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

21.       Kaip matyti, kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo svarbą – antstolis turėtų atsižvelgti tik į tokius prieštaravimus, kurie yra gerai motyvuoti ir kurie remiasi ne vien subjektyviais skolininko (ar kito prieštaravimus reiškiančio asmens) pasvarstymais. Tai reiškia, kad siekdamas tinkamai pagrįsti savo prieštaravimų pagrindą, juos teikiantis asmuo turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius abejones dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Tokiais įrodymais, pavyzdžiui, galėtų būti skolininko užsakymu kompetentingo asmens atliktas ginčo turto vertinimas. 

22.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, kad UAB „Apus Turtas“ nepagrįstai netaikė pajamų metodo, pasirinko netinkamus lyginamuosius objektus, neteisingai nurodė patalpų būklę, aplinką, pastato šildymą, neįvertino ginčo turto lokalizacijos. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pvz., žemės sklypo plano, apylinkių žemėlapio, vertinto namo plano, namo nuotraukų, kitų įrodymų apie namo būklę, o apsiribojo vien subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais. Toks pareiškėjo procesinis elgesys neatitinka CPK 179 straipsnyje įtvirtintos ginčo šalies pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius šalies nurodytas aplinkybes.

23.       Pažymėtina ir tai, kad dalį pareiškėjo teiginių paneigia ginčijamo ekspertizės akto turinys. Iš teismui pateikto UAB „Apus Turtas“ Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 21/677 NT EKSP duomenų matyti, kad ginčo turtas vertintas naudojant lyginamąjį metodą, turtas vertintas kaip vientisas objektas. Ekspertizės akte, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsižvelgta į ginčo turto lokalizaciją, kraštovaizdį, atstumą iki Vilniaus miesto. Akte nustatyta, kad susiekimas su Vilniaus miestu nuosavu transportu yra geras, o visuomeniniu transportu – ne, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjo teiginys esą akto išvados yra prieštaringos. Išanalizavusi viešai prieinamą informaciją apie netolimoje aplinkoje esantį parduodamą panašų turtą (turto objektus Sudervės k., Vilniaus r., Puzinavos k., Vilniaus r., Trakų mieste), turto vertintoja nustatė, kad ginčo turto paklausa rinkoje vertinimo atlikimo metu buvo žema dėl didelio turto ploto, jo išsidėstymo šalia didelio intensyvumo kelio ir nepatogaus susisiekimo su Vilniaus miestu ir rajonu viešuoju transportu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias išvadas.

24.       Vertinimo ataskaitoje detaliai pagrindžiama, kodėl vertinant ginčo turtą buvo pasirinktas lyginamasis metodas, ir kodėl nebuvo taikytas pajamų metodas – nurodoma, kad ginčo turtas dėl COVID-19 viruso pandemijos pastaruosius metu negeneravo nuomos pajamų, todėl pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų ginčo turto vertę atviroje rinkoje, dėl šios priežasties pasirinktas lyginamasis metodas. Vertintoja palyginimui pasirinko nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) (tame pačiame rajone, kuriame yra ir ginčo turtas), Radviliškio rajone ir Palangos mieste, todėl kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai esą ginčo turtas yra kur kas vertingesnėje vietoje, nei lyginimui pasirinkti nekilnojamojo turto objektai.

25.       Pažymėtina ir tai, kad vien pradinės kainos nustatymas nenulemia, už kokią kainą konkretus turtas bus parduotas varžytynėse, kadangi tikrąją turto rinkos kainą apibrėžia varžytynių dalyviai, teikdami savo pasiūlymus. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, turto kainai nustatyti yra svarbu ne tik tai, už kokią kainą minėtą turtą tikisi parduoti jo savininkas, bet ir tai, kokią kainą už minėtą turtą yra pasirengęs pasiūlyti potencialus šio turto pirkėjas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčijamas turtas ne kartą buvo parduodamas varžytynėse ir visais atvejais varžytynės pripažintos neįvykusiomis dėl to, kad neatsirado ginčo turto pirkėjų. Jau vien ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo turtas nėra itin paklausus rinkoje. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina COVID-19 pandemijos įtaką varžytynėms, nes iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas varžytynėse buvo parduodamas ir iki COVID-19 pandemijos pradžios, tačiau norinčių jį įsigyti pirkėjų neatsirado.

26.       Kaip nepagrįsti taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl turto vertintojo galimo suinteresuotumo ir šališkumo. Visų pirma, minėti teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjas neskundė antstolio patvarkymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o pretenzijas dėl vertintojo asmens išreiškė tik sužinojęs turto kainą.

27.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

28.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo teiginiai dėl ekspertizės kainos galimo nepagrįstumo nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, kadangi pareiškėjas reiškia konkretų reikalavimą – iš naujo įvertinti ginčo turtą. Teismui nustačius, kad ekspertizės kaina yra per didelė, vien šiuo pagrindu nustatyta ginčo turto vertė nebūtų pripažinta neteisinga, todėl argumentų, susijusių su ginčijamos ekspertizės kaina teismas šioje nutartyje nenagrinėja.

29.       Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti esant antstolio procesinių sprendimų neteisėtumui jam nustatant pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko procesinių veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Renata Kasimovienė