Baudžiamoji byla Nr. 1-102-201/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17888-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.;

 (S)

2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

kaltinamajai I. Č., jos gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,

nukentėjusiosioms I. K., E. Ž. ir jų atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, dirbanti UAB „K.K.T“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

I. Č. vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

I. Č. 2018 m. balandžio mėn.17 d., apie 17.30 val., vairuodama automobilį „Mazda", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) prospekte, šešių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sulėtinus greitį nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusias pėsčiąsias E. Ž. ir I. K.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, I. K.- nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. Č. teismo posėdžio metu kalta pilnai prisipažino ir patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patikslino, kad tikrai sulėtino greitį prieš kalnelius, nes tas kelias jai įprastas, kasdien vyksta tuo keliu. Pamatė, kad jai iš kairės pasirodė motociklininkas, jis iš dalies užstojo ir jai uždengė vaizdą. Jis užsuko prieš jos mašiną, kas jai sukėlė didelį stresą ir ji pradėjo važiuoti dar lėčiau. Tuo metu pamatė bėgančias dvi merginas. Nebebuvo galima išvengti susidūrimo. Ji buvo šokiruota, pasimetė, nenuspaudė parkavimo mygtuko. Pamatė, kad mergina užkrito ant jos automobilio kapoto. Sustojo, nubėgo prie merginų, bet jau viena mergina gulėjo. Kodėl tas motociklas taip pavojingai vairavo, ji nežino. Liudytojai teigia, kad tos merginos bėgo visą kelią, gyvatvorė uždengė vaizdą. Motociklininkas jai sukėlė stresą ir taip nutiko. Tuo labiau, kad ji prieš mėnesį buvo patyrusi tokį panašų šoką. Pabrėžia, kad visada atsakingai vairuoja. Belaukiant atvykstant tarnybų, kalbėjo su Indre, paprašė jos kontaktų, kad galėtų susisiekti su jomis. Kitą dieną lankė jas ligoninėje, susitiko su Indrės mama, siūlė savo pagalbą, buvo ją pasiruošusi suteikti. Indrės mama suprato ją ir jos nekaltino. Nuo pat pradžių prašė susitaikymo, siūlė paramą, savanoriškai atlygino 1000 eurų žalą dėl Indrės sužalojimo. Taip pat žadėjo padaryti ir E. atžvilgiu, tačiau ji atsisakė su ja bendrauti. Po kažkiek dienų skambino E. siūlyti paramą, tačiau ji nebendravo su ja. Ikiteisminio tyrimo metu siūlė susitaikymo galimybes ir kompensuoti žalą, siūlė prisidėti ir atlyginti 500 eurų sumoje, tačiau šis prašymas netenkino merginos, vėliau buvo išreikšti nerealūs reikalavimai, prisiimti įsipareigojimus į ateitį, jei E. kas nutiktų. Jai buvo iškeltas civilinis ieškinys 10000 eurų moralinei žalai atlyginti ir 2500 eurų materialinei žalai. Keista, nes draudimo bendrovė atlygina dalį išlaidų, mano, kad į ieškinį draudimo bendrovė turėtų būti įtraukta. Jei teismas nuspręs, kad draudimo paskirta neturtinė žala per maža, ji yra pasiruošusi primokėti tiek, kiek teismas nuspręs. Nėra niekada bausta, viso proceso metu geranoriškai siūlė savo paramą, pagalbą, buvo nusiteikusi viską atlyginti, tačiau E. nereagavo į jos pastangas. Teismo prašo atleisti ją pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos sesę L. P., kuri dirba Mažeikių ligoninėje radiologinio skyriaus vedėja.

Iš nukentėjusiosios E. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu: 1) 2018-05-31 duotų parodymų matyti, kad 2018-04-17 apie 17.30 val. ji su drauge I. K. ėjo iš mokyklos bendrabučio (duomenys neskelbtini)į parduotuvę. Nueiti į parduotuvę joms reikėjo kirsti (duomenys neskelbtini)prospektą. Tą ketino padaryti pėsčiųjų perėja, kuria vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Oras tą dieną buvo labai geras, šilta, švietė saulė, buvo šviesus paros metas. Priėjusios (duomenys neskelbtini)prospektą, jo vieną pusę jos perėjo, toliau ėjo šaligatviu- žalia skiriamąja juosta. Priėjus antrą (duomenys neskelbtini) prospekto pusę, kur automobiliai prie perėjos artėjo joms iš dešinės, jos stabtelėjo. I. ėjo jai iš dešinės. Matė, kad antroje ir pirmoje eismo juostoje važiuoja automobiliai, tačiau jie labai lėtino greitį, nes prieš šią pėsčiųjų perėją yra kalneliai. Ji buvo tikra, kad per kelią eiti saugu, nes automobiliai link perėjos judėjo lėtai, trečioje eismo juostoje automobilių nebuvo, todėl buvo tikra, kad joms einant likę automobiliai sustos. Pradėjo eiti per kelią. I.ėjo šiek tiek greičiau, todėl ji ėjo gal 1- 1,5 žingsnio prieš ją, jai iš dešinės. Bebaigiant pereiti trečią eismo juostą, staiga, joms iš dešinės trečia eismo juosta atvažiavo motociklas, kuris prie pėsčiųjų perėjos nesustojo ir pravažiavo joms tiesiai priešais akis. Tuo momentu ji labai išsigando, vienu momentu sustingo vietoj, nes nesuprato kaip jis važiavo - prieš tai to motociklo nematė. Dar pasuko galvą link nuvažiuojančio motociklo, tačiau jis nesustojęs nuvažiavo. Apie motociklą ir motociklininką nieko konkretaus pasakyti negali. Kadangi motociklas jų nekliudė, jos tik išsigando, nesiblaškė ir ėjo per kelią toliau. Tą akimirką ji link automobilių pasukusi galvos nebuvo, buvo tikra, kad jie dar tolokai nuo perėjos, todėl toliau ėjo per perėją. Ir vos žengus du ar tris žingsnius pajuto smūgį į dešinį šoną ties klubais ir krito ant važiuojamosios dalies. Nukritusi dar norėjo staigiai stotis, tačiau stotis nesugebėjo, matė, kad koja yra pasukta, iš karto suprato, kad lūžo. Kaip buvo kliudyta I., ji nematė, todėl tiksliai pasakyti negali. Automobilis ją smūgio metu nubloškė už perėjos. Jai taip nukritus, automobilis kuris ją kliudė pasuko į trečią eismo juostą, apvažiavo ją ir nuvažiavo link kelkraščio. Matė, kad sustojo skersai pirmoje eismo juostoje. Gulėdama ant kelio matė, kad Indrė stovi ant šaligatvio. Jai kažkas padėjo atsikelti ir nueiti nuo kelio. Kažkoks vyriškis iškvietė pagalbos tarnybas. ji paskambino savo sesei I. Ž., kuri gyvena netoliese ir iškart atėjo į įvykio vietą. Tvirtina, jog jos per kelią nebėgo. Per žalią skiriamąją juostą ėjo greitu žingsniu. Tvirtina, jog nei prieš įeidamos į kelią, nei tuo metu kai motociklas pravažiavo pro pat jas, jos nebėgo. Eismo įvykio metu jai lūžo šokikaulis. Po eismo įvykio gydosi iki šiol, gydymas bus labai ilgas, nes lūžis yra labai blogai gyjantis dėl savo vietos. Gydytojai sako, kad pasekmės gali likti visam gyvenimui, negalės pilnavertiškai judinti pėdos. Gydėsi Vaikų ligoninėje. Prašė jos įstatymine atstove pripažinti jos seserį I. Ž., kadangi ji gyvena Klaipėdoje, padeda jai šiuo metu kai gydosi. (1 t., b.l. 35-37); 2) iš 2018-10-23 duotų papildomų parodymų matyti, kad 2018-10-10 byloje buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl jai padarytos žalos eismo įvykio metu. Civilinis ieškinys buvo be priedų, todėl paaiškino, kad 2018-04-18 ji turėjo vykti į UAB "H." pasirašyti darbo sutartį dėl darbo vasaros sezono metu, tai yra nuo 2018-05-01 iki 2018-09-30 d. Ketino dirbti virtuvės padėjėja. Mokslo metai jai truko iki 2018-05-30, todėl gegužės mėnesį ketino dirbti savaitgaliais ir po pamokų. Rugsėjo mėnesį ketino dirbti taip pat. Valandinis darbo užmokestis turėjo būti 3 eur/val. Draudimas jai nekompensavo 86,99 eurų kelionės išlaidų pas medikus, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad vyko pas gydytojus. Juos pateiks draudimui. Draudimas nekompensavo 3,52 eur vaisto Olynth išlaidų, tačiau ji jį pirko kartu su kitais vaistais po įvykio, todėl nori, kad tai būtų kompensuota. Civilinį ieškinį palaiko, prie apklausos prideda pinigų priėmimo kvito jog kad byla būtų nutraukta. (1 t., b.l. 51-53).

Iš nukentėjusiosios I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu: 1) 2018-06-22 duotų parodymų matyti, kad 2018-04-17 17.30 val. ji su drauge E. Ž. iš bendrabučio (duomenys neskelbtini), ėjo į parduotuvę. Kad nueiti ten, joms reikėjo pereiti (duomenys neskelbtini)prospektą. Jį ketino pereiti perėja, per kurią eina kiekvieną dieną. Praėjus šio prospekto žaliąją juostą jos prie važiuojamosios dalies stabtelėjo pažiūrėti ar yra važiuojančių mašinų. E. ėjo jai iš kairės. Matė, kad pirmoje ir antroje eismo juostoje (tose juostose, kurios buvo toliau nuo jų) važiuoja automobiliai, tačiau jie pradėjo lėtinti, todėl ji suprato, kad jie stoja prieš perėją praleisti jų. Kadangi automobiliai lėtino, jos pradėjo eiti per kelią. Išėjus į važiuojamąją dalį ir žengus kelis žingsnius pro jas pralėkė motociklas. Iš kur jis atsirado ji nesuprato, nes labai išsigando. Motociklas jų nekliudė, todėl nors ir labai išsigandusios ėjo toliau. Po to, žengus gal vieną ar du žingsnius pamatė visai prie pat savo kojų raudoną automobilį ir kas įvyko po to nelabai suprato. Atsipeikėjo kuomet jau gulėjo ant važiuojamosios dalies. Atsistojo pati. Matė netoliese nukritusią E.. Suprato, kad jas partrenkė automobilis. Buvo šoko būsenos, labai skaudėjo galvą, todėl kas vyko aplink neprisimenu tiksliai. Su ja apie įvykį niekas nekalbėjo, atvykę medikai ir ją ir E. išvežė į vaikų ligoninę. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko. Po to gydėsi namuose. Įvykio metu buvo padarytas smegenų sutrenkimas, buvo sumuštas kūnas, lūžių nebuvo. Ji mano, kad jos su E. dėl įvykio nekaltos, kadangi priėjusios prie perėjos sustojo, pasižiūrėjo į automobilius, matė, kad jie stoja, todėl buvo tikros, kad jas per perėją praleidžia. (1 t., b.l. 84-86); 2) 2018-10-10 duotų papildomų parodymų matyti, kad I. Č. jos atsiprašė, ji jai atleido, jos susitaikė. Padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė ir likusią dalį pati vairuotoja I. Č., todėl jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminio tyrimo bylą nutraukti jai ir kaltininkei susitaikius. (1 t., b.l. 96-97).

Iš liudytojos I. Ž. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-04-17 apie 17.30 val. jai paskambino sesuo E. Ž., kuri paaiškino, kad einant per kelią pėsčiųjų perėja ją partrenkė automobilis. Ji pasakė, kurioje vietoje yra ir ji nedelsiant išvyko į įvykio vietą. Atvykusi prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra iš karto už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekto žiedinės sankryžos priešais parduotuvę "Norfa", tikslaus adreso nežino, pamatė, ant šaligatvio sėdinčią E., buvo greitosios pagalbos automobilis. Įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai. E. papasakojo kas atsitiko. Ji jai parodė į automobilį- raudonos spalvos "Mazda", kuri stovėjo pirmoje eismo juostoje skersai. E.greitosios pagalbos automobilis ir jos draugę Indrę išvežė į vaikų ligoninę. Indrė nesimatė akivaizdžiai sužalota, tačiau buvo šoko būsenoje, išsigandusi. L. E. buvo nustatytas šokikaulio lūžis, ji gydosi iki šiol, medikų prognozės gana liūdnos - gali atsitikti taip, kad nepavyks atstatyti pirminės kojos būklės ir ji negalės pilnai valdyti pėdos. Gydosi E. V. ligoninėje. Taip pat nori pasakyti, kad vėliau su E. susisiekė automobilio "Mazda" vairuoja, kuri žinute siūlė visą pagalbą, žadėjo padėti susitvarkyti draudimo išmoką dėl padarytos žalos. Ji taip pat buvo atėjusi aplankyti seserį ligoninėje. Tuomet ji savo kaltės dėl įvykio nepripažino, ji kaltino motociklininką. Sakė kad jis išblaškė jos dėmesį ir ji nepastebėjo pėsčiųjų. Galų gale baigiant pokalbį ji pasakė, kad mergaitės pačios kaltos, nes užšoko ant automobilio. Ji visuomet rūpinosi seserimi E. K., rūpinasi iki šiol, žino jos visus reikalus, susijusius su eismo įvykių ir gydymusi. Be to, kadangi nėra teisininkė, sudarė susitarimą su advokatu Vidmantu Žyle, kuris ir atstovaus E. interesus byloje. (1 t., b.l. 59-61).

Iš liudytojos D. U. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-04-17 jai paskambino kažkoks nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jos dukrą I. K. partrenkė automobilis. Skambino dukrai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Perskambino visas ligonines, buvo labai išsigandus, ir tik vėliau pagalvojo, kad ji gali būti vaikų ligoninėj nes yra nepilnametė. Paskambinus ten, jie patvirtino, kad ji yra ligoninėj. Atvykus į ligoninę, paaiškino, kad I. yra skyriuje, gydoma ligoninėje. Pradžioje dukra nelabai ką galėjo paaiškinti, nes buvo šoke, verkė. Toje pačioje palatoje buvo ir jos draugė E., kuri buvo kartu su ja eismo įvykio metu. Mano, kad dėl įvykio dukra patyrė stiprų šoką, išgąstį, todėl nelabai daugiau ir gali ką papasakoti. Eismo įvykio metu buvo sudaužyti Indrės akiniai, sugadinti džinsai, striukė, sportbačiai, buvo nepataisomai sudaužytas telefonas. Gydymui taip pat turėjo išlaidų. Dėl visų patirtų nuostolių jau kreipėsi į kaltininkės (automobilio vairuotojos) draudimo bendrovę. Dėl įvykio I. buvo padaryta tiek fizinė, tiek moralinė žala. (1 t., b.l. 101-103).

Iš liudytojo Ž. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-04-17 apie 17.30 val. jis kartu su žmona važiavo automobiliu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prospektu, kryptimi nuo "Akropolio" link (duomenys neskelbtini) prospekto. Vairavo žmona. Žiedinėje sankryžoje suko į (duomenys neskelbtini) prospektą. (duomenys neskelbtini) prospekto ir (duomenys neskelbtini) prospekto žiedinėje sankryžoje jie važiavo antra eismo juosta, priešais juos važiavo raudonos spalvos Mazda džipukas. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) prospektą link (duomenys neskelbtini) plento netoli yra pėsčiųjų perėja, prieš kurią yra greitį slopinantys kalneliai. Mazda vairuotoja, kaip vėliau sužinojo - moteris, labai prilėtino greitį, kad greitį slopinančius kalnelius pravažiuotų negreitai. Jo žmona taip pat prilėtino. Tuo metu matė, kad iš paskos pirma juosta važiavo motociklas, kuris jiems prilėtinus persirikiavo už jų. Kadangi jie važiavo labai lėtai, motociklininkas matyt nenorėdamas laukti, padidino greitį, apvažiavo juos iš kairės pusės, pravažiavo greitį slopinančius kalnelius tarp trečios ir antros eismo juostų. Dar prieš tai jis matė, kad kitoje (duomenys neskelbtini) prospekto pusėje per perėja bėgo merginos. Vėliau jų nebematė, nes vaizdą užstojo gyvatvorė. Kiek matė merginas, jos visą laiką bėgo - ir per (duomenys neskelbtini) prospekto kitą pusė ir per žalią skiriamąją juostą. P. B. prospekto pusę, kuria jie važiavo, jos taip pat bėgo. Motociklas pravažiavęs greitį slopinančius kalnelius suktelėjo labiau į trečią eismo juostą, o vėliau- pamatęs išbėgančias merginas- suko į antrą eismo juostą, kad išvengti susidūrimo. Motociklas užsuko tiesiai prieš automobilį Mazda. Jis nežino ar moteris matė merginas, bet, mano, ji pilnai sustojo dėl motociklininko veiksmų. Po to iškart automobilis pajudėjo, bet nepradėdamas važiuoti, o tiesiog pariedėdamas į priekį. Būtent šiuo riedėjimo metu ir kliudė per perėją bėgančias merginas. Kadangi viena mergina buvo šiek tiek labiau priekyje nuo antrosios merginos, ji nukentėjo mažiau, nes po to kai ją kliudė automobilis, ji tiesiog nuriedėjo į šoną. Kita mergina buvo kliudyta automobilio priekine dalimi ties viduriu, ji krito ir dar buvo dar kažkiek riedančio automobilio patempta į priekį. Po susidūrimo su pėsčiosiomis automobilis dar kažkiek riedėjo į priekį. Įvykio vietoje jie sustojo. Jis skambino pagalbos tarnyboms. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai, vėliau medikai. Jis nurodė savo duomenis, pasakė, kad važiavo paskui automobilį Mazda. Mazdos vairuotoja buvo šoke, ji sakė, kad pėsčiųjų perėjoje merginų ji nepastebėjo, nes jai tai sutrukdė padaryti motociklininkas, kuris labai pavojingai manevravo. Mano, kad ir pačios merginos kaltos dėl to, kad buvo partrenktos, kadangi jos nebuvo stabtelėjusios prieš išeinant į kelią. Automobilio vairuotoja buvo pilnai sustojus ant perėjos, tačiau toliau tiesiog pariedėjo į priekį. Merginos judėjo savo trajektorija- ties perėjos viduriu tiesiai, motociklas manevrus atlikinėjo pačioje perėjoje. Jei automobilio vairuotoja nebūtų pariedėjus į priekį po pilno sustojimo ant perėjos, merginos būtų išvengusios susidūrimo. (1 t., b.l. 110-112).

Iš liudytojo M. K. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra UAB "H" direktorius. Apklausos metu paklaustas apie tai, kokiomis sąlygomis į UAB "H" turėjo būti įdarbinta E. Ž., paaiškino, kad apie tai žino tik tiek, kiek nurodyta jo pasirašytoje pažymoje. Jis pats asmeniškai su šia mergina dėl įdarbinimo nekalbėjo, kalbėjo kažkurio padalinio vadovas. Jam žinoma, kad konkrečiai su ja darbo sąlygos aptartos nebuvo, jiems buvo žinoma, kad ji - moksleivė, būtų ją galėję darbinti tik jos atostogų metu. Ji turėjo rekomendacijas, būtent todėl ir buvo tartasi, kad ji atvyks prieš įsidarbinimą į darbo pokalbį. Jokių garantijų, kad ji būtų tikusi kaip darbuotoja nebuvo, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. (1 t. b.l. 116-117).

Iš 2018-04-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-04-17, apie 17.33 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė dvi pėsčiąsias – E. Ž. ir I. K. (1 t., b. l.9).

Iš 2018-04-17 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nereguliuojama pėsčiųjų perėja (1 t., b. l.10-13). 

Iš 2018-04-17 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir fotografuota transporto priemonė „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „K. k. t.“, vairuotoja I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l.16-20). 

Iš ataskaitų žiūryklės išklotinės ROIK 0118000187149 matyti, kad 2018-04-17, 19.25 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos skyriaus apie tai, kad 2018-04-17, 18.09 GMP pristatė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurią apie 17 val. (duomenys neskelbtini), partrenkė automobilis. Diagnozė: galvos smegenų sutrenkimas, paguldyta į traumatologijos skyrių (1 t. b.l. 22).

Iš ataskaitų žiūryklės išklotinės ROIK 0118000187141 matyti, kad 2018-04-17, 19.22 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos skyriaus apie tai, kad 2018-04-17, 18.09 GMP pristatė E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurią apie 17 val. (duomenys neskelbtini), partrenkė automobilis. Diagnozė: dešinės kojos kulkšnelio lūžimas, paguldyta į traumatologijos skyrių (1 t. b.l. 23).

Iš 2018-07-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1270/2018(03) matyti, kad E. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas išorinio kulkšnelio srityje, uždaras dešinio šokikaulio lūžis su šokikaulio išnirimu į viršų ir į šoną, su dešinės čiurnos patinimu, deformacija, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l.31-32).

Iš 2018-07-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1267/2018(03) matyti, kad I. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosrūva su patinimu viršugalvio – pakaušio srityje, poodinė kraujosrūva dešinės šlaunies srityje kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b.l.80-81). 

Iš AB „Lietuvos draudimas“/ Part of PZU draudimo poliso Nr. AEC8154771 matyti, kad automobilis "Mazda CX-3, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) draustas vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b.l. 134-135) 

Iš AB "Lietuvos draudimas" 2018-08-22 pateiktos informacijos matyti, kad I. K. neturtinei žalai atlyginti priskaičiuota 1000 Eur draudimo išmoka. E. Ž., įvertinus sužalojimus, priskaičiuota 1500 Eur draudimo išmoka ir už gydymo išlaidas -21.71 Eur. Nekompensuoti medikamentai , kurie tiesiogiai nesusiję su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu -3,52 Eur.(1 t., b.l. 126).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Kaltinamosios I. Č. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamoji 2018 m. balandžio mėn. 17 d., apie 17.30 val., vairuodama automobilį „Mazda", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini)  prospekte, šešių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jos važiavimo kryptimi buvo trys eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sulėtinus greitį nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusias pėsčiąsias E. Ž., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir I. K., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamosios Indrės I. Č. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Kaltinamosios I. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji I. Č. ir jos sesuo L. P. teismui pateikė 2018-10-11 prašymus atleisti kaltinamąją I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąją laiduotojai L. P.. Prašyme nurodyta, kad laiduotoja anksčiau neteista, dirba VšĮ „Mažeikių ligoninė“, Radiologijos skyriaus vedėjo pareigose, yra gerbiama ir vertinama kaip kruopšti ir pareiginga gydytoja, turi gyvenimiškos patirties, todėl mano, kad I. Č. gali daryti teigiamą įtaką. Laiduotoja tiki, jog I. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, L. P. charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta pasitikėjimo ir jos autoritetas bei papildoma kontrolė darys teigiamą poveikį kaltinamajai I. Č..

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamoji I. Č. nukentėjusiajai I. K. prie draudimo bendrovės jai išmokėtos kompensacijos už neturtinę žalą papildomai jai kompensavo neturtinę žalą 1000 Eur ir su nukentėjusiąja I. K. susitaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamoji I. Č. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, jos padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė ir ji pati, yra dirbanti, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kaltinamoji I. Č. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. I. Č. atiduotina pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato seseriai L. P., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui,- skaitmeninė laikmena, kurioje yra eismo įvykio apžiūros metu darytos nuotraukos, 1 vnt., nuosprendžiui įsitesėjus paliktina saugoti byloje. 

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Ž. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 12490,51 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės I. Č. bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b.l.47-48). 2018-10-10 Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos nutarimu AB „Lietuvos draudimas“ įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (1 t. b.l. 131). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.249 str. 1 d. nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovė prašo priteisti 86,99 Eur nekompensuotos kelionės pas gydytojus (kuro) išlaidas ir 3,52 Eur medikamento Olynth išlaidas bei 2400 Eur negautų pajamų iš UAB “H.“ už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-10-01 (už 20 savaičių), viso 2490,51 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ 2018-09-17 sprendimu E. Ž. kompensavo už medikamentus, kurie skirti gydančiojo gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui -21,71 Eur, už kelionės (kuro) išlaidas - 107,47 eurų, nekompensavo kelionės (kuro) išlaidų už 86,99 eurų ir patirtų išlaidų už medikamentus 3,52 eurų sumai, nes nukentėjusioji nepagrindė minėtų išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui kasos čekius už įvairius medikamentus, tačiau nepateikė jokių medicininių dokumentų įrodančių medikamentų būtinumą, kuro išlaidų sąnaudos taip pat nėra pateiktos. Aptartų aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 86,99 Eur už kelionės išlaidas bei už medikamentus 3,52 Eur yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ieškovė E. Ž. taip pat prašė priteisti 2400 Eur negautų pajamų. Ieškovė nurodė, kad turėjo dirbti UAB „H.“  nuo 2018-05-01 iki 2018-10-01, 40 val. per savaitę, už valandinį atlyginimą 3 Eur į valandą. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „Ho“ pranešimo matyti, kad E. Ž., 2018 m. balandžio 18 d. turėjo atvykti į įmonę pasirašyti įdarbinimo dokumentų virtuvės pagalbinės darbuotojos pareigoms 1 t. b.l. 55). UAB „H“ direktorius M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konkrečiai su E. Ž. darbo sąlygos aptartos nebuvo, jam buvo žinoma, kad ji moksleivė, būtų ją galėję darbinti tik jos atostogų metu. Ji turėjo rekomendacijas, būtent todėl ir buvo tartasi, kad ji atvyks prieš įsidarbinimą į darbo pokalbį. Jokių garantijų, kad ji būtų tikusi kaip darbuotoja nebuvo, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. Pagal CK 6.283 str. 2 d. fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Negautoms pajamoms įrodinėti teismų praktikoje suformuluoti specialūs kriterijai – nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat reikia įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje; nustatyti ne hipotetiškas, tikėtinas, o realias nukentėjusio asmens negautas pajamas, taigi remiantis CK 6.249 str. 1 d. turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Tokių pajamų realumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovė nei su ieškiniu, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu papildomų įrodymų dėl negautų pajamų dydžio teismui nepateikė, taigi, teismo vertinimu, tinkamai nevykdė įstatymo imperatyviai nustatytos procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004; 2005-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2005 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad E. Ž. būtų dirbusi UAB „H.“. Be to ji nebūtų turėjusi galimybės dirbti ir 20 darbo savaičių, nes mokslų pabaiga įprastai yra vėliau, nei gegužės 1 d, o mokslo metų pradžia yra rugsėjo 1 d. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės E. Ž. pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė realiai jos gaunamų pajamų dydžio, taigi, neįrodė ir tos aplinkybės, kad dėl atsakovės I. Č. kaltės tapusi nedarbinga ji negavo 2400 Eur dydžio pajamų, todėl ieškinys dalyje dėl 2400 Eur negautų pajamų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusioji E. Ž. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, šiuo metu ji yra darbinga.

Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1270/2018(03) nurodyta, kad E. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas išorinio kulkšnelio srityje, uždaras dešinio šokikaulio lūžis su šokikaulio išnirimu į viršų ir į šoną, su dešinės čiurnos patinimu, deformacija, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Ž. nurodė, kad nori iš kaltinamosios prisiteisti 7500 eur neturtinės žalos, nes ji lanko reabilitacines procedūras iki šiol, turi išeidinėti iš pamokų, jos koja iki šiol nesilanksto, nors šiuo metu gerėja, tačiau ateityje gali prireikti operacijos.

Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kaltinamosios I. Č. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajai išmokėjo 2500 eurų draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai I. K. išmokėta 1000 eurų draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 126). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji E. Ž. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – ji kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotos kūno dalies skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. Č. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - sulėtinus greitį nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, partrenkė pėsčiąsias. Eismo įvykis, kurį padarė I. Č., yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, ji vairavo blaiva. Nukentėjusiajai nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė jai ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Taip pat įvertintina ir tai, kad I. Č. yra dirbanti ir pati siūlė kompensuoti patirtą žalą ir atlyginti 500 Eur. 

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2500 eurų dydžio išmoką, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės papildomai 1000 eurų. Toks neturtinės žalos dydis (2500 Eur + 1000 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Iš kaltinamosios I. Č. nukentėjusiajai E. Ž. priteistinos 500 Eur jos atstovavimo išlaidos pagal 2018-10-11 pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 851513 (1 t. b. l. 56).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

I. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Perduoti I. Č. laiduotojos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti L. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. Č., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui,- skaitmeninė laikmena, kurioje yra eismo įvykio apžiūros metu darytos nuotraukos, 1 vnt., nuosprendžiui įsitesėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Ž. iš AB „Lietuvos draudimas“ 1000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios I. Č. nukentėjusiajai E. Ž. 500 eurų (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. 

Teisėja                                                                                                        Adolfina Simaitienė