Civilinė byla Nr. 2A-524-104/2013
Teisminio proceso Nr.2-01-3-17520-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
76.4;76.5;78.2.1;125.3; 125.4;121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-490-101/2012 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams S. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir V. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo (išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
n u s t a t ė :
ieškovė I. K. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas S. K. nėra E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinant Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr.4948, įrašą apie tėvą (S. K.); nustatyti tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas V. R. yra jos sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas , priteisti iš jo E. K., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 2000 Lt per mėnesį nuo 2011 11 10 iki pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 72 000 Lt. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Nurodė, kad ji 1999 11 15 susilaukė sūnaus E. K., kurio tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas jos sutuoktinis atsakovas S. K., su kuriuo ieškovė 1999 06 04 sudarė santuoką ir šiuo metu jos santuoka nėra nutraukta. Ieškovė nurodė, kad nuo 1998 02 05 iki 2008 01 25 dirbo su atsakovu V. R. vienoje įmonėje-Statybos produkcijos sertifikavimo centre, ji-sekretore referente, jis-vyriausiuoju ekspertu. Su atsakovu, kuris rodė jai dėmesį, turėjo intymių santykių 1999 02 25, po kurių pastojo. Atsakovas buvo vedęs, turėjo vaiką, skirtis nesiruošė, žmonai išvykus, kviesdavosi ją į namus. Pirmą kartą jis vaiką pamatė , kai berniukui buvo 2 metai. Atsakovas rūpinosi ieškove, kartu praleisdavo daug laiko ne tik darbe, buvo nuvažiavę pas jo tėvus, bendradarbiai žinojo apie jų santykius. Atsakovas atsisakė pripažinti vaiko tėvystę, tačiau rėmė finansiškai, nuo 2004m. pinigų vaiko išlaikymui neskyrė. Anksčiau į teismą nesikreipė bijodama prarasti darbą, mokslą Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriame dėstytojavo atsakovas V. R.. Darbe jautė įtampą, po universiteto baigimo pasiūlyta ieškotis darbo 2007 m. su vaiku išvyko pas sutuoktinį S. K., kuris gyveno Neringoje, ten du su puse metų gyveno ieškovė su vaiku, vėliau ieškovė su vaiku, siekdama sudaryti geresnes sąlygas vaiko lavinimui, persikėlė gyventi į Vilnių- pas tėvus, susitikdavo vasaromis ar kartais jam atvykus į Vilnių, santykiai su sutuoktiniu nebuvo geri, jis su vaiku bendraudavo mažai, juo nesidomėjo. 2011 m vasarą pasakiusi sutuoktiniui, kad vaikas ne jo, apie tai pasakiusi ir sūnui. Mano, kad vaiko tėvu turi būti pripažintas atsakovas V. R., nes sutuoktinis nėra vaiko tėvas, kaip tai patvirtino DNR ekspertizės išvada. Nustačius tėvystę, tėvui atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymą turi teikti abu tėvai. Nurodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, ji neturi darbo, pragyvena iš tėvų teikiamos paramos. Sūnus yra gabus, lanko Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklą, imtynių užsiėmimus, jo išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 2607 Lt. Kadangi atsakovas V. R. dirba, gauna nemažas pajamas, todėl iš jo priteistinas 2000 Lt išlaikymas per mėnesį. Kadangi vaikui išlaikymo neteikė nuo 2004 m. tai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos 72000 Lt(36 mėn.x 2000 Lt).
Atsakovas S. K. sutiko su ieškiniu dėl jo tėvystės nuginčijimo (duomenys neskelbtini) gimusio E. K., gimimo įraše, kuriame jis yra įrašytas vaiko tėvu. Nurodė, kad jis su ieškove sudarė santuoką 1999 06 04, vaikas gimė santuokoje, todėl jis buvo įrašytas jo tėvu, jis tikėjęs sutuoktine, kuri jam pasakė, jog vaiko tėvas yra jis. Sutuoktinė po vaiko gimimo gyveno pas tėvus, 2007 m. pabaigoje su vaiku atsikėlė gyventi pas jį, tačiau tarpusavio santykiai pablogėjo ir ieškovė sugrįžo gyventi į Vilnių. Sutuoktinė su vaiku gyveno atskirai, susitikdavo vasarą, kai ji su vaiku atvykdavo prie jūros, kaip sutuoktinis prisidėdavęs prie šeimos ir vaiko išlaikymo, su vaiku bendraudavęs mažai, kalbėdavęs telefonu, tačiau tarpusavio ryšys buvo, kol manė, kad vaikas jo, iki 2011m.vaikas vadino jį tėvu, tačiau dabar –nevadina, nenori bendrauti, ignoruoja, priešiškumo vaikui nejaučia. 2011 m. sutuoktinė pasakė, kad vaiko tėvas yra ne jis ir kad iki santuokos bendravo su kitu vyru-atsakovu ir nuo jo pastojo.Abejonių dėl vaiko tėvystės buvo, tačiau nenorėjęs skaudinti žmonos, vaiko, todėl neišsakė jų. Ekspertizė tai patvirtino(b.l.24-25; 71-76;92-93 ).
Atsakovas V. R. su ieškiniu dėl jo tėvystės nustatymo nesutinka. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžiuose atsakovas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti į tai atsižvelgiama ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.Teisinis vaiko ryšis su S. K. yra akivaizdus, nes vaikas išaugo ieškovės ir jos sutuoktinio šeimoje, yra sulaukęs 12 m. amžiaus, ir visą šį laiką vaikas S. laikė savo tėvu, tarp jų susiklostė vaiko ir tėvo santykiai, o jo ir vaiko nesieja socialiniai ryšiai, vaikui mamos bei artimųjų giminaičių yra įteigta apie galimą jo tėvystę, jokių jausmų vaikui nejaučia, jo neauginęs, neauklėjęs ir negali prsiimti atsakomybės. DNR kodas nieko nekeičia, jei vaiko neauginai pats.Atsakovas nurodė, kad jis turėjęs intymių santykių su ieškove, tačiau neigia, kad rūpinosi ieškove, praleisdavo su ja daug laiko, kad siūlė finansinę paramą, kad visi bendradarbiai žinojo, jog ieškovė laukiasi jo vaiko. Jis su vaiku nebendravęs, porą kartų matęs vaiką, kai ieškovė jį atsivesdavusi į darbą, vaikas jo nežino, vaikas savo tėvu laiko S. K., su kuriuo ieškovė susituokusi iki šiol. Mano, kad vaikui svarbiau išsaugoti šeimoje susiklosčiusius socialinius ryšius, laikant S. tėvu, o ne sugriauti per dvylika metų susiklosčiusius santykius šeimoje. Tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Šiuo atveju vaiko tėvu įrašytas ieškovės sutuoktinis S. K., todėl tėvystės nustatymo klausimas yra negalimas, kaip tai nustatyta CK 3.146 str.2d. Dėl šios priežasties nesutiko atlikti DNR ekspertizę. 2012 08 16 teismo posėdyje ir baigiamųjų kalbų metu atsakovas V. R. nurodė, kad jis sutinka atlikti DNR ekspertizę, tačiau tik po to, kai būtų nuginčyta tėvystė. Prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį, nes ieškovė tariamai žinodama kad sūnaus biologinis tėvas yra ne jos sutuoktinis , po dvylikos metų kreipėsi į teismą, nors tam CK 3.152 str.1d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas Nesutiko su ieškiniu ir dalyje dėl išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad turi šeimą, du vaikus -20 m ir 7m. amžiaus, turi butą, automobilį, sutuoktinė turi sodybą, jo darbo užmokestis yra apie 2900 Lt be priedų (b.l.31-37;91-92;214-223).
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė pritarė abiejų pareikštų reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nagrinėjimui vienoje byloje bei atsakovui V. R. nepripažįstant tėvystės, DNR ekspertizės atlikimui. Nurodė, 2011 11 25 buities tyrimo akte, vyr. specialistei bendraujant su nepilnamečiu E. K., vaikas sakė, kad prisimena, kaip jie –V. ir jis su motina kartu važiuodavo į „Macdonaldą“, kaip V. jam nupirko didelę mašiną žaidimui, o S., atvažiavęs su juo nebendrauja, ignoruoja. (b.l.27-29).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė:
nustatyti, kad S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir išbraukti iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos gimimo įrašo Nr. 4948 duomenis apie S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašymą E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu;
nustatyti, kad atsakovas V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus;
priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 11 15 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti I. K. a.k(duomenys neskelbtini)
priteisti iš atsakovo V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 54000 Lt (penkisdešimt keturis tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos;
kitoje dalyje ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio atmesti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 str. 2d.). CK 3.151 str. numato, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).
Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į vaiko nuomonę, teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, vaikas žino, kad šis atsakovas nėra jo tėvas, tarp vaiko ir tėvu įrašyto S. K. nesusiformavo tėvo ir sūnaus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalūs, kiekvienas iš jų gyveno savo gyvenimą, iki vienerių metų S. K. vaiko nelankė, vėliau, gyvenant kartu, nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, persikėlus vaikui gyventi į Vilnių, per metus susitikdavo vos keletą kartų, tėvas nepasveikindavo vaiko švenčių proga, nepirkdavo dovanų. Jų santykiuose atsirado įtampa, vaikas nevadina atsakovo tėvu, jaučia nuoskaudą dėl S. K. išsakytų pašaipų jo išvaizdos atžvilgiu, nejaučia prisirišimo ir poreikio bendrauti su S., džiaugiasi paiškėjusia žinia, kad S. nėra jo tėvas, dėl to ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkino (CK 3.149 str.) ir išbraukė iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos gimimo įrašo Nr. 4948 duomenys apie S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašymą E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.
Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2007, 3K-3-304/2010) CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Kadangi atsakovas V. R. savo nesutikimo atlikti DNR ekspertizę priežastimi nurodė, kad tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, kaip tai nustatyta CK 3.146 str. 2 d., o įrašas nuginčytas, tai teismas, remdamasis kitais įrodymais - šalių paaiškinimais (atsakovas patvirtino teismui, kad jis turėjo intymių santykių su ieškove), liudytojų parodymais apie šalių -ieškovės ir atsakovo V. R. bendrą darbą vienoje įmonėje, jų artimus ryšius, šio atsakovo lankymąsi liudytojos J. G. namuose Klaipėdoje ten viešint I. K., bendras keliones į Palangą, Kėdainius (liudytoja D. P.), kurie įrodo šio atsakovo ryšių su ieškove buvimą, CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, nusprendė, kad byloje yra įrodyta, jog V. R. yra nepilnamečio E. K. tėvas.
Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus atsakovą V. R. E. K. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš V. R. priteistinas išlaikymas sūnui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsižvelgiant į CK 3.192 str. 2d. reikalavimą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, teismas konstatavo, kad įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo išlaikytinių skaičių, iš atsakovo priteistinas 1500 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (CK 3.196 str.1 d.1 p.).
Teismas konstatavo, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2004 m., todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo (2011 11 15) dienos 54 000 Lt (36 mėn. x 1500 Lt).
Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalis dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo paliktų nepakeistus, tai prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo – panaikinti sprendimo dalį dėl 54 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis iki 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-11-15, įpareigojant ieškovę kas mėnesį raštu teikti atsakovui ataskaitas (dokumentų kopijas) apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantas nurodė, kad ieškovė praleido CK 3. 152 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui, todėl teismas privalėjo pagal atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčijimui, nes nebuvo pagrindo terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino nenurodydamas kokios šio termino praleidimo priežastis laiko svarbomis. Teismas nurodė, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, tačiau vaiko interesai, kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą neįtvirtintas įstatyme ir tai negali būti laikoma įstatymo ar
teisės spraga. Atsisakius taikyti ieškinio senatį, yra pažeidžiami atsakovo interesai. Šioje byloje negalima remtis LAT 2010-07-01 nutartimi c.b. Nr. 312/2010, nes bylų racio decidendi nesutampa. Apeliantas taip pat nurodė eilę argumentų dėl įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas S. K. nėra ieškovės sūnaus E. tėvas.
Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu išlaikymo 1500 Lt dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimu 54 000 Lt. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į šalių gaunamas pajamas, tačiau nenustatinėjo, koks išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad orientacinis vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris turėtų būti proporcingai paskirstytas tarp tėvų, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį., kuris pripažįstamas galinčių patenkinti vaiko neturinčių specialiųjų poreikį, interesus. Dėl to teismo sprendimas ta apimtimi kuria vaiko poreikiams patenkinti skirta pinigų suma viršija MMA, iš esmės reiškia pozityviąją vaiko interesų nepagrįsta diskriminaciją – vaiko interesų išskyrimą kitų vaikų atžvilgiu ir kartu reiškia didesnes teisines pareigas tėvams. Teismas nemotyvavo, kuo remiantis šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra didesni už tuos, kurių patenkinimui pakankama MMA sumos. Šalių vaikas yra12 metų amžiaus, sveikas, neturi išskirtinių užsiėmimų ar polinkių, kurie reikalautų papildomų neordinarinių išlaidų. Dėl to teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo aiškiai suformuluotos teismų praktikos.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo santuokoje yra du vaikai, 2004 m. gimimo L. ir 1991 m. gimimo studentei M. iki šiol reikalingas išlaikymas, todėl neteisinga nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kad jis būtų aprūpintas žymiai geriau už išlaikymą teikiantį tėvą. Apeliantas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-27 nutartį c.b. Nr. 1434/2002.
Apelianto teigimu, ieškovės pateikta sūnaus išlaikymui skiriamų išlaidų sąmata patvirtina, kad vaiko išlaikymui per mėnesį užtenka 530 Lt , ši suma proporcingai turėtų būti padalinta tarp abiejų tėvų. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Aplinkybę, kad apeliantas neturi finansinės galimybės teikti teismo priteistą išlaikymą, patvirtina atsakovo išlaidų detalizacija, pagal kurį atsakovo pragyvenimo išlaidas sudaro 4 625 Lt, iš kurių 1 799 Lt sudaro asmeninės išlaidos, 1 443 Lt sudaro šeimos bendrųjų poreikių palaikymo išlaidos, 841 Lt dukters ir 542 Lt sūnaus išlaikymo išlaidos, tai reiškia, kad 2 vaikų išlaikymui atsakovas gali skirti nedaugiau, nei 1383 Lt/mėn., todėl atsiradus prievolei išlaikyti tris vaikus, ši suma turėtų būti proporcingai mažinama, jaunesniems vaikams skiriant po 400 Lt.
Apeliantas taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu 54 000 Lt dydžiu ir nurodė, kad
teismų praktikoje įtvirtinta, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas yra pažeistų teisių gynimo būdas. Pagal CK 3. 200 str. išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dviems atvejais – kai teisinis vaiko tėvas, įrašytas vaiko gimimo liudijime nebūtų teikęs išlaikymo – iš teisinio vaiko tėvo; jei vaiko gimimo liudijime nebūtų įrašo apie vaiko tėvą, o vėliai tėvystė būtų nustatyta - iš nustatytojo vaiko tėvo. Kadangi vaikas nuo pat gimimo turėjo tėvą, kuris šią pareigą vykdė, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Teismų praktikoje nurodoma, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ir CK 3. 200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis treji metai, už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Kadangi ieškovė teigia, kad apie tai, jog vaiko tėvas yra atsakovas žinojo nuo pastojimo, tai CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo vaiko gimimo dienos, todėl ieškovė praleido 5 metų senaties terminą nesant svarbių priežasčių. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo išlaikymo įsiskolinimo priteisimui taikyti ieškinio senatį, nes būtinybė iškilo po teismo sprendimo priteisimo.
Ieškovė atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto valstybės naudai 1 000 Lt garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Dėl apelianto reikalavimo taikyti 1 metų senatį tėvystei nuginčyti ieškovė nurodė, kad tėvystės teisinio santykio dalyviai yra tik asmenys įrašyti vaiko tėvu, motina ir pats vaikas. Apeliantas nėra tėvystės teisinių santykių subjektu, todėl jo teisės ieškinine senatimi negali būti ginami. Nesant atsakovo S. K. (įrašyto vaiko tėvo) atitinkamo reikalavimo taikyti senatį, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškininės senaties taikymo. Tačiau teismas atnaujino ieškovei terminą ir CK 131. 2 d. pritaiko tinkamai, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus, jog tėvystės nugunčijimas yra susijęs su labia svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis r turtinėmis teisėmis it pareigomis, apima asmeninio pobūdžio psichologinius socialinius vaiko ir tėvo santykius.
Ieškinio senatis išlaikymo įsiskolinimui priteisti nėra praleista, nes įsiskolinimas priteistas už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo nuo 2008-11-15, ieškinio senatis reikalavimui už 2008. lapkričio mėnesį sueina tik 2013-12-01, t.y. ieškinio padavimo metu dar nebuvo pasibaigęs.
Ieškovė taip pat nurodė, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų dydžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str.). Dėl to jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais principais. Teismas priteisdamas išlaikymą, teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Ieškovė teigia, kad berniukas mokosi muzikos mokykloje dešimtukais, groja 3 instrumentais, greitai išmoksta kurinius, domisi klasikine muzika, todėl ji su sūnumi lankosi įvairiuose koncertuose. Sūnus nori lankyti šiuolaikinės mokyklos centra, tai kainuoja 500 Lt.
Apelianto dukra yra 21 m. amžiaus, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi būti užtikrintas jo nepilnamečių vaikų išlaikymas. Priteistas išlaikymas neatima apeliantui galimybės analogišką išlaikymą teikti savo nepilnamečiam sūnui Lukui, nes apeliantas turi pakankamai pajamų.
Atsakovas S. K. atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo atmesti, o teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad šiuo metu ruošė dokumentus santuokos nutraukimui ir tėvų ginče dėl vaiko išlaikymo dalyvauti nepageidauja.
Apeliacinis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas daugiausiai nesutinka ir akcentuoja neteisėtumą sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad atsakovas S. K. nėra E. K. tėvas, teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl CK 3. 152 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino senaties taikymo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą dėl praleisto terminą atnaujinimo būtinybės, nes ieškovės neveikimas (12 metų nesikreipė dėl tėvystės nuginčijimo) negali įtakuoti nepilnamečio E. interesus, bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Šioje byloje teismas teisingai konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, vaiko E. K. interesai nenukentės nuginčijus S. K. tėvystę, nes vaikas žino, kad šis atsakovas nėra jo tėvas, tarp vaiko ir tėvu įrašyto S. K. nesusiformavo tėvo ir sūnaus santykiai, kurie bendraujant su vaiku buvo formalūs, kiekvienas iš jų gyveno savo gyvenimą, iki vienerių metų S. K. vaiko nelankė, vėliau, gyvenant kartu, nesidomėjo vaiku, jo pomėgiais, laisvalaikį leisdavo atskirai, persikėlus vaikui gyventi į Vilnių, per metus susitikdavo vos keletą kartų, tėvas nepasveikindavo vaiko švenčių proga, nepirkdavo dovanų. Jų santykiuose atsirado įtampa, vaikas nevadina atsakovo tėvu, jaučia nuoskaudą dėl S. K. išsakytų pašaipų jo išvaizdos atžvilgiu, nejaučia prisirišimo ir poreikio bendrauti su S., džiaugiasi paiškėjusia žinia, kad S. nėra jo tėvas, norėtų su V. susidraugauti ir kad jis būtų jo tėvu.
Kadangi 12 metų E. aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškia, kad džiaugiasi paiškėjusia žinia, jog atsakovas S. K. nėra jo tėvas, o byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko nuomonę buvo įtakota ieškovės nesąžiningais veiksmais, tai visi apelianto teiginiai dėl ieškovės sūnaus E. ir jos sutuoktinio S. K. susiklosčiusių santykių ir ryšių neturi teisinės reikšmės ir neįtakuoja sprendimo teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis), o vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. CK 3.151 str. numato, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. R. yra nepilnamečio E. K. tėvas. Tokią išvadą teismas padarė byloje esančių įrodymų pagrindų - šalių paaiškinimais (atsakovas patvirtino teismui, kad jis turėjo intymių santykių su ieškove), liudytojų parodymais apie šalių -ieškovės ir atsakovo V. R. bendrą darbą vienoje įmonėje, jų artimus ryšius, šio atsakovo lankymąsi liudytojos J. G. namuose Klaipėdoje ten viešint I. K., bendras keliones į Palangą, Kėdainius (liudytoja D. P.), kurie įrodo šio atsakovo ryšių su ieškove buvimą, CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Pažymėtina, kad apeliantas šių įrodymų pagrindu teismo padarytos išvados neginčija.
Dėl apelianto argumentų, susijusiu su priteistu išlaikymu ir jo įsiskolinimu
Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto sūnaus E. išlaikymui 1500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį atsižvelgiant į CK 3.192 str. 2d. reikalavimą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, teismas konstatavo, kad įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo išlaikytinių skaičių, iš atsakovo priteistinas 1500 Lt dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (CK 3.196 str.1 d.1 p.).
Apeliantas teigia kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė tik į šalių gaunamas pajamas, tačiau nenustatinėjo, koks išlaikymo dydis būtų pakankamas vaiko poreikiams, tuomet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad orientacinis vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris turėtų būti proporcingai paskirstytas tarp tėvų, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, kuris pripažįstamas galinčių patenkinti vaiko neturinčių specialiųjų poreikį, interesus, todėl priteista suma turėtų būti proporcingai padalinta tarp abiejų tėvų ir mažinama iki 400 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje minima minimali mėnesinė alga yra žemutinė išlaikymo riba, kurią privalo užtikrinti tėvai, gaunantys minimalias pajams. Laikoma, kad tokia suma užtikrina vaiko minimalius kasdienius poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Tačiau būtina užtikrinti ir vaikų teisę į būstą. Byloje nustatyta turinti reikšmės šiam klausimui aplinkybė, kad atsakovė su sūnumi gyvena kartu su savo tėvais, savo būsto neturi. Ieškovė teigia, kad sūnui paaugliui reikia atskiro kambario, savo tėvų buste to užtikrinti nėra galimybės, buto nuoma kainuoja apie 800 Lt. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad šalių vaikas 12 metų amžiaus neturi išskirtinių užsiėmimų ar polinkių, kurie reikalautų papildomų neordinarinių išlaidų, nes ieškovė teigia, kad berniukas mokosi muzikos mokykloje dešimtukais, groja 3 instrumentais, greitai išmoksta kurinius, domisi klasikine muzika, todėl ji su sūnumi lankosi įvairiuose koncertuose; sūnus nori lankyti šiuolaikinės mokyklos centrą, tai kainuoja 500 Lt. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė dabartiniu metu neturi pajamų, išlaikoma savo tėvų (tai patvirtino ieškovės tėvas apklaustas liudytoju).
Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nustatytas 1500 Lt dydžio išlaikymas nereiškia vaiko interesų išskyrimą kitų vaikų atžvilgiu.
Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad apelianto turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą ir kitam nepilnamečiui sūnui L., jo naujai pateikti įrodymai šios aplinkybės nepaneigia. Ta aplinkybė, kad apeliantas turi dukra 21 m. amžiaus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimas).
Apeliantas taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu 54 000 Lt dydžiu motyvuodamas tuo, kad vaikas nuo pat gimimo turėjo tėvą, kuris šią pareigą vykdė, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Šie apelianto teiginiai visiškai nepagrįsti. Pirma, išlaikymo įsiskolinimas priteistas ne ieškovei, o nepilnamečiam E., CK 3.190 str. 1 d. pagrindu ieškovei tik pavesta šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise. CK 3.203 str. nustato, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Antra, CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo jų gimimo, nes būtent tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, todėl ta aplinkybė, kad vaikas nuo pat gimimo buvo išlaikomas vaiko motinos sutuoktiniu, kuris faktiškai nebuvo vaiko tėvu, neturi teisinės reikšmės.
Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išlaikymo įsiskolinimo priteisimui taikyti ieškinio senatį ir teigia, kad ieškovė apie tai, jog vaiko tėvas yra atsakovas žinojo nuo pastojimo, CK 1.125 str. 9p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo vaiko gimimo dienos, todėl ieškovė praleido 5 metų senaties terminą nesant svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis išlaikymo įsiskolinimui priteisti nėra praleista, nes CK 3. 200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis treji metai, už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Kadangi įsiskolinimas priteistas už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo t.y. nuo 2008-11-15, ieškinio senatis reikalavimui už 2008. lapkričio mėnesį sueina tik 2013-12-01, t.y. ieškinio padavimo metu dar nebuvo pasibaigęs.
Apeliantas prašo įpareigoti ieškovę kas mėnesį raštu teikti atsakovui ataskaitas (dokumentų kopijas) apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą. Toks prašymas leidžia teigti, kad apeliantas kaltina ieškove nesąžiningumu, tačiau jokių įrodymų šiam teiginiui patvirtinti nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcija (CK 1.5), kol ji nepaneigta, asmuo laikomas sąžiningu. Dėl to šis apelianto reikalavimas netenkinamas.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).
Iš apelianto atsakovo V. R. priteistina 1 000 Lt atstovavimo išlaidų už ieškovės atsiliepimo surašymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo V. R. priteisti valstybės naudai 1 000 Lt atstovavimo išlaidų už ieškovės atsiliepimo surašymą (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už antrinę teisinę pagalbą).
Teisėjai Natalja Cikoto
Ona Gasiulytė
Vidas Stankevičius