Baudžiamoji byla Nr. 1-2305-814/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10745-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2
(S)

KAUNO apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 13 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,
sekretoriaujant Rasai Šaltienei,
dalyvaujant prokurorams Vaidotei Žižienei, Oksanai Gabrilaitienei,
kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai,
nukentėjusiojo mažamečio D. M. atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei Linai Kusienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas , teistas:
1) 1990-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 3 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo;
2) 1992-12-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo;
3) 1993-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 151 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo;
4) 1998-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 6 metais laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;
5) 2004-04-30 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (500 Lt) bauda;
6) 2004-09-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto;
7) 2005-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1500 Lt) bauda, paskirta bauda subendrinta su 2004-09-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 14 MGL (1750 Lt) bauda;
8) 2009-01-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 3 metais laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2005-12-01 Kauno rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio bauda. 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmė pakeista ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio bauda;
9) 2011-10-19 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metais laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 14 MGL (1750 Lt) bauda;
10) 2016-03-10 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto;
11) 2016-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 1 metams ir 5 mėnesiams laisvės atėmimo, 2017-10-17 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos;
12) 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
13) 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. M. grasino nužudyti savo žmonos G. M. sūnų mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, būtent: 2018 m. kovo 6 d., apie 15 val. 50 min., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., stovėdamas virtuvėje prie lango ir laikydamas pridėjęs nukentėjusiajam D. M. peilį prie kaklo, siekdamas išvengti sulaikymo, grasino jį nužudyti, sakydamas policijos pareigūnams, kad tuo atveju, jei policijos pareigūnai per 10 minučių nepasitrauks iš jo kiemo, peiliu perpjaus D. M. kaklą.
Kaltinamasis R. M., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. liko su A, D. M. išėjo į mokyklą, žmona G. M. su M. išvyko į miestą. Apie 14-15 val. grįžo D., pavalgęs pasiprašė į kiemą, bet jis neleido. Vaikas nubėgo į kampą ir ėmė verkti. Tada jis vaikui liepė sutvarkyti indus ir pasakė, kad po to išleis bei sudavė vos vos per kaklą - kaip vaikui. D. pasakė, kad neplaus indų ir nubėgęs paskambino tėčiui M., liepė kviesti policiją. Atėjus L. pasiimti vaikų, jis pasakė, kad mažasis niekur neis, o D. susitvarkys, suplaus indus, apsirengs ir išeis į lauką. L. liko kieme laukti. Tada pas juos atvyko policijos pareigūnai, beldėsi į duris, liepė atidaryti, nes kitaip išlauš. Jis pasikvietė D. ir nusivedęs į virtuvę sakė reiks pavaidinti, kad policija nelaužtų durų. Jis D. liepė nebijoti, vaikas sutiko, sakė nebijos. Pasiruošimas vyko 5-10 min. Jis paėmė iš žaislų dėžės žaislinį peilį. Paėmęs peilį, suėmė D. ir priėjęs prie lango liepė apsimesti, padaryti grimasą ir viskas. Jis priėjęs prie lango atidengė užuolaidas, padarė išprotėjusią miną, liepė pareigūnams per 10 minučių pasitraukti nuo langų, nes kitaip papjaus vaiką ir uždengė langą. Visa tai užtruko kokias 10 sekundžių. Žaislinį peilį laikė prie D. krūtinės, maždaug per vidurį. Užtraukęs užuolaidą, paleido D. ir jis be jokių ašarų nubėgo žaisti, atsisėdo ant lovos prie A.. Tada vienam pareigūnui, atidaręs langą, liepė trauktis nuo lango, kad leistų pabėgti. Vėliau jis pasikvietė D. ir liepė įleisti policijos pareigūnus. D. priėjęs prie lango pasakė, kad R. pabėgo. Pareigūnui paprašius atidaryti duris, vaikas atidarė ir juos įleido. Pareigūnai jį surado, sumušė tazeriu kaklą, įmetė į mašiną ir išvežė. Tada vaikai išsigando, mažiukas ėmė verkti. Kur peilis, kurį buvo paėmęs, dingo, nežino. Peilis buvo plastmasinis, geležtė balta, galas oranžinės spalvos, kaip durklas. Peilis buvo žaislinis, viename komplekte su kardu. Jis jį rado vaikų kambary žaislų dėžėje, su juo žaidžia mažiukas vaikas. Jis įpykęs, susierzinęs nebuvo, tik nutaisė išprotėjusią miną. D. emocinio sukrėtimo nebuvo. D. yra labai uždaras, kompleksuotas, prie svetimų žmonių nekalba. Sakydamas pareigūnams, kad pasitrauktų nuo durų, nes papjaus vaiką, manė, kad išvengs pareigūnų įsilaužimo į vidų. D. išsigando tada, kai jį ant žemės daug įbėgusių pareigūnų lupo. Jis neneorėjo pasiduoti policijos pareigūnams, nes namuose daug nepadarytų darbų, reikėjo paruošti malkų. Visa situacija buvo suvaidinta, nes jis nenorėjo, kad policijos pareigūnai įsiveržtų į namą ir jį sulaikytų. Jis gąsdinti ar nužudyti vaiko nenorėjo. Mano, kad visas jo poelgis kvailas, supranta, kad pasielgė negerai.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaičius nukentėjusiojo D. M. parodymus (t. 1., b. l. 61–64), kad R. paėmė peilį iš kriauklės, kuri yra virtuvėje, anksčiau šį peilį matęs namuose, juo tepa sumuštinius, jis būdavo padėtas peilių stove, kur laikomi ir kiti peiliai, R. paėmė jį ir peiliu gąsdino, kaltinamasis R. M. nurodė, kad nukentėjusysis taip nesakė, įvelta klaida, sekretorė rašydama sumaišė, taip nebuvo.
Vadovaujantis BPK 289 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus daiktinį įrodymą – peilį (pakuotė Nr. 1) - kaltinamasis R. M. nurodė, kad ne šiuo peiliu buvo grasinta.
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent:
Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje. Gavę pranešimą, 2018-03-06 vyko į (duomenys neskelbtini). Ten rado kolegas, išsidėsčiusius aplink namą, vienas iš kolegų paaiškino, kad R. M. prie vaiko kaklo laikė peilį ir sakė pareigūnams pasitraukti. Jis iš lauko pabeldė į langą, priėjo vaikas, paklausus, kur M., pasakė, kad R. M. pabėgo.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo V. A. parodymus (t. 1., b. l. 120–123), kad A. J., pasakė, kad neseniai buvo priėjęs R. M. su vaiku, kuriam jis buvo pridėjęs peilį prie kaklo, liudytojas V. A. šiuos parodymus patvirtino.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Jonavos rajono PK tyrėju. Patruliuojant gavo pranešimą iš Kauno dėl paieškomo asmens R. M., kurio dabartinė pavardė M. ir kuriam paskirta atlikti bausmė. Nuvykus nurodytu adresu, matė, kaip prie lango priėjo R. M., pakėlė užuolaidą. Jam bestovint, atsidarė namo langas, R. M., pamatęs jį šaukė, kad jo nepaims, kad jis visus sukapos, išžudys ir vėl uždaręs langą, pasislėpė namo viduje. Kolegos po to sakė, kad R. M. grasino vaikui ir buvo iškviesta pagalba.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 115-117), jog saugojo, kad M. pro kurį nors langą iššokęs nepabėgtų, netrukus po to kai kolegoms pasakė, kad M. namuose, išgirdo kaip Š. suriko, kad M. yra prie virtuvės lango ir laiko pakišęs peilį berniukui po kaklu, liudytojas A. B. parodymus patvirtino, papildomai paaiškino, kad pats nematė, o tik iš kolegės Š. girdėjo.
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje. 2018-03-06 dirbo su kolege vyresniąja tyrėja S. G.. Per radijo ryšį išgirdo pranešimą, kad ekipažui reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini)., kadangi kažkokiu adresu yra M, kurį reikia sulaikyti. Tuo kvietimu išvyko kolegos B, J ir kolegė L. Praėjus 15-20 min., gavo pranešimą, kad tuo pačiu adresu reikalingos papildomos pajėgos, kadangi galimai įtariamas asmuo užsidaręs namuose laiko prirėmęs vaikui prie gerklės peilį ir neįsileidžia policijos pareigūnų. Atvykę į įvykio vietą, pamatė daug policijos automobilių. Jam įėjus į kiemą, kolegos išvedė kaltinamąjį su antrankiais. Kažkas iš kolegų minėjo, kad vaikui prie gerklės buvo pridėtas peilis.
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriuje, anksčiau dirbo kriminalinės veiklos skyriuje, todėl kaltinamąjį žino. Pavasarį, tikslesnės datos negali pasakyti, buvo gautas iškvietimas, kad išvaryta mergina ar auklė, prižiūrėjusi vaikus, ir asmuo užsidaręs namuose su vaikais. Buvo netoliese ir su kolegomis A. B. ir L. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad M. linkęs bėgti, todėl nusprendė apsupti namą. Jis ėjo prie pagrindinio įėjimo, t. y. į kiemo pusę, L. Š. - arčiau vartų prie lango, o A. B. - namo dešinėje. Atėjus prie pagrindinio įėjimo, buvo mergina, kuri pasakė, kad saugojo mažamečius vaikus, ir kad grįžęs R. ją išvarė ir užsirakino su vaikais namuose. Jam būnant prie pagrindinio įėjimo, R. M. šmėkštelėjo atitraukęs užuolaidą, vėliau atidarė virtuvės lango užuolaidą ir pasirodė su vaiku. Vaiką laikė prie savęs, dešinę ranką per vaiko kaklą, o kitą ranką prirėmęs prie kaklo su peiliu ir grasino, kad papjaus. Vaikas verkė, buvo paraudęs, ašarotas, streso būsenoje. R. M. buvo toks lyg apsiputojęs, agresyvaus, neadekvataus elgesio. Jo veiksmai buvo nukreipti į vaiką, jis šaukė, jog jei neatsitrauks pareigūnai, papjaus vaiką. Liepė per 10 minučių pareigūnams dingti. Kadangi buvo gana arti, matė peilį ryškia geltona, citrinos spalvos rankena, geležtė apie 15–20 cm. Mergina, kuri buvo kieme, sakė, kad namuose yra dar vienas mažesnis vaikutis. Kolegė L pribėgusi pamatė, kai kaltinamasis vaikui buvo įrėmęs peilį į kaklą. Toji mergina kontaktavo su berniuku, esančiu namo viduje, žinutėmis ar skambučiu. Mergina pasakė, kad R. M. per pečių bando lipti. Atsidarius durims, įbėgo su kolega S. B. ir išsitraukė virš pečiaus pasislėpusį R. M.. R priešinosi, todėl buvo paguldytas ant žemės. Tada jis bėgo pažiūrėti vaikų. Buvo du mažamečiai vaikiukai - vienas 9 metų, kitas 5 metų. Grasinta buvo didesniam. Paklausus kaip jaučiasi, berniukas sakė, kad buvo baisu, buvo apsiašarojęs. Apėjęs visas patalpas, virtuvėje kriauklėje pamatė tą patį peilį. Kolegos R. M. išvežė.
Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad patruliavo su B. ir J.. Buvo gautas pranešimas, kad galimai (duomenys neskelbtini) yra pasislėpęs paieškomas asmuo. Nuvykus niekas neįsileido, jie apsupo namą. Po kiek laiko R. M. priėjo prie lango į kiemo pusę, pasiėmęs mažametį vaiką, jam grasino peiliu ir sakė, kad jei pareigūnai nedings per 10 minučių, papjaus vaiką. Ji matė, kaip R. M. laikė vaiką - buvo apglėbęs jį per krūtinę, o rankoje laikė geltona rankena peilį netoli vaiko gerklės. Peilis buvo apie 25 cm. Berniukas buvo raudonu veidu, verkė, beprotiškai persigandęs. Kaltinamasis R. M. buvo raudonu, mėlynu veidu isterijos būsenoje, vos ne putos ėjo, atrodė agresyviai. Tada R. M. uždengė langą, jie atsitraukė ir informavo budinčią dalį, kad reikia kažką daryti, kad grasinama vaiką papjauti. Nubėgusi kolegai B. pasakė apie situaciją. Atvyko pastiprinimas. Kažkuriuo momentu kartu su V. A. pirmi įėjo į namus. Nežino, kas atidarė duris. Įėjus į vidų, su kolega apžiūrėjo patalpas, bet R. M. nerado. Vėliau pamatė sulaikytą kaltinamąjį. R. M. buvo surastas virtuvėje virš pečiaus. Ji su vaikais nebendravo. Atvykus į įvykio vietą, kieme stovėjo L. G., ji prižiūrėjo vaikus kaip auklė, sakė, kad atėjęs M į namus ją išvijo lauk. Ji stovėjo kieme. Vaikai buvo viduje. L, būdama lauke, telefonu su kažkuo bendravo. Matė peilį prie kriauklės padėtą dėkle įrankiams, iš rankenos spalvos suprato, kad tai tas pats peilis geltona rankena.
Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja. R. M. buvo paskelbta paieška, jis turėjo vykti atlikti arešto bausmę. 2018-03-06 patruliuodami Jonavoje, išgirdo, kad(duomenys neskelbtini) kaime galimai slepiasi paieškomas asmuo. Bevažiuojant į įvykio vietą, išgirdo, kad kaltinamasis užsibarikadavo tame name galimai su vaiku ir reikia pagalbos. Atvykę pamatė tris pareigūnus, apsupusius namą. Tuo metu kolegė L. Š. papasakojo, kad prieš kelias minutes ji matė, kaip kaltinamasis R. M. buvo pridėjęs peilį vaikui prie kaklo. Iš kolegų pasakojimų jai žinomos įvykio aplinkybės. Ji vaikų nematė.
Liudytojas Elegijus Laimikis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas. Gavęs pranešimą iš policijos apie situaciją su vaikais (duomenys neskelbtini) kaime, susisiekė su socialinių paslaugų centro darbuotoja D. R.. Nuvykę į vietą, matė du policijos ekipažus. Viduje matė tik policijos pareigūnus, kurie pildė dokumentus kambaryje. Kambaryje buvo du vaikai, kurie gulėjo lovoje, bendravo, žaidė kompiuteriu, buvo ir vaikų mama. Nemano, kad vaikai buvo labai sutrikę, mano, kad jų mama buvo spėjusi juos apraminti. Vaikai buvo nekalbūs, nepastebėjo, kad būtų išsigandę. Vaikai apsiverkę nebuvo, spėja, kad buvo duotas žaidimas, kad jie nusiramintų. Jis kalbėjosi su pareigūnais apie situaciją. Su vaikais kalbėjo kolegė D., pasitarę nusprendė, kad reikia suteikti psichologo pagalbą.
Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, dirbant Jonavos rajone, buvo gautas pranešimas, jog name yra paieškomas asmuo, kuris pridėjęs peilį mažamečiui prie gerklės. Atvykus į įvykio vietą, buvo nemažai pareigūnų, jie buvo išsidėstę aplink namą. Keli pareigūnai įėjo į namo vidų, tuomet įėjo ir jis, pastebėjo sulaikomą asmenį. Atvykus į įvykio vietą, prie namo lango nei kaltinamojo, nei vaiko nebuvo.
Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo su R. A.. Gavę pranešimą nuvyko į įvykio vietą. Namas buvo apsuptas pareigūnų. Atvykus kolegos pasakė, kad yra vyriškis, kurį reikia sulaikyti. Ji buvo prie namo, stovėjo prie uždangstyto lango, stebėjo aplinką, kad asmuo, kurį siekiama sulaikyti, nepabėgtų. Jos kolega nuėjo į namą.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 148), jog atvykus į vietą, kažkuri iš patrulių moterų pasakė, kad name vyras laikė pagrobęs vaiką, grasino vaikui su peiliu, vyras taip elgėsi, kad policija jo nesulaikytų, liudytoja G. G. patvirtino šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paties įvykio nematė, triukšmo, vaiko verksmo, negirdėjo.
Liudytoja D. R. – M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji koordinuoja darbą darbuotojų, kurie vykdo darbą tiesiogiai su šeimomis Jonavos rajono socialinių paslaugų centre. G. M. šeima yra prižiūrima, lankoma, teikiamos paslaugos. Įvykio dieną po 17 val., su jais susisiekė Vaiko teisių skyriaus specialistas dėl smurto artimoje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu su Vaiko teisių skyriaus darbuotoju vyko į šeimos namus, tikslu išsiaiškinti, kokia situacija ir kokios pagalbos reikėtų. Jie atvyko į šeimą jau po įvykio, buvo nutarta, kad reikia psichologo paslaugų. Namuose buvo visi trys vaikai: mergaitė ir du berniukai. Visi vaikai atrodė išsigandę, sėdėjo ramiai, kontakto nepalaikė. Po pareigūnų apklausos, šeimai buvo suteikta psichologo pagalba. Su D. M. nebendravo. Šeima prižiūrima dėl socialinių įgūdžių stokos, yra socialinių problemų, teikiamos paslaugos. Iki to laiko smurto, girtavimo faktų, nebuvo nustatyta.
Liudytoja K. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu dirbo Jonavos vaikų globos namų psichologe. 2018-03-06 po 17 val. paskambino policijos pareigūnė J. P., nes reikėjo pagalbos vaikui dėl patirto smurto - jam peiliu grasino patėvis. Atvykus į socialinių paslaugų centrą apie 19 val., rado berniuko mamą, seserį M. M. ir du berniukus, vieno vardas D.. Įvertinus situaciją, bendravo su berniukais. Buvo svarbu sužinoti, kokia jų savijauta, naudojosi priemonėmis – emocijų debesėliais. Mažesnis berniukas jautėsi ramiau, žaidė. Brolis parodė debesėlius ir įvardijo, kad yra išsigandęs, liūdnas ar verkiantis. Pokalbio metu berniukas papasakojo, kad tą dieną patėvis R., kurį jis vadino tėčiu, prie lango prie jo (vaiko) prirėmė peilį, buvo atvykę policijos pareigūnai. D. buvo išsigandęs ir įsitempęs. Kai pradėjo pasakoti apie įvykį su peiliu, vaikas pradėjo smarkiau verkti, pokalbis buvo pakankamai emocingas ir jam kėlė papildomas emocijas. Vaikas tiesiogiai nepasakė, bet ji susidarė nuomonę, kad vaikui baimę sukėlė pats veiksmas, kad R. jį prisitraukė ir pridėjo prie jo peilį.
Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. - sutuoktinis. Su dukra buvo išvykusi į apklausą Jonavos PK, namuose liko R. M. ir sūnus A. L., D. vėliau grįžo iš mokyklos. Rengiantis vykti namo, dukrai paskambino jos tėtis G. M., klausė, kas darosi namuose, nes D. kviečia policiją. Dukra skambino kaimynei - draugei L. ir paprašė nubėgti pažiūrėti iki namų, kas ten vyksta. L. telefonu jos dukrai pasakė, kad iškviesta policija, atseit D. nenorėjo plauti indų, R jam sudavė. Grįžus namo, R buvo išvežtas. Iki grįžimo, su D telefonu nebendravo. Grįžusi namo, rado vaikus ant lovos, jie žaidė su planšete. Paklausus kas nutiko, D. pasakojo, kad jam liepė plauti indus, jis nenorėjo ir R. jam sudavė ranka. Tada D. paskambino tėčiui ir pasakė, kad R. jį skriaudė. Paskui sakė, kad R. norėjo pagąsdinti policininkus, D. sakė, kad prieis prie lango, ir, kad R. laikė rankoje peilį. Mano, kad ten buvo žaidimo forma.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 84), kad D. trumpai pasakė „ai čia man įrėmė“. Paklausus D, kur įrėmė peilį, jis savo ranką pridėjęs prie kaklo parodė, pasakydamas čia į kaklą, liudytoja G. M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 84), kad kalbėdama su D. verkė, verkė ir D., liudytoja G. M. paaiškino, kad ji buvo išsigandusi.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 83), kad L. pasakojo, kad policija priėjusi prie durų, pradėjo barškinti į duris, R. namo durų neatidarė, jos buvo užrakintos. Po to L. pasakojo, kad R. būdamas prie virtuvinio lango laikė peilį pridėjęs D. prie kaklo ir R. taip gąsdino policiją, liudytoja G. M. patvirtino, kad parodymai teisingi. Tęsdama parodymus, liudytoja G. M. paaiškino, kad, grįžus namo, D. buvo pasimetęs, nenorėjo visko pasakoti, buvo įsistebeilijęs į planšetę. Pasakodamas tikrai neatrodė išsigandęs. Gyvenant kartu, D. ir R. santykiai buvo normalūs, nebuvo, kad pyktųsi. D. labai jautrus, į viską jautriai reaguoja, pasakius garsiau, jis ima verkti. Po to įvykio su D. pas psichologą buvo gal porą kartų. Po įvykio vaiko elgesys nepakito - vaikas užsidaręs. R. negalėjo padaryti kažką blogo D., gal jam ten spontaniškai taip gavosi. Ji nelabai gerai vertina R. M. elgesį. R. nesudavė D. smūgio, o tik pliaukštelėjo.
Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. nėra jo biologinis vaikas, bet jis rūpinasi juo kaip savo vaiku. D. parašė jam žinutę, prašė kviesti policiją. Tada jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Dukra M. M. pasakojo, kad buvo atvykusi policija, buvo kažkas su peiliu, visų smulkmenų nepamena. Vėliau su D. apie įvykį nekalbėjo, matė, kad jis nenori kalbėti. Neįsivaizduoja, dėl kokio įvykio D. tą žinutę parašė, neklausinėjo, nenori vaiko traumuoti. Suprato, kad buvo įvykis, sukėlęs vaikui neigiamas pasekmes.
Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. M. – jos patėvis. 2018 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, su mama vyko į Jonavą. Broliai liko su R.. Brolis paskambino tėčiui, kad jis iškviestų policiją. Tada jai paskambinęs tėtis klausė, kas atsitiko. Ji paprašė savo draugės L. G. nueiti pažiūrėti, kas vyksta, ji pasakojo, kad atvykusi policija, sakė, kad R. buvo paėmęs jos brolį su peiliu. L. telefonu pasakojo, kad matė prie lango kaip R. buvo paėmęs jos brolį su peiliu, liepė pareigūnams pasitraukti nuo lango. L. sakė, kad R. laikė peilį prie D. kaklo. L. sakė buvo atėjusi anksčiau, prieš atvykstant pareigūnams, klausė, ar gali paimti vaikus į kiemą, bet R. neleido.
Įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius liudytojos M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89), kad R. M. sakė pareigūnams „pasitraukite arba papjausiu vaiką“, liudytoja M. M. patvirtino, kad jai taip sakė L. Tęsdama parodymus, liudytoja M. M. paaiškino, kad, grįžus namo, D. su broliu žaidė telefonu, matėsi, kad buvo apsiverkęs, apie įvykio aplinkybes ji nieko neklausinėjo. Tą dieną brolis buvo gal liūdnesnis nei visada. Patėvis prieš ją ir brolius nėra smurtavęs, prieš mamą smurtavo žiemą.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas DVD diskas su mažamečio D. M. apklausa (paketas Nr. 3) ir pagarsinti D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai apie tai, kad atvykę pareigūnai pasibaladojo į duris bei pasakė jas atidaryti. R. po to pasislėpė. Prieš pasislėpdamas, R. gąsdino policiją su peiliu, kažką rėkė. Ankščiau jis yra matęs tą peilį pas juos namuose, su juo jie tepa sumuštinius, jis būdavo padėtas peilių stove, kur buvo laikomi ir kiti peiliai. R. paėmė jį ir su peiliu gąsdino. R. paėmė jį už rankos. Tuo metu jis jautė baimę. R. taip elgėsi dėl to, kad išvažiuotų policija. R. jį laikė už rankos, jis stovėjo jam iš šono. Vėliau R. išvežė policija. Kai R. jį paleido ir nubėgo pasislėpti virš pečiaus, jis įleido policiją. Tuo metu, kai atvyko policija, jam R. nesiūlė nieko pažaisti (1 t., b. l. 61-64).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie tai, jog atvykę policijos pareigūnai bandė patekti į namo vidų, tačiau namo lauko durys buvo užrakintos, R. M. durų neatrakino. Ji ir du policijos pareigūnai stovėjo kieme prie lauko durų ir staiga pro virtuvės langą pasirodė R. M., kuris vienoje rankoje laikė peilį. Peilis buvo su geltonos spalvos plastikine rankena, aštriais ašmenimis. Kita ranka R. M. buvo sugriebęs mažamečiui D. M. už kaklo ir rankoje laikomą peilį R. buvo pridėjęs prie D. M. kaklo. Matė, kad peilio ašmenys buvo priglausti prie kaklo. Tuo metu virtuvės langas buvo uždarytas. R. M. garsiai sušuko, kad jei per 10 minučių nedings visi iš kiemo, jis papjaus D.. Iš išvaizdos matėsi, kad R. M. yra labai susijaudinęs, akys buvo ne tokios kaip įprastai, atrodė, lyg būtų išsiplėtę akių vyzdžiai ir atrodė, lyg R. M. būtų neprognozuojamas, ji su pareigūnais bijojo, kad šis garsiai išsakytas R. M. grasinimas „papjauti D“ gali būti bet kokiu artimiausiu momentu įvykdytas. Iš viso tuo metu kartu su ja buvo keturi policijos pareigūnai. Girdėjo kaip policijos pareigūnai per radijo ryšį kvietė pastiprinimą. Policijos pareigūnai sakė, kad namuose yra du mažamečiai vaikai ir kad vienam iš jų R. M. grasina peiliu papjauti. Netrukus į įvykio vietą atvyko daugiau policijos pareigūnų. Netrukus namo duris iš vidaus atrakino D. M. -tas pats berniukas, kuriam buvo grasinta peiliu papjauti (1 t., b. l. 77-80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 901/2018(02) nustatyta, kad D. M. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 182).
Liudytojos L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo L. Š. patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydama langą, prie kurio stovėjo R. M. ir vaikas – D., M. dešinę ranką sulenkęs per alkūnės sąnarį laikė apglėbęs D. už kaklo, o kairėje rankoje laikydamas peilį, jį buvo pridėjęs jam prie kaklo (1 t., b. l. 102-105).
Liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo A. J. patvirtino savo parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodydamas langą, nuo kurio R. M. atitraukė lango užuolaidą ir prie lango privedė berniuką, dešinę ranką sulenkęs per alkūnės sąnarį, laikė apglėbęs berniuko kaklą, o kairėje rankoje laikydamas peilį, peilio ašmenis nukreipęs į berniuko kaklą, laikė peilį pridėjęs prie berniuko kaklo (1 t., b. l. 110-113).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bendras namo vaizdas - įėjimas į namą yra iš kiemo pusės nuo ūkinio pastato, įėjimo dešinėje virtuvės lango stiklas. Po juo medinis suoliukas. Išorinis lango stiklas išdužęs. Viduje lango atitraukta geltonos spalvos užuolaida. Atidarius duris, patenkama į koridoriuką, iš jo - į virtuvę. Tiesiai matoma virtuvinė spintelė su kriaukle. Po apžiūros rastas ir paimtas peilis plastikine geltonos spalvos rankena, taip pat rastas ir paimtas plastmasinis žaislas, skirtas plastilinui pjaustyti (1 t., b. l. 24-25, 36-37).
2018-05-14 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas peilis plastmasine geltonos spalvos rankena (1 t., b. l. 167-169).
Kauno apskr. VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyriausios tyrėjos E. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad tyrimas tęsiamas dėl grasinimo nužudyti, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius (1 t., b. l. 12-14).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).
Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažįsta, nurodo, kad, atvykus pareigūnams, su mažamečiu D. susitarė pavaidinti ir taip pagąsdinti pareigūnus, kad šie nesilaužtų į namo vidų, todėl paėmė iš žaislų dėžės žaislinį peilį, suėmė D., pridėjo žaislinį peilį prie D. krūtinės ir, priėjęs prie lango, liepė pareigūnams pasitraukti, kad per 10 minučių jų nebūtų, nes kitaip papjaus vaiką, t. y. teigia, kad visa situacija buvo suvaidinta ir mažametis D. tai žinojo, nes pats sutiko pavaidinti.
Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma. Liudytojais apklausti Jonavos rajono PK pareigūnai A. J. bei L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, atvykę pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini)., apsupo namą ir matė, kaip kaltinamasis R. M., atitraukęs užuolaidas, pasirodė prie lango su vaiku, laikė jį apglėbęs ranka, o kitoje rankoje laikė geltona rankena peilį netoli vaiko gerklės, grasino, kad papjaus, jei pareigūnai nepasitrauks. Abu liudytojai vienareikšmiškai teigė, kad mažametis vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs, o kaltinamasis elgėsi agresyviai, šaukė. Supratę situacijos rimtumą, pareigūnai informavo budinčią dalį dėl pastiprinimo reikalingumo. Nors kaltinamasis teigia, kad savo rankoje jis turėjo pasiėmęs žaislinį plastmasinį peilį balta geležte, oranžinės spalvos galu iš vaikų žaislų dėžės, jį laikė prie vaiko krūtinės, tačiau šiuos jo teiginius paneigia liudytojai A. J. bei L. Š., kurie tiksliai apibūdino matytą peilį – apie 20 cm geležte ir ryškiai geltona rankena, kurį vėliau lengvai atpažino įėję į namo virtuvę ir kuris buvo paimtas 2018-03-06 apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 24–25). Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie įvykio aplinkybes nurodė vienodai viso tyrimo metu, jokių priežasčių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamąjį, byloje nenustatyta, jų išsamius ir nuoseklius parodymus, kad R. M. prie lango rankoje laikė peilį būtent geltonos spalvos rankena, jo ašmenis buvo įrėmęs į mažamečio D. kaklą, o ne krūtinę, kaip teigia kaltinamasis, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta, įvykio metu prie (duomenys neskelbtini) namo buvusi ir įvykį mačiusi L. G., kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Būtent tokią aplinkybę, kad peilis buvo laikomas prie kaklo, liudytoja L. G. nurodė ir mažamečio D. seseriai M. M., ir apie tai pats nukentėjusysis pasakė savo mamai G. M.. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu, todėl jais vadovaujasi. Taip pat pažymėtina, kad įvykio vietoje nebuvo rastas ir kaltinamojo apibūdintas neva žaislinis peilis balta geležte ir oranžiniu galu, mažametis D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nenurodė namuose turintis žaislinių įrankių, kas teismui leidžia pagrįstai abejoti šiais kaltinamojo R. M. teiginiais ir vertinti juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę taktiką.
Kaltinamasis, pasakodamas įvykio aplinkybes, ne kartą nurodė, kad visas įvykis buvo suvaidintas, siekiant išvengti jo sulaikymo, kad su mažamečiu D. M. jis buvo susitaręs pagąsdinti policijos pareigūnus, vaikas sutiko šią situaciją suvaidinti, nieko nebijojo, o pasitraukęs nuo lango toliau ramiai nuėjo žaisti. Minėtus kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, o būtent: tiek liudytoja L. Š., tiek A. J. parodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis liepė pareigūnams pasitraukti, laikydamas įrėmęs peilį į mažamečio D. M. kaklą, vaikas buvo persigandęs, tai matėsi iš jo veido, buvo apsiverkęs, streso būsenoje. Po įvykio D. mačiusi sesuo M. M. taip pat patvirtino, kad matėsi, jog brolis verkęs, tą vakarą buvo liūdnesnis nei įprastai, o motinai G. M. jis pasirodė pasimetęs, nenorėjo visko pasakoti. Kad vaikas įvykio metu nesijautė gerai, nors kaltinamasis nurodo priešingai, o visa situacija jį sukrėtė emociškai, patvirtina ir D. R. – M. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad vaikas atrodė išsigandęs, sėdėjo ramiai, kontakto nepalaikė. Nors liudytojas Elegijus Laimikis ir nurodė, kad D. iš karto po įvykio jam neatrodė išsigandęs, tačiau jis pats pažymėjo, kad daugiau bendravo su policijos pareigūnais, o su vaikais bendravo jo kolegė D. R. – M, kuri, įvertinusi vaiko būseną, nusprendė, jog šioje situacijoje reikalinga psichologo konsultacija. Teisiamojo posėdžio metu apklausta psichologė, kuri su mažamečiu D. M. bendravo įvykio dieną, praėjus nedideliam laiko tarpui, nurodė, kad D. buvo išsigandęs ir įsitempęs, kai pradėjo pasakoti apie įvykį su peiliu, jis pradėjo smarkiau verkti, pokalbis jam kėlė papildomas emocijas. Be to, pats D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, prisipažino, kad tuo metu, kai kaltinamasis jį laikė prie lango, jis jautė baimę ir R. M. tikrai nesiūlė jam žaisti jokio žaidimo. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis grasino nužudyti mažametį D. M., siekdamas išvengti sulaikymo ir praėjus nedaug laiko po to, kai pats mažametis parašė SMS žinutę G. M., prašydamas iškviesti policiją, nes R. M. jam sudavė per galvą. Taigi, nukentėjusysis jau iki grasinimo nužudyti nesijautė saugus, būdamas namuose su kaltinamuoju, ir prašėsi policijos pagalbos. Visi šie duomenys aiškiai paneigia kaltinamojo versiją apie sutartą žaidimą su mažamečiu ir patvirtina, kad kaltinamojo R. M. veiksmai privertė mažametį D. M. pagrįstai bijoti kaltinamojo ir jo grasinimo. Nors nukentėjusysis dėl savo amžiaus ir mažamečio apklausos ypatumų tiesiogiai ir nenurodė, kad grasinimas jam atrodė realus, tačiau teismas, įvertinęs liudytojų A. J. ir L. Š., mačiusių kaltinamojo elgesį įvykio metu, parodymus, kad R. tuo metu buvo mėlynu veidu, vos ne putos ėjo, buvo isterijos būsenoje ir atrodė agresyviai, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajam buvo išsakyti grasinimai, į tai, kad nužudyti buvo grasinta peiliu, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju mažametis nukentėjusysis turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų bei manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. grasinimas yra realus.
Visų šių išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. M. 2018 m. kovo 6 d., apie 15 val. 50 min., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)., stovėdamas virtuvėje prie lango ir laikydamas pridėjęs nukentėjusiajam D. M. peilį prie kaklo, siekdamas išvengti sulaikymo, grasino jį nužudyti, sakydamas policijos pareigūnams, kad tuo atveju, jei policijos pareigūnai per 10 minučių nepasitrauks iš jo kiemo, peiliu perpjaus D. M. kaklą.
Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei R. M. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtus kaltinamojo parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi, įvertinus įrodymų visumą, nustatyta, jog R. M. grasino nužudyti savo žmonos G. M. sūnų mažametį D. M., gim. (duomenys neskelbtini) esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas. Kaltinamojo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajam, siekdamas sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, taip pat atsižvelgia į tai, kad anksčiau kaltinamasis teistas net 13 kartų (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 12–25), ir tai neigiamai charakterizuoja jį, kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, baustas dėl administracinių nusižengimų, nuobaudos negaliojančios, nedirba (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 26), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (1 t, b. l. 192), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 196), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 198), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, už įvykdytą nusikalstamą veiką jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
R. M. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu, 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugsėjo 13 d. yra 1 mėnuo 24 dienos. Kaltinamasis paskutinį kartą nuteistas 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ( nuosprendžio priėmimo dienai - 2018-05-18, neatlikta bausmės dalis sudarė 5 mėnesius 19 dienų), galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi 2018-05-18 teismo nuosprendžiu bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, šiuo 2018-09-13 nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu pakartotinai su 2017-10-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi nebendrintina, nes tai reikštų asmens nuteisimą antrą kartą už tą pačią veiką.
Atsižvelgiant, jog kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki paskutinio nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, paskirta ir BK 64 straipsnio pagrindu jau subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės tikslus: kaltinamasis teisiamas keturioliktą kartą, padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad R. M. linkęs nusikalsti, todėl, bendrinant bausmes, būtina skirti galutinę bausmę tokio dydžio, kad būtų galima spręsti, jog būtent tokio dydžio galutinė bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje ir bus tinkamai individualizuota, o parinkta proporcija atitiks tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo laipsnį, tiek, kaip minėta, bausme siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į išdėstytą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad bendrinant bausmes, turi būti pridedama didesnė šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 7 mėnesiai.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-06 16.20 val. iki 2018-03-08 12.35 val., bei bausmės laikas, atliktas pagal 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį (BK 66 straipsnis, 63 straipsnio 9 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis geltona rankena (paketas Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas, CD plokštelė, kurioje yra fotolentelė prie 2018-03-06 ĮVA protokolo, adresu (duomenys neskelbtini) (paketas Nr. 2), CD plokštelė, kurioje yra nukentėjusiojo D. M. apklausos teisme garso ir vaizdo įrašas prie 2018-04-20 apklausos protokolo (paketas Nr. 3), 5 vnt. DVD plokštelių, kuriose yra nepilnametės liudytojos M. M. apklausos garso ir vaizdo įrašai, prie 2018-03-15 liudytojo apklausos protokolo (paketas Nr. 4), DVD plokštelė, kurioje yra liudytojos L. Š. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 5), DVD plokštelė, kurioje yra liudytojo A. J. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 6), DVD plokštelė, kurioje yra BPC garso įrašas prie 2018-03-27 rašto Nr. 20-G-30410 (1.16K) (paketas Nr. 7) – paliktini saugoti byloje.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2018-05-21 nutartimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (7 septynis mėnesius) ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-09-13.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-06 16.20 val. iki 2018-03-08 12.35 val. (dvi paros), bei bausmę, atliktą pagal 2018-05-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį geltona rankena (paketas Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, CD plokštelę, kurioje yra fotolentelė prie 2018-03-06 ĮVA protokolo, adresu Plento g. 18 Liepių k., Jonavos r. (paketas Nr. 2), CD plokštelę, kurioje yra nukentėjusiojo D. M. apklausos teisme garso ir vaizdo įrašas prie 2018-04-20 apklausos protokolo (paketas Nr. 3), 5 vnt. DVD plokštelių, kuriose yra nepilnametės liudytojos M. M. apklausos garso ir vaizdo įrašai, prie 2018-03-15 liudytojo apklausos protokolo (paketas Nr. 4), DVD plokštelę, kurioje yra liudytojos L. Š. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 5), DVD plokštelę, kurioje yra liudytojo A. J. 2018-05-10 parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (paketas Nr. 6), DVD plokštelę, kurioje yra BPC garso įrašas prie 2018-03-27 rašto Nr. 20-G-30410 (1.16K) (paketas Nr. 7) – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Lina Šafronienė