Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-58 2005m. Teiseja V.Švediene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.14
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. gegužes 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,
teiseju: Jono Algimanto Venckaus, Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Ingai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankeviciui,
gynejai advokatei Loretai Guižauskienei,
nukentejusiojo M. K. atstovei pagal istatyma N. G. ir atstovui pagal igaliojima A. G. ,
teismo psichiatrui ekspertui Kestuciui Vaiciuliui,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo M. K. atstoves pagal istatyma N. G. ir atstovo pagal igaliojima A. G. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria K. K. , padariusiam baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., taikytos priverciamosios medicinos priemones - stacionarinis stebejimas bendro režimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.
Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,
n u s t a t e :
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. balandžio 29 d. nutartimi pripažino irodyta, kad K. K. padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir taike jam priverciamasias medicinos priemones - stacionarini stebejima bendro režimo stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.
Teismas pripažino irodyta, kad K. K. 2003 m. gegužes 21 d., apie 15 val., veikdamas bendrininku grupeje su mažameciu V. N. , gimusiu (duomenys neskelbiami), kuriam nusikalstamos veikos momentu nebuvo sueje amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius istatymus, pagal iš anksto paruošta plana nužudyti M. K. , atvyko i buta, esanti (duomenys neskelbiami), kur V. N. išviliojus M. K. i koridoriu, K. K. priejo pastarajam už nugaros ir pradejo abiem rankom smaugti ji, V. N. laikant nukentejusiji už ranku; tesdamas nusikalstama sumanyma, K. K. liepe W. N. nueiti i virtuve ir atnešti peili, kuriuo tycia tris kartus perpjove M. K. kakla, padarydamas kraujosruvas po sausgysliniu galvos šalmu abiejose pusese, galvos smegenu sukretima, kraujosruva odoje kaklo priekiniame paviršiuje su daugybinemis taškinemis kraujosruvomis veide ir galvos plaukuotoje dalyje, pjautine žaizda kaklo priekiniame paviršiuje su kaklo fascijos, skydinio raumens, krutininio-poliežuvinio raumens, skydines kremzles pažeidimais, ko pasekoje išsivyste ryškus kaklo audiniu pabrinkimas, ir budamas isitikines, kad M. K. nužudytas, pagrobe 130 litu, 110 euru 379,71 Lt vertes, skaitmenini fotoaparata „Sipix Style cam Blink" 300 lt vertes ir neturincia vertes senovine moneta, viso turto 809,71 Lt sumai, taciau nusikalstamos veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, nes M. K. buvo suteikta medicinos pagalba, ir tuo padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 str.l d., 129str. 2d. 9p.
Nukentejusiojo M. K. atstove pagal istatyma N. G. ir atstovas pagal igaliojima A. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 29d. nutarti panaikinti, skirti K. K. pakartotine stacionarine kompleksine teismo psichiatrine – psichologine ekspertize, itraukiant i ekspertu grupe vaiku ir paaugliu psichiatrus ekspertus ir medicinos psichologus, dirbancius su vaikais ir paaugliais arba pakeisti mineta pirmosiose instancijos teismo nutarti ir perkvalifikuoti K. K. inkriminuota veika i Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str. ir 129 str. 2 d. 9 p. ir paskirti K. K. stacionarini stebejima griežto stebejimo salygomis. Nurodo, kad teismo nutartis del teismo išvadu neatitiko faktiniu bylos aplinkybiu, padarytu pažeidimu, yra neteiseta ir nepagrista, todel turi buti panaikinta.
Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Respublikos BPK 401 str. nuostatomis, teigia, jog teismas, priimdamas nutarti nenustate, ar nusikaltimo padarymo metu K. K. del psichikos sutrikimo negalejo suvokti savo veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmu, ar po nusikaltimo padarymo ir šiuo metu del psichikos sutrikimo negali suvokti savo veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmu, neivertino pastarojo socialinio pavojingumo laipsnio ir pritaike netinkama priverciamaja medicinos priemone bei neteisingai kvalifikavo K. K. padaryta baudžiamojo istatymo uždrausta veika.
Be to, mano, jog vertindamas J. K. pakaltinamumo klausima, teismas remesi 2004 m. vasario 17 d. kompleksines teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes išvadomis, kurios yra ydingos. Teigia, kad ekspertize atlike teismo ekspertai pateike išvadas, nors jiems pateikti klausimai išeina už ju specialiu žiniu ribu. Nebuvo atsakyta i visus pateiktus klausimus. Nepasisakyta, ar J. K. yra pavojingas visuomenei. Diagnostika, ekspertizes išvados ir atsakymai nera pagristi tyrimo analize.
Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiuros istatymo 1 str. 12 d., 17 str., 33 str. bei 2000 m. gruodžio 14 d. Sveikatos apsaugos ministro isakymo Nr. 730 ,,Del vaiku ir paaugliu psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugu organizavimo principu, aprašymo ir teikimo reikalavimu” bei šio isakymu patvirtinto pirmo priedo antro skyriaus pirmu punktu ir antro priedo atitinkamu punktu nuostatomis, skunde atkreipia demesi ir i tai, kad vaiku ir paaugliu nuo 3 iki 18 metu amžiaus psichines sveikatos priežiura vykdo tik vaika ir paaugliu psichiatrai bei medicinos psichologai. Atsižvelge i tai, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiuros istatymas nustato, jog priežiuros teikimo standartus nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir šie standartai turi galioti ekspertiziu atlikimui, daro išvada, kad J. K. , kuris tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ekspertizes atlikimo metu buvo nepilnametis, ekspertize turejo atlikti psichiatrai, turintys vaiku ir paaugliu psichiatro kvalifikacija bei psichologai, turintys medicinos psichologo kvalifikacija. Pažymi, kad ekspertizes akte nepamineta, jog ekspertai butu tureje tokia kvalifikacija. Teismo posedyje apklausta eksperte N. M. nurode turinti psichiatres kvalifikacija.
Apeliantai skunde taip pat tvirtina, kad ekspertai atsake ne i visus jiems pateiktus klausimus.
Pažymi, jog i pagrindinius klausimus buvo neatsakyta, motyvuojant vien tuo, kad baudžiamojoje byloje nera objektyviu duomenu apie tai, jog J. K. nusikaltimo padarymo metu arba iki nusikaltimo butu turejes psichikos sutrikimu.
Skunde abejojama ir ekspertams užduoto klausimo - ar K. K. praeityje ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu sirgo letine psichikos liga – atsakymo pagristumu. Pažymi, kad akto tiriamojoje dalyje apie atlikta K. K. psichikos tyrima inkriminuojamos veikos metu visiškai neužsimenama. Atsakymas i užduota klausima yra pagristas tik medicininiu duomenu apie liga nebuvimu, neanalizuojant kitos turimos medžiagos. Todel apeliantai mano, kad negalima teigti, jog i ši klausima yra atsakyta ir K. K. sugebejimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nurodytu laikotarpiu nustatytas. Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjucio 18 d. isakymu Nr. V-499 ,,Del teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiziu darymo valstybineje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatu patvirtinimo” 8.6 p., teismo ekspertai nustate, jog pateiktoje ekspertizei bylos medžiagoje surinkti ne visi duomenys, kad duomenu išvadai padaryti nepakanka, privalejo informuoti apie tai ekspertize paskyrusia institucija ir tik tada, vadovaujantis minetu nuostatu 9.9 p., atsisakyti pateikti išvada. Taciau byloje nera duomenu apie reikalavimus pateikti ekspertizei papildoma medžiaga. Priešingai, byloje yra ir ekspertizei buvo pateikti kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju apklausu protokolai, iš kuriu matyti, kad K. K. logiškai ir kryptingai veike, siekdamas padaryti nusikaltima, o po jo padarymo, siekdamas arba išvengti bausmes, arba ja maksimaliai sušvelninti, apsimetant auka, kuri buvo priversta dalyvauti nusikaltimo padaryme. Apklausta teismo posedžio metu eksperte N. M. patvirtino, kad atsakymas ekspertizes akte grindžiamas tik medicininio nepakaltinamumo kriterijaus nenustatymo faktu, o kita charakterizuojanti medžiaga netirta. Be to, ji pažymejo, kad yra isitikinusi, jog ir veikos padarymo metu K. K. sirgo psichikos liga ir todel buvo nepakaltinamas. Po to, pati sau prieštaraudama kategoriškai tvirtino, kad K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, galima remtis teismo posedžio metu, nes parodymai nuoseklus ir jie neleidžia abejoti K. K. psichine busena. Apeliantu manymu, ekspertai, neaptare ekspertizes akte K. K. psichines sveikatos bukles nusikaltimo padarymo metu, pažeide ir anksciau minetu nuostatu 102.3 punkto nuostatas.
Apeliantai nesutinka ir su ekspertes N. M. argumentais, kodel nebuvo atsakyti klausimai: ar K. K. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo laikino psichikos sutrikimo busenoje ir ar K. K. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo liguistoje psichines veiklos sutrikimo busenoje. Mano, kad psichologinis tyrimas turejo buti atliekamas. Atkreipia demesi i tai, kad vertinat dabartine K. K. psichikos bukle psichologas atliko ir tyrima ir dave išvada.
Pažymi, kad psichologo išvada i klausima, ar K. K. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti, yra neišsami ir nepilna. Teigia, kad iš šios išvados lieka neaišku, ar del kuriu nors kitu psichines veiklos sutrikimu K. K. galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Šiuo klausimu psichiatrai iš viso nepasisake.
Taip pat teigia, kad liko neatsakytas ir klausimas, koks yra K. K. intelektas, kokios yra jam budingos individualios psichologines savybes, psichikos trukumai, defektai, anomalijos. Nenustatytas K. K. intelekto koeficientas. Mano, kad iš ekspertizes akto neaišku, ar atsakymui i ši klausima byloje pritruko objektyviu duomenu, ar buvo kitos priežastys Ekspertizes akte apie tai nepasisakyta. Atkreipia demesi ir i tai, kad ekspertai jokiu tyrimo metu gautu rezultatu neinterpretuoja kaip K. K. psichikos trukumu, defektu ir anomaliju, nors to buvo klausiama.
Apeliantai mano, kad klausimas, ar K. K. butinas priverciamuju medicininio pobudžio priemoniu taikymas, buvo atsakytas tik iš dalies. Pažymi, kad ekspertai, laikantis nuostatu 3.3 p., 79 p. reikalavimu, spresti, kur kaltinamasis turi buti perkeltas po ekspertizes ir kokios priverciamosios medicinos priemones jam turi buti skirtos teismo, gali tik atsake i klausima, ar kaltinamasis yra pavojingas sau ar kitiems asmenims. Ekspertizes akte nepasisakyta apie K. K. pavojingumo visuomenei laipsni. Mano, kad šis klausimas nebuvo atsakytas, nes jis ekspertams nebuvo užduotas. Taciau, apeliantu nuomone, ekspertai, esant tokiai situacijai, vadovaudamiesi nuostatu 8.7 p., turejo informuoti ekspertize skyrusia institucija, kad butina išplesti pavestos ekspertizes klausimu rata. Pažymi, kad apklausta teisme eksperte N. M. taip pat nepasisake apie K. K. socialini pavojinguma, nurodydama tik tai, jog šiuo metu jo bukle žymiai pagerejo, nes laiku suteikta medicinine pagalba ir kt.
Apeliantai skunde tvirtina, kad liko neatsakyti ir ekspertams pateikti klausimai: ar K. K. iš anksto gali suplanuoti, logiškai apmastyti savo veiksmus bei elgesi, koks yra K. K. elgesys netiketoje, greitai kintancioje, jam nenaudingoje, frustracineje situacijoje, ar K. K. teisingai suvokia nusikalstamos veikos aplinkybes, ar nera butingas padidintas polinkis fantazuoti. Mano, kad ekspertai, padare išvada, jog i šiuos klausimus atsakineti netikslinga, pažeide nuostatu 103 punkto reikalavimus. Mano, kad ekspertams preziumavus, jog kiekvienas nediferencijuota šizofrenija sergantis asmuo negali iš anksto suplanuoti, logiškai apmastyti savo veiksmus bei elgesi ir adekvaciai elgtis netiketoje, greitai kintancioje, jam nenaudingoje, frustracineje situacijoje, leidžia daryti išvada, kad kiekvienas nediferencijuota šizofrenija sergantis asmuo laikytinas nepakaltinamu ir turi buti visam laikui izoliuotas nuo visuomenes, jei bus nustatyta, jog jis pavojingas. Teigia, kad padarius tokia išvada, galima preziumuoti, jog kaltinamasis niekada negales buti teisiamas. Mano, kad visos šios išvados nera teisingos.
Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad ekspertai nemotyvavo atliktos ekspertizes išvadu.
Ekspertai, atsakydami i jiems pateikta klausima, nurode, kad K. K. šiuo metu serga letine psichikos liga – nediferencijuota šizofrenija, del kurios negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, nesilaike nuostatu 102.7 punkto reikalavimu, kad atlikto tyrimo analize turi buti pagristi tiek diagnostika, tiek ir ekspertizes išvadas bei ekspertu atsakymus i pateiktus klausimus.
Ekspertizes akte, apibendrinant atliktus tyrimus, teigiama, kad atlikto psichologinio tyrimo metu taip pat K. K. konstatuoti mastymo, emociju ir valios sutrikimai, budingi endogeniniam susirgimui. Taciau akto tiriamojoje dalyje aprašant K. K. atlikta psichologini mastymo ir asmenybes tyrima, teigiama, kad tiriamasis užduotis atlieka, darbo tempas normalus, instrukcijas supranta, atlieka apibendrinimo, palyginimo, objektu išskyrimo užduotis, asociacijos konkrecios, formalios, turinio požiuriu gana adekvacios, asociacijos simbolines. Tai, apeliantu manymu, rodo, kad akto aprašomojoje dalyje nefiksuota jokiu objektyviu kriteriju, pagrindžianciu ekspertu išvada, jog K. K. negali suvokti savo veiksmu esmes. Nera jokiu nuorodu, kad del objektyviu faktoriu K. K. negaletu savo veiksmu valdyti – apie K. K. valios ypatybes net neužsiminta. Priešingai, iš jo veikos aprašymo tyrimo metu galima daryti išvada, jog jis pilnai savo veiksmus valdo. Be to, pažymi, kad ekspertai tyrimo metu gautu rezultatu neinterpretuoja kaip K. K. psichikos trukumu, defektu ir anomaliju.
Akto aprašomojo dalyje, kurioje yra aprašyta K. K. psichika, nurodoma, kad jis i pateiktus klausimus atsakineja pagal turini, orientuotas teisingai ir visapusiškai, paaiškina tyrimo tiksla, vengia pasakoti neigiamus faktus, grubiu atminties sutrikimu nekonstatuojama. Apeliantu nuomone, nors šio akto dalyje yra nurodyta, kad K. K. mastymas labai paviršutiniškas, samprotavimai stokoja kryptingumo, dažnai buna absurdiški, neadekvatus, atitruke nuo realybes, labai egocentriški, taciau nera nuorodos, jog butent šios nustatytos savybes yra nesugebejimo suvokti savo veiksmu esmes požymis. Apeliantai daro išvada, kad K. K. gali buti tik žemu intelektiniu gebejimo, kas negaletu buti laikoma psichines ligos požymiu. Atkreipia demesi ir i tai, kad psichologinio tyrimo išvadoje, kaip ir 2003 m. rugsejo 19 d. ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes akte (duomenys neskelbiami), nieko nepasisakyta apie mastymo absurdiškuma, neadekvatuma ir atitrukima nuo realybes.
Apeliantai taip pat mano, kad neatskleidžia, ar K. K. nesuvokia savo veiksmu ir negali ju valdyti, ir stacionarines ekspertizes akte tiriamojoje dalyje pateiktas K. K. elgesio aprašymas. Apeliantu teigimu, nors akte ir yra minimos K. K. kamuojancios garsines haliucinacijos, taciau jos konstatuojamos tik jo paties paaiškinimu pagrindu. Pažymima, kad objektyviai konstatuota tik nemiga. Jokiu garsiniu haliucinaciju pasireiškimo faktu objektyviai neužfiksuota. Taip pat nera jokiu objektyviu stebejimo duomenu apie minciu antpludžius arba tuštumos jausma.
Apeliantai daro išvada, kad akto aprašomojoje dalyje nera nuorodu i jokius objektyviai fiksuotus požymius, kurie galetu pagristi ekspertu teigini, jog K. K. nesugeba suvokti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Ekspertai diagnozave liga – nediferencijuota šizofrenija padare išvada, kad K. K. nesugeba suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Tokiu budu ekspertai nustate tik medicinini nepakaltinamumo kriteriju, konstatavo, kad yra ir teisinis kriterijus.
Skunde taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad ekspertizes akte, pagrindžiant diagnoze, nenurodyta iš kur žinoma, kad K. K. motina buvo dirgli, nenuspejamo elgesio, jog K. K. nuo vaikysteje buvo nervingas, jautrus, pradejes lankyti mokykla pastebetas jo nenoras mokytis.
Apeliantu teigimu, abejoti atliktos ekspertizes pagristumu leidžia liudytoju parodymai, kita bylos medžiaga. Apklausti liudytojais V. N. ir D. N. parode, kad K. K. buvo paslaugus, mandagus, doras, tvarkingas. K. K. tevas teismo posedžio metu parode, kad pakeitus K. K. kardomaja priemone, šis pradejo lankyto mokykla, pamoku nepraleidinejo, jam mokslai sekesi neblogai, mokytojai juo nesiskunde. Taciau ekspertai konstatavo priešingai. Nurode, kad K. K. negali suvokti savo veiksmu ir juos valdyti. Todel apeliantai mano, kad ekspertizes aktas yra ydingas ir juo negali buti grindžiama teismo nutartis. Atkreipia demesi i tai, kad ekspertams nebuvo pateikta K. K. charakteristika iš pastarojo paskutines lankytos mokyklos.
Apeliantai mano, kad jeigu tiketi, jog K. K. šiuo metu serga nediferencijuota šizofrenija, tai atsižvelgiant i padarytos veikos pavojingumo, pastarajam yra paskirtos per lengvos priverciamosios medicinos priemones. Rekomenduodama, kokias priemones reiketu K. K. skirti, eksperte nurode, kad K. K. elgiasi nepriekaištingai, jo bukle yra pagerejusi. Apeliantai mano, kad tokia charakteristika visiškai nerodo, kad K. K. yra socialiai nepavojingas, nes ir iki nusikaltimo padarymo jis buvo charakterizuojamas kaip paslaugus, mandagus.
Apeliantai skunde nesutinka ir su K. K. veikos kvalifikacija. Mano, kad teismo nustatytos aplinkybes neatininka faktiniu bylos aplinkybiu. Pažymi, kad M. K. nuosekliai parode, jog pinigai buvo pagrobti iki pasikesinimo ji nužudyti ir, kad i ji buvo pasikesinta, kai jis tai pastebejo ir, itardamas (duomenys neskelbiami) iš pradžiu kreipesi i (duomenys neskelbiami), o veliau, šiam atejus su tariamu (duomenys neskelbiami) pas ji i namus, ir i pastaraji. Šiuos M. K. parodymus pilnai patvirtino ir V. N. , ir K. K. . Apelianto nuomone, esant tokioms aplinkybems, K. K. veika turejo buti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 22 str., 129 str. 2 d. 9 p., kaip realioji nusikaltimu sutaptis.
Apeliantu nuomone, atskleidžiant nusikalstamos veikos motyvacija ir tikslus, buvo butina ištirti, kodel K. K. mane, kad beverte moneta yra labai vertinga. Tai, apeliantu manymu, galima buvo nustatyti apklausus N. K. ir N. G. , kurie galejo pateikti laiška.
Teismo posedyje apeliacine tvarka nukentejusiojo M. K. atstove pagal istatyma N. G. ir atstovas pagal istatyma A. G. praše tenkinti ju apeliacini skunda, prokuroras ir gyneja praše apeliacini skunda atmesti.
Nukentejusiojo M. K. atstoves pagal istatyma N. G. ir atstovo pagal igaliojima A. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino irodyta, kad K. K. padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir atsižvelgdamas i šioje byloje atliktos kompleksines teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes išvadas, taip pat išklauses teisiamajame posedyje ekspertes – psichiatres paaiškinimu, patikrines aplinkybes, turincias esmines reikšmes sprendžiant del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo K. K. , ivertines K. K. padarytos baudžiamojo istatymo uždraustos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, padare išvada, kad K. K. po veikos padarymo susirgo ir šiuo metu serga letine psichikos liga – nediferencijuota šizofrenija, del kurios negali suprasti savo veiksmu esmes bei ju valdyti ir jam taikytinos priverciamosios medicinos priemones: stacionarinis stebejimas bendrojo režimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustate faktines baudžiamojo istatymo uždraustos veikos, kuria darant bendrininkavo K. K. , aplinkybes, tinkamai ivertino irodymus ir padare motyvuotas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu juridinio ivertinimo. K. K. veika kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dali, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkta ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dali, nera jokio pagrindo. Byloje surinktais irodymais (V. N. parodymais ir kita bylos medžiaga) nustatyta, kad K. K. pasikesino nužudyti M. K. siekdamas užvaldyti turta. K. K. , paemes peili, perpjove M. K. 2-3 kartus kakla, po to iš karto nubego i kambari, iš kur paeme senovine moneta bei pinigus ir išejo (t.2, b.l. 173).
Taciau apeliacines instancijos teisme iškilo abejoniu del pirmosios instancijos teismo išvados del K. K. psichines bukles, jo pavojingumo visuomenei ir priverciamosios medicinos priemones taikymo pagristumo ir teisetumo. Kompleksines teismo psichiatrines – psichologines ekspertizes akte konstatavus, kad K. K. šiuo metu serga letine psichikos liga – nediferencijuota šizofrenija, del kurios negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, rekomenduojant K. K. priverstini gydyma psichiatrijos ligonineje bendrojo stebejimo salygomis, nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai atsakyta i klausima ar K. K. pavojingas visuomenei, nenurodyta kokiomis salygomis K. K. turi buti gydomas, ši klausima vienasmeniškai sprende teisiamajame posedyje apklausta eksperte, ekspertizes akto aprašomojoje dalyje nera jokiu nuorodu i objektyviai fiksuotus požymius, kurie galetu pagristi išvada, jog K. K. nesugeba suvokti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, netirta K. K. charakterizuojanti medžiaga, esanti byloje, pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertes paaiškinimai prieštaringi. Todel nagrinejant byla apeliacine tvarka, siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, verciancias abejoti ekspertizes akto pagristumu, pašalinti kitus ekspertizes akto trukumus keliamus apeliaciniame skunde, buvo paskirta nauja teismo psichiatrine - psichologine ekspertize. Šios ekspertizes metu ekspertu komisija atliko K. K. psichiatrini - psichologini ištyrima ir konstatavo, kad K. K. baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga letine progresuojancia psichikos liga - nediferencijuota šizofrenija, del kurios negalejo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. K. K. elgesys priklauso nuo jam diagnozuojamo letinio progresuojancio psichikos sutrikimo eigos, vyraujanciu kliedesiu bei haliucinaciju intensyvumo, afektu kaitos, jis neprognozuojamas, taciau ji galima koreguoti pastoviai vartojant palaikomaji gydyma. K. K. rekomenduojama taikyti priverciamasias medicinos priemones ir skirti priverstini gydyma psichiatrineje ligonineje bendro stebejimo salygomis. Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas teismo psichiatras ekspertas kategoriškai patvirtino šias ekspertizes išvadas. Todel, kolegijos nuomone, esant tokioms teismo psichiatrines - psichologinems ekspertizes išvadoms, kurios iš esmes neprieštarauja pirmosios byloje atliktos teismo psichiatrines-psichologines ekspertizes išvadoms, tik jas patikslina, priverciamuju medicinos priemoniu: stacionarinio stebejimo bendrojo režimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje taikymas K. K. yra aiškiai pagristas. Apeliacinio skundo ribose nutartis yra teiseta ir pagrista.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 6 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nukentejusiojo M. K. atstoves pagal istatyma N. G. ir atstovo pagal igaliojima A. G. apeliacini skunda atmesti.
Kolegijos pirmininke Regina Gaudutiene
Teisejai: Jonas Algimantas Venckus
Linas Šiukšta