Civilinė byla Nr. e2-1070-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00108-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla uždarajai akcinei bendrovei „Kibiras“, tretieji asmenys Slipest OU, uždaroji akcinė bendrovė „Virginijus ir ko“ ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo.
2. Pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau – VSDFV) pareiškimu prašė UAB „Kibiras“ (toliau – ir bendrovė) iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė nemoka privalomųjų socialinio draudimo įmokų, jos įsiskolinimas sudaro 17 181,13 Eur. 2018 m. birželio 13 d. ir 2019 m. sausio 16 d. sprendimais bendrovės turtui – transportui ir gamybos įrenginiams, pritaikytas priverstinis įkeitimas. Paskutinis bendrovės mokėjimas 2018 m. gruodžio 5 d. – 7,10 Eur, 2019 m. balandžio 23 d. duomenimis, dirba tik du darbuotojai (direktorė ir finansininkė), visi kiti darbuotojai atleisti. Bendrovė neatsiskaito su VSDFV ilgiau nei dvylika mėnesių, t. y. nevykdo įsipareigojimu, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Pareiškėja UAB „Kibiras“ direktorė R. K. pareiškimu prašė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“. Nurodė, kad bendrovė 2017-2018 metais veiklą (plastikų ir plastikinių gaminių gamyba) vykdė pelningai, tačiau šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl yra nepajėgi laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Pagrindinė bendrovės finansinių sunkumų priežastis – per didelė žaliavos kaina ir nepastovus žaliavos tiekimas perdirbimui. Bendrovė 2019 m. kovo 1 d. su UAB „Utenos senjorai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, tokiu būdu optimizavo gamybos sritį. Taip pat bendrovė 2019 m. balandžio 16 d. su UAB „Ecologus“ ir 2019 m. balandžio 25 d. su UAB „Krisminda“ pasirašė Atliekų perdirbimo paslaugų teikimo sutartis, kurios garantuoja per mėnesį apie 55 000 Eur pajamų. Pareiškėja nurodė, kad bendrovė atitinka visas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje nustatytas restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas bendrovės restruktūrizavimo procesui pradėti.
4. VSDFV atsiliepime į bendrovės direktorės pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas verslo planas yra deklaratyvus, neatitinkantis ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Bendrovės pateiktos sutartys su UAB „Ecologus“, UAB „Krisminda“ ir UAB „Utenos senjorai“ kelia abejonių dėl jų realumo. Bendrovėje dirba tik du darbuotojai (direktorė ir vyr. finansininkė), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės galimybės vykdyti sudarytas sutartis. Be to, egzistuojančios darbų sutartys ir pajamos iš jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo bei skolų grąžinimo kreditoriams, nes pagal balansą skolos viršija pusę bendrovės turimo turto vertės. Bendrovė neturi debitorinių skolų, kurias atgavus, būtų dengiamas įsiskolinimas kreditoriams. Nepateikta informacija apie pačios bendrovės, atsakingų asmenų, iš jų ir dalyvių, indėlį į bendrovės gyvybingumo atkūrimą. VSDFV teigimu, bendrovė neturiu realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus – atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, nemokami mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės, todėl bendrovei keltina ne restruktūrizavimo, o bankroto byla.
5. Bendrovė atsiliepimu nesutiko su VSDFV pareiškimu. Nurodė, jog pateikti finansiniai duomenys patvirtina, kad bendrovė yra moki, tačiau šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos siekiama išspręsti restruktūrizavimo procese. Bendrovė vykdo veiklą, turi nebaigtų vykdyti sutarčių ir užsakymų, taip pat yra pasirišusi ir naujų sutarčių. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas labiau atitiktų bendrovės ir jos kreditorių interesus, nes būtų išsaugota bendrovės veikla, atkurtas mokumas, atsiskaityta su kreditoriais, sukurta naujų darbo vietų, toliau tęsiama veikla, kuri yra reikšminga aplinkosaugos srityje.
6. Trečiasis asmuo Slipest OU atsiliepimu prašė bendrovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad yra bendrovės kreditorius, bendrovė savo įsipareigojimų nevykdo, todėl šiuo metu turi 6 245,09 Eur dydžio reikalavimą.
7. Trečiasis asmuo UAB „Virginijus ir ko“ prašė bendrovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad yra kreditorius, nes Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimu trečiajam asmeniui iš bendrovės priteista 4 155,43 Eur skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų, tačiau sprendimas nėra vykdomas.
8. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ nesutinka dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo ir prašo jai iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. bendrovei suteikė 457 000 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas yra suėjęs (2019 m. kovo 5 d.), tačiau dalis kredito nėra grąžinta. Bendrovės neįvykdyti įsipareigojimai bankui sudaro 56 407,64 Eur. Pagal pateiktas finansines ataskaitas matyti, kad bendrovės pardavimo apimtys mažėja, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo. Darbuotojų skaičius yra sumažėjęs iki 2, o su tokiu darbuotojų skaičiumi bendrovė negali generuoti pakankamai pajamų skolų aptarnavimui, todėl skolos sparčiai didėja. Bendrovės restruktūrizavimas neturi prasmės, todėl siekiant tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesų apsaugos, bendrovei keltina bankroto byla. Be to, restruktūrizavimo plano metmenys yra netikslūs ir neatspindi realios bendrovės finansinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“.
10. Teismas, vertindamas bendrovės mokumą, nustatė, kad pagal 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenis bendrovė turėjo 542 992 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 370 441 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 255 548 Eur. Minėtu metu bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 177 570,67 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VSDFV 2019 m. gegužės 21 d. duomenimis siekė 18 594,98 Eur, tretiesiems asmenims AB Šiaulių bankas – 56 407,64 Eur, Slipest OU – 6 245,09 Eur, UAB „Virginijus ir ko“ – 4 155,43 Eur. Teismo vertinimu, bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas nustatė, kad bendrovė šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, tačiau turi sudarytų sutarčių dėl atliekų perdirbimo paslaugų teikimo, o tai gali užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklą bei stabilias pajamas. Nors bendrovėje dirba tik du asmenys, tačiau nepateikta neginčijamų duomenų, kad bendrovės sudaryta jungtinė veiklos sutartis su UAB „Utenos senjorai“, kurioje dirba 14 darbuotojų, yra aiškiai nesąžininga, ir nepaneigta, kad abi įmonės, kooperuodamosi turimą turtą ir žmogiškuosius išteklius, negalės vykdyti plastiko perdirbimo veiklos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Ta aplinkybė, jog įmonėse dirba susiję asmenys, neįrodo sudarytų sutarčių nesąžiningumo ar tariamo, apsimestinio sandorio sudarymo.
11. Teismo vertinimu, bendrovės pateikti restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta informacija apie bendrovę, jos veiklą, turtą, teismuose nagrinėjamas bylas, kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, nurodytos priežastys, dėl kurių bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, išdėstytas verslo planas, kuriuo remiantis bendrovė sieks atkurti mokumą. Metmenyse taip pat nurodyta, kad bendrovė planuoja tęsti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirašytų sutarčių vykdymą, ieškoti naujų klientų, kreditoriams pritarus, iš uždirbtų lėšų investuoti į papildomos įrangos įsigijimą iki 25 000 Eur, kas leistų gamybinius pajėgumus padidinti apie 40 proc. Restruktūrizavimo laikotarpiu planuojama sumažinti veiklos kaštus, optimizuoti gamybinius procesus, taip pat vykdyti veiklos optimizavimą. Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės gali būti vertinamos kaip pakankamos priemonės restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai iš esmės iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo nebus pažeisti, be to, kreditoriai, sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, galės išreikšti savo nuomonę, svarstant konkrečius su jo įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas bendrovės restruktūrizavimo procesas. Nors vieni iš didžiųjų kreditorių VSDFV ir AB „Šiaulių bankas“ nepritaria bendrovės restruktūrizavimui, tačiau jų finansiniai reikalavimai yra užtikrinti bendrovės turtu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes kiti kreditoriai prieštaravimų teismui nepateikė. Vertindamas, kad bendrovė atitinka įstatyme nurodytas pradines sąlygas, teismas bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Pareiškėja VSDFV (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui, t. y. tikrosios bendrovės turto vertės, realių pradelstų įsipareigojimų bei bendrovės veiklos vykdymo realumo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11.2. Bendrovės skola VSDFV biudžetui 2019 m. gegužės 21 d. sudaro 18 594,98 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Bendrovė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, todėl ji negali būti restruktūrizuojama.
11.3. Teismas bendrovės mokumą nustatė, remdamasis bendrovės vadovės sudaryto balanso duomenimis, tačiau abejonės kyla dėl realios turto vertės. Bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ilgalaikio turto būklės sąraše likutinė ilgalaikio turto vertė nurodyta 170 887,65 Eur, o 2019 m. kovo 31 d. balanse ilgalaikis turtas įvertintas 266 004 Eur. Lieka neaišku, kokį turtą bendrovė, patirdama sunkumus, įsigijo. Minėtame balanse nurodyta, kad bendrovė turi 214 599 Eur atsargų, tačiau teismas nesiaiškino, kokia yra reali jų vertė ir ar atsargos realiai egzistuoja. Balanse taip pat nurodyta, kad bendrovės trumpalaikis turtas sudaro 276 988 Eur, nors 2018 m. gruodžio 31 d. balanse buvo nurodyta, kad 192 198 Eur (atsargos padidėjo 107 322 Eur). Apeliantė, siekdama apžiūrėti jai įkeistą bendrovės turtą bei įvertinti jo būklę, 2019 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į bendrovės vadovę, tačiau galimybė jį apžiūrėti nebuvo suteikta. Tokie bendrovės veiksmai kelia įtarimų dėl turto būklės, vertės ir realumo.
11.4. Iš finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovės pardavimo apimtys stabiliai mažėja, o lyginant 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 31 d. balansų duomenis – mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo 43 proc. Iš 2019 m. kovo 1 d. kreditorių sąrašo matyti, kad pradelstos skolos sudarė 52,2 proc. visų kreditorinių įsiskolinimų. Todėl trys egzistuojančios darbų sutartys ir pajamos iš jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo bei skolų grąžinimo.
11.5. Bendrovėje dirba du darbuotojai (direktorė ir vyr. finansininkė), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl galimybės vykdyti sudarytas sutartis. Junginės veiklos sutartis sudaryta su įmone – UAB „Utenos senjorai“, kurios akcininkas ir vadovas yra bendrovės vadovės vyras.
11.6. Į bylą nepateiktas bendrovės debitorių sąrašas, teismas jo neišreikalavo, nors debitorinių skolų egzistavimas visada kelia pagrįstų abejonių.
11.7. Bendrovė veiklos nebevykdo, tai patvirtina 2019 m. birželio 3 d. surašytas UAB „Kibiras“ veiklos nevykdymo aktas. Be to, bendrovės vadovė, būdama ir 100 proc. akcininke, 2019 m. birželio 3-4 d. pardavė visas bendrovės akcijas. Tai patvirtina UAB „Kibiras“ 2019 m. birželio 3 d. pranešimas.
11.8. Bendrovė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamų tikslų. Restruktūrizavimo plano metmenų negalima apibūdinti plano gairėmis. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, tęstinio pobūdžio ir vis gilėjantys, nemokami mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, o pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto vertės.
2. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus; nepriimti apeliantės teikiamų naujų įrodymų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes apeliantė tinkamai neišanalizavo bendrovės pateiktų dokumentų, kurie yra teisingi ir aktualūs 2019 m. kovo 31 d.
12.2. Bendrovė turimo turtą ir jo vertę grindė 2019 m. kovo 31 d. Ilgalaikio turto sąrašu, kurį lyginant su 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąrašu, matyti, kad programinė įranga nusidėvėjusi, transporto priemonių, mašinų ir įrengimų bei kito ilgalaikio turto vertė sumažėjusi, tik pastatų ir statinių vertė yra padidėjusi. Bendrovės turimų atsargų vertė išaugo, nes prie atsargų įsigijimo savikainos buvo pridėta (apskaityta) tiesiogiai su jų įsigijimu susijusios išlaidos, kurios didina žaliavos vertę (savikainą).
12.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nepateikti duomenys apie debitorius, nes jų sąrašas į bylą buvo pateiktas.
12.4. Bendrovei nebuvo įteiktas 2019 m. gegužės 29 d. raštas dėl turto apžiūros, todėl bendrovė neturėjo galimybės leisti apžiūrėti apeliantei įkeisto turto.
12.5. Bendrovė yra moki, pelningą veiklą vykdanti įmonė. Teismas tinkamai įvertino bendrovės turimo turto mase, jo vertę, turimus ir pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Vien tai, kad junginės veiklos sutartį sudarė susiję asmenys, nesuponuoja šios sutarties šalių nesąžiningumo, nes neįrodyta, jog šia sutartimi būtų pažeisti kreditorių interesai. Jungtinės veiklos sutartis su UAB „Utenos senjorai“ sudaryta siekiant optimizuoti gamybos sritį, nes šiuo metu bendrovėje nebedirba už gamybą atsakingi darbuotojai, o UAB „Utenos senjorai“ dirba 14 darbuotojų.
12.6. Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl objektyvių priežasčių – dėl įsiskolinimo už elektros energiją, todėl jos tiekimas nuo 2019 m. gegužės 13 d. buvo nutrauktas. 2019 m. birželio 1 d. pasirašyta nauja elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, o atnaujinus elektros tiekimą, bendrovė tęs veiklos vykdymą.
12.7. Teisės aktai nedraudžia ir neapriboja akcininko teisių disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiomis akcijomis ir tai neturi jokios įtakos restruktūrizavimo procesui, kuris dėl šių aplinkybių nėra stabdomas.
3. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti., priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas turėjo vertinti visus turimus duomenis apie bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, o ne vien tik vadovautis bendrovės balanso duomenimis, kurie neatitinka kitų byloje esančių duomenų.
13.2. Bendrovės skola trečiajam asmeniui sudaro 56 407,64 Eur. Atsižvelgiant į bendrovės turimus skolinius įsipareigojimus tiek apeliantui, tiek kitiems kreditoriams, darytina išvada, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, ir jų išspręsti, neiškėlus bankroto bylos, yra neįmanoma.
13.3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrovės mokumo. Bendrovė turi visus bankrutuojančios įmonės požymius, o jos finansinė padėtis yra tokia, kad nei savo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nei einamųjų mokėjimų negali vykdyti ir jų negalės vykdyti ateityje.
13.4. Kyla pagrįstos abejonės dėl galimybių vykdyti bendrovės sudarytas sutartis. Trys sudarytos darbų sutartys ir pajamos iš jų negali užtikrinti einamųjų įmokų mokėjimo, kai bendrovėje dirba vos du darbuotojai – direktorė ir vyr. finansininkė.
13.5. Teismas neįvertino bendrovės veikos vykdymo realumo, nes bendrovės veiklos nevykdo, o nesant jos mokumui nustatyti reikalingos detalios informacijos apie turtą, debitorius, kreditorius, iš esmės nemokiai bendrovei restruktūrizavimo byla negali būti keliama.
13.6. Prašo priimti naujus įrodymus – bendrovės atsargų fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog bendrovės balanse nurodyta turto vertė ir reali jo vertė akivaizdžiai skiriasi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Kibiras“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Apeliantė, bendrovė ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ kartu su procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto būklės sąrašą, 2019 m. gegužės 29 d. raštą „Dėl įkeisto turto apžiūros“, UAB „Kibiras“ veiklos nevykdymo aktą, UAB „Kibiras“ 2019 m. birželio 3 d. pranešimą dėl bendrovės akcijų pardavimo, 2019 m. gegužės 16 d. pranešimą apie elektros nutraukimą, 2019 m. birželio 1 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, bendrovės atsargų fotonuotraukas.
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą pateikti dokumentai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be to, pateiktais įrodymais, grindžiami procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodomų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo bei į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus naujus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų
9. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai. Taigi, įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė atitinka restruktūrizavimo bylos iškėlimui ĮRĮ numatytas sąlygas – bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme; pateikti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ įstatymo reikalavimus, o juose nurodytos priemonės gali būti vertinamos kaip pakankamos restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka apeliantė ir trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, su jomis sutikti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bendrovės finansinės padėties vertinimo
11. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – teismui padarius išvadą dėl įmonės nemokumo. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės finansinę padėtį, vadovavosi į bylą pateiktu 2019 m. kovo 31 d. balansu bei šiai datai pateiktu pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenimis bendrovės turimo turto vertė sudarė 542 992 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas 266 004 Eur, trumpalaikis turtas 276 988 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 370 441 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 225 548 Eur. Iš byloje esančio kreditorių sąrašo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai siekė 177 570,67 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų duomenų sprendė, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės statuso (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai pagal byloje esančius įrodymus nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės poziciją, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos esminės aplinkybės – tikroji bendrovės turto vertė, pradelstų įsipareigojimų ir veiklos vykdymo realumas, pripažįsta pagrįsta (CPK 185 straipsnis).
13. Kaip pirmiau minėta, 2019 m. kovo 31 d. balanse bendrovės turimo ilgalaikio turto vertė nurodyta 266 004 Eur. Apeliantei pateiktame bendrovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ilgalaikio turto būklės sąraše likutinė bendrovės ilgalaikio turto vertė nurodyta 170 887,65 Eur. Apeliantė kelia abejones dėl šio turto būklės, vertės ir jo realumo. Šių abejonių pagrįstumą patvirtina ir restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktoje bendrovės 2017-2019 metų veiklos finansinėje analizėje nurodytos aplinkybės, kad bendrovės turtas nuo 2017 metų mažėjo ir to priežastis – dalies ilgalaikio turto pardavimas, avarijos metu sudaužytas sunkvežimis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti dėl atsakovės balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės pagrįstumo. 2019 m. kovo 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės turimo trumpalaikio turto vertė – 276 988 Eur, kurį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 214 599 Eur sumai, o per vienerius metus gautinos sumos – 55 415 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 4 308 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 772 Eur. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovės trumpalaikis turtas sudarė 192 198 Eur (atsargos 144 045 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 44 689 Eur). Taigi, bendrovės trumpalaikį turtą sudaro iš esmės atsargos ir debitoriniai įsiskolinimai, kuris per tris mėnesius žymiai išaugo, nepaisant bendrovės deklaruojamų laikinų finansinių sunkumų.
15. Teismų praktikoje, vertinant bendrovės gautinas sumas (debitoriniai įsiskolinimai), preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie galimybes išieškoti ir / ar grąžinti bendrovei debitorines sumas, tokių galimybių pirmosios instancijos teismas ir nevertino. Bendrovė nepateikė nei teismo sprendimų, nei sudarytų taikos sutarčių, nei skolų dengimo grafikų ar jų suderinimo aktų. Nors su restruktūrizavimo plano metmenimis yra pateiktas 2019 m. kovo 31 d. bendrovės debitorių sąrašas, tačiau iš jo nėra galimybės nustatyti tokių sumų disponavimo realumu. Vien šio sąrašo pateikimas nepatvirtina realių galimybių bendrovei atgauti jame nurodytas skolas, be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendrovė aktyviais veiksmais siektų šių skolų susigrąžinimo. Juo labiau kad iš finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovės debitoriniai įsiskolinimai tik didėja – 2017 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 38 182 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 44 689 Eur, o 2019 m. kovo 31 d. – 55 415 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovė nepagrindė debitorinių skolų išieškojimo realumo, be to, praktikoje tokių skolų susigrąžinimas visa apimtimi yra abejotinas ir pakankamai komplikuotas.
16. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų apie jai priklausančias atsargas bei jų realias vertes, t. y. byloje nėra duomenų, kad bendrovė realiai disponuotų balanse nurodomomis 214 599 Eur vertės atsargomis (nepateikti apeliantės disponuojamų atsargų sąrašai). Iš trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota bendrovei priklausančio turto – prekių atsargų, būklė, kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės balanse nurodomos jų vertės.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrovės turimo turto vertę padaryta, neišsiaiškinus, ar 2019 m. kovo 31 d. bendrovės balanse nurodyto turto vertė atitinka jo tikrąją (realią) vertę. Kaip minėta, tam, kad būtų išsiaiškinta bendrovės reali turtinė padėtis, teismas turi nustatyti ne tik pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, bet ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę (šios nutarties 21 punktas). Nesant duomenų apie realiai bendrovei priklausantį turtą, negalima išvada, kad bendrovės nurodomi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2019 m. kovo 1 dienai 177 570,67 Eur) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. byloje esančių duomenų nepakanka bendrovės mokumui konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog bendrovė iki šiol veikė pelningai, nesudaro pagrindo priešingos išvados konstatavimui.
18. Nors bendrovė nurodo, kad ji nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, turi sudarytas dvi atliekų perdirbimo paslaugų teikimo sutartis – 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. balandžio 25 d., bei 2019 m. kovo 1 d. Jungtinės veiklos sutartį, tačiau vien šis faktas pats savaime nelemia išvados, jog bendrovė vykdo veiklą bei yra moki. Be to, bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad dėl įsiskolinimo atjungus elektros energijos tiekimą, bendrovės veikla buvo sustabdyta, o veiklos vykdymas bus tęsiamas atnaujinus elektros tiekimą. Taigi, bendrovė neneigia, kad iš esmės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jos sudarytos sutartys dar nebuvo vykdomos, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos sutartys užtikrina tolimesnę bendrovės veiklą bei stabilias pajamas. Juo labiau kad bendrovėje yra tik du apdrausti asmenys (darbuotojai) – direktorė ir vyr. finansininkė. Be to, bendrovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad bendrovė toliau tęsia ūkinę – komercinę veiklą bei pradėjo vykdyti pirmiau minėtas sutartis.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų procesinių priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su bendrovės mokumo būklės nustatymu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra moki, padaryta nesant pakankamų duomenų, neištyrus ir neįvertinus šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.
Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo
20. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi, įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Siekiant restruktūrizavimo proceso, turėtų būti pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti. Pažymėtina, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.
21. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, o juose numatytos priemonės gali būti vertinamos kaip pakankamos priemonės restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino bendrovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis.
22. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia, kad jo metu gali būti pakeista ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių, jas jungiant ar skaidant, turtas, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai. Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatomos priemonės yra susijusios su vykdytos veiklos tęsimu, naujų klientų paieška, investavimu į papildomos įrangos įsigijimą, tačiau nenumatytas nei bendrovės veiklos (struktūros) pertvarkymas, nei papildomų veiklos finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, kreditų, paskolų ir/ar investicijų gavimas, įstatinio kapitalo didinimas ir kt.), todėl abejotinos bendrovės ateities perspektyvos. Šias abejones sustiprina ir nutarties 28 punkte nurodytos aplinkybės.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės sudarys sąlygas bendrovei sumokėti skolas kreditoriams, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Nors restruktūrizavimo plano metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę – komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar bendrovė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę – komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai neištyręs byloje esančių įrodymų ir neįvertinęs esminių bylos aplinkybių, padarė faktinio ir teisinio pagrindimo stokojančias išvadas dėl bendrovės mokumo ir pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą egzistavimo. Visapusiškas bylos duomenų ištyrimas ir įvertinimas gali lemti priešingą pirmosios instancijos teismui padarytai išvadą. Atsakovės (ne)mokumo klausimo išsprendimas yra esminis byloje, kurioje prašoma tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo. Nesant duomenų apie realiai bendrovei priklausantį turtą, negalima išvada, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. byloje esančių duomenų nepakanka apeliantės mokumui konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo / bankroto bylos bendrovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo / bankroto bylos iškėlimo ir siekdamas nustatyti šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, privalo pareikalauti, kad bendrovė pateiktų įrodymus, pagrindžiančius byloje esančių finansinės atskaitomybės duomenų tikrumą (realumą), t. y. turimo trumpalaikio turto (atsargų) sąrašus/sudėtį, jo vertę, duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas ir jų gavimo (išsiieškojimo) galimybes, patikslintus pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašus bei kitus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės finansinę padėtį, jos veiklos vykdymo realumą bei perspektyvas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo / bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Kibiras“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Aldona Tilindienė