Administracinė byla Nr. eAS-663-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04737-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. (B. S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 24S189037, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760212295 (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo vykdymą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą; netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas susidariusia situacija, kuomet, dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatų, pareiškėjas, turtintis legalų pragyvenimo šaltinį, mokantis mokesčius, nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui ir oficialiai dirbantis Lietuvoje, yra priverstas nutraukti darbo santykius ir išvykti iš šalies, o Lietuvos įmonė dėl aukščiau nurodytos situacijos neabejotinai patirs finansinių nuostolių.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vertinti kaip hipotetinio pobūdžio, susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudarantys pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas priminė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017 ir kt.).

Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrindė objektyviais įrodymais, jog jam bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. 

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo vykdymą. 

Pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. gruodžio 20 d. yra sudaręs darbo sutartį su mažąja bendrija „Ausmila“, kuri įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 9 d. Be to, nuo 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjas turi teisę vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, kas taip pat užtikrina jam lėšas pragyvenimui Lietuvoje. Pareiškėjas augina du mažamečius vaikus, todėl jam praradus darbą Lietuvoje šeima patirs ženklių finansinių nuostolių. 

Pareiškėjas nesutinka su teismo nutarties argumentu, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas nėra verčiamas palikti šalį ir nurodo, kad užsieniečiui pačiam geranoriškai neišvykus iš Lietuvos bus surašomas grąžinimo sprendimas, kurio neįvykdžius grės deportacija ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas akcentuoja, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas susidariusia situacija, kuomet, dėl pasikeitusių UTPĮ nuostatų (UTPĮ 139 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas, turtintis legalų darbą, mokantis mokesčius, nekeliantis grėsmės nacionaliniam saugumui, yra priverstas nutraukti darbinius santykius, dėl ko tiek jis pats, tiek jo šeima patirs didelės turtinės žalos.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

Atsakovas pritaria teismo vertinimui, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę. Visi pareiškėjo argumentai yra susiję su nepatogumais, kuriuos gali patirti pareiškėjas, o tai nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, jog jam bus padaryta didelė, neatitaisoma žala.

Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad jam geranoriškai neišvykus iš Lietuvos bus priimtas sprendimas dėl grąžinimo, kurio neįvykdžius grės deportacija ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  ( toliau - ir LVAT) 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo argumentas, jog turės išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta žala. Pareiškėjo tvirtinimas, kad jis patirs didelių finansinių nuostolių yra hipotetinis. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjai neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartie dalis paliekama nepakeista

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. (B. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

                                        Dainius Raižys 

                                                                Egidijus Šileikis