Pranešėja R. Bartašienė                                        Civilinė byla Nr. 2S-255-357/2010

Teisėja L. Muchtarovienė                                      Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 125.11.3                   

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „VK Transportas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Kreditorė J. B. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „VK Transportas“. Pareiškimo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. priėmė teismo įsakymą. Skolininkas UAB „VK Transportas“ teismui pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad skolininkui
teismo įsakymas su kreditoriaus pareiškimu įteiktas 2009-12-22 (administratorei R. V.), tokiu atveju skolininkas iki 2010-01-11 turėjo pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, tačiau to nepadarė per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą. Iš voko, kuriuo buvo siųsti skolininko prieštaravimai, matyti, kad jie išsiųsti 2010-01-12, t. y. praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų terminą. Teismas nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad skolininkas neprašė termino atnaujinti, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir atiduotas kreditoriui kaip vykdomąją galią turintis dokumentas.

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „VK Transportas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį bei atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir priimti prieštaravimus.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pateikti prieštaravimus pirmosios instancijos teismui skolininkas pavėlavo 1 dieną dėl svarbių priežasčių. UAB „VK Transportas“ direktorius V. K. turi 100 procentų akcijų paketą ir yra vienintelis įmonės vadovas. Nuo 2009-12-18 iki 2010-01-11 direktorius buvo komandiruotėje Belgijoje tarnybiniais reikalais. Į darbą direktorius atvyko tiktai 2010-01-12 ir tuoj pat pasirašė prieštaravimus dėl J. B. pareiškimo bei priimto pirmosios instancijos teismo įsakymo. Kadangi skolininkas nesinaudojo profesionalaus teisininko paslaugomis, o įmonė teisininko neturi, tai skolininkas tiesiog neturėjo jokios galimybės pateikti teismui prieštaravimus. Vienintelis asmuo įmonėje, kuris gali pasirašyti dokumentus, yra direktorius. Manytina, kad komandiruotė į užsienį yra svarbi priežastis, leidžianti prašyti atnaujinti praleistą prieštaravimams pateikti terminą. Skolininkas nepateikė pirmosios instancijos teismui kartu su prieštaravimais pavėlavimą pateisinančius dokumentus, nepaprašė atnaujinti terminą prieštaravimui paduoti, nes nežinojo ir nesuprato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų. Manytina, kad priimtas teismo įsakymas yra neteisingas ir neteisėtas, kreditorė nepateikė teismui dokumentų, įrodančių, kad bendrovė jai yra skolinga priteistą sumą pinigų, kreditorė elgėsi nesąžiningai ir pasinaudojo situacija, kai bendrovės direktorius buvo komandiruotėje.

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė J. B. nurodo, jog su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą, nepriimti naujų skolininko įrodymų. Atsiliepime nurodoma, kad teismo įsakymas su kreditorės pareiškimu skolininkui buvo įteiktas tinkamai 2009-12-22, tačiau skolininkas UAB „VK transportas“ praleido terminą prieštaravimams pateikti bei nepateikė prašymo atnaujinti šio termino. Todėl teismo įsakymas tapo įsiteisėjusiu ir vykdomąją galią turinčiu dokumentu. 2010-01-13 įsiteisėjusį teismo įsakymą kreditorė perdavė vykdymui antstoliui. Kreditorė taip pat kategoriškai nesutinka su skolininko teiginiais, išdėstytais 2010-01-12 prieštaravime, kad jai priklausantį atlyginimą ji pati savavališkai pasiėmė iš įmonės kasos ir nepasirašė žiniaraštyje. Be to, skolininko UAB „VK transportas“ direktoriaus pateikti nauji įrodymai, jog jis buvo išvykęs į Belgiją nuo 2009-12-18 iki 2010-01-11 pirkti automobilių, yra tikrovės neatitinkantys.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (LR CPK 329, 330 str.). Vertinant skundžiamos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atsižvelgti į procesinius reikalavimus, keliamus skolininko prieštaravimų pateikimo tvarkai. Vienas iš tokių reikalavimų, numatytų LR CPK 439 straipsnio 2 dalyje, yra nurodymas, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo teismui turi būti pateikti per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkui UAB „VK Transportas“ pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą buvo įteiktas 2009 m. gruodžio 22 d. (b. l. 13). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 73 straipsnyje nustatytomis procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis, paskutinė termino pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo diena buvo 2010 m. sausio 11 d. Tuo tarpu skolininkas UAB „VK Transportas“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pirmosios instancijos teismui išsiuntė tik 2010 m. sausio 12 d. (teisme prieštaravimai buvo gauti 2010 m. sausio 13 d.), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Praleidus šį terminą, teisė pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išnyksta ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje nustatyta tvarka (LR CPK 75 str. 1 d.). Skolininkui nepateikus prašymo atnaujinti šio termino, teismas neturi teisėto pagrindo priimti skolininko pareikštus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Įvertinusi šias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus, tinkamai įgyvendino procesinės teisės normų, reglamentuojančių skolininko prieštaravimų pateikimą, reikalavimus.

Savo ruožtu, civilinio proceso kodekse įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (LR CPK 7 str.) įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ir argumentus. Šiuo atveju skolininko UAB „VK Transportas“ nepakankamas rūpestingumas, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus nelaikytinas pateisinamu, todėl atsakomybė dėl atsiradusių neigiamų pasekmių tenka pačiam skolininkui. Be to, atskirojo skundo argumentai, jog prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikimą lėmė skolininko nežinojimas ir nesupratimas civilinio proceso kodekso reikalavimų, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais bendrajam teisės principui, numatančiam, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.), tiesiogiai įtvirtintam ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje – įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Pažymėtina, jog skolininkas, siekdamas realizuoti procesinio termino atnaujinimo teisę, pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo privalo pateikti teismui, kuriame turėjo būti atliekamas procesinis veiksmas (LR CPK 78 str. 2 d.). Tuo tarpu, apeliantui skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo sprendžiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, reikalavimas atnaujinti praleistą procesinį terminą ir šio reikalavimo pagrindas nesudaro apeliacinio nagrinėjimo objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nėra kompetentingas spręsti šių klausimų (LR CPK 306 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties ydingumą procesinės ar materialinės teisės normų prasme, byloje nėra nustatyta. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 

n u t a r i a :  

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos   pirmininkė                                                                            Rasa Bartašienė

Teisėjai                                                                                                    Regina Agota Gutauskienė

     Birutė Simonaitienė