Pranešėja
R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-255-357/2010
Teisėja
L. Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3;
125.11.3
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Rasos Bartašienės,
kolegijos
teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „VK Transportas“ atskirąjį
skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties,
kuria atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus
dėl kreditoriaus pareiškimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Kreditorė J.
B. Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB
„VK Transportas“. Pareiškimo pagrindu
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. priėmė teismo įsakymą.
Skolininkas UAB „VK Transportas“
teismui pateikė prieštaravimus dėl
kreditoriaus pareiškimo.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 19
d. nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus. Teismas nurodė, kad iš
bylos duomenų matyti, kad skolininkui
teismo įsakymas su kreditoriaus pareiškimu įteiktas 2009-12-22 (administratorei
R. V.), tokiu atveju skolininkas iki 2010-01-11 turėjo
pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, tačiau to
nepadarė per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą. Iš voko, kuriuo buvo siųsti skolininko
prieštaravimai, matyti, kad jie išsiųsti 2010-01-12, t. y. praleidus įstatyme
nustatytą 20 dienų terminą. Teismas nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad
skolininkas neprašė termino atnaujinti, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir
atiduotas kreditoriui kaip vykdomąją galią turintis dokumentas.
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „VK Transportas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį bei atnaujinti terminą
prieštaravimams pateikti ir priimti prieštaravimus.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pateikti prieštaravimus pirmosios instancijos
teismui skolininkas pavėlavo 1
dieną dėl svarbių priežasčių. UAB „VK
Transportas“ direktorius V. K. turi 100 procentų akcijų
paketą ir yra vienintelis įmonės vadovas. Nuo 2009-12-18 iki 2010-01-11
direktorius buvo komandiruotėje Belgijoje tarnybiniais reikalais. Į darbą
direktorius atvyko tiktai 2010-01-12 ir tuoj pat pasirašė prieštaravimus dėl J. B. pareiškimo bei priimto pirmosios instancijos teismo
įsakymo. Kadangi skolininkas nesinaudojo
profesionalaus teisininko paslaugomis, o įmonė teisininko neturi, tai skolininkas tiesiog neturėjo jokios
galimybės pateikti teismui prieštaravimus. Vienintelis asmuo įmonėje, kuris
gali pasirašyti dokumentus, yra direktorius. Manytina, kad komandiruotė į
užsienį yra svarbi priežastis, leidžianti prašyti atnaujinti praleistą
prieštaravimams pateikti terminą. Skolininkas
nepateikė pirmosios instancijos teismui kartu su prieštaravimais
pavėlavimą pateisinančius dokumentus, nepaprašė atnaujinti terminą
prieštaravimui paduoti, nes nežinojo ir nesuprato
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų. Manytina,
kad priimtas teismo įsakymas yra neteisingas ir neteisėtas, kreditorė nepateikė
teismui dokumentų, įrodančių, kad bendrovė jai yra skolinga priteistą sumą
pinigų, kreditorė elgėsi nesąžiningai ir pasinaudojo situacija, kai bendrovės
direktorius buvo komandiruotėje.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė J. B. nurodo,
jog su atskiruoju skundu
nesutinka ir prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą,
nepriimti naujų skolininko įrodymų. Atsiliepime nurodoma, kad teismo įsakymas
su kreditorės pareiškimu skolininkui buvo įteiktas tinkamai 2009-12-22, tačiau skolininkas
UAB „VK transportas“ praleido terminą prieštaravimams pateikti bei nepateikė
prašymo atnaujinti šio termino. Todėl teismo įsakymas tapo įsiteisėjusiu ir
vykdomąją galią turinčiu dokumentu. 2010-01-13 įsiteisėjusį teismo įsakymą kreditorė
perdavė vykdymui antstoliui. Kreditorė taip
pat kategoriškai nesutinka su skolininko teiginiais, išdėstytais
2010-01-12 prieštaravime, kad jai priklausantį atlyginimą ji pati savavališkai
pasiėmė iš įmonės kasos ir nepasirašė žiniaraštyje. Be to, skolininko UAB „VK
transportas“ direktoriaus pateikti nauji įrodymai, jog jis buvo išvykęs į
Belgiją nuo 2009-12-18 iki 2010-01-11 pirkti automobilių, yra tikrovės
neatitinkantys.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog
apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos
teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai
pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (LR CPK 329, 330 str.).
Vertinant skundžiamos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d.
nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, būtina
atsižvelgti į procesinius reikalavimus, keliamus skolininko
prieštaravimų pateikimo tvarkai. Vienas iš tokių reikalavimų, numatytų LR CPK 439
straipsnio 2 dalyje, yra nurodymas, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo teismui turi būti
pateikti per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą
įteikimo skolininkui dienos. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkui UAB
„VK Transportas“ pranešimas apie teismo
įsakymo išdavimą buvo įteiktas 2009 m. gruodžio 22 d. (b. l. 13). Vadovaujantis
Civilinio proceso kodekso 73 straipsnyje nustatytomis procesinių terminų
skaičiavimo taisyklėmis, paskutinė termino pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo diena buvo
2010 m. sausio 11 d. Tuo tarpu
skolininkas UAB „VK Transportas“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pirmosios
instancijos teismui išsiuntė tik 2010 m. sausio 12 d. (teisme prieštaravimai
buvo gauti 2010 m. sausio 13 d.), t. y.
praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Praleidus
šį terminą, teisė pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išnyksta ir
gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu praleistas procesinis terminas yra
atnaujinamas Civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje nustatyta tvarka (LR CPK 75
str. 1 d.). Skolininkui nepateikus prašymo atnaujinti šio termino, teismas
neturi teisėto pagrindo priimti skolininko
pareikštus prieštaravimus dėl
kreditoriaus pareiškimo.
Įvertinusi šias teisiškai reikšmingas faktines bylos
aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas
priimti skolininko prieštaravimus, tinkamai įgyvendino procesinės teisės normų,
reglamentuojančių skolininko prieštaravimų pateikimą, reikalavimus.
Savo ruožtu, civilinio proceso kodekse įtvirtintas
proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (LR CPK 7 str.) įpareigoja
byloje dalyvaujančius asmenis aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese,
rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į
proceso eigą, pateikti įrodymus ir argumentus. Šiuo atveju skolininko UAB „VK Transportas“ nepakankamas
rūpestingumas, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, operatyviai ginti savo teises
ir teisėtus interesus nelaikytinas pateisinamu, todėl atsakomybė dėl
atsiradusių neigiamų pasekmių tenka pačiam skolininkui. Be to, atskirojo skundo argumentai, jog prašymo atnaujinti praleistą terminą
nepateikimą lėmė skolininko nežinojimas ir nesupratimas civilinio
proceso kodekso reikalavimų, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais
bendrajam teisės principui, numatančiam, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia
nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str.), tiesiogiai
įtvirtintam ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnyje – įstatymų nežinojimas ar
netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų
taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Pažymėtina, jog
skolininkas, siekdamas realizuoti procesinio
termino atnaujinimo teisę, pareiškimą
dėl praleisto termino atnaujinimo privalo pateikti teismui, kuriame turėjo būti
atliekamas procesinis veiksmas (LR CPK 78 str. 2 d.). Tuo tarpu,
apeliantui skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo
sprendžiamas procesinio termino atnaujinimo
klausimas, reikalavimas atnaujinti praleistą procesinį terminą ir šio
reikalavimo pagrindas nesudaro apeliacinio nagrinėjimo objekto, todėl
apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nėra kompetentingas spręsti šių
klausimų (LR CPK 306 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, jog teisiškai reikšmingų
aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties ydingumą procesinės ar materialinės
teisės normų prasme, byloje nėra nustatyta. Atskirojo skundo argumentais nėra
pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Rasa Bartašienė
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė
Birutė Simonaitienė