Administracinė byla Nr. N62-2176/2011
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00687-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 50.15.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. V. V. (P. W. W.) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimo V. K. (V. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 15 000 litų baudą su cigarečių bei automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekabos POLKON, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad V. K. 2010 m. rugsėjo 3 d., apie 2.45 val., Druskininkų sav. teritorijoje, vykdamas krovininiu automobiliu VOLVO su priekaba POLKON, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną Raigardo pasienio kelio postą, neteisėtai gabeno akcizais ir PVM apmokestinamas prekes, t. y. vežė paslėpęs automobilio ir priekabos dugnuose įrengtose slėptuvėse 1000 pakelių cigarečių ,,Viceroy Red“, 1000 pakelių cigarečių ,,Viceroy Blue“ ir 2500 pakelių cigarečių „Premjer7“. Bendra neteisėtai gabentų cigarečių vertė 32 175 Lt (247,50 MGL), tuo pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 straipsnio reikalavimus.
Apeliaciniu skundu P. V. V. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad jis yra transporto priemonės savininkas, tačiau nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai nesidomėjo, kokiu pagrindu V. K. vairavo automobilį. Taip pat nurodo, kad nuobauda individualizuota netinkamai – apylinkės teismas turėjo svarstyti, ar nebus pasiekti nuobaudos tikslai paskiriant pažeidėjui maksimalią baudą (20 000 litų) ir tik nusprendus, kad tokia bauda nebūtų pakankama, turėjo spręsti dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi ši nuobaudos rūšis yra papildoma, tačiau neprivaloma. Apelianto nuomone, teismas nevertino, kad pažeidėjas yra ne Europos Sąjungos valstybės, o Ukrainos pilietis, todėl jam gana lengva išvengti paskirtos nuobaudos bei regresinių reikalavimų iš konfiskuotų transporto priemonių savininko pusės. Taip pat teismas neįvertino, kad pažeidėjas pradėjo dirbti Lenkijos firmoje „Stanwex“ vos prieš 3 mėnesius, o po teismo posėdžio vienašališkai nutraukė darbo santykius. Todėl, apelianto nuomone, pažeidėjui buvo skirta per švelni piniginė bauda ir nepagrįstai konfiskuotos transporto priemonės. Be to, apelianto manymu, byloje turėjo būti skiriama ekspertizė tiksliai cigarečių vertei nustatyti, kadangi gabentų prekių vertė svyruoja ties 250 MGL riba. Nurodo, kad muitinės pareigūnai naudojasi duomenimis apie prekių muitinės vertę, sukauptais Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje, tačiau jokiais teisės aktais muitinės pareigūnai ir įstaigos nėra įpareigoti nustatyti kontrabandinių prekių vertę – jie gali tik atlikti muitinį įvertinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 25 MGL dydžio sumos, užtraukia baudą nuo 10 000 iki 20 000 litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Ginčo dėl minėto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl V. K. kaltės padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė automobilio Volvo ir priekabos Polkon konfiskavimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti konfiskavimas ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, daiktai, buvę ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso (žr. nutartis bylose Nr. N62-5359/2008, N62-2854/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1695/2006, N575-47/2008, N502-34/2010). Taigi, pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tais atvejais, kai transporto priemonėje specialiai įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti, bet ir tais atvejais, kai ji tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jeigu gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-872/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio cigarečių kiekio (4500 pakelių cigarečių) be automobilio asmuo nebūtų galėjęs gabenti per sieną, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, t. y. tokiam veiksmui atlikti automobilis buvo būtinas. Taigi automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiesiogiai panaudojo kaip priemonę teisės pažeidimui padaryti, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose, nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės su priekaba konfiskavimą. Aplinkybė, jog transporto priemonės vertė yra didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N16-1171/2007, N444-1278/2007). Nagrinėjamuoju atveju apelianto nurodomos aplinkybės, kad V. K. yra ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar kad jis nebedirba apelianto bendrovėje, nėra reikšmingos sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tuo tarpu V. K. atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta, todėl apelianto prašymas griežtinti skirtą baudą netenkinamas.
Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ekspertizės skyrimo būtinybės cigarečių vertei nustatyti atmestini kaip nepagrįsti. Gabentos cigaretės „Viceroy Red“, „Viceroy Blue“ ir „Premjer 7“ nėra išskirtinės, jų vertė yra jau anksčiau nustatyta kompetentingų institucijų, todėl iš naujo nustatinėti jau žinomų dalykų nei apylinkės teismas, nei Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojai neprivalėjo.
Taip pat atmestini apelianto teiginiai dėl jo neinformavimo apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš byloje surinktų dokumentų matyti, kad apeliantas yra bendrovės „Stanwex II“ direktorius. V. K., vairuodamas automobilį Volvo su priekaba Polkon dirbo būtent šioje bendrovėje. Bendrovės interesus pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovavo įmonės teisininkas J. B. (b. l. 17, 20-21). Tas pats teisininkas rengė ir apeliacinį skundą, tik jau ne bendrovės, o jos direktoriaus P. V. V. vardu. Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, jog konfiskuojamos transporto priemonės, nors ir buvo registruotos bendrovės direktoriaus vardu, tačiau realiai buvo naudojamos būtent bendrovės veikloje. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad P. V. V. buvo žinoma tiek apie padarytą pažeidimą, tiek apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl vien tai, kad oficialus transporto priemonės savininkas asmeniškai nebuvo informuotas apie teismo posėdį, nagrinėjamuoju atveju nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo procesinio sprendimo.
Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabandos bylose, teisėtai ir pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
P. V. V. sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 31), nors toks skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
P. V. V. (P. W. W.) apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą V. K. (V. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Grąžinti P. V. V. 2010 m. rugsėjo 30 d. sumokėtą 50 litų žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas