Civilinė byla Nr. eB2-1533-1012/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01338-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UNT investicijos“ skundą dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ bankroto byloje.
Teismas
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Belvista“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Vidmantas Mazys. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį.
2. Teisme gautas pareiškėjos UAB „UNT investicijos“ skundas dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu – kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo – panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas tuo, kad:
2.1. Kreditorių pasiūlyta bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūra yra netinkama, nes advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo įvairiuose teisminiuose ir neteisminiuose procesuose atstovavo bendrovę.
2.2. Tarp advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ ir bendrovės buvo susiklostę ne tik komerciniai – verslo, tačiau taip pat ir atstovavimo teisiniai santykiai.
2.3. Advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ ir šiuo metu bus saistoma buvusių įmonės vadovų atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, todėl jos, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkės, pareigos (atstovaujant visų įmonės kreditorių interesus) bus nesuderinamos su anksčiau (iki bankroto bylos iškėlimo) prisiimtais įsipareigojimais.
2.4. Imperatyvios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nenumato galimybės perleisti kreditorių susirinkimo pirmininko statusą.
2.5. Skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, patvirtinant nemokumo administratoriaus pasiūlytą bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovą.
3. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė:
3.1. Bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorius advokatų profesinė bendrija „TRINITI JUREX“ bendrovės kreditorių susirinkime nedalyvavo ir savo balsavimo pozicijos dėl bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo neišdėstė nei 2024 m. spalio 3 d., nei 2024 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkime.
3.2. Pirmininku išrinkus kreditorių, kuris yra pasyvus ir nedalyvauja kreditorių susirinkimuose, kreditorių teisės bendrovės kreditorių susirinkimuose nėra tinkamai ginamos.
4. Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepime kreditorė iš esmės sutiko su pareiškėjos argumentais.
5. BUAB „Belvista“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodyta:
5.1. Pritartina skunde nurodytiems argumentams, jog bendrovės kreditorius, dėl kurio nešališkumo kyla pagrįstų abejonių, neužtikrins proceso veiksmingumo bei sąžiningumo, tikėtina, kad bus šališkas, todėl negali būti bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku.
5.2. Kreditoriai nepagrįstai atsisakė tvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytą kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą, t. y. VMI atstovą, nes kreditorių susirinkimo pirmininku turėtų būti renkamas asmuo, dėl kurio objektyvumo ir nešališkumo nekyla visiškai jokių abejonių ir kuris geriausiai galėtų atlikti šias funkcijas, turėtų dalyvavimo įmonių bankroto procese patirties.
5.3. Skundžiamo nutarimo dalis, kuria nutarta, jog susirinkimo pirmininkui perleidus savo kreditorinį reikalavimą, jį įgijęs asmuo tampa kreditorių susirinkimo pirmininku, taip pat yra neteisėta ir pažeidžia imperatyvias JANĮ nuostatas.
6. Kreditorė UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:
6.1. JANĮ nenustato jokių apribojimų, susijusių su iki bankroto bylos iškėlimo egzistavusiais atstovavimo santykiais.
6.2. Nėra pagrindo teigti, kad advokatų profesinę bendriją „TRINITI JUREX“ išrinkus BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimo pirmininke kilo koks nors interesų konfliktas arba kad ši kreditorė negalės savo funkcijų vykdyti objektyviai ir nešališkai.
6.3. Skunde klaidingai teigiama, kad BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimas negalėjo nuspręsti, kad kreditorių susirinkimo pirmininkui perleidus savo kreditorinį reikalavimą, jį įgijęs asmuo tampa kreditorių susirinkimo pirmininku.
6.4. Net jeigu teismas dėl kokių nors priežasčių ir pripažintų skundžiamą nutarimą neteisėtu bei jį panaikintų, klausimas dėl kito pirmininko išrinkimo turėtų būti grąžintas iš naujo spręsti pačiam kreditorių susirinkimui.
Teismas
konstatuoja:
Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti
7. Pagal JANĮ 55 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti apskųstas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Pažymėtina, kad JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra procesinis ir teismas savo iniciatyva turi spręsti, ar terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).
8. JANĮ nereguliuoja teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiami termino atnaujinimo klausimai, apskundimo tvarkos, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. Pagal CPK 78 straipsnio 5 dalį, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas patenkinti tokį pareiškimą – motyvuotą nutartį. Pagal CPK 78 straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.
9. Nei CPK, nei JANĮ nėra detalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, taip pat realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą pateikė 2025 m. sausio 15 d. ir nurodė, jog ji apie 2024 m. gruodžio 17 d. įvykusį kreditorių susirinkimą sužinojo tik 2025 m. sausio 14 d., kuomet jai buvo suteikta prieiga prie bylos kortelės. Teismas kritiškai vertina tokią pareiškėjos pozicija. Iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, jog nemokumo administratorius, apie 2024 m. gruodžio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimus, pareiškėją jos el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) informavo 2024 m. gruodžio 18 d. Taigi būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 14 dienų terminas pareiškėjai pateikti skundą dėl 2024 m. gruodžio 17 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą skundui pateikti.
12. Visgi teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pareiškėjai praleistą terminą atnaujinti. Teismo vertinimu, pareiškėja skundą teismui pateikė pakankamai operatyviai, terminas praleistas nežymiai (13 dienų). Byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pareikšti būtų užvilkintos bankroto procedūros, nenustatytas pareiškėjos akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys neprašė pareiškėjai praleisto termino neatnaujinti. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti pareiškėjai teisę teisėtus interesus ginti teismine tvarka, pareiškėjai praleistą terminą pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų atnaujina.
Dėl atsakovės kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo
13. Iš byloje šalių pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 17 d. įvyko BUAB „Belvista“ kreditorių susirinkimas. Jo metu, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui kreditorių susirinkimo pirmininku siūlė išrinkti kreditorę VMI. Dėl nemokumo administratoriaus pasiūlyto sprendimo projekto „už” balsavo 26,301 proc., „prieš“ – 67,263 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. sprendimas nebuvo priimtas. Kreditorių susirinkimo didžiausias kreditorius S. K., kurio reikalavimas sudaro 53,130 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, UAB „KMTSM“, UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ ir UAB „Verslo aikštelė“ kreditorių susirinkimo pirmininku pasiūlė išrinkti advokatų profesinės bendrijos (toliau – APB) „TRINITI JUREX“ atstovą. Dėl šio pasiūlyto sprendimo projekto „už” balsavo 66,142 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, balsavusių „prieš“ nebuvo, t. y. sprendimas buvo priimtas. Kaip nustatyta iš atsakovės bankroto byloje pateiktų balsavimo protokolų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėja balsavo „už“ nemokumo administratoriaus siūlymą kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti VMI.
14. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja balsavo už VMI kandidatūrą dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo taip pat tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja buvo informuota apie kreditorių S. K., UAB „KMTSM“, UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ ir UAB „Verslo aikštelė“ pasiūlytą APB „TRINITI JUREX“ atstovo išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininku, vertina, jog pareiškėja turi teisę skųsti 2024 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo 1-ąjį nutarimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469-781/2021).
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Tokių pažeidimų, susijusių su ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau vertina skundžiamo kreditorių susirinkimo 1-ojo nutarimo, kuriuo kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas APB „TRINITI JUREX“ atstovas, turinio teisėtumą.
17. JANĮ 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius (straipsnio 2 dalis); kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo (3 dalis).
18. JANĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl ribojimų kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimui nustatymo kvalifikuotinos kaip imperatyvi teisės norma, o vadovaujantis teismų suformuota praktika, imperatyviosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020, 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti išrinktas asmuo, tiesiogiai atitinkantis JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodytas ribojančias nuostatas.
19. Kaip nurodyta anksčiau, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas APB „TRINITI JUREX“ atstovas. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų bent viena JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant kreditorės APB „TRINITI JUREX“ atstovas negalėtų būti kreditorių susirinkimo pirmininku. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
20. Šiuo atžvilgiu aktualu tai, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog nuo 2021 m. gruodžio 13 d. tarp atsakovės BUAB „Belvista“ ir APB „TRINITI JUREX“ buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai (žr. pvz., 2021 m. gruodžio 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. TPS00669 išrašą tarp APB „TRINITI JUREX“ bei UAB „Belvista“, kuria advokatui E. P. buvo suteiktos sutartyje numatyti įgaliojimai). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, jog dar 2023 m. advokatas E. P., kaip APB „TRINITI JUREX“ atstovas, atstovavo atsakovę UAB „Belvista“ civilinėse bylose, pvz., Nr. e2-1052-560/2023, eB2-1857-661/2023 ir kt. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo tarp atsakovės ir išrinkto kreditorių susirinkimo pirmininko buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovei (klientei) APB „TRINITI JUREX“ teikė teisines paslaugas.
21. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 punktus, nurodytiems santykiams būdingas kliento paslapties neatskleidimas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, kurie galioja ir po atstovavimo santykių pabaigos. Pažymėtina, kad šie principai ir pareigos yra orientuoti į atsakovės, kaip kliento, interesų apsaugą ir gali būti nesuderinami su pirmininkavimu atsakovės kreditorių susirinkimuose, kreditorių interesų atstovavimu ir saugojimu, pvz., reikalavimu sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 46 straipsnis), pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą (JANĮ 52 straipsnis). Kadangi advokato veikla grindžiama pasitikėjimu ir kliento interesų prioritizavimu, kreditoriams tai gali kelti pagrįstų abejonių dėl APB „TRINITI JUREX“ veikimo jų naudai ar nurodytų aktyvių veiksmų ėmimosi jų interesams ginti. Šiame kontekste pažymėtina, kad su pareiškėjos skunde pateiktais argumentais sutiko ne tik atsakovės kreditorės VMI, VSDFV, bet ir atsakovės nemokumo administratorius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, bendrovės kreditorius, dėl kurio nešališkumo kyla pagrįstų abejonių, neužtikrins proceso veiksmingumo bei sąžiningumo, todėl negali būti bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu išrinkti kreditorių susirinkimo pirmininku APB „TRINITI JUREX“ atstovą naikintinas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnis).
22. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog panaikinus kreditorių susirinkimo 1-ąjį nutarimą, patvirtinti nemokumo administratoriaus pateiktą kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūrą – VMI.
23. JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Įprastai teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Vienas iš teismo aktyvumo pavyzdžių, pripažintų teismų praktikoje, yra teismo teisė išimtiniais atvejais įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir priimti sprendimą už kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
24. Taigi, teismas turi spręsti dėl kreditorių susirinkimui (komitetui) priskirtos kompetencijos pagal pareigas (savo iniciatyva) esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019, 30 punktas). Pavyzdžiui, nustačius, kad kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 28 punktas; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 40–41 punktai).
25. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimas šiuo konkrečiu atveju nors ir spręstinas antrą kartą, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kreditoriai iš esmės nesutaria dėl kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros ir tai apsunkina, vilkina bankroto proceso administravimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos skundą tenkina iš dalies, kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimą grąžinant kreditorių susirinkimo kompetencijai, ir šis klausimas galės būti nagrinėjamas iš naujo naujai sušauktame kreditorių susirinkime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisinės prigimties, yra nurodęs, kad reikalavimas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinio institutui ar kitam procesiniam dokumentui (pareiškimui arba skundui), kuriuo inicijuojamas civilinės bylos iškėlimas. Toks procesinis dokumentas (skundas) su jame suformuluotais materialiaisiais teisiniais reikalavimais yra nagrinėjamas teisme prie bankroto bylos, išskiriant jį į savarankišką civilinę bylą. Atitinkamai ir atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teisme įvertinimo laikytinas atsiliepimu į ieškinį ar kitą analogiško turinio dokumentą, pagal kurį buvo pradėta civilinė byla (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 142 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231/2014; 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-377-934/2023 13 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2024 39 punktą).
28. Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčas kilęs tarp pareiškėjos, kurios poziciją palaikė nemokumo administratorius, ir įmonės kreditorių, pateikusių siūlymą (balsavusių) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti APB „TRINITI JUREX“, t. y. S. K., UAB „KMTSM“, UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“, UAB „Verslo aikštelė“. Nurodyti kreditoriai apie priimtą pareiškėjos skundą ir terminą atsiliepimams pateikti, nemokumo administratoriaus informuoti tinkamai (žr. DOK-2427). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 484 Eur lygiomis dalimis iš anksčiau nurodytų kreditorių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UNT Investicijos“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ 2024 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo“ ir šį klausimą perduoti svarstyti iš naujo kreditorių susirinkimui.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „UNT Investicijos“, juridinio asmens kodas 300548341, lygiomis dalimis, t. y. po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir 0 ct), iš kreditorių S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „KMTSM“, juridinio asmens kodas 301743682, uždarosios akcinės bendrovės „4K PLUS ENTERPRISE LTD“, juridinio asmens kodas 305742567, ir uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aikštelė“, juridinio asmens kodas 125313388, bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė