Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15186-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;
2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. K. (S. K.) dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. K. 967,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2018 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta E. G. vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo, t. y. atsakovo kaltės. Įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl ieškovė atlygino E. G. padarytą žalą, išmokėdama 967,17 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovės nurodytu paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas dirba S. K. IĮ (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento išrašo matyti, jog atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje. Nežinant atsakovo gyvenamosios vietos adreso, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu.
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas neturinčio teisės vairuoti asmens, t. y. atsakovo, atsitrenkė į E. G. vairuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsakovas nubaustas bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį už Kelių teismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, padarytą neturinčio teisės vairuoti asmens. Vykdydama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ieškovė nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino E. G. transporto priemone (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokėdama 967,17 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė 2018 m. kovo 13 d. siuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie ieškovės patirtus nuostolius, prašė 967,17 Eur dydžio nuostolius sumokėti ieškovei per 15 dienų, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi atsakovo padarytą žalą, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – atsakovą. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.
Nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, todėl ieškovei atsiranda atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos, kuri sudarė 967,17 Eur. Atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei pranešime nurodytą pinigų sumą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteistina 967,17 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 967,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gegužės 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo priteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 967,17 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 967,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gegužės 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Urmila Valiukienė