Baudžiamoji byla Nr. 1-994-847/2020

(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23116-2020-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.4.6.1.;

2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Biržai

            Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, kaltinamajam L. J., nukentėjusiajam V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nuo 2020-06-05 dirbantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, nuo 2020-07-08 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

            1) 2014-03-18 Biržų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2012-07-20 nusikaltimas, taikant Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d.) 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 4 MGL (520 Lt) baudą. Nuteistasis įpareigojamas jam likusią baudos dalį - 6 MGL (780 Lt) sumokėti per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2014-04-07). 2014-03-27 bauda sumokėta;

2) 2016-01-04 Biržų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2015-11-07 nusikaltimas, taikant Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d.) 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 val.). Į paskirtą bausmę įskaitytos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 12 val. viešųjų darbų bausmės (įsiteisėjo 2016-01-22). L. J. 2016-01-29 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (viešieji darbai) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriuje, iš kurio 2016-07-29 išregistruotas pasibaigus nustatytam viešųjų darbų bausmės laikui ir šią bausmę atlikęs;

3) 2018-09-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. (2018-08-06 nusikaltimas, taikant Lietuvos Respublikos BK 641 str.) galutine bausme – 60 parų arešto. Į atliktą bausmę įskaityta viena para, išbūta sulaikyme ir laikytas atlikusiu vieną arešto parą. Bausmės pradžia skaičiuota nuo jo sulaikymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d., 72 str., L. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn. ir turto konfiskavimas, konfiskuojant iš L. J. transporto priemonės - automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 680 EUR (įsiteisėjo 2018-10-12). L. J.

                        Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis L. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. birželio 13 d., apie 2030 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo kieme, V. J. priklausančioje lauko pavėsinėje, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia spirdamas į 50 EUR vertės pavėsinės tinklelį ir jį nepataisomai sugadindamas, tuoj po to, tyčia suduodamas kumščiu nenustatytą smūgių skaičių V. J. į galvos sritį, V. J. parkritus ant žemės, suduodamas kumščiu nenustatytą smūgių skaičių V. J. į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą.

           Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

        Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. birželio 13 d. ėjo iš parduotuvės apsvaigęs nuo alkoholio, šalia buvo pavėsinė, kur sėdėjo V. J.. Priėjus V. J. atsistojo ir užsipuolė, kada jis (L. J.) grąžins skolą, nes buvo skolingas už cigaretes. Jis pastūmė nukentėjusįjį, vieną kartą jam trenkė, o šis kaltinamąjį išvadino necenzūriniais žodžiais. Pastumtas nukentėjusysis pargriuvo į pavėsinę, kuri irgi sugriuvo. Mano, jog civiliniu ieškiniu nukentėjusysis nori pasipinigauti, geriau tegul eina dirbti. Už pastūmimą ir sutrenkimą – fizinio skausmo sukėlimą sutinka atlyginti 100 EUR ar 200 EUR. V. J. nespardė. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo ir neatsiprašė. Grįžęs po dviejų parų suėmimo, matė stovinčią pavėsinę, ja naudojasi ir toliau. Į pavėsinę nebuvo net įėjęs, ši galėjo suplyšti, kai griuvo nukentėjusysis. Pavėsinės šonas buvo įplyšęs.

           Nukentėjusysis V. J. parodė, kad blaivus sėdėjo pavėsinėje, kai kaltinamasis ėjo pro šalį, abu persimetė keliais žodžiais. L. J. jam trenkė į galvą, jis atsistojo, pasipylė smūgiai, nugriuvo. Pamatė sugyventinė I. B., iškvietė policiją. Pirmas smūgis buvo į veidą, paskui stumtelėjus jis (V. J.) nugriuvo pavėsinėje ant žemės. Pavėsinė liko sveika. Nugriuvus prasidėjo smūgiai kumščiais į galvą. Kaltinamasis buvo užgriuvęs ant jo. Veidą nukentėjusysis buvo užsidengęs, gavo kokius keturis ar šešis smūgius į galvą. Kreipėsi į medikus, bet šie neatvyko, pats pas juos nevyko. Prašo priteisti 120 EUR už pavėsinę. Kaltinamasis prieš dvejus metus pirktą naują pavėsinę suspardė, sudraskė jos baltą tinklelį. Už pavėsinę mokėjo 120 ar 160 EUR. Sugyventinė tinklelį susiuvo, pavėsine naudojasi toliau. Žalą už nekeičiamą tinklelį vertina 60 EUR. Neturtinę žalą vertina 2000 EUR, nes jam buvo sužalota galva, veidas, nosis, gėrė vaistus nuo skausmo. Niekur nedirba, gyvena iš 120 EUR pašalpos. Kaltinamasis buvo atėjęs išgėręs, kai paleido iš sulaikymo, namie buvo I. B.. L. J. prašė susitaikyti, bet jis (V. J.) nesutiko. Kaltinamasis blaivus su juo nekalba, kalba tik išgėręs.

             Liudytoja I. B. parodė, kad netoli gyvenantį kaltinamąjį L. J. pažįsta. Ji pamatė iš antro aukšto pro langą muštynes. Tai buvo vakare, tikslaus laiko nepamena, daugiabučio kieme, kur yra jų pavėsinė. Išgirdusi rėkimą ji pamatė, kai jos sugyventinį V. J. užsigulė jo geras draugas, su kuriuo anksčiau jie bendravo. Ką jie kalbėjo, ji negirdėjo. Kai ji išėjo į kiemą, matė dar užgultą V. J.. Pradėjus rėkti, jis atsitraukė. Smūgį į veidą ji matė pro langą, o kai išėjo į lauką, L. J. traukėsi iš pavėsinės. Pavėsinė buvo gerame stovyje, o po įvykio buvo suplyšusi, bet kada suplyšo, ji nematė. L. J. buvo išgėręs, o jos sugyventinis - blaivus. V. J. gulėjo ant žemės, jo veidas ir nosis buvo kruvini. Pavėsinės tinkliukas buvo praplėštas, plyšys buvo 1 m ilgio. Tinkliuką ji susiuvo.

            Liudytojas A. K. parodė, kad vasarą dirbo su kolega, kai gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) sužalotas žmogus. Nuvykus daugiabučio namo kieme rado nukentėjusįjį, kurio veidas buvo nubrozdintas. V. J. nurodė, jog tai padarė jo pažįstamas. Matėsi išplyšęs pavėsinės šonas, nukentėjusysis sakė, jog kaltinamasis jį apgadino. Vyko ieškoti kaltinamojo, kuris buvo pas kaimyną, pareigūnai jį nuvežė į Panevėžio apskrities VPK. L. J. pyko, kad jį paskundė. Apie įvykį jis smulkiai nekalbėjo. Tardyme geriau atsiminė aplinkybes.

             Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, be nukentėjusiojo, liudytojų I. B. ir A. K. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020-06-13 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. J. parodė, kad 2020-06-13 d., apie 2030 val., būnant (duomenys neskelbtini), ties daugiabučiu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, prie jo priėjo pažįstamas L., kurio pavardės nepamena, pradėjo konfliktuoti ir kaltinti, kad prieš dvejus metus informavo policiją, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Konflikto metu sėdint ant kėdės, pavėsinėje, L. ranka sudavė jam (V. J.) į veido sritį apie 6-7 kartus. Nuo suduotų smūgių pareiškėjas parkrito ant žemės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po konflikto asmuo pasišalino. Kai mušė, jam skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Prašo surasti kaltą asmenį ir nubausti įstatymo numatyta tvarka ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 1-3, 5); 2020-06-13 apžiūra, iš kurios matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), lauke esanti pavėsinė. Ji yra vakarinėje daugiabučio dalyje, nuo daugiabučio 12 m atstumu. Pavėsinė yra medžiaginė, rėmo konstrukcijos metalinės, pavėsinės kampai sutvirtinti virvėmis. Pavėsinės viduje yra stalas, ant kurio pastatytas plastikinis ,,Coca-cola“ butelis. Aplinkui stalą pastatytos kėdės. Pietinė pavėsinės medžiaginė siena yra suplėšyta. Pavėsinės viduje, šalia stalo yra baltas skuduras, ant kurio matyti raudonos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vieta nufotografuota, iš jos niekas nepaimta (1 t., b.l. 2-3, 14-16); 2020-06-13 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimo V. J. veido srityje matyti sužalojimai. Ant V. J. nosies yra sumušimas, nubrozdinimas ir dešinėje galvos srityje - patinimas. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 18, 21-22); 2020-07-23 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą gauti duomenys, jog konfliktas įvyko dėl ankstesnio L. J. įvykio, kurio metu jis buvo įskųstas ir sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus. Patikrinus IBPS duomenis nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (taip tekste, nors turėtų būti (duomenys neskelbtini)), atliktame pagal Lietuvos Respublikos BK 2811 str. 1 d., nustatytas įtariamasis L. J.. Baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau joje kaip liudytojų ar kitų proceso dalyvių – I. B. ir V. J. nėra (1 t., b.l. 24); neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), šaknelė, iš kurios matyti, kad 2020-06-13 d. 2235 val. L. J. nustatytas 1,97 promilių girtumas (1 t., b.l. 68); 2020-06-26 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta akistata, kurios metu V. J. ir L. J. laikėsi savo ankstesnių parodymų (1 t., b.l. 102-103); 2020-06-26 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta akistata, kurios metu I. B. ir L. J. laikėsi savo ankstesnių parodymų (1 t., b.l. 108-109).

             Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, bet tai laikytina jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. L. J. ikiteisminiame tyrime apklaustas du kartus tvirtino, kad kaltės nepripažįsta, kad V. J. skolos reikalavo vartodamas necenzūrinius žodžius, labai šaukė ant jo (L. J.) visokiais žodžiais, todėl jis V. J. rankomis pastūmė į krūtinę nuo savęs, jokių smūgių nesudavė, tik jį pastūmė, bet nemušė (1 t., b.l. 97, 99, 117). Apklausiamas teismo posėdyje L. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, vieną kartą jam trenkė (1 t., b.l. 159). Tuo tarpu nukentėjusysis V. J.ikiteisminiame tyrime apklaustas pirmą kartą parodė, kad nukentėjusiajam sėdint pavėsinėje ant kėdės, priėjęs L. J. ranka sudavė jam (V. J.) į veido sritį apie šešis -septynis kartus. Nuo suduotų smūgių jis parkrito ant žemės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai mušė, jam sukėlė fizinį skausmą (1 t., b.l. 2). Antrą kartą ikiteisminiame tyrime apklaustas V. J. parodė, kad L. J. pirmas, tyčia, kumščiu, jam (V. J.) sėdint pavėsinėje, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu į galvos sritį. Jis nuo smūgių nukrito nuo kėdės pavėsinėje ant žemės ir tada dar gulinčiam sudavė smūgius į galvos sritį - ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu. Iš viso sudavė iki dešimt smūgių (1 t., b.l. 39-40). Nukentėjusysis apklaustas teisme parodė, kad sėdėjo pavėsinėje, kai L. J. jam trenkė į galvą, jis atsistojo, pasipylė smūgiai, nugriuvo. Pirmas smūgis buvo į veidą, paskui stumtelėjus jis (V. J.) nugriuvo pavėsinėje ant žemės. Nugriuvus prasidėjo smūgiai kumščiais į galvą. Kaltinamasis buvo užgriuvęs ant jo. Veidą nukentėjusysis buvo užsidengęs, gavo kokius keturis ar šešis smūgius į galvą (1 t., b.l. 159-160). Taigi nukentėjusysis visose trijose apklausose įvardina skirtingą suduotų smūgių skaičių, o kaltinamasis ikiteisminiame tyrime iš viso neigęs, kad sudavė smūgius, teisme pripažino sudavęs vieną smūgį V. J.. Abu konflikto dalyviai pripažįsta, kad nukentėjusysis buvo mušamas, o smūgių skaičius veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Dar vienas įvykį tiesiogiai matęs asmuo – liudytoja I. B. ikiteisminiame tyrime iš pradžių parodė, kad pro langą pastebėjo mušamą sugyventinį V. J., po to, kad jam iš nosies bėga kraujas, bet kiek ir kur jam buvo suduota smūgių, ji pasakyti negali, nes nematė. Išbėgusi į lauką pastebėjo jau nueinantį L., kai vyko konfliktas daugiau jokių asmenų lauke nebuvo (1 t., b.l. 48). Antrą kartą ikiteisminiame tyrime apklausta I. B. parodė, kad pažiūrėjusi pro buto langą į kiemą pamatė, kad kieme, pavėsinėje, ant žemės guli V. J., o L. J. jį užgulęs viršuje. V. J. guli ant nugaros, L. J. ant jo viršuje, prispaudęs savo kūnu V. J. prie žemės. Ji matė, kaip L. J. smūgiuoja kumščiu V. J. į galvos sritį, V. J. laikydamas sau po apačia, kaip L. J. mušė jį kumščiais. Jai išbėgus į kiemą, pamatė V. J. dar gulintį pavėsinėje ant žemės, jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas, ištinęs skruostas. Kiek L. J. sudavė smūgių V. J., negali pasakyti, konflikto pradžios nematė (1 t., b.l. 53-54). Ji apklausta teisme parodė, kad pamatė iš antro aukšto pro langą muštynes, V. J. užsigulė jo geras draugas, su kuriuo anksčiau jie bendravo. Kai ji išėjo į kiemą, matė dar užgultą V. J.. Smūgį į veidą ji matė pro langą, o kai išėjo į lauką, L. J. traukėsi iš pavėsinės. V. J. gulėjo ant žemės, jo veidas ir nosis buvo kruvini (1 t., b.l. 169-170). Liudytojas A. K. teisme parodė, kad nukentėjusiojo veidas buvo nubrozdintas. V. J. nurodė, jog tai padarė jo pažįstamas. Tardyme (ikiteisminio tyrimo metu) geriau atsiminė aplinkybes (1 t., b.l. 170). Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis V. J. pareiškė, kad jį sumušė pažįstamas L. J.. Pranešėjo veidas buvo sužalotas, jo nurodyto kaltininko įvykio vietoje nebuvo, jį su kolega surado kitame kieme. Neblaivus kaltininkas L. J. įvykį apibūdino šiais žodžiais: „J. gavo ir dar skundžiasi, <...>“. (1 t., b.l. 65).

            Tokie I. B. parodymai dera tarpusavyje su V. J. ir A. K. parodymais ir jais vadovaujasi toje apimtyje, kuri pagrindžia L. J. kaltę. Teismas nenustatė, kad kaltinamasis būtų apkalbėtas ir mano, kad nėra pagrindo nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti. Juo labiau, kad V. J. buvo sužalotas – tai patvirtina 2020-06-13 asmens apžiūros protokolas (1 t., b.l. 18, 21-22). Tai, kad nukentėjusysis nesikreipė į medicinos ekspertus nereiškia, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė L. J..

     Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

            Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>. Šia nusikalstama veika kaltinamasis pasikėsino į žmogaus kūno neliečiamumą, atlikdamas smurtinius veiksmus, sukėlusius nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – kaltinamasis suvokė, kad sukelia nukentėjusiajam skausmą, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, jo veiksmų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas buvo neišvengiami. Aukščiau minėti ir aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad L. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, dėl asmeninio pykčio motyvų, tyčia spirdamas į 50 EUR vertės pavėsinės tinklelį ir jį nepataisomai sugadindamas, tuoj po to, tyčia suduodamas kumščiu V. J. į galvos sritį, šiam parkritus ant žemės, suduodamas kumščiu V. J. į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Tikslintinas tik kaltinamajame akte nurodytas nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius – ne tyčia suduodamas kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius V. J. į galvos sritį, o šiam parkritus ant žemės, suduodamas kumščiu ne mažiau kaip 6 smūgius V. J. į galvos sritį (1 t., b.l. 137), o nurodytina, kad L. J. abiem atvejais tyčia sudavė kumščiu nenustatytą smūgių skaičių V. J. į galvos sritį, kadangi tiksliai nustatyti smūgių skaičių nėra įmanoma, nes proceso dalyviai juos įvardija skirtingai.

Dėl civilinio ieškinio

           Byloje nukentėjusysis V. J. pareiškė 120 EUR turtinės ir 2000 EUR neturtinės žalos civilinį ieškinį, nes nusikaltimo metu patyrė tokio dydžio žalą (1 t., b.l. 43, 44). Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal <...> Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį <...> kyla klausimų, kurių sprendimo <...> Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta <...> (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.). Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos BPK nuostatas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas objektyviais duomenimis. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu krisdamas suplėšė pavėsinės peršviečiamą sieną, kuri yra medžiaginė, todėl jam padaryta 50 EUR turtinė žala (1 t., b.l. 2). Papildomai V. J. parodė, kad L. J. tyčia spyrė į pavėsinę, kur yra tinklelis, nes ji yra visa iš tinklelio ir sugadino jam (V. J.) priklausančios pavėsinės tinklelį, kurio vertė 50 EUR. Šio tinklelio užsiūti jau nebeišeis, nes atrodytų negražiai, todėl nukentėjusiajam teks pakeisti visą pavėsinę, kurios visos vertė – 120 EUR. Pirmos apklausos metu jis galėjo pasakyti kitaip dėl tinklelio sugadinimo iš susijaudinimo. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė žala, kurią dėl sugadintos pavėsinės įvertina 120 EUR (1 t., b.l. 39-40). Liudytoja I. B. parodė, kad L. J. išėjus ji pamatė, kad suplėšyta pavėsinė kitame šone nei kur gulėjo sumuštas sugyventinis. Iki įvykio pavėsinė nebuvo suplyšusi, neseniai pirkta (1 t., b.l. 53-54). Kaltinamasis teismo posėdyje neigia, kad buvo įėjęs į palapinę, teigia, kad ši galėjo suplyšti, kai griuvo nukentėjusysis, o pavėsinės šonas buvo įplyšęs (1 t., b.l. 159). Nukentėjusysis V. J. teismo posėdyje parodė, kad L. J. stumtelėjus jis nugriuvo pavėsinėje ant žemės. Pavėsinė liko sveika. Prašo priteisti 120 EUR už pavėsinę. Kaltinamasis prieš dvejus metus pirktą naują pavėsinę suspardė, sudraskė jos baltą tinklelį. Už pavėsinę mokėjo 120 ar 160 EUR. Sugyventinė tinklelį susiuvo, pavėsine naudojasi toliau. Žalą už nekeičiamą tinklelį vertina 60 EUR (1 t., b.l. 159-160). Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad pavėsinė buvo gerame stovyje, o po įvykio buvo suplyšusi, bet kada suplyšo, ji nematė. Pavėsinės tinkliukas buvo praplėštas, plyšys buvo 1 m ilgio. Tinkliuką ji susiuvo (1 t., b.l. 170). Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad matėsi išplyšęs pavėsinės šonas, nukentėjusysis sakė, jog kaltinamasis jį apgadino (1 t., b.l. 170).

            Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepateikė pavėsinės įsigijimo čekio ir kitų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti pavėsinės kainą. Tačiau nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltinis, tikslas yra kompensuoti faktiškai patirtą žalą, nuostolius. Todėl visos V. J. išlaidos pavėsinei, turėtos iki įvykio, laikytinos nesusijusios su nustatytu fizinio skausmo sukėlimu ir nepriteistinos. Priteisdamas turtinę žalą dėl pavėsinės tinklelio, teismas atsižvelgia į tai, kad pavėsinė neseniai pirkta, į jos visos kainą, į tai, kad nukentėjusysis turi teisę įsigyti jam patinkantį daiktą, tačiau jokių realių įrodymų, kad jam buvo padaryta 200 EUR turtinė žala, nepateikė, kad pavėsinės tinklelis šiuo metu yra susiūtas ir nukentėjusysis ja naudojasi toliau. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir darytina išvada, kad turtinė žala bus atlyginta, priteisus nukentėjusiajam iš kaltinamojo nepataisomai sugadinto pavėsinės tinklelio kainą, du kartus nuosekliai nurodytą ikiteisminio tyrimo metu – 50 EUR (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).   

Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo kaltinamojo suduotų smūgių jis parkrito ant žemės, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, buvo sumuštas, jam sukeltas fizinis skausmas, jautė galvos srities skausmus (1 t., b.l. 2, 39-40), o duodamas parodymus teisme tvirtino, kad L. J. jam trenkė į galvą kelis kartus, jam buvo sužalota galva, veidas, nosis, gėrė vaistus nuo skausmo, niekur nedirba, gyvena iš 120 EUR pašalpos (1 t., b.l. 159-160).

            Byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo) nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, jam sukeltas skausmas, patyrė sužalojimus. Be to, V. J. patyrė ir dvasinius išgyvenimus - jis po įvykio jautėsi blogai, gėrė vaistus nuo skausmo. Šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo netikėti. Kaltinamasis neginčija, kad pastūmė nukentėjusįjį ir vieną kartą jam trenkė, galėjo sukelti fizinį skausmą (1 t., b.l. 159). Visos šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes – fizinio skausmo sukėlimas, žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu dirba ir gauna nemažą darbo užmokestį, 1 t., b.l. 180-181, yra darbingo amžiaus, turi kilnojamojo turto, kartu su sugyventine augina tris vaikus, 1 t., b.l. 154), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes – į kaltinamojo požiūrį į įvykį, kad pareikštas civilinis ieškinys yra nukentėjusiojo noras pasipinigauti, lengvų pinigų ieškojimas, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realią galimybę tokią žalą atlyginti ir teismų praktikoje priteistiną dydį tokio pobūdžio bylose. Nusikaltimas yra nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 700 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

           Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.) yra nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

           Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau jokio nuoširdaus gailesčio nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis nepareiškė. Todėl teismas nepripažįsta, kad L. J. veiksmuose yra lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai, kad veiką padarė recidyvistas.

           Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pobūdį - nusikaltimas žmogaus sveikatai įvykdytas jau antrą sykį, jo apimtį – pakankamai nedidelė, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – kad siekė neteisėtais veiksmais atkeršyti už tai, kad buvo pagautas darantis nusikaltimą (vairuojantis transporto priemonę neblaivus), neturint jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis apskritai prie to prisidėjo, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis L. J. iki šio nusikaltimo padarymo teistas tris kartus, iš jų kartą už analogiško nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, tik skirtingos dalies) padarymą (1 t., b.l. 74-78, 80-82, 173-174, 175), bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę. L. J., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). 

             L. J. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebaustas, tačiau baustas praeityje penkis kartus: 2016-05-09 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. įspėjimu, 2016-05-09 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1632 str. 1 d. 28 EUR bauda su daiktų (cigarečių) konfiskavimu, kurią sumokėjo 2017-02-28, 2016-11-29 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 28 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-12-09, 2017-02-04 pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 str. 1 d. (surašytas protokolas su administraciniu nurodymu) 2 EUR bauda, kurią sumokėjo 2017-02-07, 2018-08-07 pagal Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 2 d. 300 EUR bauda, kurią sumokėjo 2018-08-27 (2020-06-15 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, 1 t., b.l. 69-73). 2014-03-18 teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad administracine tvarka baustas dar du kartus praeityje (1 t., b.l. 174).

             L. J. dirbantis (1 t., b.l. 180-181), nuo 2020-07-08 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (asmens duomenų psl. 8). Jis nuosavybės teise turi kilnojamojo turto – vieną seną transporto priemonę (asmens duomenų psl. 10), yra išsiskyręs, bet gyvena su sugyventine ir kartu su ja augina tris vaikus (1 t., b.l. 154 ir 158). Iš 2020-10-12 Biržų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų negavo, jis ūkininkauja ir dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, kartu su sugyventine augina tris vaikus (1 t., b.l. 154). Jį darbdavys 2020-10-12 irgi charakterizuoja teigiamai – kad dirba nuo 2020-06-05, darbe yra darbštus, pareigingas ir draugiškas. Pavestus darbus atlieka gerai. Per visą darbo laikotarpį darbo drausmės pažeidimų nebuvo (1 t., b.l. 155). Duomenų, kad jis Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų būtų registruotas, byloje nėra, 2016-01-04 teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad ten neregistruotas (1 t., b.l. 175). Iš jo žodžių psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių ligų centre dėl alkoholio ir narkotikų neregistruotas (1 t., b.l. 97). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. 

            Atsižvelgiama ir į tai, kad anksčiau asmuo po kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, smurtinį (žmogaus sveikatai) ir transporto eismo saugumui. Taip pat įvertintina ir tai, kad L. J. praėjus vos vieniems metams aštuoniems mėnesiams ir vienai dienai nuo 2018-09-21 teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2018-10-12) įvykdė naują nusikaltimą (2020-06-13), nors buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus arešto bausmę tik maždaug prieš pusantrų metų (2018-12-20, 1 t., b.l. 77). Teismo nuomone, jis kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Todėl užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo gali su laisvės atėmimu nesusijusi ir antroji pagal griežtumą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis – 1 m. ir paskirtini tarpusavyje suderinti teismo įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis (-iu) (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d. 1 p. ir 5 d. 2 p.). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad asmuo vieną kartą jau teistas už analogiško straipsnio, tik kitos dalies padarymą, tačiau iš to jis išvadų visiškai nepadarė, nes ši veika padaryta vartojant smurtą ir tai yra nusikaltimas žmogaus sveikatai. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą ir pakankamą terminą - per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo tarpu draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju V. J. skirtinas todėl, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad santykiai tarp buvusių draugų - L. J. ir V. J. tapo konfliktiški ir tai leis išvengti (nors šiuo metu ir tame pačiame kaime gyvenančių asmenų) naujų konfliktų, o nukentėjusysis jausis saugiau ir kad nebūtų daromos naujos nusikalstamos veikos. Įvertinant bausmės paskirtį ir tikslus, tikrai nesudėtingą šio draudimo laikymąsi, bausmės trukmę, toks draudimo terminas nustatytinas visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį. Teismo nuomone, būtent šis skiriamas draudimas ir įpareigojimas ribos L. J. elgesį, bus prevencinė priemonė siekiant laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

            Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d.). 2018-09-21 teismo nuosprendžiu L. J. jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 m. 6 mėn., jos termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2018-10-12, 1 t., b.l. 80-82), kuri šiuo metu nėra įvykdyta ir jos terminas gali nepasibaigti iki šio (naujojo) teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 77). Kita tuo teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 680 EUR) konfiskavimas šio teismo nuosprendžio priėmimo metu jau yra įvykdyta (ši suma antstolės išieškota, 1 t., b.l. 176-179). Tačiau teismas pažymi, kad jis baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio (IX) skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (Lietuvos Respublikos 73 str.). Kadangi viena iš aukščiau nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų ankstesniu teismo nuosprendžiu, dar nėra įvykdyta, o kita – įvykdyta, jos nesubendrintinos su bausmėmis ir vykdytinos atskirai, bet dėl aukščiau išvardytų motyvų tik viena iš jų - uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) nurodytam laikotarpiui paliktina galioti (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d.).

Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kt.)

           Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020-06-13 d. 2233 val., o paleistas 2020-06-15 d. 1218 val. (1 t., b.l. 120, 124). Jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

            L. J. 2020-06-15 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 126-127) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

           Daiktinių įrodymų nėra.

           Iš kaltinamojo priteistinos 11,98 EUR proceso (pašto) išlaidos valstybei (1 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1-2 dalimis, 4-5 dalimis, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

n u s p r e n d ž i a :

L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bei uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju V. J..

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme (2020-06-13 d. 2233 val. - 2020-06-15 d. 1218 val. laikotarpis) ir laikyti jį atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas.

            Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 50 EUR (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 700 EUR (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. 1-3 d., palikti galioti 2018-09-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. J. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 m. 6 mėn., jos termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2018-10-12).

            Išaiškinti pakartotinai, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti (atlikti) teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

            L. J. 2020-06-15 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. B. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

            Iš L. J. priteisti 11,98 EUR proceso (pašto) išlaidų valstybei.

   Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Valentina Paliulionienė