Nuorašas

Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-301-626/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01205-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5373-2020 (toliau – Nutarimas) kuriuo D. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubausta 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui,

n u s t a t ė :

I.        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5373-2020 D. P. pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2020 m. kovo 11 d., apie 15.19 val., Vilniaus r. sav., Rastinėnų k., Rastinėnų g., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,96 promilės girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui.

2.       2020 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas D. P. skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad D. P. vairavo automobilį, kai jai nustatytas 0,96 promilės girtumas. Toks neblaivumas tikrai turi didelės reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Nurodė, kad nors ji ir nepadarė realios žalos aplinkiniams, tačiau visgi faktas, jog vairavo gyvenvietėje, apie 15.00 val., parodo didesnį nusižengimo pavojingumą, kadangi nors ir D. P. nurodo, kad šviesiu paros metu mažesnė tikimybė nepastebėti kliūties ir panašiai, tačiau pažymėjo, jog tokiu paros metu gyvenvietėje gali būti gana aktyvus asmenų judėjimas, vairavimas gyvenvietėje, teismo nuomone parodo šio nusižengimo didesnį pavojingumą, kadangi gyvenvietėse daugiau asmenų, tarp kurių yra ir vaikų, kurie visgi gali sudaryti netikėtą kliūtį, o D. P. nustatytas girtumo laipsnis yra gana didelis, jis tikrai turėjo įtakos jos reakcijai, todėl aukščiau išvardyti argumentai visgi vertintini kaip didesnį pavojingumą rodančios aplinkybės. D. P. neblaivumo laipsnis daugiau negu dvigubai viršija leistiną ribą, esant tokiam neblaivumo laipsniui, netgi ir atsižvelgus į teigiamą pareiškėjos asmenybę, paskirtąją administracinio poveikio priemonę laikyti neproporcinga nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, nuvežant tėvą ir kaimyną iki ligoninės, vaistinės ir panašiai, vežant sūnų į darželį, atliekant savanorišką veiklą, vykstant pas tėvą padėti buitiniuose darbuose, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas nei įstatymų leidėjo nustatytas minimalus terminas – atimti teisę vairuoti transporto priemones.

II.        Apeliacinio skundo argumentai

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą. Panaikinti Nutarimo dalį, dėl specialiosios teisės atėmimo 12 mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1.                      Nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies norma gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais. Nurodo, kad suabsoliutinus šią taisyklę tampa abejotinas minėtos normos realus pritaikymas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nors skirti švelnesnę nuobaudą teismas gali tik nustačius išimtines aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę ( Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016).

3.2.                      Nurodo, kad remiantis teismų praktika, galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, tačiau su teisiškai reikšmingų aplinkybių tokių kaip nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai, vertinimu. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas į daugelį šių aplinkybių neatsižvelgė ir taip pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.3.                      Teigia, kad teismas apskritai nevertino D. P. asmenybės. Neatsižvelgta į tai, kad ji yra įgijusi išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, sudariusi santuoką, auginanti dukrą ir sūnų, besirūpinanti artimais žmonėmis. Taip pat neatsižvelgta į ankstesnius baustumus, kurie patvirtina, kad šio administracinio nusižengimo padarymas yra visiškai atsitiktinis įvykis apeliantės gyvenime.

3.4.                      Nesutinka su teismo išvada, kad priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti, negali būti pagrindu skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pažymi, jog neteisinga ir nelogiška, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja, nes tai prieštarauja proporcingumo principui.

3.5.                      Nurodo, kad remiantis aukštesnės instancijos teismų išaiškinimais vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdienei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje ( Kauno apygardos teismo 2018 m spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).

3.6.                      Pažymi, kad apeliantei kilsiančios pasekmės nebuvo įvertintos. Nurodo, kad jai būtina pasirūpinti savo neįgaliu tėvu bei kaimynu, ji vykdo savanorišką visuomeninę veiklą, būtina nuvežti sūnų į darželį. Atkreipia dėmesį, kad jos neįgaliam tėvui, kuriam amputuota koja, vasario mėnesį prasidės gydymas ir reabilitacija, tačiau ji kaip vienintelis padėti galintis žmogus, pagelbėti negalės.

3.7.                      Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus Nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį pakeitus ir paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4.       Atsiliepimų į skundą negauta.

IV.        Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies        

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.       Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. P. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tai yra, jog 2020 m. kovo 11 d., apie 15.19 val., Vilniaus r. sav., Rastinėnų k., Rastinėnų g., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,96 promilės girtumo laipsnis ir taip pažeidė KET 14 punktą. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad D. P. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir toliau pasisako dėl jos apeliacinio skundo argumentų.

7.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemone teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą.

8.       Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9.       Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10.       Pareiškėjos teigimu, teismas neatsižvelgė į jos nurodytų aplinkybių visumą. Su tokiu teiginiu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismas detaliai išanalizavo ir išsamiai atsakė į visus skundo argumentus. Pažymėtina, kad apeliantė nors ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, jos manymu atsakomybę lengvinančias ir nusižengimo pavojingumą mažinančias aplinkybes, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas detaliai pasisakė ir pagrįstai konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo taikyti išimtines ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas taisykles. Sutiktina su nutartyje išdėstytais argumentais, kad priežastis, kodėl buvo vartotas alkoholis, neturi jokios reikšmės nusižengimo pavojingumui, kaip ir kitos nurodytos faktinės, administracinio nusižengimo metu buvusios aplinkybės, dėl kurių detaliai pasisakyta skundžiamoje nutartyje.

11.       Teismų praktikoje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su išimtinėmis aplinkybėmis, Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog aplinkybė, kad meistras paliko automobilį ir liepė jį pasiimti, nesudaro pagrindo apsvaigusiam asmeniui vairuoti transporto priemones, nes apeliantė pati nurodė, kad atvykusi prie automobilio, rado jį šalikelėje, su rakteliais viduje. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ji turėjo pasiimti raktelius ir užrakinusi automobilį jį ten palikti ir apsvaigusi nevairuoti transporto priemonės. Pareiškėjos teiginys, kad iki namų buvo nedidelis atstumas, buvo geros sąlygos, todėl ji nusprendė vairuoti apsvaigusi, rodo ne mažesnį nusižengimo pavojingumą, o pareiškėjos nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti sunkioms pasekmėms.

12.       Pareiškėja prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės motyvuoja savo patiriamais suvaržymais, tuo, kad ji vienintelė gali pasirūpinti tėvų ir kaimynu, nuvežti sūnų į darželį tačiau pažymėtina, kad D. P. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog ši teisė būtina įgyvendinant darbines funkcijas. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, D. P. rūpindamasi savo artimaisiais ir žinodama, kad yra vienintelis asmuo, kuris gali pagelbėti tėvui bei kaimynui, nuvežti sūnų į darželį, puikiai suvokdama, kad gyvenant užmiestyje susisiekimas yra apribotas, todėl specialioji teisė jai itin svarbi, turėjo pati būti itin atidi bei rūpestinga, o šios poveikio priemonės termino mažinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

13.       Visgi, nepaisant itin išsamių skundžiamos nutarties argumentų, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės taikymo termino, neįvertino, jog iš karto po protokolo surašymo 2020 m. kovo 11 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 38). Duomenų, jog nuo šio sprendimo įsigaliojimo iki priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo D. P. pažeidė šį sprendimą ir vairavo transporto priemones, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šio skundo nagrinėjimo metu pareiškėjai daugiau beveik 6 mėnesius sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir šis draudimas nebuvo pažeistas, apeliantės skundas tenkintinas iš dalies ir Nutarimas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams keistinas.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. atstovo Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5373-2020 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo.

D. P. pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti - 6 (šešis) mėnesius.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5373-2020 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas

Nuorašas tikras

Teisėja Vitalija Norkūnaitė