Civilinė byla Nr. e2A-3147-794/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12224-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 3.2.6.1; 3.3.1.19.2
(S)
VILNIAUS apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą M. V., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. V., ieškinį dėl uždraudimo atsakovei mažajai bendrijai „Tikėk ir veik“ atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovei komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą. Anot ieškovo, jis paveldėjo A. V. (ankstesnė pavardė J.) palikimą, įskaitant ir autorines teises, todėl bet kokie su A. V. kūryba susiję veiksmai gali būti atliekami tik turint ieškovo sutikimą ir sąžiningai ieškovui atlyginant, tačiau atsakovė be ieškovo žinios ir (ar) sutikimo viešai platina A. V. meno kūrinius – tekstus, eskizus, kitą kūrybą; atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo prekiauti A. V. kurtomis darbo knygomis, kuriose pateikiami A. V. tekstai, piešiniai, eskizai, tačiau atsakovės gaunamos pajamos neskiriamos ieškovui už jo mamos autorių teisių naudojimą.
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas A. V. palikimą priėmė pagal antstolės sudarytą turto apyrašą ir jokių autorių teisių nepaveldėjo, nes A. V. autorių turtinės ir neturtinės teisės neįėjo į paveldėtą turtą, apyrašas nebuvo keičiamas-papildomas, todėl nėra jokio pagrindo ieškovą laikyti asmeniu, kuriam pavesta saugoti A. V. autorių neturtines teises. Atsakovė pažymėjo, kad ji ėmė prekiauti ne A. V. sukurtomis darbo knygomis, o būtent jos mamos N. J. naujai sukurtomis ir išleistomis 2023-2024 metų Darbo knygomis, taip, be kita ko, tęsiant A. V. idėjas, projektus po jos mirties. Atsakovės nuomone, pareikšti ieškinio reikalavimai yra abstraktūs ir nekonkretūs, nes neaišku, kokius A. V. autorių teisių objektus prašoma uždrausti atgaminti, naudoti, platinti. Be to, A. V. viešai dalinosi savo kūryba, tekstais, kurie buvo viešai prieinami.
3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo teigė, kad ginčas nėra kilęs dėl Darbo knygų kaip koncepto, nes ieškovas ginčija atsakovės veiksmus Darbo knygose patalpinant mirusiosios A. V. rašytus tekstus ir iliustracijas. Ieškovas nurodė, kad paveldėjo A. V. autorines teises, ieškiniu ginami tekstai ir iliustracijos yra autorių objektas, kuriuos atsakovė naudodama be ieškovo sutikimo privalo šiam atlyginti žalą.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su dublike nurodomomis aplinkybėmis. Atsakovė teigė, kad Darbo knygose pateikiami A. V. tekstai buvo ir anksčiau skelbti, taigi, prieinami visuomenei, o iliustracijos S. V. nuosavybė, eskizus jam dovanų gavus iš A. V.. Atsakovė teigė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė, platindama naujai sukurtas 2023-2024 metų Darbo knygas bei tęsdama A. V. idėjas (projektus), būtų atlikusi kokiu nors CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovei MB „Tikėk ir veik“ atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Teismas nutartyje nurodė, kad „reikalavimas uždrausti atsakovės komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą, savo esme yra aiškiai neapibrėžtas reikalavimas, juolab, kad pagal ATGTĮ nuostatas saugomi tik kūriniai, kurie gali būti apibrėžti kaip saugotini autorių teisių objektai. Todėl, teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, turėjo pareigą arba įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant konkrečius saugotinus autorių teisių objektus, arba spręsti dėl ieškinio reikalavimo (ne)tenkinimo dalyje, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, t. y. atsakovės veikloje naudojamus tekstus ir iliustracijas“. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog aplinkybės, susijusios su atsakovės išleista 2023 – 2024 metų Darbo knyga vertintos kaip mažareikšmės ir neturinčios teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, nėra suderinami su Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties 47 punktas).
7. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui 20 dienų terminą pateikti patikslintą procesinį dokumentą (ieškinį), įrodymus ir/ar paaiškinimus, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutarties motyvus.
8. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė teismo uždrausti atsakovei MB „Tikėk ir veik“ komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. A. V. sukurtas iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant, bet neapsiribojant kūrinių atgaminimu, išleidimu, platinimu, padarymu viešai prieinamais, taip pat priteisti ieškovo L. V. naudai iš atsakovės MB „Tikėk ir veik“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes panaudojo autoriaus kūrinius be autoriaus teisių perėmėjo sutikimo ir neteisėtais veiksmais yra keliama žala ieškovui, nes ieškovas negauna jokio atlygio už A. V. kūrinių naudojimą.
9. Atsakovė MB „Tikėk ir veik“ pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji neatliko ir neatlieka jokių neteisėtų veiksmų bei neketina jų atlikti ateityje. Atsakovė teigė, kad 2023 – 2024 metų Darbo knygos (kalendoriaus) išleidimas nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Atsakovė nurodė, kad tai patvirtinantys argumentai išsamiai yra pateikti anksčiau teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovė taip pat teigė, kad nors ieškovas ir patikslino ieškinį, reikalavimai išliko nekonkretūs ir abstraktūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovo patikslintą ieškinį atmetė.
11. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:
11.1. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2023 – 2024 metų Darbo knygos (kalendoriaus) leidyba buvo mirusios A. V. idėja, mintis, kurią po jos mirties siekė tęsti mama N. J.. Taigi teismas sprendė, kad pagal AGTĮ 5 straipsnio 1 punktą pati Darbo knygų idėja nėra saugotinas autorių objektas.
11.2. Teismas, įvertinęs 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojamus mirusiosios A. V. tekstus ir eskizus, sprendė, kad jie yra priskirtini autorių teisių saugomiems objektams: tekstai ir eskizai yra originalūs kūriniai, išreikšti objektyvia forma, taip pat pripažino, kad tiek tekstai, tiek eskizai yra laikytini mirusiosios A. V. kūrybinės veiklos rezultatu (AGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
11.3. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės veiksmų panaudojant mirusiosios A. V. tekstus ir eskizus 2023 – 2024 metų Darbo knygoje, t. y. būtent šios aplinkybės sudarė ieškinio bei patikslinto ieškinio faktinį pagrindą.
11.4. Teismas darė išvadą, kad ginčo 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojami tekstai ne tik buvo anksčiau viešai skelbti nurodytuose žurnalų „L‘Officiel Lietuva“ ir „AŠ Ikona“ atitinkamuose numeriuose, tačiau ginčo 2023 – 2024 metų Darbo knygose atitinkamai yra sudėtos nuorodos į šiuos šaltinius, o pačios Knygos įžanginėje dalyje nurodoma, kad ši Knyga yra „...pripildyta pačios A. įkvepiančių tekstų ir dar niekur nematytų jos kurtų eskizų, kurie taip ir nespėjo išvysti dienos šviesos...“, o „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė A. J.“.
11.5. Be to, teismas nurodė, kad darbo knygose darant nuorodą, kad „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė“ yra A. J. nedvejotinai knygos skaitytojui leidžia suprasti, kad Darbo knygoje yra pateikiami konkretaus autoriaus – A. J. – tekstai, iliustracijos, o ir pati Knygos idėja yra mirusiosios A. J.
11.6. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra ypatingai svarbu įvertinti patį Darbo knygų tikslą – tęsti mirusiosios A. V. idėją. Teismas pastebėjo, jog įvertinus 2023 – 2024 metų Darbo knygos apimtį, cituojami tekstai sudaro santykinai nedidelę Darbo knygos dalį, vertinant visos ginčo Darbo knygos apimtį. Vertinant šią aplinkybę, teismas sprendė, kad atsakovės leistose Darbo knygose tekstų pateikimas, įvertinus tikslą tęsti mirusiosios A. V. projektą (Knygą kalendorių), atitinka citavimui keliamus reikalavimus ir išlaiko deramą pusiausvyrą.
11.7. Teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esantys A. V. tekstai buvo skelbti nurodytuose žurnaluose bei A. V. Facebook paskyroje skelbti ir viešai prieinami. Nurodė, kad ginčo Darbo knygoje paskelbti A. V. tekstai jau buvo teisėtai prieinami visuomenei viešai juos publikuojant.
11.8. Teismas sprendė, kad mirusio asmens – šiuo atveju A. V. – valia gali būti atskleista per ją artimai pažinojusių asmenų paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus. Tiek iš liudytojų parodymų (S. V.), tiek iš atsakovės vadovės ir mirusiosios A. V. mamos N. J. parodymų teismas sprendė, kad A. V. įrašą Facebook paskyroje: „Aš esu autorė. Visi mano tekstai, žodžiai, mintys – mano kūrybos vaisius. Draudžiu juos publikuoti.“ - buvo paskelbusi žiniasklaidos atstovams ir nurodytas draudimas pagrįstai yra aiškintinas kaip skirtas žiniasklaidos atstovams, kuris negali paneigti teisėtos galimybės anksčiau paskelbtus tekstus skelbti, pateikiant nuorodą į autorių bei šaltinį (AGTĮ 21 straipsnis).
11.9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju mirusiosios A. V. mamai N. J. siekiant tęsti savo dukros idėją leidžiant Darbo knygas, šį tikslą atskleidžiant ginčo Darbo knygos įžanginiame žodyje ir pradiniame įraše, vertintina, kad mirusiosios A. V. tekstai su pateikiamomis nuorodomis buvo naudojami sąžiningai, išlaikant deramą pusiausvyrą ir patenka į leidžiamą išimtį be išankstinio leidimo naudoti kito asmens autorių teisių saugomą medžiagą, t. y. sąžiningai cituoti išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį. Teismas konstatavo, kad Darbo knygose paskelbtų tekstų būdas neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeidžia teisėtų autoriaus interesų (ATGTĮ 19 straipsnis, 21 straipsnis). Taigi teismas sprendė, kad ginčo Darbo knygoje paskelbtų tekstų atžvilgiu taikytina ATGTĮ 21 straipsnyje numatyta autorių turtinių teisių apribojimo išimtis.
11.10. Iš liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ginčo Darbo knygos maketuotojui A. Č. eskizus perdavė liudytojas S. V., kuriam 2020 m. vykusio Kalėdinio vakarėlio metu A. V. Darbo knygoje publikuotus eskizus padovanojo. Teismas darė išvadą, kad A. V. dar 2020 m. perleidus Darbo knygoje naudotus eskizus S. V., šių paveldėti ieškovas negalėjo. Todėl sprendė, kad eskizų autorių teisių subjektu yra laikytinas S. V., kuriam yra perėjusios išimtinės turtinės autorių teisės į minėtus eskizus, šiuos mirusiajai A. V. padovanojus (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl būtent liudytojui S. V. priklauso teisės leisti ar uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus (ATGTĮ 15 straipsnis).
11.11. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių mirusiosios A. V. valią, jog ji nedovanojo eskizų komercinei veiklai; be to ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad mirusioji A. V. buvo apribojusi padovanotų eskizų naudojimą vien liudytojo S. V. asmeniniais tikslais, drausdama juos naudoti mamos vadovaujamos MB komercinėje veikloje (CPK 178 straipsnis).
11.12. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė platindama naujai sukurtas 2023 – 2024 metų Darbo knygas (kalendorius) ir tokiu būdu tęsdama A. V. idėją atliko CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus.
11.13. Atsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimą ieškovas siejo būtent su neteisėtais atsakovės veiksmais, kurių šiuo atveju teismas nenustatė, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ir realios bei pagrįstos žalos, kaip prevencinio ieškinio sąlygos.
11.14. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė konkrečių saugotinų autorių teisių objektų, o reikalavimą ir toliau formulavo abstrakčiai – iliustracijos, paveikslai, tekstai. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei įvertinus ieškovo reikalavimų patikslinimą, teismas sprendė, kad ieškovas ir tikslindamas ieškinį nenurodė konkrečių saugotinų autorių teisių objektų, kas taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas L. V., atstovaujamas įstatyminio atstovo M. V., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. A. V. (buv. J.) kūryba yra autorių teisių objektas.
12.2. Esamu atveju, atsakovė pažeidžia šiuos saugotinus autorių teisių objektus: 1) Iliustracijos – atsakovės platinamose Darbo knygose gausu pačios A. V.(buv. J.) kurtų iliustracijų ir eskizų, kuriuos pastaroji sukūrė dar studijų laikais; 2) Tekstai – atsakovės platinamose Darbo knygose taip pat atgaminti A. V. (buv. J.) sukurti tekstai, kurie buvo naudojami ankstesnėse darbo knygose.
12.3. Ieškovas paveldėjo A. V. (buv. J.) turtines ir neturtines teises. Teismas nevertino, kad autoriaus turtinės teisės paveldimos nepriklausomai nuo materialiojo objekto perleidimo. Šio imperatyvo nesilaikyti galima tik išimtiniu atveju – kai dėl to aiškiai susitarta. Kaip ne karta minėta šiame procese – susitarimo, kad A. V. kam nors perleis savo turtines autorines teises nėra.
12.4. Atitinkamai, po A. V. (buv. J.) mirties ieškovas paveldėjo visas autoriaus turines teises (ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalis) ir įgijo pareigą saugoti autoriaus neturtines teises.
12.5. A. V. (buv. J.) autoriaus teisės paveldėtos ieškovui pasikreipus į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo liudijimo turinys tam neturi jokios teisinės reikšmės. Negana to, turto apyraše ir atitinkamai paveldėjimo liudijime nėra aprašyta autorinių darbų dėl atsakovės vadovės kaltų veiksmų, nes ji yra pasisavinusi kilnojamąjį turtą.
12.6. A. V. Facebook paskyroje pateiktas reikalavimas nepublikuoti jokių A. V. autorinių darbų be jos sutikimo.
12.7. Darbo knygoje nurodoma ne nedidelė dalis citatų, visa Darbo knyga yra A. V. tekstai.
12.8. Nėra jokių įrodymų, kad A. V. perleido S. V. ginčo iliustracijas. Net jei perleidimas ir būtų įvykęs, tai nesuteikia teises S. V. šias iliustracijas viešinti, t. y. naudoti kūrinį komerciniais tikslais. S. V. dar 2024 m. sausio 15 d. vykusio posėdžio metu (2024 m. sausio 15 d. posėdžio garso įrašo 19-19.40 min) patvirtino, kad tariamo objektų dovanojimo tikslas buvo pasikabinti drabužinėje. Net jei dovanojimo faktas ir būtų tiesa, A. V. neišdavė aiškaus leidimo ir (ar) sutikimo jos darbus naudoti komerciniais tikslais. Liudytojo S. V. parodymai vieni savaime nėra pakankamas įrodymas, kad jam buvo perleista teisė komerciškai naudoti eskizus.
12.9. Būtent ieškovas turi teisę išduoti leidimus ar sutikimus kūrinių naudojimui, o atsakovė neturi teisės jų naudoti komerciniais tikslais be atskiro neturtinių teisių įpėdinio sutikimo.
12.10. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad liudytojo S. V. artimi ryšiai su atsakovės puse nesudaro pakankamo pagrindo abejoti jo patikimumu, kadangi S. V. faktiškai prisideda prie atsakovės komercinės veiklos (platinant Darbo knygą, naudojant eskizus), todėl akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas atsakovei palankia bylos baigtimi.
12.11. Nors teisme S. V. nurodė, kad jam suteikta teisė eskizus „naudoti savo nuožiūra“, jokia rašytinė sutartis (licencija) nebuvo pateikta. ATGTĮ 50 straipsnis numato pareigą aiškiai susitarti dėl autorinių teisių perleidimo fakto.
12.12. Atsižvelgiant į tai, kad ATGTĮ 50 straipsnis numato, draudimą be autoriaus sutikimo naudoti gautus kūrinius savo reikmėms – darytina išvada, kad atsakovei teko pareiga įrodyti, apie tokio leidimo ar sutikimo gavimą.
12.13. Teismas ne tik pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tačiau ir aklai vadovavosi šališkų, atsakovės poziciją palaikančių šalių parodymais.
12.14. Teismas sprendime deramai neišnagrinėjo šių klausimų: tiksliai nustatyti, kurie kūriniai (iliustracijos, paveikslai, tekstai) yra saugotini kaip autorių teisių objektai; išsamiai įvertinti, ar atsakovė iš tiesų naudoja saugotinus objektus bei kokiu mastu; išanalizuoti, ar atsakovės 2023–2024 m. Darbo knygos leidime pateikiamos konkrečios A. V. kūrinių dalys bei ar taikytina kokia nors autorių teisių naudojimo išimtis (pvz., citatos). Būtent šie klausimai sudarė bylos nagrinėjimo ribas, kurių turėjo laikytis pirmosios instancijos teismas po bylos grąžinimo nagrinėti, tačiau teismas nukrypo nuo bylos nagrinėjimo ribų.
12.15. Teismas priimdamas sprendimą gilinosi į paveldėjimo ir nuosavybės teisės santykius, visiškai neatskleisdamas turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo esmės bei kuriuos kūrinius atsakovė platina ir ar šiam platinimui (viešam panaudojimui) reikalingas teisėto savininko leidimas. Tokiu būdu teismas viršijo bylos nagrinėjimo ribas.
12.16. Ieškinio esmė yra uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant, bet neapsiribojant kūrinių atgaminimu, išleidimu, platinimu, padarymu viešai prieinamu. Ieškovui nėra žinoma kiek ir kokių dar A. V. kūrinių atsakovė ir S. V. turi savo dispozicijoje, todėl tikslus ginčo objektų įvardijimas neužkirstų kelio ieškovo neturtinių teisių pažeidimams ateityje.
12.17. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepaisė įrodinėjimo naštos paskirstymo ir rungimosi principų. Atsakovai nepaneigė ieškovo argumentų dėl A. V. draudimo naudoti ir platinti jos kūrinius bei nepateikė jokių jos ar jos neturtinių teisių perėmėjo leidimų ar sutikimų patvirtinančių dokumentų.
13. Atsakovė MB „Tikėk ir veik“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
13.1. Visiškai sutiktina su skundžiamo sprendimo argumentu, jog ieškovas tikslindamas ieškinį nenurodė konkrečių saugotinų autorių teisių objektų, kas taip pat sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
13.2. Iš patikslinto prevencinio ieškinio dalyko matyti, jog ieškovas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartyje (toliau – VAT nutartis) nurodytus motyvus, kadangi, tikslindamas prevencinio ieškinio reikalavimus, nenurodė jokių konkrečių pagal ATGTĮ nuostatas saugotinų autorių teisių objektų (kūrinių), reikalavimą ir toliau formulavo abstrakčiai – iliustracijos, paveikslai, tekstai, t. y. ieškovas iš esmės tik atkartojo pradinio prevencinio ieškinio reikalavimus. Taigi, nors ieškovas 2024 m. liepos 12 d. paduotame pareiškime ir įvardija, jog tikslina ieškinio reikalavimus (dalyką), tačiau patikslintas prevencinis ieškinys (kaip ir pradinis ieškinys) yra abstraktus, kadangi iš jame suformuoto reikalavimo nėra aišku, kokius A. V. autorių teisių objektus prašoma uždrausti atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus, t. y. kokių konkrečių veiksmų prevencinio ieškinio tenkinimo atveju atsakovė turėtų imtis.
13.3. Nagrinėjamu atveju ieškovo prevencinio ieškinio faktinis pagrindas yra nurodytas pradiniame ieškinyje – atsakovės išleistos 2023 - 2024 metų darbo knygos (kalendoriai) ir juose esantys A. V. tekstai bei iliustracijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimų nepagrįstumą konstatavo pagal ieškinio faktinį pagrindą, t. y. 2023 - 2024 metų darbo kalendoriuose naudojamus tekstus ir iliustracijas (VAT nutarties 47 punktas).
13.4. Pažymėtina, kad atsakovė neatliko ir neatlieka jokių neteisėtų veiksmų bei neketina jų atlikti ateityje, juo labiau veiksmų, kurie sąlygotų ieškovui žalos padarymą. Tuo tarpu ieškovas neįrodė nei atsakovės veiksmų neteisėtumo, nei realios žalos kilimo grėsmės (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
13.5. 2023 - 2024 metų darbo knygos (kalendoriaus) išleidimas nesudaro jokio pagrindo tokių veiksmų konstatavimui, taip pat ir joje esamų tekstų (citatų) ir iliustracijų patalpinimo nėra pagrindo vertinti kaip atsakovės neteisėtus veiksmus, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
13.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ginčo darbo knygoje paskelbtų tekstų atžvilgiu taikytina ATGTĮ 21 straipsnyje numatyta autorių turtinių teisių apribojimo išimtis, o iliustracijų (eskizų) autorių subjektu yra S. V., kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės į ginčo darbo knygoje esančius eskizus, kuriuos jam padovanojo A. V..
13.7. Pažymėtina ir tai, kad A. V. viešai dalinosi savo kūryba, be kita ko ir tekstais, kurie buvo viešai prieinami, todėl atsakovės veiksmų, kuriais yra grindžiamas prevencinis ieškinys, nėra jokio pagrindo vertinti kaip neteisėtais, juo labiau jog jie atitinka ne tik ATGTĮ, Berno konvencijos bei Direktyvos 2001/29 nuostatas, bet ir pačios A. V. pasirinktą jų viešinimo, sklaidos koncepciją.
13.8. Atsakovė išpildė ATGTĮ 21 straipsnio reikalavimą – po teksto citata nurodė naudojamą šaltinį, kuriame tas tekstas jau viešai buvo publikuotas, t. y. nurodė informacijos šaltinį. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai ginčo darbo knygoje ne tik dedamos nuorodos į šaltinius, kuriuose šie tekstai anksčiau buvo skelbiami, bet taip pat yra daroma bendra nuoroda, kad „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė yra A. J.”.
13.9. Tai, kad A. V. išimtines autorių teises į jos sukurtus eskizus (iliustracijas) yra perleidusi S. V. patvirtina tai, jog būtent pas jį yra 2023 - 2024 darbo knygoje esančių eskizų (iliustracijų) originalai. Taigi, A. V. perleidus (padovanojus) išimtines turtines autorių teises į jos sukurtus ir 2023 / 2024 darbo knygoje esančius eskizus (iliustracijas), pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį autorių teisių subjektas laikytinas S. V., kuriam yra perėjusios išimtinės turtinės autorių teisės į juos. Todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog A. V. dar 2020 metais perleidus ginčo darbo knygoje naudotus eskizus S. V., ieškovas jų paveldėti negalėjo.
13.10. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neva netinkamo ATGTĮ 50 straipsnio taikymo, teigiant, jog vien tai, jog A. V. perleido nuosavybės teisę į iliustracijas kaip daiktą, dar nereiškia, kad S. V. ar atsakovei buvo suteikta teisė naudoti kūrinį komerciniais tikslais. Šių teiginių akivaizdų nepagrįstumą patvirtina liudytojų S. V., E. P.-B. ir A. Č. parodymai, kurie patvirtino, jog A. V., dovanodama ginčo eskizus S. V., aiškiai suteikė teisę S. V. juos naudoti savo nuožiūra, inter alia, komerciniais tikslais.
13.11. Bylos duomenys, inter alia, liudytojų parodymai, patvirtina, jog A. V. įrašu Facebook paskyroje draudimą naudoti jos darbus buvo paskelbusi žiniasklaidos atstovams. Be to, šiuos teiginius atitinka ir pati A. V. veikla – nors ji ir buvo paskelbusi minėtą draudimą, ji savo tekstus viešai skelbdavo žurnaluose „AŠ Ikona“, „L‘Officiel“, taip pat savo socialinių tinklų paskyrose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytas draudimas yra skirtas būtent žiniasklaidos atstovams, kuris negali paneigti teisėtos galimybės anksčiau paskelbtus tekstus skelbti, pateikiant nuorodą į autorių bei šaltinį (AGTĮ 21 straipsnis).
13.12. Ieškovas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai kvestionuoja liudytojo S. V. duotų parodymų patikimumą. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus.
13.13. Nagrinėjamu atveju atsakovė šiuo metu neatlieka jokių veiksmų, sietinų su ieškinio faktiniu pagrindu esamomis 2023 - 2024 metų darbo knygomis, t. y. 2023 - 2024 darbo knygos neleidžiamos ir neplatinamos, todėl ieškovas prevenciniu ieškiniu reikalauja nutraukti veiksmus, kurių atsakovė apskritai net neatlieka, ir kurių nėra jokio pagrindo pripažinti nei neteisėtais, nei sukeliančiais ieškovui kokią nors žalą ateityje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas. Ieškovui 2023 m. birželio 23 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad ieškovas paveldėjo A. V. turtą vis apimtimi. Šiame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad ieškovo paveldimas turtas yra nurodytas ir antstolės Brigitos Palavinskienės 2023 m. balandžio 13 d. sudarytame paveldimo turto apyraše.
18. Atsakovė MB „Tikėk ir veik“ įsteigta 2023 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovės steigėja ir vadovė N. J. yra mirusiosios A. V. motina ir ieškovo senelė.
19. Atsakovė, atstovaujama vadovės N. J., 2023 m. rugpjūčio 17 d. sudarė sutartį su UAB „BALTO print“ dėl poligrafinio produkto (2023 – 2024 metų Darbo knygų) sukūrimo.
20. 2023 – 2024 metų Darbo knyga yra pradedama įrašu „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė A. J.“. Taip pat 2023 – 2024 metų Darbo knyga yra pradedama mirusiosios A. V. mamos (atsakovės vadovės ir steigėjos) N. J. žodžiais, tarp kurių nurodoma ir tai, jog ši knyga „...pripildyta pačios A. įkvepiančių tekstų ir dar niekur nematytų jos kurtų eskizų, kurie taip ir nespėjo išvysti dienos šviesos...“. Taip pat atsakovės vadovės įžanginiame žodyje nurodoma, jog ji privalo „..tęsti dukros pradėtus ir nebaigtus darbus, jos projektus, nors maža dalimi įgyvendinti jos planus“.
21. Iš 2023 – 2024 metų Darbo knygoje įtrauktų tekstų matyti, kad ties po kiekvienu tekstu yra nuoroda į šaltinį, kur šis tekstas buvo paskelbtas anksčiau, prieš jo paskelbimą ginčo Darbo knygoje, t. y.: 1) tekstas, prasidedantis „Apie ramybę.“ – nuoroda į „L‘Officiel Lithuania, Nr. 81“; 2) tekstas, prasidedantis „Mes taip dažnai kalbamės apie tai, o kokios drąsos reikėtų keliauti vienai...“ – nuoroda „AŠ Ikona“, Nr. 9; 3) tekstas, prasidedantis „Kartais atrodo, kad gyvenimas toks paprastas dalykas“ – nuoroda „Aš Ikona“, Nr. 8; 4) tekstas, prasidedantis „Aš nežinau, kas pastaraisiais mėnesiais nutiko su pasauliu...“ – nuoroda į „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 105; 5) tekstas, prasidedantis „Kiekviena pradžia yra kažko pabaiga, ir atvirkščiai.“ - nuoroda į „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 88; 6) tekstas, prasidedantis „Tu man šį kartą nieko nepirk...“ - nuoroda į „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 82; 7) tekstas, prasidedantis „Mes gyvename pasaulyje, kuriame jaunytės ir sėkmės koncepcija yra taip susijusios...“ – nuoroda „AŠ Ikona“, Nr. 5; 8) tekstas, prasidedantis „Pasaulyje, kuriame nuolatos vieni kitiems klijuojame etiketes...“ – nuoroda „AŠ Ikona“, Nr. 7; 9) tekstas, prasidedantis „Nežinau, kaip tai nutiko ir kada tai prasidėjo...“ – nuoroda „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 84, 102; 10) tekstas, prasidedantis „Nežinau, kada tai prasidėjo...“ – nuoroda „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 99; 11) tekstas, prasidedantis „Prieš kokį tūkstantį metų...“ – nuoroda „L‘Officiel Lithuania“, Nr. 101; 12) tekstas, prasidedantis „Šiandien aš neverksiu.“ – nuoroda „Aš Ikona“, Nr. 10.
22. Be to, viename iš 2023 – 2024 metų Darbo knygos puslapių yra patalpintas tekstas, prasidedantis „Aš rašau šitą laišką kiekvienai vienišai sielai.“, kuris buvo paskelbtas A. V. 2019 m. spalio 5 d. Facebook paskyroje. Taip pat 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esantis tekstas, prasidedantis „Norėčiau, kad ši knygutė reikštų, jog esam tarsi gangas.“ buvo skelbtas ankstesnėse A. V. leistose Darbo knygose.
23. Atsakovė, pagrįsdama teiginius, jog ginčo Darbo knygoje naudoti A. V. tekstai jau anksčiau buvo viešai paskelbti, pateikė žurnalų „L‘Officiel Lithuania“ ir „AŠ Ikona“ viršelių bei aktualių puslapių, kuriuose buvo skelbiami A. V., kaip redaktorės žodis, tekstai, kopijas.
24. Atsakovė taip pat pateikė A. V. eskizų kopijas, kurių dalis yra 2023 – 2024 metų Darbo knygoje.
Dėl uždraudimo atsakovei komercinėje veikloje atgaminti, naudoti, platinti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamus A. V. meno kūrinius, tekstus ir kitą kūrybą
25. Autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalis).
26. Remiantis teisiniu reglamentavimu, autorius turi asmenines neturtines ir turtines teises (ATGTĮ 14 ir 15 straipsniai), todėl kūrinio autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, platinti, viešinti (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą (ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalis). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus) (AGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Sisteminė ATGTĮ normų analizė patvirtina, kad ir, sukurdamas naują kūrinį, pavyzdžiui, jį išversdamas ar perdirbdamas, sudarydamas kūrinių rinkinius ir pan., autorius privalo gauti autorių, kurių kūrinius panaudoja, leidimą (ATGTĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys). Tokio leidimo nereikia tik tuo atveju, kai saugomo kūrinio naudojimas patenka į vieną iš ATGTĮ nustatytų autorių turtinių teisių apribojimų (ATGTĮ 19-33 straipsniai).
27. Be to, po autoriaus mirties jo turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą (ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalis). Autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai (ATGTĮ 49 straipsnio 2 dalis). ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai be kita ko gali uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė esmines išvadas, kad: 1) 2023 – 2024 metų Darbo knygos (kalendoriaus) leidyba buvo mirusios A. V. idėja, mintis, kuri nėra saugotinas autorių objektas, tačiau 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojami mirusiosios A. V. tekstai ir eskizai yra priskirtini autorių teisių saugomiems objektams; 2) įvertinus 2023 – 2024 metų Darbo knygos apimtį, cituojami tekstai sudaro santykinai nedidelę Darbo knygos dalį, todėl tekstų pateikimas atitinka citavimui keliamus reikalavimus ir išlaiko deramą pusiausvyrą; 3) 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esantys A. V. tekstai patenka į leidžiamą išimtį be išankstinio leidimo naudoti kito asmens autorių teisių saugomą medžiagą ir paskelbtų tekstų būdas neprieštarauja įprastiniam kūrinio naudojimui bei nepažeidžia teisėtų autoriaus interesų (ATGTĮ 19 straipsnis, 21 straipsnis), nes 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojami A. V. tekstai buvo anksčiau viešai skelbti (prieinami visuomenei viešai juos publikuojant) žurnalų „L‘Officiel Lietuva“ ir „AŠ Ikona“ atitinkamuose numeriuose, o ties tekstais yra sudėtos nuorodos į šiuos šaltinius; be to, Knygos įžanginėje dalyje nurodoma, kad „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė“ yra A. J.; 4) A. V. įrašas Facebook paskyroje: „Aš esu autorė. Visi mano tekstai, žodžiai, mintys – mano kūrybos vaisius. Draudžiu juos publikuoti.“ buvo skirtas žiniasklaidos atstovams; 5) eskizų autorių teisių subjektu yra laikytinas S. V., kuriam yra perėjusios išimtinės turtinės autorių teisės į eskizus, šiuos A. V. padovanojus (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl būtent liudytojui S. V. priklauso teisės leisti ar uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus (ATGTĮ 15 straipsnis); 6) ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad mirusioji A. V. buvo apribojusi padovanotų eskizų naudojimą komercinėje veikloje; 7) atsakovė neatliko CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų; ieškovas neįrodė ir realios bei pagrįstos žalos, kaip prevencinio ieškinio sąlygos; 8) ieškovas nenurodė konkrečių saugotinų autorių teisių objektų, o reikalavimą formulavo abstrakčiai – iliustracijos, paveikslai, tekstai.
29. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad: 1) A. V. kūryba yra autorių teisių objektas; 2) po A. V. mirties ieškovas paveldėjo visas autoriaus turines teises ir neturtines teises; 3) atsakovė pažeidžia šiuos saugotinus autorių teisių objektus: iliustracijos ir tekstai, t. y. atsakovės platinamose Darbo knygose gausu A. V. kurtų iliustracijų, eskizų ir tekstų; 4) būtent ieškovas turi teisę išduoti leidimus ar sutikimus kūrinių naudojimui, o atsakovė neturi teisės jų naudoti komerciniais tikslais be atskiro neturtinių teisių įpėdinio sutikimo; 5) A. V. Facebook paskyroje pateiktas reikalavimas nepublikuoti jokių jos autorinių darbų be jos sutikimo; 6) Darbo knygoje nurodoma ne nedidelė dalis citatų, bet visa Darbo knyga yra A. V. tekstai; 7) nėra jokių įrodymų, kad A. V. perleido S. V. ginčo iliustracijas, o jeigu ir perleido - tai nesuteikia teisės S. V. šias iliustracijas viešinti, t. y. naudoti kūrinį komerciniais tikslais; 8) atsakovei teko pareiga įrodyti apie leidimo ar sutikimo gavimą naudoti gautus kūrinius savo reikmėms pagal ATGTĮ 50 straipsnį; 9) teismas visiškai neatskleidė turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo esmės bei kuriuos kūrinius atsakovė platina ir ar šiam platinimui (viešam panaudojimui) reikalingas teisėto savininko leidimas; 10) teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepaisė įrodinėjimo naštos paskirstymo ir rungimosi principų; 11) teismas deramai neišnagrinėjo šių klausimų: tiksliai nustatyti, kurie kūriniai (iliustracijos, paveikslai, tekstai) yra saugotini kaip autorių teisių objektai; išsamiai įvertinti, ar atsakovė iš tiesų naudoja saugotinus objektus bei kokiu mastu; išanalizuoti, ar atsakovės 2023–2024 metų Darbo knygos leidime pateikiamos konkrečios A. V. kūrinių dalys bei ar taikytina kokia nors autorių teisių naudojimo išimtis (pvz., citatos).
30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-954-866/2024 išaiškino, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškovas yra priėmęs visą palikimą po mamos A. V. mirties, o pastarojo priėmimas pagal apyrašą reiškia tik atsakomybės už palikėjo skolas apribojimą apyraše nurodytu turtu. Taigi konkretaus turto nenurodymas turto apyraše nereiškia, jog palikimas šioje dalyje nepriimtas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl palikimas laikytinas priimtu.
31. ATGTĮ 49 straipsnis nustato, kad autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą, o neturtines teises saugo įpėdiniai, jei autorius nėra paskyręs asmens, kuriam pavesta jas saugoti. Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad po A. V. (buv. J.) mirties ieškovas paveldėjo visas autoriaus turtines teises (įskaitant teisę leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas, viešai skelbti ir kt.) ir įgijo pareigą saugoti autoriaus neturtines teises (ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalis).
32. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pirmiausia darė išvadą, kad 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojami mirusiosios A. V. tekstai ir eskizai yra priskirtini autorių teisių saugomiems objektams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant pirmiau konstatuotos aplinkybės (t. y. kad 2023 – 2024 metų Darbo knygoje naudojami mirusiosios A. V. tekstai ir eskizai yra laikomi saugomais autorių teisės objektais (kūriniais)), šios bylos atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad įstatyme numatyta galimybė riboti autoriaus (turtines) teises (pavyzdžiui, citavimo atveju).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palyginęs atsakovės sudarytos 2023 – 2024 metų Darbo knygos turinį (joje esančius tekstus) ir atsakovės į bylą pateiktų žurnalų „L‘Officiel Lithuania“ ir „AŠ Ikona“ aktualių puslapių, kuriuose buvo skelbiami A. V., kaip redaktorės žodis, tekstai, kopijas, konstatavo, kad tekstų pateikimas 2023 – 2024 metų Darbo knygoje atitinka citavimui keliamus reikalavimus ir išlaiko deramą pusiausvyrą (t. y. cituojami tekstai sudaro santykinai nedidelę 2023 – 2024 metų Darbo knygos dalį); tekstai buvo anksčiau viešai skelbti (prieinami visuomenei viešai juos publikuojant) žurnalų „L‘Officiel Lietuva“ ir „AŠ Ikona“ atitinkamuose numeriuose; tekstuose nurodomas jų šaltinis; be to, 2023 – 2024 metų Darbo knygos įžanginėje dalyje nurodoma, kad „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė“ yra A. J..
35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės išleistoje 2023 – 2024 metų Darbo knygoje panaudoti A. V. tekstai atitinka citavimo išimties, įtvirtintos ATGTĮ 21 straipsnyje, Bernos konvencijos 10 straipsnyje ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies d punkte, sąlygas.
36. Pažymėtina, kad ATGTĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais (ATGTĮ 19 straipsnio 2 dalis).
37. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto (ATGTĮ 21 straipsnis).
38. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 6 dalį, citata – trumpa kito kūrinio ar gretutinių teisių objekto ištrauka, skirta paties autoriaus ar gretutinių teisių subjekto teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus ar gretutinių teisių subjekto požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.
39. Vertinant citavimą ginčo objektuose ir citavimo (ne)teisėtumą, inter alia, turi būti įvertintas citavimo tikslas bei apimtis, t. y. cituojant atgaminimas turi būti sąžiningas ir jo apimtis neturi viršyti citavimo tikslui reikalingos apimties (Birštonas, R. et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 163).
40. Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 10 straipsnyje nustatyta, kad: 1) leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas; 2) Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais papročiais; 3) naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis, turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis nurodytas tame šaltinyje.
41. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (toliau – Direktyva 2001/29/EB) 5 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta, kad valstybės narės 2 ir 3 straipsniuose nustatytoms teisėms gali nustatyti išimtis arba apribojimus šiais atvejais, kai cituojama, pavyzdžiui, kritikos ar apžvalgos tikslais, jeigu šios citatos susijusios su kūriniu ar kitu objektu, kuris jau yra teisėtai padarytas viešai prieinamu, ir jeigu nurodomas šaltinis, įskaitant autoriaus vardą, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma, ir jeigu toks naudojimas atitinka sąžiningumo praktiką ir yra tokio masto, kokio reikia konkrečiam tikslui.
42. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 1 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Eva-Maria Painer prieš Standard VerlagsGmbH ir kiti, C-145/10, pažymėta, kad, kalbant apie Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies d punkto kontekstą, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šios direktyvos 31 konstatuojamosios dalies, taikant šią direktyvą turi būti išlaikyta „derama pusiausvyra“ tarp autorių teisių bei interesų ir saugomų kūrinių naudotojų teisių ir interesų (132 paragrafas). Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 3 dalies d punktu siekiama užtikrinti deramą kūrinio ar saugomo objekto naudotojų teisės į išraiškos laisvę ir autoriams suteiktos atgaminimo teisės pusiausvyrą (134 paragrafas).
43. Kaip minėta, citavimo tikslais leidžiama atgaminti nedidelę kūrinio ištrauką. Įstatymas nereglamentuoja cituojamo kūrinio „nedidelės“ dalies sąvokos, todėl tai turėtų būti nustatoma konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sąžiningumo ir citavimo tikslo kriterijus.
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog iš byloje pateiktų 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esančių tekstų turinio akivaizdu, kad jie visa apimtimi atitinka žurnalų „L‘Officiel Lietuva“ ir „AŠ Ikona“ atitinkamuose numeriuose (t. y. Nr. 81 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 9 „AŠ Ikona“, Nr. 8 „AŠ Ikona“, Nr. 105 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 88 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 82 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 5 „AŠ Ikona“, Nr. 7 „AŠ Ikona“, Nr. 84 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 99 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 101 „L‘Officiel Lietuva“, Nr. 10 „AŠ Ikona“) publikuotų A. V., kaip redaktorės žodis, tekstus. Atsakovės veiksmai atliekami komerciniais tikslais, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė elgiasi sąžiningai ir tekstų apimtis neviršija citavimo tikslui reikalingos apimties.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas citavimo mastą, apsiribojo tik formaliu visos 2023 – 2024 metų Darbo knygos apimties palyginimu, konstatuodamas, jog cituojami tekstai sudaro santykinai nedidelę Darbo knygos dalį, t. y. teismas vertino cituojamų tekstų santykį Darbo knygoje, tačiau nevertino cituojamų tekstų santykio su originaliais kūriniais, iš kurių jie buvo perkelti. Būtent pastarasis vertinimas yra vienas iš esminių sprendžiant dėl citavimo išimties taikymo. Atlikus cituojamų tekstų 2023 – 2024 metų Darbo knygoje santykio su originaliais kūriniais vertinimą, konstatuotina, kad 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esantys tekstai yra identiški anksčiau žurnaluose „L‘Officiel Lietuva“ (t. y. Nr. 81, Nr. 82, Nr. 88, Nr. 84, Nr. 99, Nr. 101, Nr.105) ir „AŠ Ikona“ (Nr. 5, Nr. 8, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 10) publikuotiems A. V. tekstams, t. y. į 2023 – 2024 metų Darbo knygą perkelti visa apimtimi. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo panaudota santykinai nedidelė tekstų dalis citavimo tikslais, yra nepagrįsta, kadangi ji grindžiama netinkamu citavimo masto vertinimo kriterijumi, t. y. viso naujojo leidinio apimties kontekste, o ne originalaus kūrinio apimtimi. Pavyzdžiui, 2023 – 2024 metų Darbo knygoje publikuotas tekstas, prasidedantis žodžiais „Apie ramybę. Kai praeinantys metai nusineša visas audras ir ateina laikas atversti švarų lapą.“, visiškai sutampa tiek apimtimi, tiek turiniu su žurnale „L‘Officiel Lithuania“ Nr. 81 publikuotu A. V., kaip redaktorės, įžanginiu žodžiu; tekstas, prasidedantis žodžiais „Mes taip dažnai kalbamės apie tai, o kokios drąsos reikėtų keliauti vienai, ir taip nepaprastai žavimės, kai kas nors tai padarė“, visiškai sutampa tiek apimtimi, tiek turiniu su žurnale „AŠ Ikona“ Nr. 9 publikuotu A. V., kaip redaktorės, įžanginiu žodžiu. Iš esmės analogiškas visiškas sutapimas nustatytas ir dėl visų kitų į bylą pateiktų tekstų (palyginus atsakovės 2023 m. spalio 17 d. prie tripliko (DOK-163578) pateiktą priedą „Darbo knygos tekstai“ su 2024 m. sausio 5 d. atsakovės pateiktais prie prašymo „Dėl rašytinių įrodymų prijungimo“ (DOK-3153) žurnalų viršeliais ir redaktorės žodžių puslapiais), tame tarpe ir su 2023 – 2024 metų Darbo knygoje esančiu tekstu, prasidedančiu „Aš rašau šitą laišką kiekvienai vienišai sielai.“, kuris buvo paskelbtas A. V. 2019 m. spalio 5 d. socialinio tinklo Facebook paskyroje.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šaltinio nurodymas 2023 – 2024 metų Darbo knygos tekstuose ir 2023 – 2024 metų Darbo knygos įžanginėje dalyje informacijos pateikimas, kad „Idėjos, tekstų ir iliustracijų autorė“ yra A. J., yra privalomos, tačiau ne savarankiškos citavimo teisėtumo sąlygos, kurios turi būti vertinamos kartu su kita esmine citavimo sąlyga – teksto masto proporcingumu.
47. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas esminę reikšmę suteikė 2023 – 2024 metų Darbo knygos deklaruojamam tikslui – „tęsti mirusiosios A. V. idėją“. Tačiau subjektyvus leidinio tikslas ar intencija negali išplėsti įstatyme nustatytų citavimo ribų (ATGTĮ 2 straipsnio 6 punktas, 21 straipsnis).
48. Be to, vien tai, kad minėti tekstai buvo anksčiau pačios autorės viešai paskelbti ir buvo prieinami visuomenei, nesuteikia teisės trečiajam asmeniui be teisių perėmėjo sutikimo juos atgaminti komerciniame leidinyje visa apimtimi, remiantis citavimo išimtimi.
49. Autorių teisių požiūriu net ir siekiant pagerbti ar tęsti autoriaus idėją, net ir nurodant autoriaus vardą bei kūrinio šaltinį, net ir naudojant anksčiau viešai paskelbtus kūrinius, viso kūrinio ar jo esminės dalies panaudojimas be teisių perėmėjo sutikimo yra neteisėtas, jeigu netaikoma jokia įstatyme numatyta išimtis. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išimtis netaikytina. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė citavimo išimtį, o teismo išvada apie „deramą pusiausvyrą“ grindžiama netinkamais vertinimo kriterijais.
50. Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą autorius (o po jo mirties – teisių perėmėjas) turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, jį išleisti, platinti ir viešai paskelbti. Byloje nustatyta, kad atsakovė be ieškovo, kaip autoriaus teisių perėmėjo, sutikimo komerciniame leidinyje visa apimtimi (o ne palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio) atgamino ir išleido A. V. sukurtus tekstus. Tokie veiksmai patenka į autorių turtinių teisių turinį ir, nesant galiojančio leidimo ar taikytinos įstatymo nustatytos išimties, laikytini neteisėtais (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis).
51. Byloje taip pat kilo ginčas ne tik dėl atsakovės veiksmų panaudojant A. V. kurtus tekstus, bet panaudojant ir jos kurtas iliustracijas (eskizus) 2023 – 2024 metų Darbo knygoje.
52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog į bylą pateiktų eskizų autorių teisių subjektu yra laikytinas S. V., kuriam yra perėjusios išimtinės turtinės autorių teisės į eskizus, šiuos A. V. padovanojus (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis), todėl būtent liudytojui S. V. priklauso teisės leisti ar uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus (ATGTĮ 15 straipsnis), be to, ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad mirusioji A. V. buvo apribojusi padovanotų eskizų naudojimą komercinėje veikloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
53. Pagal ATGTĮ 50 straipsnio 1 dalį, autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
54. ATGTĮ 38 straipsnis nustato, jog autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis. ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, jog ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Pažymėtina, kad autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu, bet rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis).
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal kasacinio teismo praktiką rašytinės autorių teisių sutarties nesudarymas savaime nereiškia tokios sutarties negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas turi reikšmingų įrodinėjimo pasekmių. Nesant rašytinės sutarties, ginčo atveju šalis netenka teisės remtis vien liudytojų parodymais siekdama įrodyti autorių turtinių teisių perleidimo ar licencijos suteikimo faktą ir apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-421/2025; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012 ir kt.).
56. Apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. V. būtų perleidusi S. V. autorių turtines teises į ginčo iliustracijas (eskizus) ar suteikusi jam teisę šiuos kūrinius viešinti ir naudoti komerciniais tikslais.
57. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog tai, kad A. V. išimtines autorių teises į jos sukurtus eskizus (iliustracijas) yra perleidusi S. V. dar 2020 metais patvirtina tai, jog būtent pas jį yra 2023 - 2024 metų Darbo knygoje esančių eskizų (iliustracijų) originalai. Be to, pažymėjo, kad liudytojų S. V., E. P.-B. ir A. Č. parodymai patvirtino, jog A. V., dovanodama ginčo eskizus S. V., aiškiai suteikė teisę S. V. juos naudoti savo nuožiūra, inter alia, komerciniais tikslais.
58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad S. V., apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje, nurodė, kad A. V. kurtos iliustracijos (eskizai), kurie panaudoti 2023 – 2024 metų Darbo knygoje, priklauso jam, nes iliustracijos (eskizai) 2020 m. gruodžio 3 d. jam buvo padovanoti, t. y. A. V. nurodžius, kad ketina iliustracijas išmesti, bet S. V. pasakius, kad jis nori iliustracijas pasikabinti drabužinėje, tuomet A. V. iliustracijas jam padovanojo (2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 19.00 - 19.50 min). Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis atsakovei pasiūlė, perdavė ir leido panaudoti eskizus 2023 – 2024 metų Darbo knygoje.
59. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija neatitinka liudytojo S. V. teismo posėdyje duotų parodymų turinio. Iš liudytojo paaiškinimų matyti tik tai, jog jam buvo perduoti eskizų materialūs originalai asmeniniam naudojimui (pasikabinti drabužinėje), o ne tai, kad A. V. būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškusi valią perleisti autorių turtines teises ar suteikti teisę viešinti ir naudoti šiuos kūrinius komerciniais tikslais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė, atsiliepime pateikdama platesnę liudytojo parodymų interpretaciją nei jie buvo faktiškai duoti, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. valia buvo suteikti S. V. teisę naudoti eskizus leidybos ar kitos komercinės veiklos tikslais. Todėl tokie atsakovės argumentai vertintini kaip subjektyvūs ir nepagrįsti bylos medžiaga.
60. Be to, vertinant, jog S. V. disponuoja A. V. iliustracijų (eskizų) originalais ar kad šie jam buvo perduoti (padovanoti), nesudaro teisinio pagrindo laikyti, jog jam buvo perleistos išimtinės autorių turtinės teisės į šiuos kūrinius ar suteikta teisė juos viešinti bei naudoti komerciniais tikslais. Autorių turtinių teisių perleidimas ar licencijos suteikimas turi būti aiškus, konkretus ir negali būti preziumuojamas.
61. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. V. autorių turtinės teisės į ginčo eskizus po jos mirties paveldėjimo būdu perėjo ieškovui (ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalis), o ieškovas taip pat įgijo pareigą saugoti autoriaus asmenines neturtines teises (ATGTĮ 49 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės atliktas eskizų atgaminimas ir viešinimas 2023 – 2024 metų Darbo knygoje be ieškovo sutikimo laikytinas neteisėtu autorių turtinių teisių pažeidimu, atsakovei neįrodžius teisėto pagrindo naudoti ginčo eskizus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neteisėtas kūrinių naudojimas be teisių perėmėjo leidimo autorių teisinių santykių kontekste sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.
62. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ATGTĮ 50 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sutapatino materialių eskizų originalų perdavimą su autorių turtinių teisių perleidimu ir iš esmės nepagrįstai laikė, jog atsakovė turėjo teisę naudoti ginčo eskizus 2023 – 2024 metų Darbo knygoje.
63. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog mirusiosios A. V. motina yra atsakovės vadovė, nesukuria jokio savarankiško teisinio pagrindo naudoti A. V. sukurtus tekstus ir eskizus ar tęsti jos pradėtus kūrybinius projektus. Autorių teisės yra subjektyvios civilinės teisės, kurios atsiranda įstatymo pagrindu ir pereina tik autorių teisių įstatyme nustatyta tvarka. Šeiminiai ar giminystės ryšiai, taip pat subjektyvus siekis pagerbti autoriaus atminimą ar tęsti jo kūrybines idėjas yra visiškai suprantamas, tačiau nepakeičia autorių turtinių ir neturtinių teisių perėjimo taisyklių ir nesuteikia trečiajam asmeniui teisės naudoti kūrinius be teisėto teisių perėmėjo sutikimo. Kaip nustatyta byloje, po A. V. mirties jos autorių turtinės teisės paveldėjimo būdu perėjo ieškovui (ATGTĮ 49 straipsnio 1 dalis), o asmenines neturtines teises saugo jos įpėdiniai (ATGTĮ 49 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ieškovas, o ne atsakovė ar su ja susiję kiti asmenys, turi teisę spręsti dėl A. V. kūrinių naudojimo, jų viešinimo ar panaudojimo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės veiksmai, grindžiami asmeniniais ar šeiminiais ryšiais su autore, negali būti laikomi teisėtais autorių teisių požiūriu ir nepaneigia pareigos gauti teisėto teisių perėmėjo sutikimą prieš naudojant A. V. kūrinius, kurie priskirtini autorių teisių saugomiems objektams.
64. Priešingas nagrinėjamos situacijos vertinimas reikštų, kad autorių teisių apsauga būtų paneigta iš esmės, nes bet kuris trečiasis asmuo, remdamasis subjektyviais ryšiais ar deklaruojamais ketinimais tęsti autoriaus idėjas, galėtų naudoti autorių teisių saugomus kūrinius be teisėto teisių subjekto sutikimo. Toks aiškinimas sudarytų prielaidas situacijai, kai net ir autorei A. V. esant gyvai, jos sukurti kūriniai galėtų būti naudojami be jos valios ir kontrolės, kas akivaizdžiai prieštarautų autorių teisių instituto esmei ir ATGTĮ tikslams bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijams.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos specifika yra ta, kad nagrinėjamas prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma taikyti specialaus įstatymo, t. y. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prevencinio pobūdžio autoriaus teisių gynimo būdą – uždrausti atsakovei MB „Tikėk ir veik“ komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. A. V. sukurtas iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant, bet neapsiribojant kūrinių atgaminimu, išleidimu, platinimu, padarymu viešai prieinamais.
66. Prevencinio ieškinio paskirtis – užkirsti kelią būsimam teisių pažeidimui, kai egzistuoja reali ir pagrįsta tokio pažeidimo grėsmė (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.255 straipsnis). Prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-1120/2025).
67. Pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą, autorių teisių subjektai turi teisę reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos jų teisės arba atsirasti žala. Ši nuostata yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti autorių teisių gynimą, todėl taikytina prioritetiškai CK 1.138 ir 6.255 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų prevencinio ieškinio nuostatų atžvilgiu.
68. Atsakovė atsiliepime teigia, jog nagrinėjamu atveju šiuo metu neatlieka jokių veiksmų, susijusių su 2023 – 2024 metų Darbo knygų leidyba ar platinimu, todėl, jos vertinimu, prevencinis ieškinys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikinai nevykdo leidybos ar platinimo veiksmų, savaime nepanaikina ieškovo teisės į prevencinę teisinę gynybą. Ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovė, jau panaudojusi autoriaus kūrinius be autoriaus teisių perėmėjo sutikimo, pažeidė ir ateityje gali pažeisti autoriaus teises (CK 6.255 straipsnis, ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
69. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus panaudojusi A. V. autorinius darbus (autorių teisių saugomus objektus) komercinėje veikloje, leidžiant ir platinant 2023 – 2024 metų Darbo knygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių veiksmų atsakovei ir buvo pareikštas ieškinys. Vertinant atsakovės poziciją, jog ji nepripažįsta neteisėtų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, egzistuoja reali ir pagrįsta grėsmė, jog analogiški pažeidimai gali būti kartojami ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje jau konstatuoti atsakovės atlikti neteisėti A. V. autorinių tekstų ir eskizų panaudojimo veiksmai, šios aplinkybės sudaro pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą taikyti prevencinį autoriaus teisių gynimo būdą.
70. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prevencinis ieškovo reikalavimas atmestinas dėl to, jog nebuvo nurodyti konkretūs saugotini autorių teisių objektai. Apeliantas nurodė, kad objektyviai neturi galimybės identifikuoti visų A. V. sukurtų kūrinių, kurie gali būti atsakovės ar trečiųjų asmenų dispozicijoje, todėl reikalavimas prevenciniame ieškinyje detaliai išvardyti visus galimus saugotinus autorių teisių objektus neatitiktų prevencinio gynimo instituto paskirties ir nepagrįstai apsunkintų autorių teisių apsaugą.
71. Atsižvelgiant į tai, apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas – uždrausti atsakovei komercinėje veikloje naudoti A. V.s autorinius darbus, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimu, išleidimu, platinimu ir padarymu viešai prieinamais – yra pakankamai konkretus, proporcingas ir atitinka tiek CK, tiek ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto tikslus.
72. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiranda teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą taikyti jo pažeistų autorių teisių gynimo būdą ir uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala: uždrausti atsakovei MB „Tikėk ir veik“ komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. A. V. sukurtas iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant, bet neapsiribojant kūrinių atgaminimu, išleidimu, platinimu, padarymu viešai prieinamais (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
73. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė citavimo išimtį ir nepagrįstai pripažino, kad tekstų panaudojimas atitinka citavimo teisėtumo kriterijus, taip pat netinkamai taikė ATGTĮ 50 straipsnio nuostatą, pagal kurias nuosavybės teisės į materialų objektą nesuteikia teisės autorių turtinėms teisėms, ir nepagrįstai sutapatino originalų perdavimą su autorių turtinių teisių perleidimu, be to, priėmė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, ko pasėkoje, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį, remdamasis argumentu, kad ieškovas neįvardijo konkrečių saugotinų autorių teisių objektų, o reikalavimą formulavo abstrakčiai ir, kad ieškovas neįrodė ir realios bei pagrįstos žalos, kaip prevencinio ieškinio sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas ir atitinkamai ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
74. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas tenkinamas pilnai.
76. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 164 Eur žyminio mokesčio ir bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 340,94 Eur dydžio išlaidų už teisines advokato paslaugas (prevencinio ieškinio rengimas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas, atsiliepimų į atsakovės atskiruosius skundus rengimas, prašymo antstoliui rengimas, dubliko rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje), iš viso 5 504,94 Eur (civilinės bylos Nr. e2-1265-905/2024). Pažymėtina, kad išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio (t. y. vien už ieškinio parengimą maksimali paslaugos suma galėtų siekti 5000,25 Eur (pagal 2023 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį 2000,10 Eur x 2,5) (Rekomendacijų 8.2 punktas)).
77. Atsakovei pateikus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1265-905/2024, ieškovas patyrė 1 517,34 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
78. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė papildomai 1 653,28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atskirojo skundo dėl papildomos nutarties rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, atskirojo skundo rengimas) (civilinės bylos Nr. e2-4331-989/2025).
79. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius.
80. Ieškovo išlaidos už advokato paslaugas (prevencinio ieškinio rengimas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas, atsiliepimų į atsakovės atskiruosius skundus ir apeliacinį skundą rengimas, prašymo antstoliui rengimas, dubliko rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdžiuose, atskirųjų skundų rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, ir kt.) neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis), t. y. ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos 8 511,56 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
81. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 8 675,56 Eur (8 511,56 Eur + 164 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek pirmą kartą, tiek grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
82. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1265-905/2024 valstybė patyrė 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
83. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
84. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio.
85. Be to, ieškovas patyrė 3 161,13 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo rengimą. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju sudaro 3 974,09 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apelianto apeliacinis skundas yra patenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, bei į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodomo dydžio, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 3 161,13 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
86. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 3 270,13 Eur (3 161,13 Eur + 109 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
87. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
88. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovei MB „Tikėk ir veik“ komercinėje veikloje naudoti A. V. autorinius darbus, t. y. A. V. sukurtas iliustracijas, paveikslus ir tekstus, įskaitant, bet neapsiribojant kūrinių atgaminimu, išleidimu, platinimu, padarymu viešai prieinamais.
Priteisti ieškovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės MB „Tikėk ir veik“, įmonės kodas 306374584, 11 945,69 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės MB „Tikėk ir veik“, įmonės kodas 306374584, 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) pašto išlaidoms atlyginti (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė