Civilinė byla Nr. e2-162-302/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00266-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos civilinėje byloje pagal ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinį atsakovams V. S., V. S., R. M. ir G. A. dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. S..
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovų V. S., V. S. ir R. M. 2018 m. gruodžio 13 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8435 negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) pripažinti atsakovų R. M. ir G. A. 2019 m. vasario 7 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-820 negaliojančia nuo sudarymo momento; 3) taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės R. M. 8 000 Eur, gautus pagal 2019 m. vasario 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-820, atsakovui G. A.; priteisti iš atsakovų V. S. ir V. S. 8 000 Eur, gautus pagal 2018 m. gruodžio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8435, atsakovei R. M.; priteisti V. S. bei V. S. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo G. A. atsakovams V. S. ir V. S. 457 Eur už neišlikusį pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusius (duomenys neskelbtini), nukreipiant išieškojimą į šias lėšas ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai.
2. 2020 m. lapkričio 24 d. teisme gauta tarp ieškovės ir atsakovų V. S., R. M. bei G. A. 2020 m. lapkričio 23 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), į kurią, be kita ko, įtraukta ir sąlyga dėl ieškinio reikalavimų atsakovui V. S. atsisakymo.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ir atsakovės V. S. bei R. M. prašė teismo patvirtinti Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
4. Atsakovas V. S. ir jo atstovė nurodė, kad Taikos sutartis negali būti tvirtinama, kadangi ji pažeidžia Taikos sutarties nesudariusio atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. teises. Be to, pažymėjo, kad turto perleidimo sandoriai turi būti tvirtinami notaro.
5. Trečiojo asmens V. S. atstovė prašė Taikos sutarties netvirtinti, kadangi ji pažeidžia trečiojo asmens interesus, nes, atsakovui G. A. perleidus ginčo turtą, trečiasis asmuo neteks galimybės iš šio turto išieškoti atsakovo G. A. skolą.
6. Atsakovas G. A. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, prašė patvirtinti Taikos sutartį, nurodė, kad Taikos sutarties sąlygos jam yra suprantamos, sutartis atitinka jo valią ir ketinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį šiomis sąlygomis:
7.1. Atsakovas G. A. perleidžia ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos nuosavybėn pagal 2019 m. vasario 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-820 įsigytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šalių susitarimu yra 70 369,68 Eur mainais už reikalavimo teisių į V. S. ir V. S. prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00083 dalį 70 369,68 Eur sumai, kuri buvo panaudota apyvartinėms lėšoms pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MINK Nr. 410, 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MINK Nr. 415, 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MINK Nr. 419, 2016 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MINK Nr. 425, 2016 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MINK Nr. 432, 2017 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą MAG Nr. 4399, 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MAG Nr. 4297, 2017 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą MAG Nr. 4378.
7.2. Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija sutinka leisti atsakovei V. S. su savo nepilnamečiais vaikais gyventi gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais inžinieriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos su sąlyga, kad atsakovė V. S. mokės visus naudojamo turto išlaikymo priežiūros ir kitus mokesčius bei ieškovei Vytauto Didžiojo kredito unijai mokės 30 Eur per mėnesį nuomos mokestį.
7.3. Šalys pripažįsta ir patvirtina, kad Taikos sutartimi išsprendžiami visi ieškovės ir atsakovų ginčai ir reikalavimai, susiję su ieškiniu ir reikalavimais šioje civilinėje byloje Nr. e2-1536-945/2020, o ieškovė atsisako visų ieškinio reikalavimų atsakovams V. S., R. M., G. A..
7.4. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija pareiškia, kad be atskiro prašymo atsisako ieškinio reikalavimų atsakovo V. S. atžvilgiu ir šio atsakovo atžvilgiu bylą prašo nutraukti.
7.5. Šalys susitaria, kad ateityje viena kitai jokių pretenzijų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir reikalavimų neturės bei nereikš ir kreiptis pakartotinai į teismą dėl tų pačių reikalavimų, tokiu pačiu pagrindu nebegalės.
Teismas priėmė ieškovės Vytauto Didžiojo kredito unijos ieškinio reikalavimų atsakovui V. S. atsisakymą, o civilinę bylą Nr. e2-1536-945/2020 nutraukė. Taip pat, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinta Taikos sutartis, teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Įvertinęs Taikos sutarties sąlygas, teismas nenustatė, kad šis susitarimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui, ją sudariusių šalių teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.
9. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas V. S. neįrodė ir teismas nenustatė, jog Taikos sutartis pažeistų atsakovo V. S. teises ar įstatymo saugomus interesus (Taikos sutartimi iš esmės yra koreguojamos ieškovės bei atsakovų V. S. ir G. A. teisės bei pareigos, nei atsakovei R. M., nei atsakovui V. S. jokios papildomos teisės ar pareigos nesukuriamos), teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog Taikos sutarties nepasirašė atsakovas V. S., nesudaro pagrindo netvirtinti tarp kitų bylos šalių sudarytą Taikos sutartį.
10. Teismas pažymėjo, kad Taikos sutartis su atsakovu V. S. susijusi tik tuo, jog ja ieškovė perleidžia atsakovui G. A. reikalavimo teisę į atsakovų V. S. ir V. S. prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00083 dalį, lygią 70 369,68 Eur sumai. Kadangi teisę perleisti turimą reikalavimo dalį kitam asmeniui ieškovei suteikia įstatymas ir atsakovo V. S. sutikimas tokiam perleidimui nėra reikalingas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis), be to, patvirtinus Taikos sutartį, ieškovė atsisako visų šioje byloje pareikštų reikalavimų ne tik ją sudariusių atsakovų, bet ir atsakovo V. S. atžvilgiu, teismas sprendė, kad Taikos sutarties patvirtinimu siekiamos sukurti materialiosios teisinės pasekmės neturės jokios įtakos atsakovo V. S. teisėms ar pareigoms.
11. Kaip nepagrįstus teismas vertino ir atsakovo V. S. bei trečiojo asmens V. S. argumentus, kad Taikos sutartis pažeidžia trečiojo asmens V. S. interesus, nes, patvirtinus Taikos sutartį, G. A. nebeturės turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos trečiajam asmeniui išieškojimą.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nurodomos G. A. prievolės trečiajam asmeniui V. S. įvykdymas būtų užtikrintas G. A. nekilnojamojo turto hipoteka ar būtų susitarta dėl šio turto įkeitimo ateityje. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, patvirtinus Taikos sutartį ir ginčo nekilnojamajam turtui perėjus ieškovės nuosavybėn, G. A. taps nemokus ir neturės jokių realių galimybių vykdyti savo turtines prievoles, ypač vertinant tą aplinkybę, kad turto perleidimas nėra neatlygintinis, t. y. turtas perleidžiamas mainais į 70 369,68 Eur dydžio reikalavimo teisę. Be to, 30 000 Eur skolos trečiajam asmeniui grąžinimo terminas pagal atsakovo G. A. ir trečiojo asmens 2019 m. vasario mėn. sudarytą rašytinį susitarimą yra tik 2024 m. vasario 1 d., atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, todėl, teismo vertinimu, iki nurodyto skolos grąžinimo termino turės galimybes užsidirbti ir grąžinti visą skolą.
13. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo G. A. ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o Taikos sutarties patvirtinimas nekliudys trečiajam asmeniui V. S. savo teises dėl negrąžinamos skolos ginti inicijuojant atskirą civilinę bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Skundžiama nutartimi teismas patvirtino nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, kurį pagal CK ir kitų teisės aktų nuostatas gali tvirtinti tik notaras, tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
14.2. Nurodydama tiesos neatitinkančias aplinkybes apie ginčo nekilnojamojo turto renovaciją ir perleidimus, atsakovė V. S. po santuokos nutraukimo siekia pakenkti atsakovui V. S.. Atsakovė V. S. ir atsakovas G. A. už Taikos sutarties pasirašymą iš ieškovės gavo nemažą sumą pinigų.
14.3. Taikos sutartis pažeidžia tiek atsakovo V. S., tiek trečiojo asmens V. S., kuris pagerino ir renovavo ginčo turtą, turtinius interesus. Perleidęs turtą ieškovei, atsakovas G. A. nebeturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
15. Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Atsakovo G. A. teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą numato CK teisės normos (CK 4.37 ir 4.48 straipsniai). Nuosavybės teisės perleidimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų, įskaitant ir apelianto, teisių ir interesų, nes atsakovei V. S. su nepilnamečiais vaikais Taikos sutartimi leista ginčo turtu naudotis 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o atsakovei R. M. ir apeliantui V. S. jokių papildomų ar naujų teisių bei pareigų Taikos sutartis nesukuria. Ieškovės teisė perleisti turimą reikalavimo dalį kitam asmeniui taip pat nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir interesų, nes teisė perleisti reikalavimo dalį numatyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, o atsakovo V. S. sutikimas tokiam perleidimui nėra reikalingas.
15.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra numatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimą bei juridinių faktų įregistravimo teisiniai pagrindai. Vienas iš daiktinės teisės įregistravimo pagrindų yra teismo nutartis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas negali tvirtinti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorių. Be to, teismų praktikoje yra ne viena teismo nutartis, kuria yra išsprendžiamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas kitam asmeniui.
15.3. Atsakovo G. A. ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taikos sutarties patvirtinimas nekliudys trečiajam asmeniui V. S. savo teises dėl negrąžintos skolos ginti inicijuojant atskirą civilinę bylą. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovo G. A. prievolė trečiajam asmeniui V. S. nėra užtikrinta ginčo turto hipoteka, nėra susitarimo dėl turto įkeitimo ateityje ir nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad, patvirtinus Taikos sutartį, G. A. taps nemokus ir negalės įvykdyti savo turtinių prievolių.
16. Atsakovė V. S. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai, jog po santuokos nutraukimo atsakovė V. S. pradėjo kenkti atsakovui, yra nesusiję su nagrinėjamu ginču. Be to, pažymi, kad būtent atsakovas ginčydamas Taikos sutartį, kuri neturi jokios įtakos jo interesams, kenkia atsakovei, nepaisydamas to, jog bet kada jo paties vaikai gali atsidurti gatvėje.
17. Trečiasis asmuo V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti Taikos sutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino Taikos sutartį, kuri pažeidžia tiek atsakovo V. S., tiek trečiojo asmens V. S., kuris liko ir be nekilnojamojo turto, ir be piniginių lėšų, kurios buvo investuotos į ginčo turto renovaciją, turtinius interesus. Tai, kad trečiasis asmuo V. S. investavo savo asmenines lėšas į ginčo turto renovaciją, o atsakovas G. A., ginčo turtą oficialiai įsigijęs už 8 000 Eur, įsipareigojo trečiajam asmeniui sumokėti 40 000 Eur, buvo nustatyta šioje byloje.
17.2. Sutiktina su teismu, kad G. A. ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau G. A. pasirinktas civilinių teisių įgyvendinimo būdas – nekilnojamojo turto, kurį G. A. įsigydamas įsipareigojo V. S. grąžinti skolą, perleidimas neabejotinai yra susijęs su V. S. turtiniais interesais. Jeigu būtų priešingai, tai V. S. nebūtų įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje. Teismas net nevertino, ar atsakovas G. A. po ginčo nekilnojamojo turto perleidimo liko mokus. Skundžiama nutartimi užprogramuojami nauji ginčai dėl to paties nekilnojamojo turto ateityje.
17.3. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad patvirtintos Taikos sutarties turinys prieštarauja imperatyvioms normoms. Taikos sutartimi buvo perleistos teisės į nekilnojamąjį turtą, o tokie sandoriai pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turi būti tvirtinami notarine tvarka.
18. Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. Atsakovo G. A. ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šioje byloje nebuvo ir net negalėjo būti sprendžiamos trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, susijusios su G. A. finansine padėtimi. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad ginčo turtas teisėtai buvo perleistas G. A., tik nurodo, jog pastarasis nėra iki galo atsiskaitęs su juo, tai reiškia, kad G. A., kaip teisėtas turto savininkas, turėjo teisę savo nuosavybės teise valdomą turtą perleisti įstatymų leidžiamu būdu. G. A. prievolė trečiajam asmeniui nėra užtikrinta ginčo turto hipoteka, o tai suponuoja išvadą, kad G. A. nėra įsipareigojęs savo turtą išsaugoti ir gali juo disponuoti savo nuožiūra.
18.2. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, byloje nėra neginčytinai nustatyta jo nurodoma aplinkybė, kad jis savo lėšomis renovavo ginčo nekilnojamąjį turtą. Trečiojo asmens ir atsakovų pozicija šiuo klausimu nėra ir negali būti prilyginta teismo nustatytoms aplinkybėms.
18.3. Skunde teigiama, kad Taikos sutartimi yra pažeidžiami atsakovo V. S. interesai, tačiau nenurodomas nė vienas argumentas, kokiu būdu Taikos sutartis pažeidžia būtent atsakovo V. S. interesus.
18.4. Pats trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose pripažino, kad atsakovas G. A. yra teisėtas nekilnojamojo turto, dėl kurio perleidimo ieškovės nuosavybėn yra susitarta Taikos sutartimi, savininkas, todėl nesuprantami ir skundo argumentai dėl naujų teisminių ginčų užprogramavimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
21. Atsakovė V. S. su atsiliepimu į atsakovo V. S. atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: tarp jos ir atsakovo V. S. 2020 m. spalio 25 d. vykusį susirašinėjimą ir 2020 m. gruodžio 8 d. pranešimą apie įtarimą bei pranešimą dėl nepilnamečio apklausos, kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, jog būtent atsakovas V. S. meluoja ir siekia jai pakenkti.
22. Atsakovas V. S. taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. balandžio 22 d., 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. pokalbių išklotines, Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2019 m. birželio 7 d. pranešimą jam ir atsakovei V. S. bei atsakovės V. S. jam adresuotus el. laiškus.
23. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pažymėtina, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti nagrinėjamam klausimui turinčias reikšmės aplinkybes. Būtinumas pateikti naujus įrodymus nėra siejamas su ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014).
24. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teikiami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl Taikos sutarties patvirtinimo, juos, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kaip neturinčius įtakos nagrinėjamo klausimo baigčiai, atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
25. CPK įtvirtinta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
26. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 14 punktas).
28. CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
29. Kaip matyti iš Taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovų V. S., R. M. ir G. A., sąlygų, Taikos sutartį pasirašiusios šalys susitarė kilusį ginčą užbaigti taikiu susitarimu. Pagal Taikos sutarties sąlygas atsakovas G. A. įsipareigojo ieškovės nuosavybėn perleisti pagal ieškovės ginčytą 2019 m. vasario 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-820 įsigytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), mainais į reikalavimo teisių į atsakovų V. S. ir V. S. prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00083 dalį, lygią 70 369,68 Eur sumai, įgijimą (Taikos sutarties 1 punktas). Taip pat šalys susitarė, kad ieškovė leis atsakovei V. S. su jos nepilnamečiais vaikais gyventi minėtame gyvenamajame name ir naudotis žemės sklypu bei kiemo statiniais 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, dienos su sąlyga, kad atsakovė V. S. mokės visus naudojamo turto išlaikymo, priežiūros ir kitus mokesčius bei ieškovei mokės 30 Eur per mėnesį nuomos mokestį (Taikos sutarties 2 punktas). Be to, ieškovė nurodė atsisakanti visų šioje byloje visiems atsakovams pareikštų reikalavimų (Taikos sutarties 3 ir 4 punktai).
30. Įvertinus minėtas Taikos sutarties sąlygas, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog toks šalių susitarimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, viešajam interesui, ją sudariusių šalių ar kitų asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.
31. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria patvirtinta Taikos sutartis, tiek atsakovas V. S., tiek trečiasis asmuo V. S. atskiruosiuose skunduose teigia, kad, tvirtindamas Taikos sutartį, kuria perleidžiamas nekilnojamasis turtas, teismas pažeidė CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad tokie sandoriai turi būti tvirtinami tik notarine tvarka.
32. CK 1.74 straipsnyje reglamentuojama daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorių sudarymo forma. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai sudaromi notarine forma, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose CK ar kitų teisės aktų nuostatose nėra numatyta, kad, nagrinėdamas bylą, teismas negali išspręsti klausimo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo kitam asmeniui.
33. Be to, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punkte aiškiai nurodyta, kad vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis.
34. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, daiktinių teisių pasikeitimas gali būti įregistruojamas ne tik notaro patvirtinto sandorio pagrindu, tačiau, be kita ko, ir teismo nutarties (sprendimo) pagrindu, todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atskirųjų skundų argumentas, jog, tvirtinant Taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, buvo pažeistos imperatyvios nuostatos.
35. Kaip stokojantis pagrįstumo vertintinas ir apeliantų argumentas, kad Taikos sutartis pažeidžia tiek atsakovo V. S., tiek trečiojo asmens V. S., kuris pagerino ir renovavo ginčo turtą, turtinius interesus.
36. Vertinant Taikos sutarties įtaką atsakovo V. S. teisėms, visų pirma, pastebėtina, kad nė vienas iš apeliantų taip ir nepaaiškina, kaip konkrečiai skundžiama nutartimi patvirtinta Taikos sutartis pažeidžia atsakovo V. S. teises ir / ar teisėtus interesus. Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi iš esmės yra koreguojamos ieškovės bei atsakovų V. S. ir G. A. teisės ir pareigos (G. A. perleidžia nuosavybės teises į jam priklausantį ginčo turtą mainais už ieškovės jam perleidžiamą reikalavimo teisę, o atsakovė V. S. gauna ieškovės sutikimą sutartomis sąlygomis gyventi ieškovės perimame turte 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos). Tuo tarpu nei atsakovei R. M., nei atsakovui V. S. jokios papildomos teisės ar pareigos Taikos sutartimi nėra sukuriamos. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Taikos sutartis su atsakovu V. S. yra susijusi tik tiek, kad Taikos sutartimi ieškovė perleido atsakovui G. A. reikalavimo teisę į atsakovų V. S. ir V. S. prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00083 dalį, lygią 70 369,68 Eur sumai, tačiau toks reikalavimo teisės perleidimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
37. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).
38. Taigi teisę ieškovei perleisti turimą reikalavimo dalį kitam asmeniui suteikia įstatymas, o, nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovui V. S. kreditorės (ieškovės) asmuo sudarant ar vykdant paskolos sutartį turėjo esminę reikšmę, atsakovo V. S. sutikimas tokiam perleidimui nebuvo reikalingas.
39. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovas G. A. yra teisėtas ginčo nekilnojamojo turto, dėl kurio perleidimo ieškovės nuosavybėn yra susitarta Taikos sutartimi, savininkas, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovas G. A., turintis teisę laisvai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu (CK 4.37 straipsnio 1 ir 2 dalys), nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, galėjo be jokių apribojimų jį perleisti ieškovei.
40. To, kad, patvirtinus Taikos sutartį, ieškovė atsisakė visų šioje byloje pareikštų reikalavimų ne tik Taikos sutartį sudariusių atsakovų, bet ir atsakovo V. S., kuris, kaip minėta, viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys yra teisėtos, atitinkančios tikrąją ją sudariusių asmenų valią ir realiai įvykdytos, atžvilgiu, taip pat nėra pagrindo vertinti kaip atsakovo teisių pažeidimo.
41. Jokių kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad Taikos sutarties patvirtinimu siekiamos sukurti materialiosios teisinės pasekmės galėtų daryti įtaką atsakovo V. S. teisėms ar pareigoms, nenustatyta.
42. Trečiojo asmens teisių pažeidimą apeliantai grindžia tuo, kad, patvirtinus Taikos sutartį, kuria neva trečiojo asmens pagerintas ginčo turtas buvo perleistas ieškovei, atsakovas G. A., kuris už turto pagerinimą yra skolingas trečiajam asmeniui, neteko vienintelio turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą.
43. Nors atsakovo G. A. ir trečiojo asmens V. S. tarpusavio atsiskaitymai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau, vertinant minėto skundo argumento pagrįstumą, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nurodomos G. A. prievolės trečiajam asmeniui V. S. įvykdymas būtų užtikrintas G. A. nekilnojamojo turto hipoteka ar būtų susitarta dėl šio turto įkeitimo ateityje. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti bent preliminarią išvadą, kad, ginčo nekilnojamajam turtui perėjus ieškovės nuosavybėn, G. A. taps nemokus ir neturės realios galimybės vykdyti savo turtines prievoles kreditoriams. Apeliantų keliamas abejones dėl atsakovo G. A. nemokumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia tai, kad ginčo turto perleidimas nėra neatlygintinis, t. y. ginčo turtas perleidžiamas mainais į 70 369,68 Eur dydžio reikalavimo teisę į V. S. ir V. S. pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 16-00083.
44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo išvadai, kad, patvirtinus Taikos sutartį, bus pažeidžiamos trečiojo asmens teisės ar teisėti interesai. Trečiajam asmeniui išaiškinta, kad Taikos sutarties patvirtinimas nekliudys jam savo teises dėl galbūt negrąžintos skolos ginti įstatyme nustatyta tvarka inicijuojant atskirą civilinę bylą.
45. Atsakovo V. S. atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė V. S. po santuokos nutraukimo siekdama jam pakenkti nurodo tiesios neatitinkančias aplinkybes dėl ginčo nekilnojamojo turto renovacijos ir perleidimų, kaip neturintis jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, nevertinamas.
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, be to, nepažeidžia jos nesudariusio atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. teisių ir / ar teisėtų interesų, todėl teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi buvo patvirtinta.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl tiek atsakovo V. S., tiek trečiojo asmens V. S. atskirieji skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
49. Ieškovė Vytauto Didžiojo kredito unija prašo iš atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. solidariai priteisti 2 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikia patirtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
50. Įvertinus tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė du savarankiškus atskiruosius skundus, o ieškovė pateikė atsiliepimus į kiekvieną iš nurodytų atskirųjų skundų, darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir trečiojo asmens prašo priteisti solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis).
51. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
52. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 ir 8.16 papunkčiais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atskirojo skundo ar už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą, yra taikomas 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų antrąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,5 Eur. Didžiausia už vieno atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 559,40 Eur (1 398,5 Eur x 0,4), o tai reiškia, kad ieškovės prašoma priteisti suma ženkliai viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieškovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą. Atskiruosiuose skunduose nebuvo keliama naujų, anksčiau nenagrinėtų klausimų, be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimus į atskiruosius skundus parengusi advokatė atstovavo ieškovės interesams ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ji neabejotinai buvo susipažinusi su šia byla.
54. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į atsakovo V. S. ir trečiojo asmens V. S. atskiruosius skundus, mažintinos iki 600 Eur, tiek iš atsakovo, tiek iš trečiojo asmens ieškovei priteisiant po 300 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Vytauto Didžiojo kredito unijai (juridinio asmens kodas 112046049) iš atsakovo V. S. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei Vytauto Didžiojo kredito unijai (juridinio asmens kodas 112046049) iš trečiojo asmens V. S. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Romualda Janovičienė